Byla 2A-806-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sadovalis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sadovalis“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rekolas“ dėl hipotekos, įkeitimo, laidavimo sandorių pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo; trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11–ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Sadovalis“ prašė pripažinti niekinėmis šias sutartis:
    1. 2007 m. gegužės 2 d. hipotekos sutartį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, dėl UAB „Sadovalis“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, esančio Plungės r. sav., Paplatelės k.;
    2. 2007 m. gegužės 2 d. įkeitimo sandorio dalį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, dėl esančių ir būsimų piniginių lėšų, priklausančių UAB „Sadovalis“, įkeitimo;
    3. 2009 m. gruodžio 29 d. hipotekos sutartį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, dėl UAB „Sadovalis“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Plungės r. sav. Paplatelės k., įkeitimo;
    4. 2009 m. spalio 30 d. laidavimo sutartį, sudarytą AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“.
  2. Nurodė, kad UAB „Sadovalis“ 2014 m. birželio 23 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad atsakovės UAB „Rekolas“ ir AB Ūkio bankas 2007 m. kovo 29 d. sudarė kredito sutartį, kuria bankas įsipareigojo kredito gavėjui UAB „Rekolas“ suteikti 6 650 000 Lt paskolą UAB „Sadovalis“ 100 proc. akcijų įsigyti, o minėtais įkeitimo bei laidavimo sandoriais UAB „Sadovalis“ užtikrino UAB „Rekolas“ prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Ginčijamais sandoriais buvo sudarytos sąlygos įsigyti UAB „Sadovalis“ 100 proc. akcijų, todėl buvo nesilaikyta tuo metu galiojusioje Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 44 straipsnio 9 dalies redakcijoje nustatyto draudimo. Dėl to šie sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 28 d. A. V. bei S. V. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovei UAB „Rekolas“ 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų. 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartis bei ginčijami hipotekos, įkeitimo ir laidavimo sandoriai buvo sudaryti jau po to, kai UAB „Rekolas“ buvo įsigijusi 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų. Teismas pažymėjo, kad nei 2007 m. vasario 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Rekolas“ įsigijo 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų, nei 2007 m. kovo 29 d. kredito sutarties, kuria bankas įsipareigojo kredito gavėjai UAB „Rekolas“ suteikti 6 650 000 Lt paskolą UAB „Sadovalis“ 100 proc. akcijų įsigyti, ieškovė neginčija. Ieškovė nedalyvavo sudarant 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė iš anksto nemokėjo lėšų, iš anksto nesuteikė paskolos ir iš anksto neužtikrino įsipareigojimų atsakovei AB Ūkio bankui įvykdymo bei iš anksto nesudarė sąlygų kitiems asmenims įsigyti UAB „Sadovalis“ akcijų, todėl šiuo atveju ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Teismo įsitikinimu, visos ginčijamos sutartys vertintinos kaip UAB „Sadovalis“ įsipareigojimų, susijusių su turto įsigijimu, prisiėmimas, įkeičiant turtą, kuriam įgyti (kartu su UAB „Sadovalis“ teisėmis ir pareigomis) iš esmės ir buvo skirtas minėtas kreditas, ir tai atitinka sąžiningą dalykinę praktiką (CK 6.158 str.). Teismas pažymėjo ir tai, kad įkeitimu bei hipoteka užtikrintas atsakovės AB Ūkio banko 1 729 559,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi BUAB „Sadovalis“ bankroto byloje. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ginčo sandorius pripažinti niekiniais remiantis CK 1.80 straipsniu.
  3. Teismas sutiko su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad ieškovė praleido ĮBĮ 11straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais, nes bankroto byla ieškovei iškelta 2014 m. birželio 23 d., į teismą administratorius kreipėsi tik 2015 m. birželio 22 d., termino pratęsti neprašė, nors apie minėtus akcijų perleidimo, kredito bei ginčo sandorius turėjo galimybę sužinoti ne tik iš gautų įmonės dokumentų, bet ir iš atitinkamų viešųjų registrų duomenų įrašų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „Sadovalis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti; priteisti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalies imperatyvios nuostatos nebuvo pažeistos, nes ginčijami sandoriai yra sudaryti jau po to, kai UAB „Rekolas“ buvo įsigijęs 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų. Pardavėjų A. V. ir S. V. bei pirkėjo UAB „Rekolas“ 2007 m. vasario 28 d. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisės į akcijas pirkėjui pereina nuo visiško atsiskaitymo dienos. Pirkėjas UAB „Rekolas“ akcijoms įsigyti gavo kreditą pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį, sudarytą su AB Ūkio banku. Kredito sutarties pasirašymo metu UAB „Rekolas“ dar neturėjo nuosavybės teisių į akcijas. Vėlesni ginčijami sandoriai (įkeitimo sandoriai, laidavimo sandoris) yra išvestiniai prievolių užtikrinimo sandoriai iš Kredito sutarties, todėl jie turi būti aiškinami kompleksiškai su Kredito sutartimi. Viena iš esminių Kredito sutarties sąlygų – pateikti bankui priimtinas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones. Tai reiškia, kad UAB „Sadovalis“ suteiktos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo skirtos sudaryti sąlygas atsakovei UAB „Rekolas“ įsigyti UAB „Sadovalis“ akcijas, todėl buvo pažeistas tuo metu galiojusioje ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas.
    2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 yra išaiškinta, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nurodytas žodžių junginys „iš anksto“ siejamas tik su lėšų mokėjimu, tuo tarpu paskolų suteikimas arba prievolių įvykdymo užtikrinimas yra nepriklausomas nuo termino „iš anksto“. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Sadovalis“ iš anksto nesudarė sąlygų kitiems asmenims įsigyti jos akcijų. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatos yra imperatyvi įstatymo norma, o ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis.
    3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-121/2013, nes tos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl akcijų emitento, o dėl kredito gavėjo, kuris vėliau perėmė akcijų emitento teises ir pareigas, turto įkeitimo ir laidavimo sandorių sudarymo. Nurodytoje byloje akcijų emitentas nedalyvavo jokiuose kredito, įkeitimo ar laidavimo sandoriuose, o nagrinėjamoje byloje akcijų emitentas UAB „Sadovalis“ tiesiogiai dalyvavo ginčijamuose sandoriuose (įkeitimo bei laidavimo). Minėtoje byloje turtą įkeitė ne akcijų emitentas (nagrinėjamu atveju UAB „Sadovalis“), bet kredito gavėjas (nagrinėjamu atveju tai būtų UAB „Rekolas“). Be to, skirtingai nei minėtoje byloje, šiuo atveju UAB „Sadovalis“ ir UAB „Rekolas“ nebuvo reorganizuotos ir neperėmė viena kitos teisių ir pareigų.
    4. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė praleido ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl ginčo sandorių pripažinimo niekiniais, yra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Tai yra ne ieškinio senaties terminas, o procesinis terminas, per kurį įmonės bankroto administratorius nuo dokumentų apie įmonės sandorius gavimo dienos turi patikrinti sandorių teisėtumą už 36 mėn. laikotarpį. Šio termino praleidimas nepanaikinta teisės reikšti ieškinį. Be to, reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o tokio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Įstatymai dėl sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ginčijimo nenumato išimčių iš bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.
  2. Atsakovė BAB Ūkio bankas ir trečiasis asmuo notarė Vanda Kasiulynienė atsiliepimuose prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė BAB Ūkio bankas nurodo šiuos argumentus:
    1. ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje numatytas ribojimas yra taikomas tuo atveju, kada bendrovė išleidžia naują akcijų emisiją, kuriai apmokėti yra naudojamos pačios bendrovės lėšos. Tokiu būdu įstatymų leidėjas užtikrino, kad bendrovė savo pačios sąskaita neapmokėtų akcijų, kurias siekia įsigyti tretieji asmenys. Tuo tarpu ABĮ 46 straipsnis, reglamentuojantis jau apmokėtų ir išleistų akcijų perleidimą, nenumato draudimo bendrovei skolinti ar užtikrinti paskolą savo turtu tretiesiems asmenims – nei perleidžiant, nei įsigyjant bendrovės akcijas.
    2. Antrosios bendrovių teisės direktyvos 23 straipsnis nustatė, kad tokie ribojimai netaikomi, jeigu sandorius sudaro bankai ir kitos finansų įstaigos, besiverčiančios įprastu verslu.
    3. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė UAB „Rekolas“ buvo ieškovės akcijų savininkė ir buvo visiškai atsiskaičiusi su akcijų pardavėjais, todėl ginčo sandorių sudarymo po akcijų įsigijimo, perleidimo ir apmokėjimo negalima vertinti kaip išankstinio ieškovės įsipareigojimo suteikti paskolą ar užtikrinti akcijų įsigijimą.
    4. Už ABĮ 44 straipsnio 9 dalies draudimo laikimąsi atsako bendrovės vadovas. Bankas negali būti atsakingas dėl to, kad ieškovės vadovas, pažeisdamas ABĮ nuostatas, sudarė ginčo sandorius.
    5. Ginčijamų įkeitimo sandorių teisėtumas jau patvirtintas hipotekos teisėjo sprendimais, kurių pagrindu šie sandoriai buvo įregistruoti.
  3. Trečiasis asmuo notarė Vanda Kasiulynienė atsiliepime, be tų pačių argumentų, papildomai nurodo šiuos argumentus:
    1. Kredito sutarties pasirašymo momentas šioje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes ieškovė šio sandorio neginčija. Ieškovė nėra Kredito sutarties šalis, todėl šis sandoris negalėjo ieškovei sukurti jokių teisių ar pareigų.
    2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 prieštarauja vėlesnei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią sandoris, sudarytas pažeidžiant ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nustatytą draudimą, nėra niekinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 konstatuota, kad bendrovės vadovas pažeidė ABĮ 44 straipsnio 9 dalį, kadangi bendrovė suteikė asmeniui paskolą, kad šis įsigytų jos akcijas. Tačiau kasacinis teismas tuo pačiu nurodė, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai nesprendė pačios paskolos sutarties negaliojimo klausimo, nes ieškinyje nebuvo tokio reikalavimo. Tai akivaizdžiai parodo, kad sandoriai, sudaryti nepaisant ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nustatyto draudimo, nėra niekiniai, nes jei jie būtų niekiniai, tai teismai privalėtų ex officio spręsti šių sandorių negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.).
    3. Ginčijami sandoriai nepažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisių. Įkeitimo sandoriai buvo tinkamai išviešinti ir žinomi visiems ieškovės kreditoriams. Pastarieji turėjo pareigą domėtis ieškovės finansine būkle, turimais turto suvaržymais ir galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais. Panaikinus įkeitimo sandorius, AB Ūkio banko, kaip pagrindinio ieškovės kreditoriaus, padėtis žymiai pablogėtų, o likusių kreditorių galimybės atgauti skolas žymiai pagerėtų. Tokia situacija būtų teisiškai nepagrįsta, kadangi tiek bankas, tiek likę ieškovės kreditoriai, sukurdami civilinius teisinius santykius su ieškove, prisiėmė skirtingą verslo riziką.
    4. ABĮ 44 straipsnio 9 dalis netaikytina daiktiniams užtikrinimo būdams. Direktyvos 23 straipsnio 1 dalis expressis verbis draudžia tik asmeninių užtikrinimo priemonių sandorius, kurie skirti užtikrinti bendrovės akcijų įsigijimą.
    5. ABĮ 44 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šiuolaikinės bendrovių teisės tikslus ir raidos tendencijas. Šiuo metu galiojančios Direktyvos 25 straipsnis sudaro galimybes bendrovėms užtikrinti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims, kai yra įsigyjamos tokios bendrovės akcijos. ABĮ 44 straipsnio 9 dalis skirta apsaugoti akcininkų ir bendrovės interesus, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pažeidžiami šių subjektų interesai. Priešingai, patenkinus ieškinį, būtų pažeidžiami esamų ir buvusių akcininkų interesai, nes reikėtų spręsti klausimą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos šalių grąžinimo į pradinę padėtį. Tokiu atveju nukentėtų ir bendrovės interesai, kadangi tektų atlyginti banko patirtus nuostolius, susijusius su įkeitimo sandorių vykdymu.
    6. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas laikytinas specialiuoju naikinamuoju terminu, kuris imperatyviai taikomas bankroto administratoriui. Kitaip tokio termino nustatymas įstatyme būtų laikomas deklaratyviu, jokių teisinių tikslų neturinčiu laiko tarpu.
  4. Atsakovė BUAB „Rekolas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
  2. Byloje sprendžiama, ar sudarant apeliantės ginčijamus prievolių užtikrinimo sandorius buvo pažeistas tuo metu galiojusioje ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas, dėl ko būtų pagrindas pripažinti šiuos sandorius niekiniais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 str. 1 d.).
  3. Sudarant ginčijamus sandorius, tuo metu galiojusioje ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta (skliausteliuose nurodomos papildomos nuostatos, kurios galiojo 2009 m. sudarant vėlesnius ginčijamus hipotekos ir laidavimo sandorius): „Bendrovė negali (tiesiogiai ar netiesiogiai) iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.“
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartis bei ginčijami hipotekos, įkeitimo ir laidavimo sandoriai buvo sudaryti po to, kai buvo sudaryta 2007 m. vasario 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Rekolas“ įsigijo 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai iš anksto nesudarė sąlygų kitiems asmenims įsigyti ieškovės akcijų, todėl šiuo atveju ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
  5. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamų sandorių, kuriais buvo užtikrinamas kreditas apeliantės akcijoms įsigyti, sudarymo momentas (prieš ar po nuosavybės teisių į perkamas akcijas įgijimo) neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ABĮ 44 straipsnio 9 dalies taikymo nagrinėjamu atveju. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, kad šioje normoje žodžių junginys „iš anksto“ siejamas tik su lėšų mokėjimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012). Vadinasi, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusią ABĮ 44 straipsnio 9 dalį, bendrovė negalėjo suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims nepriklausomai nuo šių sandorių sudarymo momento, jeigu tokiais sandoriais buvo siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje ABĮ redakcijoje iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta 452 straipsnio 1 dalyje.
  6. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) kredito gavėja UAB „Rekolas“ įsipareigojo pateikti AB Ūkio bankui tam tikras savo prievolių užtikrinimo priemones, tarp jų ir UAB „Sadovalis“ priklausančio turto įkeitimą bei laidavimą (Kredito sutarties 1.10.1.1, 1.10.1.3, 1.10.1.6, 1.10.4 p.). Akivaizdu, kad šie sandoriai, kuriais užtikrinamos UAB „Rekolas“ prievolės pagal minėtą kredito sutartį, buvo būtina sąlyga kreditui gauti. Šio kredito paskirtis – įsigyti 100 proc. UAB „Sadovalis“ akcijų (Kredito sutarties 1.9 p.). Taigi, ginčijamais sandoriais buvo sudarytos sąlygos atsakovei UAB „Rekolas“ įsigyti ieškovės akcijas. Kadangi tuo metu galiojusi ABĮ 44 straipsnio 9 dalis draudė bendrovei tokiais atvejais užtikrinti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims, darytina išvada, kad ginčijami UAB „Sadovalis“ sudaryti hipotekos, įkeitimo bei laidavimo sandoriai prieštarauja šiai imperatyviai įstatymo normai, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.).
  7. Teismas ginčijamas sutartis vertino kaip ieškovės įsipareigojimų, susijusių su turto įsigijimu, prisiėmimą, įkeičiant turtą, kuriam įgyti iš esmės ir buvo skirtas minėtas kreditas, atitinkantį sąžiningą dalykinę praktiką (CK 6.158 str.). Akivaizdu, kad toks teismo motyvas suformuluotas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-121/2013. Tačiau apeliantė teisingai nurodo, kad toje byloje nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje ginčijamus sandorius sudarė ne bendrovė, kurios akcijos buvo įsigytos, o šių akcijų pirkėja, kuri prieš tai perėmė visas įsigytos bendrovės teises ir pareigas reorganizavus šias įmones prijungimo būdu, t. y. bendrovę, kurios 100 proc. akcijų buvo įsigyta, prijungus prie šias akcijas įsigijusios bendrovės. Nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudarė ir įsipareigojimus pagal juos prisiėmė UAB „Sadovalis“, tokiu būdu sudarydama sąlygas jos akcijas įsigyti atsakovei UAB „Rekolas“, nors šie veiksmai buvo draudžiami pagal tuo metu galiojusią ABĮ 44 straipsnio 9 dalį. Todėl apygardos teismas šioje byloje nepagrįstai vadovavosi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
  8. Atsakovė BAB Ūkio bankas ir trečiasis asmuo notarė V. Kasiulynienė atsiliepimuose teigia, kad minėtas draudimas taikomas tik tuo atveju, kai bendrovė išleidžia naują akcijų emisiją. Šią poziciją grindžia ginčui aktualios įstatymo nuostatos paskirtimi bei jos vieta visoje įstatymo struktūroje. Teisėjų kolegija su tokiu teisės normos aiškinimu nesutinka.
  9. Visų pirma, pažymėtina, kad nei ankstesnėje ABĮ redakcijoje, kuri galiojo sudarant ginčijamus sandorius, nei šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nėra nustatyta jokios išlygos, kad draudimas bendrovei iš anksto mokėti lėšas, suteikti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims taikytinas tik tuo atveju, kai kiti asmenys siekia įsigyti naujai išleidžiamų bendrovės akcijų. Atsižvelgiant į imperatyvų šios normos pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad įstatymų leidėjas siekė, jog minėtas draudimas būtų taikomas tik tam tikrais atvejais, tačiau to aiškiai nereglamentavo. Pažymėtina ir tai, kad tokios išlygos taip pat nėra 1976 m. gruodžio 13 d. Antrojoje Tarybos direktyvoje 77/91/EEB, kurią įgyvendinant atitinkamos nuostatos buvo įtvirtintos ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje (dabar – 452 straipsnio 1 dalyje), ir šią direktyvą pakeitusioje 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/30/ES.
  10. Antra, atsakovė BAB Ūkio bankas teigia, kad aptariamos teisės normos tikslas yra užtikrinti, jog bendrovė savo pačios sąskaita neapmokėtų akcijų, kurias siekia įsigyti tretieji asmenys. Tačiau tai nepaaiškina būtinybės taikyti minėtą draudimą tik naujos akcijų emisijos atveju. Perleidžiant visiškai apmokėtas akcijas antrinėje apyvartoje irgi gali susidaryti situacija (kaip kad šiuo atveju), kai kreditas tokioms akcijoms įsigyti yra užtikrinamas pačios bendrovės, kurios akcijos įsigyjamos, turto įkeitimu ar laidavimu, tačiau akcijų pirkėjui nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bendrovė faktiškai yra priversta mokėti už savo pačios akcijas. Trečiasis asmuo notarė V. Kasiulynienė, remdamasi bendrovių teisės doktrina, akcentuoja kitą aptariamos teisės normos tikslą – neleisti bendrovei įsigyti savo pačios akcijų. Tačiau tai taip pat nepaneigia išvados, kad minėtas ribojimas taikytinas visiems bendrovės akcijų perleidimo sandoriams, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Juolab, kad bendrovės teisė įsigyti savas akcijas reglamentuojama ABĮ 54 straipsnyje.
  11. Trečia, tai, kad minėtas draudimas anksčiau buvo nustatytas ABĮ 44 straipsnyje „Akcijų pasirašymas“, o ne 46 straipsnyje „Akcijų perleidimas“, nėra pagrindas šią nuostatą taikyti tik naujos akcijų emisijos atveju. Šiuo metu galiojančioje ABĮ redakcijoje finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti apribojimai nustatyti atskirai 452 straipsnyje. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nesusiejo šios teisės normos išimtinai su naujai išleidžiamų akcijų įsigijimu.
  12. Atmestini ir kiti argumentai, kuriais siekiama susiaurinti aptariamo draudimo taikymo sritį.
  13. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai remiasi ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu galiojusiame direktyvos 77/91/EEB 23 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiame direktyvos 2012/30/ES 25 straipsnyje nustatyta išlyga, kad minėtas draudimas netaikomas, jeigu sandorius sudaro bankai ir kitos finansinės institucijos, besiverčiančios įprastu verslu. Atitinkama ABĮ nuostata įsigaliojo tik nuo 2014 m. birželio 17 d., papildžius įstatymą 452 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta: „Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytas išimtis.“ Tuo pačiu metu įsigaliojo Finansų įstaigų įstatymo 281 straipsnis, kuriame nustatyta: „Finansų įstaiga turi teisę <…> teikti finansinę pagalbą fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėdama lėšų, suteikdama paskolą ar užtikrindama prievolių įvykdymą, kai šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos finansų įstaigos akcijų ir tenkinama bent viena iš šių sąlygų <…>“ Lingvistine prasme akivaizdu, kad pastaroji įstatymo nuostata reiškia, jog minėta išimtis taikoma tik tuo atveju, kai įsigyjamos pačios finansų įstaigos akcijos.
  14. Notarės atsiliepime minimos Europos Sąjungos bendrovių teisės ekspertų grupių rekomendacijos dėl reguliavimo sušvelninimo, kuriomis remiantis buvo padaryti Direktyvos 77/91/EEB 23 straipsnio pakeitimai, sudarantys galimybę valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leisti bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymą, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublika yra pasirinkusi griežtąjį reguliavimo variantą, pagal kurį bendrovei yra draudžiama užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu tuo siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Tai, kad buvo parengtas ABĮ pakeitimo ir papildymo projektas, kuriame buvo numatyta visiškai įgyvendinti minėtą direktyvos 77/91/EEB nuostatų pakeitimą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi įstatymų leidėjas tokio projekto nėra patvirtinęs. Taigi, teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis galiojančiais įstatymais (CPK 3 str.).
  15. Nesutiktina ir su notarės atsiliepimo argumentu, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalis netaikytina daiktiniams užtikrinimo būdams, nes direktyvos 77/91/EEB 23 straipsnio 1 dalis expressis verbis draudžia tik asmeninių užtikrinimo priemonių sandorius, kurie skirti užtikrinti bendrovės akcijų įsigijimą. Pagal šią direktyvos nuostatą „bendrovė negali <…> suteikti <…> garantijų trečiajai šaliai, kad toji galėtų įsigyti bendrovės akcijų“. Angliškame direktyvos tekste vartojamas terminas „security“, kurio reikšmė yra platesnė ir apima įvairias užtikrinimo priemones, ne tik garantiją. Lietuvoje įgyvendinant šią direktyvos nuostatą ABĮ nustatytas draudimas „užtikrinti prievolių įvykdymą“, t. y. įstatymų leidėjas šioje normoje neišskyrė konkrečių prievolių užtikrinimo priemonių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas draudimas taikomas tik asmeninio pobūdžio užtikrinimo priemonėms.
  16. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą akcentuojama bendrovės vadovo atsakomybė už minėto draudimo laikymąsi (ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu galiojusioje ABĮ redakcijoje tokia nuostata buvo 44 straipsnio 10 dalyje, nuo 2014 m. birželio 17 d. – 452 straipsnio 4 dalyje). Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė pasirinko netinkamą ir neproporcingą teisių gynimo būdą. Šią poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015, kurioje konstatuota, kad bendrovės vadovas pažeidė ABĮ 44 straipsnio 9 dalį, kadangi bendrovė suteikė asmeniui paskolą, kad šis įsigytų jos akcijas, bet toks sandoris nebuvo pripažintas niekiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad bankroto administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus. Toje byloje paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas nebuvo sprendžiamas, nes tai nebūtų turėję esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad minėtoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo, konstatavo, kad paskolos iš įmonės lėšų suteikimo trečiajam asmeniui sandoris buvo sudarytas, be kita ko, pažeidžiant imperatyvųjį draudimą, įtvirtintą ABĮ (redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu) 44 straipsnio 9 dalyje ir skirtą bendrovės kapitalo apsaugai. Taigi, priešingai nei nurodoma notarės atsiliepime, kasacinio teismo praktikoje nėra konstatuota, kad sandoriai, kuriais pažeidžiamas minėtas imperatyvus draudimas, neturėtų būti laikomi niekiniais. Dėl tos priežasties atmestinas ir kitas trečiojo asmens argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012, kurioje ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatos pažeidimas pripažintas pagrindu laikyti ginčijamą sandorį niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, prieštarauja minėtai vėlesnei kasacinio teismo praktikai.
  17. Aplinkybė, kad ginčijami hipotekos ir įkeitimo sandoriai yra patvirtinti hipotekos teisėjo sprendimais, neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims ginčyti tokių sandorių teisėtumą.
  18. Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų, yra prieštaringi. Viena vertus, teigiama, kad ieškovės kreditorių teisės šiais sandoriais nėra pažeidžiamos, kita vertus, pripažįstama, kad panaikinus ginčijamus sandorius, kurių pagrindu atsakovė AB Ūkio bankas yra pareiškusi savo kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, likusių kreditorių galimybės atgauti skolas žymiai pagerėtų. Dėl argumento, kad kreditoriai, sukūrę su ieškove civilinius teisinius santykius, prisiėmė skirtingą verslo riziką, teisėjų kolegija pažymi, kad abi atsakovės yra verslo subjektai, todėl sudarydamos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius galėjo ir turėjo pačios įvertinti iš to galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes (CK 6.157 str.).
  19. Trečiojo asmens atsiliepime nėra pagrindžiama, kodėl pripažinus ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais, reikėtų, kaip teigiama atsiliepime, spręsti klausimą dėl ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos šalių grąžinimo į pradinę padėtį. Šis sandoris nėra ginčijamas, todėl jo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  20. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyto 6 mėnesių termino bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo praleidimas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai nėra ieškinio senaties terminas, juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovės neprašė taikyti senaties termino ieškovės pareikštam ieškiniui.
  21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą materialinės teisės normą, kuri imperatyviai draudžia sudaryti ieškovės ginčijamus sandorius. Todėl atsisakydamas pripažinti šiuos sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovės AB Ūkio banko ir trečiojo asmens notarės V. Kasiulynienės pateikti argumentai, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai ir pripažįstant niekiniais bei negaliojančiais nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 2 d. hipotekos sandorį, 2007 m. gegužės 2 d. įkeitimo sandorį, 2009 m. gruodžio 29 d. hipotekos sandorį, sudarytus UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, bei 2009 m. spalio 30 d. AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“ sudarytą laidavimo sutartį (CPK 263 str. 1 d., 330 str.).
  22. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidos, todėl tokios išlaidos ieškovei nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismo patirtos 19,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos lygiomis dalimis po 9,99 Eur iš abiejų atsakovių administravimui skirtų lėšų (CPK 96 str.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

14panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sadovalis“ ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius:

  1. 2007 m. gegužės 2 d. hipotekos sutartį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, kuria buvo įkeistas ieškovės UAB „Sadovalis“ nekilnojamasis turtas – 10272/10358 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 6814-0006-0077, poilsio paskirties pastatas – poilsio bazė, unikalus Nr. 6899-0005-3019, kiemo statiniai, unikalus Nr. 6899-0005-3040, garažas, unikalus Nr. 6899-0005-3036, esantys Plungės r. sav., Paplatelės k.;
  2. 2007 m. gegužės 2 d. įkeitimo sandorio dalį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, kuria buvo įkeistas ieškovės UAB „Sadovalis“ kilnojamasis turtas – piniginės lėšos, esančios ir būsimos UAB „Sadovalis“ sąskaitoje Nr. LT84 7010 8000 0846 7282;
  3. 2009 m. gruodžio 29 d. hipotekos sutartį, sudarytą UAB „Rekolas“, AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“, kuria buvo įkeistas ieškovės UAB „Sadovalis“ nekilnojamasis turtas – katilinė, unikalus Nr. 4400-1661-6334, stoginė, unikalus Nr. 4400-1661-6389, dujų tinklų paskirties dujotiekio linija – dujotiekio įvadas į pastatą, unikalus Nr. 4400-1661-6478, dujų rezervuaras, unikalus Nr. 4400-1661-6423, esantys Plungės r. sav. Paplatelės k.;
  4. 2009 m. spalio 30 d. laidavimo sutartį Nr. 2007/08-L1-270, sudarytą AB Ūkio banko ir UAB „Sadovalis“.

15Priteisti iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (į. k. 112020136) administravimui skirtų lėšų ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ (į. k. 166894922) administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą po 9,99 Eur (devynis eurus 99 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai