Byla 3K-3-92/2013
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“), tretieji asmenys I. G., uždaroji akcinės bendrovė „Interum“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52007 m. sausio 16 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Interum“ pasirašė kredito sutartį Nr. 07-002860-IN (su vėlesniais pakeitimais ir pildymais), kuria bankas bendrovei suteikė

616 863 000 Lt kreditą. Kredito gavėjas gautąja paskola iš banko siekė išsinuomoti žemės sklypą Vilniuje, Algirdo g. 77, ir įsigyti jame esantį turtą. Pagal kredito sutarties reikalavimus kredito gavėjas, be kitų prievolių užtikrinimo priemonių, buvo įsipareigojęs įkeisti nuomos teises į šį žemės sklypą, taip pat visus žemės sklype esančius bei statybos metu sukurtus pastatus, statinius ir kitus nekilnojamojo turto objektus su priklausiniais. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Interum“ įkeitimo prievolės po kredito sutarties sudarymo negalėjo iš karto įvykdyti, nes šis nekilnojamojo turto objektas jam nepriklausė ir negalėjo pereiti jo nuosavybėn tol, kol neatsiskaitys su turto pardavėju AB „Lietuvos geležinkeliai“. Be to, nebuvo gautas ir šios bendrovės sutikimas šio turto antriniam įkeitimui pagal kredito sutarties sąlygas, todėl bankas pareikalavo papildomų kredito gavėjo prievolių užtikrinimo priemonių. Trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštais įkeistu turtu, taip pat kitomis priemonėmis, tarp jų ieškovo turto įkeitimu ir laidavimu. Dėl to 2007 m. gegužės 30 d. buvo pasirašyta ieškovo ir atsakovo laidavimo sutartis Nr. 07-002860-IN-LA-1, kuria ieškovas laidavo, kad trečiasis asmuo įvykdys bankui visus savo įsipareigojimus pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN (su visais pakeitimais ir papildymais).

7Ieškovas 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2007 m. gegužės 30 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartis buvo terminuota ir sąlyginė ir jos vykdymo terminas pasibaigė 2007 m. liepos 2 d. Ieškovo teigimu, laidavimo sutartyje nurodytos laidavimo sąlygos neatitinka tų sąlygų ir laidavimu užtikrintų prievolių, dėl kurių buvo susitarta su atsakovu prieš pasirašant laidavimo sutartį, vykdymo. Ieškovas sutiko su banko prašymu ir pasiūlymu laikinai įkeisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir būti laiduotoju iki bus atliktas pirminis turto, esančio Vilniuje, Algirdo g. 77, įkeitimas bankui. Įvykdžius pagrindinę kredito gavėjo prievolių užtikrinimo prievolę – žemės sklypo nuomos teisių ir sklype esančio turto pirminį įkeitimą bankui, ieškovas, remdamasis 2007 m. gegužės 15 d. su atsakovu ir kredito gavėju aptartais įsipareigojimais dėl turto įkeitimo ir laidavimo sąlygų, paprašė, kad bankas atsisakytų ieškovo turto įkeitimo ir laidavimo. Bankas atsisakė ieškovo ir jo sutuoktinės, taip pat kitų įkaito davėjų asmeninio turto – vertybinių popierių (akcijų) įkeitimo ir 2007 m. liepos 31 d. Vilniaus m. 2–ojo notarų biuro notarė patvirtino šio įkeitimo pakeitimą bei įkeisto turto išregistravimą iš hipotekos registro lakštą. Ieškovo nuomone, atsakovui 2007 m. liepos 31 d. atsisakius ieškovo turto įkeitimo, pagal ankstesnį susitarimą faktiškai baigėsi ir jo laidavimo prievolė.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Interum“ 2007 m. sausio 16 d. kredito sutarčiai Nr. 07-002860-IN (su visais pakeitimais ir pildymais) užtikrinti ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužes 30 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 07-002860-IN-LA-1, kuria ieškovas laidavo, jog trečiasis asmuo įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį; laidavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Teismas tiek pagal sutarties esmę, tiek pagal CK nuostatas padarė išvadą, kad šalys sudarė ir pasirašė neterminuotą laidavimo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčija laidavimo sutarties, jos nuostatos dėl galiojimo termino, bet prašo, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pripažinti, jog šalių sutartis buvo terminuota ir sąlyginė, kurios vykdymo terminas pasibaigęs 2007 m. liepos 2 d. Teismas, įvertinęs 2007 m. gegužės 15 d. atsakovo pateiktą ieškovui pasiūlymą – konkrečias kredito sutarties pakeitimo sąlygas, pagal kurias kaip prievolių užtikrinimo priemonė nustatytas ir ieškovo turto įkeitimas bei laidavimas, taip pat ieškovo argumentus, konstatavo, kad šis rašytinis įrodymas neturi įrodomosios galios, nes dokumentas neturi banko rekvizitų, nepasirašytas ir nepatvirtintas banko darbuotojų; dokumentas buvo derinamas tik ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Interum“ vadovo ir apie tai tvirtina šių asmenų parašai po tekstu, banko derybininkas po šiuo dokumentu nepasirašė, taigi, tai nebuvo banko pasiūlymas, skirtas ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad bankas derėjosi su ieškovu dėl terminuoto laidavimo už trečiojo asmens prievolę; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl terminuoto laidavimo sąlygų derėjosi ieškovas ir trečiasis asmuo. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių (laidavimo kaip perteklinės prievolės, įkeitimo panaikinimo) teismas nepasisakė, nes jos neturi reikšmės ieškiniui pagrįsti. Kadangi ieškovas neginčijo šalių sudarytos laidavimo sutarties, neprašė jos pripažinti negaliojančia įstatyme nustatytais pagrindais, tai teismas nevertino laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių (ieškovas pasirašė jos neperskaitęs, jam buvo pateikta standartinė sutartis ir pan.).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesurinko reikiamų įrodymų, ne visus byloje pateiktus įrodymus ištyrė ir vertino, ir pan. Kolegija pažymėjo, kad teismas tenkino visus ieškovo prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, byloje išreikalauti visi rašytiniai dokumentai, susiję su trečiajam asmeniui ir ieškovui suteiktais kreditais; apklausti banko darbuotojai, dirbę su kredito suteikimo projektu, ir asmeninė ieškovo bankininkė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo; ieškovas neįrodė nė vieno laidavimo sutarties pasibaigimo pagrindų. Vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija pažymėjo, kad tiek iš kredito sutarties, tiek iš jos papildymų ir pakeitimų, tiek iš pateikto byloje susirašinėjimo turinio akivaizdu, jog nei kredito sutarties sąlygų pakeitimo derybų stadijoje, nei susirašinėjimo su banku metu atsakovas neteikė ieškovui pasiūlymo sudaryti terminuotą ir sąlyginę laidavimo sutartį. Derybų stadijoje banko pasiūlymai buvo siunčiami trečiajam asmeniui; bylos medžiaga patvirtina, kad buvo aptariami keli pasiūlymo projektai; be to, banko paskolų komiteto sprendimas yra vidinis banko dokumentas, kuriame nustatytos minimalios kredito sutarties sudarymo sąlygos, kurias banko atstovas gali gerinti banko naudai. Dėl to ieškovo argumentą, kad teismas netinkamai įvertino banko atstovo S. P. 2007 m. gegužės 15 d. elektroninį laišką su priedu, atmetė, pažymėdamas, jog jis negalėjo būti vertinamas kaip konkretus pasiūlymas dėl terminuoto sąlyginio laidavimo sutarties pasirašymo. Kolegija vertino ieškovo teiginius kaip prieštaraujančius vienas kitam ir kaip siekį išvengti pasirašytos laidavimo sutarties padarinių, nes kalba ir apie suklydimą dėl laidavimo termino, kartu teigdamas, kad jis laidavo už trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolių pateikimą, o ne už prievolių įvykdymą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, ilgą laiką bendradarbiauja su bankais, ne kartą naudojosi bankų teikiamomis paslaugomis, ėmė ne vieną kreditą. Kartu kolegija pažymėjo ir tai, jog kartu su trečiojo asmens 2007 m. gegužės 15 d. raštu pateikto priedo Nr. 1 dalyje „Kitos sąlygos“ 2 punkte aiškiai nurodoma, jog po to, kai pirminiu įkeitimu bus įkeistas turtas, esantis Vilniuje, Algirdo g. 77, atsisakyti grafoje „prievolių užtikrinimo priemonės“ 5, 6 ir 7 punktuose nurodyto turto įkeitimo. Tai patvirtina, kad ir pradinėje derybų stadijoje bankas nebuvo nurodęs, kad įkeitus turtą bus atsisakyta ieškovo laidavimo. Teismo nuomone, vėlesni ieškovo veiksmai, bankui iš dalies atsisakius turto įkeitimo, rodo, kad jis nesiaiškino dėl laidavimo atsisakymo ir ginčas dėl laidavimo sutarties termino kilo tik bankui pareiškus reikalavimus įvykdyti prievoles. Laidavimo sutarties galiojimas nesiejamas su jo egzistavimu kokioje nors duomenų bazėje ir nesibaigia įrašius ar išbraukus iš kokios nors duomenų bazės, todėl kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad teismas neįvertino banko darbuotojų aplaidžių ar tyčinių veiksmų derybų procese, netinkamai vertino liudytojos L. K. parodymus. Kitus ieškovo argumentus teismas pripažino teisiškai nereikšmingais ir nedarančiais įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl teismui pateiktų įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo. Kasatorius, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl įrodymų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002), teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog banko komiteto priimtos sąlygos nebuvo jam tiesiogiai pasiūlytos. Kasatorius pažymi, kad banko pasiūlymas – tai banko darbuotojo S. P. elektroniniu paštu atsiųstas kasatoriaus atstovui – advokato padėjėjui S. M. – komiteto priimtos sąlygos. Atsakovas, 2007 m. liepos 31 d. atsisakydamas kasatoriaus turto įkeitimo, patvirtino, kad priėmė kredito gavėjo įvykdytą pagrindinę prievolių užtikrinimo prievolę – žemės sklypo ir pastatų įkeitimą, todėl ieškovo kaip laiduotojo prievolė baigėsi tinkamu jos įvykdymu. Kasatorius pažymi, kad laidavimo sutartimi užtikrino ne trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimo vykdymą bankui pagal kredito sutartį dėl visos paskolos grąžinimo, o tik suteikė papildomas laikinas garantijas iki bus įgyvendintas pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimas (įkeistas turtas), nes pardavėjas, negavęs pinigų, nesutiko įkeisti parduodamo daikto. Teismai šių aplinkybių nevertino kaip teisiškai reikšmingų.

142. Dėl sutarties aiškinimo taikylių taikymo. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytoms sutartims CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Kasatorius ieškinyje nurodė, kad laidavimo sutarties 10.1 punktas neatitiko šalių valios, suderintos iki sutarties pasirašymo. Laiduoti buvo prašoma per kredito gavėją trečiąjį asmenį išsiunčiant 2007 m. gegužės 15 d. atsakovo kredito komiteto priimtą sprendimą dėl kredito sutarties sąlygų, kuriame buvo nustatyta, kad bankas atsisakys prievolių užtikinimo priemonių, nustatytų 5, 6 ir 7 punktuose (turto įkeitimo) po to, kai bus pirminiu įkeitimu įkeistas turtas, kurį siekiama įgyti už suteiktą paskolą. Tokia banko atskleista aplinkybė buvo esminė, paskatinusi kasatorių laikinai laiduoti už trečiojo asmens prievolę. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas sudarė ne sąlyginę laidavimo sutartį. Kasatoriaus nuomone, šalių veiksmai, vedamos derybos dėl sutarties, atitinkamų sutarties sąlygų svarstymas leidžia teigti, kad šalys sudarė sąlyginę laidavimo sutartį.

15Trečiasis asmuo I. G. prisideda prie ieškovo kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

16Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Dėl teismui pateiktų įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo. Atsakovas nesutinka su abstrakčiu kasatoriaus teiginiu, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, ir nurodo, jog buvo išreikalauti visi dokumentai, susiję su kreditų trečiajam asmeniui ir kasatoriui suteikimu, apklausti visi banko darbuotojai, dirbę su šiuo projektu ir asmeninė kasatoriaus bankininkė. Pirmosios instancijos teismas negalėjo surinkti daugiau įrodymų, nes visi bylai reikalingi dokumentai buvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas žodinio proceso metu išnagrinėjo šalių paaiškinimus ir, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą. Kasatorius skunde kelia faktinių bylos aplinkybių netinkamo vertinimo klausimą ir siekia įrodyti, kad 2007 m. gegužės 15 d. elektroninis laiškais su priedu, skirtas trečiajam asmeniui, buvo konkretus pasiūlymas pasirašyti sąlyginio laidavimo sutartį. Atsakovas pažymi, kad nurodomas banko paskolų komiteto sprendimas buvo priimtas po 2007 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško išsiuntimo trečiajam asmeniui, be to, šis protokolas niekada nebuvo pateiktas nei kasatoriui, nei trečiajam asmeniui dėl to, kad pagal Bankų įstatymo 55 straipsnį tai yra banko paslaptis; tai – vidinis banko dokumentas, kuriame nustatytos minimalios kredito sutarties sudarymo sąlygos, kurias banko atstovas, bendraujantis su klientu, gali pagerinti banko naudai. Banko pozicija išreiškiama ne priimtais vidiniais dokumentais, banko darbuotojų susirašinėjimais, o banko atstovų pasirašytais konkretiems asmenims skirtais dokumentais, tarp jų ir konkrečiai pateikiamais pasiūlymais ar pasirašomomis sutartimis. Kadangi bankas neteikė jokio pasiūlymo kasatoriui dėl sąlyginio terminuoto laidavimo sutarties sudarymo, tai kasatoriaus argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

182. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių sudarytoms sutartims. Atsakovas teigia, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog jis laidavo ne už prievolę, bet už jos įvykdymo užtikrinimo priemones – turto įkeitimą. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad kasatorius įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo netinkamai vykdys prievolę. Atsakovo nuomone, kasatorius netinkamai aiškina prievolės ir prievolės užtikrinimo priemonės sąvokas. Kasatorius pasirašė tokią laidavimo sutartį, dėl kokios buvo šalių susitarta. Kredito sutartyje kaip papildoma prievolės užtikrinimo priemonė buvo numatytas ir kasatoriaus laidavimas, tačiau ir šios sutarties nuostatų nebuvo nustatyta, jog laidavimas yra terminuotas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl šalių sudarytos laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 16 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB ,,Interum“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė trečiajam asmeniui

2316 863 000 Lt kreditą, o šis įsipareigojo jį grąžinti iki 2009 m. sausio 16 d. Kredito grąžinimui užtikrinti atsakovas ir kasatorius 2007 m. gegužės 30 d. sudarė laidavimo sutartį, kurios 2.1 punktu nustatė, jog laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal sutartį. Laidavimo sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Vėliau kasatoriaus prašymu atsakovas atsisakė kasatoriaus ir jo sutuoktinės, taip pat kitų įkaito davėjų asmeninio turto – vertybinių popierių (akcijų) įkeitimo. Esant taip aptartai laidavimo sutartyje laiduotojo atsakomybei, kilo šalių ginčas, dėl kokio laidavimo sutarties termino susitarta, t. y. laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, ar, atsakovui 2007 m. liepos 31 d. atsisakius ieškovo turto įkeitimo, faktiškai baigėsi ir jo laidavimo prievolė. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl laidavimo sutarties turinio aiškinimo, lemiančio tinkamą laidavimo pabaigą reglamentuojančių teisės normų taikymą.

24Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos–Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; kt.). CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012).

25Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

26CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnyje nustatyta terminuoto laidavimo pabaiga. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą; 2 dalyje – terminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, t. y. laidavimas su atidedamąja sąlyga. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai,6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

27Kasatorius, reikšdamas ieškinį, siekė pripažinti, kad šalių sudaryta laidavimo sutartis buvo terminuota ir sąlyginė, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2007 m. liepos 2 d. bankui atsisakius įkeitimo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis laidavimo sutarties 10 punkto nuostata, nustatė, kad kasatoriaus pasirašyta laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, laidavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad kasatorius laidavo už trečiąjį asmenį ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys atsakovui visos ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kredito sutartį, jos papildymus ir pakeitimus, byloje pateiktą susirašinėjimą dėl sutarties sudarymo, pažymėjo, kad nei kredito sutarties sąlygų pakeitimo derybų stadijoje, nei susirašinėjimo su banku metu atsakovas neteikė kasatoriui pasiūlymo dėl sąlyginio terminuoto laidavimo sudarymo – derybų stadijoje banko pasiūlymai buvo siunčiami ne kasatoriui, o trečiajam asmeniui, be to, buvo aptariami keli pasiūlymo projektai, o banko paskolų komiteto sprendimas yra vidinis banko dokumentas, kuriame nustatytos minimalios kredito sutarties sudarymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. gegužės 30 d. susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo 1 punkte įrašyta papildoma įsipareigojimų užtikrinimo priemonė – kasatoriaus laidavimas, tačiau nenurodyta, jog jis terminuotas ir galioja iki tam tikrų aplinkybių įvykimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad trečiojo asmens UAB ,,Interum“ 2007 m. gegužės 15 d. raštu pateikto priedo Nr. 1 dalyje „Kitos sąlygos“ 2 punkto nuostata, jog po to, kai pirminiu įkeitimu bus įkeistas turtas, esantis Vilniuje, Algirdo g. 77, įsipareigoja atsisakyti grafoje „prievolių užtikrinimo priemonės“ 5, 6 ir 7 punktuose nurodyto turto įkeitimo, nepatvirtina, kad buvo tariamasi, įkeitus turtą Vilniuje, Algirdo g. 77, atsisakyti ir kasatoriaus laidavimo. Taigi, atsižvelgęs į laidavimo sutarties esmę ir šalių tikslą sudarant šią sutartį, įvertinęs šalių vedamas derybas dėl sutarties, apsvarstęs atitinkamas sutarties sąlygas, kad laidavimas galioja iki visiško kredito sutarties įvykdymo, taip pat kasatoriaus prieštaraujančius vienas kitam teiginius, jog jis suklydo dėl laidavimo termino, taip pat jog laidavo už trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimą, kuriuos vertino kaip siekį išvengti laidavimo sutarties padarinių, aplinkybes, kad jis yra verslininkas, ilgą laiką bendradarbiauja su bankais, ne kartą naudojosi bankų teikiamomis paslaugomis, ėmė ne vieną kreditą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pradinėje derybų stadijoje bankas nebuvo nurodęs, kad įkeitus turtą bus atsisakyta ieškovo laidavimo, o laidavimo sutarties nuostata dėl tokios sutarties galiojimo nepatvirtina, jog buvo siekiama terminuoto laidavimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas laidavimo sutarties nuostatas, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles ir išplėtotas kasacinio teismo jurisprudencijoje, ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės įvykdymo (6.87 straipsnis).

28Dėl įrodymų vertinimo

29Kasatorius skunde kelia faktinių aplinkybių įvertinimo klausimą dėl banko darbuotojo

30S. P. 2007 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško su priedu, kuris buvo skirtas ne kasatoriui, o trečiajam asmeniui UAB ,,Interum“ dėl terminuoto sąlyginio laidavimo sutarties pasirašymo. Šį elektroninį laišką apeliacinės instancijos teismas vertino pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir sprendė, jog jis negali būti pripažįstamas kaip konkretus pasiūlymas kasatoriui pasirašyti terminuotą sąlyginę laidavimo sutartį. Teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.

31Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo teismo nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnis).

32Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

33Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 52,33 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovo R. G. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 52,33 Lt (penkiasdešimt du litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2007 m. sausio 16 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Interum“ pasirašė... 6. 16 863 000 Lt kreditą. Kredito gavėjas gautąja paskola iš banko siekė... 7. Ieškovas 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 13. 1. Dėl teismui pateiktų įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo. Kasatorius,... 14. 2. Dėl sutarties aiškinimo taikylių taikymo. Kasatorius teigia, kad teismai... 15. Trečiasis asmuo I. G. prisideda prie ieškovo kasacinio skundo ir prašo jį... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 17. 1. Dėl teismui pateiktų įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo. Atsakovas... 18. 2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių sudarytoms sutartims.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl šalių sudarytos laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 16 d. atsakovas su... 23. 16 863 000 Lt kreditą, o šis įsipareigojo jį grąžinti iki 2009 m. sausio... 24. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir... 25. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja... 26. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyta terminuoto ir neterminuoto laidavimo... 27. Kasatorius, reikšdamas ieškinį, siekė pripažinti, kad šalių sudaryta... 28. Dėl įrodymų vertinimo... 29. Kasatorius skunde kelia faktinių aplinkybių įvertinimo klausimą dėl banko... 30. S. P. 2007 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško su priedu, kuris buvo... 31. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 33. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 36. Priteisti iš ieškovo R. G. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 52,33 Lt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...