Byla 2A-1508/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys E. G., D. B. ir R. N

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1294-413/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord bankas ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys E. G., D. B. ir R. N..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB Nord bankas (šiuo metu AB DNB bankas) kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimus prašė: pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teisme 2008 m. liepos 9 d. atsakovui iškelta bankroto byla. Ieškovas yra įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą su teismo patvirtintu 3 862 411,65 Lt finansiniu reikalavimu. 2009 m. vasario 7 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Šalčininkų valda“ 5 380 890,85 Lt finansinis reikalavimas. BUAB „Šalčininkų valda“ finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas ieškovo ginčijamų 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarčių pagrindu. 2010 m. kovo 16 d. teismo sprendimu UAB „Šalčininkų valda“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsakovu byloje ji netrauktina. E. G. perėmė BUAB „Šalčininkų valda“ turėtą reikalavimo teisę – kreditorinį reikalavimą į atsakovą, todėl į bylą jis įtrauktas trečiuoju asmeniu. 2010 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Šalčininkų valda“ kreditoriumi patvirtinus D. B., jis taip pat buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Ginčijama 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis, atsakovas laidavo už IĮ „Ronas“. Kadangi minėta įmonė 2010 m. lapkričio 11 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas jos savininkas R. N..

6Ieškovas reikalavimą panaikinti ginčijamus 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. sandorius grindė CK 1.80, 1.82, CK 6.66 ir 6.68 straipsnių nuostatomis, kadangi atsakovo bankroto administratorius buvo pasyvus ir nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei nenaudingų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

7Ieškovo teigimu, 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi atsakovas laidavo UAB „Šalčininkų valda“ naudai už trečiojo asmens UAB „Imparatas“ (šiuo metu įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro) įsipareigojimus pagal 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį. Minėta paskolos sutartimi UAB „Šalčininkų valda“ suteikė UAB „Imparatas“ 4 243 779 Lt paskolą, kad pastaroji bendrovė galėtų atsiskaityti su UAB „Šalčininkų valda“ akcininkais J. M., G. J. ir R. M. už UAB „Šalčininkų valda“ parduodamas akcijas pagal 2006 m. gegužės 20 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABĮ) 44 straipsnio 9 dalį bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Ieškovo teigimu, UAB „Šalčininkų valda“ suteikė paskolą UAB „Imparatas“ savo pačios akcijoms įsigyti. Kadangi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), todėl ieškovo vertinimu, netenka galios ir išvestinė (aksesorinė) prievolė – ginčijama 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis.

8Ieškovas nurodė, kad ginčijama 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo laiduoti už IĮ „Ronas“ pagal UAB „Šalčininkų valda“ ir IĮ „Ronas“ 2006 m. spalio 26 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Šalčininkų valda“ atlygintinai, už 1 060 767,37 Lt, perleido IĮ „Ronas“ reikalavimo teisę į atsakovo 1 178 630,41 Lt skolą. Ieškovo teigimu, minėtomis sutartimis atsakovas tapo skolingas ne tik pagal pagrindinę prievolę IĮ „Ronas“, bet ir tapo atsakinga už IĮ „Ronas“ tinkamą prievolių įvykdymą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Šio sandorio pagrindu atsakovo įsipareigojimai išaugo dvigubai. Toks sandoris, ieškovo teigimu, prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai įmonei nenaudingas, todėl CK 1.82 straipsnio pagrindu yra negaliojantis.

9Atsakovo bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir trečiasis asmuo R. N. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Administratorius pažymėjo, kad ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą laidavimo sutartims nuginčyti, kadangi apie savo tariamos teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2009 m. kovo 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovo atskirąjį skundą dėl UAB „Šalčininkų valda“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą atsakovo bankroto byloje, o atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Atsakovo administratorius pažymi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo vienintelis atsakovo kreditorius, kurio reikalavimai buvo užtikrinti hipoteka, kitų kreditorių interesų šie sandoriai negalėjo pažeisti, todėl nesant bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų atsakovo sudarytiems sandoriams ginčyti, ieškovo reikalavimas nurodytu įstatymo pagrindu negali būti tenkinamas. Atsakovo vertinimu, ieškovas reiškia atsakovui tiesioginį ieškinį, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti ieškovo nurodomu CK 6.68 straipsnio pagrindu. Pareiškus ieškinį CK 6.68 straipsnyje numatytu pagrindu, BUAB „Gertauta“ negali būti byloje atsakovu, taigi ieškovo ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Patenkinus ieškovo ieškinį, teismas privalėtų pasisakyti dėl UAB „Šalčininkų valda“ ir UAB „Imparatas“ teisių bei pareigų, tačiau šių įmonių veikla jau nutraukta ir jos išregistruotos iš juridinių asmenų registro. Be to, ieškovo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovui ir UAB „Šalčininkų valda“ sulygus dėl ginčijamos 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties sąlygų, 2006 m. birželio 1 d. paskolos sutartimi UAB „Šalčininkų valda“ suteikė atsakovui 1 200 000 Lt kreditą, taigi 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties sudarymas atsakovui buvo naudingas. Be to, atsakovas, prisiimdamas laiduotojo įsipareigojimus, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi ginčijamų sandorių įvykdymą užsitikrino sublaidavimo sutartimis, sudarytomis 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. su UAB „Mažoji statyba“ ir E. S. individualia įmone „Vytelė“. Atsakovo nuomone, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Šalčininkų valda“ ir UAB „Imparatas“ yra niekinė, kadangi sisteminis šios paskolos sutarties ir 2006 m. gegužės 20 d. ir gegužės 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų aiškinimas leidžia manyti, kad 2006 m. gegužės 31 d. Paskolos sutartimi buvo susitarta dėl paskolos apmokėti už turimas akcijas suteikimo, o ne paskolos, lemiančios akcijų įsigijimą, suteikimo. Nustačius, kad Paskolos sutartis yra teisėta, ginčijama 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis negali būti laikoma niekine. Be to, įstatymo leidėjas nustato baigtinį sąrašą asmenų, galinčių reikšti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindais, ieškovas nėra atsakovo steigėjas ar dalyvis, todėl neturi ir reikalavimo teisės.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino.

12Teismas, spęsdamas, ar ieškovas turi teisę ginčyti sandorius nurodė, kad asmens teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė ir garantuota kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos. Ieškovas yra atsakovo kreditorius, todėl bankrutuojančios įmonės administratoriui nesiėmus tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorių, galimai priešingų įmonės veikos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu pagal CK 6.68 straipsnio taisykles gali pareikšti ir jos kreditorius. Įgyvendindamas šią teisę kreditorius gali reikšti ieškinį ne tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir kitais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Pasisakydamas dėl atsakovo procesinės padėties teismas nurodė, kad skolininkas (nagrinėjamu atveju atsakovas), būdamas ginčijamų sandorių šalimi, atsisako įgyvendinti savo teisę pareikšti ieškinį teisme dėl sandorių nuginčijimo, todėl tokioje byloje jis turi būti laikomas atsakovu. Teismas tai pat pažymėjo, kad ginčijamų sandorių dalyvių UAB „Šalčininkų valda“, UAB „Imparatas“ ir IĮ „Ronas“ veikla yra pasibaigusi, tačiau iš šių sandorių atsiradusias teises bei pareigas yra perėmę tretieji asmenys D. B. ir R. N..

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Šalčininkų valda“ 5 380 890,95 Lt finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintinas 2009 m. vasario 6 d., todėl nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (CK 1.127 str. 1 d.). Į teismą ieškovas kreipėsi 2010 m. spalio 4 d., t.y. praleidęs vienerių metų senaties terminą actio Pauliana ieškiniui paduoti, tačiau teismas įvertinęs tai, kad ieškovo reikalavimai susiję su viešo intereso gynimu, ieškovas nebuvo pasyvus teisinių santykių dalyvis, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pasirinko kitą teisė gynimo būdą, atnaujino praleistą ieškininio senaties terminą.

14Teismas, vertindamas 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties galiojimo klausimą nustatė, kad pagal 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį UAB „Šalčininkų valda“ suteikė UAB „Imparatas“ 4 243 779 Lt paskolą, kad UAB „Imparatas“ galėtų atsiskaityti su UAB „Šalčininkų valda“ akcininkais J. M., G. J. ir R. M. už UAB „Šalčininkų valda“ parduodamas akcijas pagal 2006 m. gegužės 20 d. ir 2006 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Paskolos davėjo UAB „Šalčininkų valda“ paskolintais paskolos gavėjui UAB „Imparatas“ pinigais pastaroji bendrovė įgijo 100 proc. paskolos davėjo įmonės akcijų, ir toks sandoris, teismo vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatai, draudžiančiai bendrovei iš anksto mokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Todėl teismas sprendė, kad 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis tarp UAB „Šalčininkų valda“ ir UAB „Imparatas“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinė ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Už tinkamą UAB „Imparatas“ prievolės įvykdymą (paskolos grąžinimą) ginčijama 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovas. Kadangi laidavimo sutartis yra papildoma (šalutinė), todėl pripažinus pagrindinę paskolos sutartį niekine, netenka galios ir išvestinė laidavimo sutartis (CK 6.76 str. 2 d.).

15Vertindamas 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį kaip sandorį, prieštaraujantį CK 1.82 straipsnio normoms pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 1 d. Paskolos sutartimi Nr. 06/06/01 UAB „Šalčininkų valda“ suteikė atsakovui 1 200 000 Lt dydžio paskolą. 2006 m. spalio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Šalčininkų valda“ savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal minėtą paskolos sutartį atlygintinai perleido IĮ „Ronas“, kuri įsipareigojo sumokėti „reikalavimo perleidėjui“ už perleistą reikalavimo teisę. 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo laiduoti savo kreditoriui UAB „Šalčininkų valda“, jeigu IĮ „Ronas“ neįvykdys savo prievolės pagal Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Šalčininkų valda“. Teismas nustatė, kad minėtų sandorių pagrindu atsakovas tapo atsakingas reikalavimo perėmėjui IĮ „Ronas“ už 1 178 630,41 Lt paskolos grąžinimą, ir UAB „Šalčininkų valda“ už 1 060 767,37 Lt dydžio IĮ „Ronas“ įsipareigojimų įvykdymą. Teismas sprendė, kad šių sandorių pagrindu atsakovo įsipareigojimų dydis išaugo beveik dvigubai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas 2006 m. spalio 26 d. sublaidavimo sutartimis, sudarytomis su UAB „Vytelė“ ir UAB „Mažoji statyba“, kadangi šiomis sutartimis buvo laiduota atsakovui už IĮ „Ronas“ įsipareigojimų vykdymą UAB „Šalčininkų valda“, tačiau nebuvo užtikrintas atsakovo 1 178 630,41 Lt dydžio prievolės vykdymas IĮ „Ronas“. Be to, sublaidavimo sutartys atsakovo turtinių interesų realiai neapsaugojo, kadangi sublaiduotojams dėl nemokumo buvo iškeltos bankroto bylos. Teismo vertinimu, UAB „Šalčininkų valda“, būdama sutartinių santykių šalimi tiek pagal 2006 m. spalio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su IĮ „Ronas“, tiek pagal 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį, sudarytą su atsakovu, turėjo žinoti, kad atsakovui teks pareiga vykdyti savo įsipareigojimus ne tik pagal 2006 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį, bet ir iš tos pačios paskolos sutarties atsiradusius laiduotojo įsipareigojimus UAB „Šalčininkų valda“. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Šalčininkų valda“ neabejotinai buvo žinoma apie atsakovo 4 243 779 Lt dydžio įsipareigojimus UAB „Šalčininkų valda“ pagal 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį.

16Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei nustatęs, kad ginčijama 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties sudarymas prieštaravo juridinio asmens tikslams, sprendė, kad sandorio šalys sudarydamos ginčo sandorius elgėsi nesąžiningai, laikė, kad yra visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinį tenkino.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovas BUAB „Gertauta“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, ir suteikė teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų konstitucinių teisių gynimo juridiniam asmeniui, nors minėti teisės aktai galimybę ginti galimai pažeistas konstitucines teises suteikia tik fiziniam asmeniui. Be to, teismas netinkamai nustatė šalių procesinę padėtį, nes ieškovui reiškiant netiesioginį ieškinį, BUAB “Gertauta” byloje turėjo būti ieškovu, tačiau nagrinėjamoje byloje ji patraukta atsakovu, o kitos sandorių šalys – UAB “Šalčininkų valda”, UAB “Imparatas” ir IĮ “Ronas”, turėtų būti byloje atsakovais, tačiau šie juridiniai asmenys yra likviduoti be jų pareigų perdavimo. Todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šių asmenų teises ir pareiga yra perėmę tretieji asmenys.

202. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminų skaičiavimą ir nepagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimai susiję su viešo intereso gynimu, o ieškovas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, vienu metu galėjo naudoti kelis savo galimai pažeistų teisių gynimo būdus, todėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti nėra.

213. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis (CPK 329 str. 2 d.). Teismas konstatavęs, kad 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Šalčininkų valda" suteikė UAB „Imparatas" 4 243 779 Lt paskolą, kad UAB „Imparatas" galėtų atsiskaityti su UAB „Šalčininkų valda" akcininkais už UAB „Šalčininkų valda" parduodamas akcijas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojanti, nepagrįstai pasisakė, dėl byloje nedalyvaujančių paskolos sutarties šalių teisių ir pareigų (UAB „Šalčininkų valda" ir UAB „Imparatas" yra likviduotos, o jų teisės ir pareigos nėra perimtos).

224. Teismas spręsdamas klausimą dėl 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties galiojimo, neteisingai taikė ABĮ 44 straipsnio 9 dalį, draudžiančią bendrovei iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. ABĮ 44 straipsnis nedraudžia skolinti pinigus bendrovei atsiskaityti už akcijas po to, kai jau yra sudaryti akcijų pirkimo - pardavimo sandoriai ir akcijos jau įgytos nuosavybėn, kaip buvo nagrinėjamu atveju.

235. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis prieštarauja juridinio asmens teisnumui, neteisingai taikė materialinės teisės normas. CK 1.82 straipsnio 3 dalis numato specialių subjektų, kurie turi teisę šiuo pagrindu reikšti ieškinį, sąrašą, o ieškovas į jį nepatenka, todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Be to CK 1.82 straipsnio taikymui turi būti nustatytas priešingas veikimas juridinio asmens tikslams. Apeliantas nesutinka, kad sutarčių, kurias sudarius padvigubėja įsipareigojimų dydis, sudarymas neatitinka protingos rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Rizikos prisiėmimas versle yra įprastas reiškinys. Sudarius 2006 m. spalio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovo skola UAB „Šalčininkų valda" išnyko. Už reikalavimo perleidimą IĮ „Ronas" liko skolingas „Šalčininkų valdai", o atsakovas pagal paskolos sutartį įvykdė prievoles IĮ „Ronas". Kadangi laidavimas yra išvestinė prievolė ir pareigos pagal laidavimo sutartį atsiranda tik neįvykdžius pagrindinės prievolės, reiškia, kad pasirašius laidavimo sutartį įmonės įsipareigojimai visiškai nepadidėjo, nes laiduotojo atsakomybė sutarties sudarymo metu neatsirado. Ji atsirado tik tuomet, kai skolininkas (IĮ „Ronas"), liko solidariai skolingas pirminiam kreditoriui (UAB „Šalčininkų valda").

246. Apeliantas nesutinka, kad yra visos sąlygos ginčijamus sandorius laikyti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apelianto vertinimu, teismo išvada, kad ginčijami sandoriai prieštaravo įstatymo normoms ir buvo akivaizdžiai atsakovui nenaudingi, dėl ko įmonė tapo nemoki, nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi teismas nevertino atsakovo finansinių rodiklių nei už 2006, nei už 2007 metus. Apeliantas nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo momentu ieškovas buvo vienintelis apelianto kreditorius, o visus kitus ginčijamų sandorių sudarymo momentu turėtus įsipareigojimus apeliantas buvo įvykdęs.

257. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino Kauno apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylose nustatytų prejudicinių faktų. Nagrinėjamoje byloje ginčijamų laidavimo sandorių teisėtumą jau įvertino visų aukščiau paminėtų instancijų teismai, palikę galioti Kauno apygardos teismo nutartį, kuria patvirtintas UAB „Šalčininkų valda" kreditorinis reikalavimas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

271. Konstitucijoje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, neribojama nei asmens teisinio statuso, nei prigimties, nei kitų sąlygų, todėl apeliantas nepagrįstai neigia juridinio asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Ieškovas pasisakydamas dėl atsakovo procesinės padėties nurodė, kad nagrinėjamoje byloje bankrutavusiai įmonei (UAB „Gertauta“), kurios vardu kreditorius (AB DNB bankas) reiškia ieškinį, gindamas savo interesus, nesutinkant su ieškinio reikalavimais, atsakovo procesinė padėtis labiausiai atitinka BUAB „Gertauta" poziciją. Todėl apelianto teiginiai dėl netinkamos atsakovo procesinės padėties atmestini.

282. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, neva, ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, kadangi ieškovas vienu metu galėjo naudotis keliais savo teisių gynimo būdais. Siekdamas įgyvendinti civilinio proceso ekonomiškumo principą, ieškovas nesirinko savo teisių gynimo iš karto keliais būdais, tiek ginčijant kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, tiek ginčijant pačius sandorius, tiek imantis kitų galimų priemonių. Be to, tik teismui priėmus galutinį sprendimą byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ieškovas, įsitikinęs, kad atsakovo administratorius neįvykdys įstatymo jam priskirtų pareigų, ėmėsi priemonių savo teisėms apginti. Apeliacinio skundo argumentai apie viešojo intereso civilinėje byloje nebuvimą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi akivaizdu, kad teismo sprendimas šioje byloje sukels tiesiogines pasekmes atsakovo bankroto procesui ir kitiems atsakovo kreditoriams.

293. Apeliantas netinkamai aiškina ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatą, teigdamas, kad įstatyme numatytas draudimas tik iš anksto skolinti lėšas atsiskaityti už paskolos davėjo įmonės akcijas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo sudaryta jau po akcijų sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės perėjimo, todėl teismo taikyta imperatyvi įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma. Ieškovo vertinimu, minėtoje įstatymo nuostatoje naudojama sąvoka „iš anksto" turėtų būti taikoma tik pirmajai teisės normos dispozicijos alternatyvai „mokėti lėšas" (dividendus). Tokią teisės normos prasmę patvirtina ir toliau normoje nurodytas tokio draudimo tikslas: jei šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.

304. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas nepatenka į CK 1.82 straipsnio 3 dalyje nurodytą specialių subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, ratą. CK 1.82 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymai gali numatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį. CK 6.66, 6.68 straipsniai bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatos tokią teisę ieškovui suteikia.

315. Apeliantas klaidingai teigia, kad atsakovui sudarius 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį, įmonės įsipareigojimų apimtis nepadidėjo. Atsakovas laidavo už savo kreditoriaus IĮ „Ronas" įsipareigojimus pagal reikalavimo perleidimo į atsakovą sutartį. Atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus IĮ „Ronas" (pagal perleistą reikalavimą), tačiau naujasis kreditorius IĮ „Ronas", gavęs prievolės įvykdymą iš atsakovo neįvykdė savo prievolės UAB „Šalčininkų valda", tokiu būdų, nors atsakovas savo prievolę naujajam kreditoriui įvykdė, tačiau vis tiek liko skolingą senajam kreditoriui už IĮ „Ronas" prievoles.

326. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu vienintelis kreditorius, su kuriuo iki šiol neatsiskaityta, buvo ieškovas, todėl šiuo ieškiniu neva ginamas tik ieškovo individualus reikalavimas. Ieškovo teigimu, pagal apelianto į bylą pateiktas pažymas, iki šiol nėra atsiskaityta tiek su ieškovu, tiek su BUAB „Imparatas", tiek su R. M.. Ieškovo ginčijamų sandorių pagrindu patvirtinti reikalavimai riboja kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Todėl akivaizdu, kad ieškinį teikdamas ieškovas gynė ne tik savo kreditoriaus reikalavimus.

337. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ignoruojamos kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-284/2008, konstatuota, kad 2006 m. gegužės 31 d. (t.y. kai buvo sudaryta paskolos sutartis ir ginčijama laidavimo sutartis) finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Imparatas" buvo nemoki įmonė, o atsakovas šią aplinkybę žinojo, kadangi 2006 m. gegužės 2 d. sutarties pagrindu tvarkė UAB „Imparatas" finansinę atskaitomybę. Ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė esminė šioje byloje, kadangi patvirtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu akcijų pirkėjas UAB „Imparatas" buvo nemoki įmonė ir neturėjo savo lėšų ar kitų šaltinių atsiskaityti už įsigyjamas akcijas. 2006 m. gegužės 31 d. sudaryta laidavimo sutartis už žinomai nemokios UAB „Imparatas" įsipareigojimus iš esmės prieštaravo atsakovo veiklos tikslams.

348. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad šioje byloje ginčijamų laidavimo sandorių teisėtumą jau įvertino visų instancijų teismai, palikę galioti Kauno apygardos teismo nutartį, kuria patvirtintas UAB „Šalčininkų valda" kreditorinis reikalavimas. Bylą nagrinėję teismai ne tik, kad nevertino laidavimo sandorių teisėtumo klausimo, bet ir nurodė galimybę ginčijamų sandorių teisėtumą patikrinti kitoje byloje.

35Tretieji asmenys E. G., D. B. ir R. N. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliantas, kuris yra bankrutuojančios UAB „Gertauta“ administratorius, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pripažintos negaliojančiomis 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“ sudarytos laidavimo sutartys. Savo poziciją apeliantas grindžia tiek proceso, tiek materialinės teisės normų pažeidimais, kuriuos, apelianto teigimu, padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Dėl apelianto nurodomų argumentų teisėjų kolegija pasisako savo nutartyje.

38Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą ir BUAB „Gertauta“ bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties

39Apeliantas pirmiausia nurodo, kad Konstitucija ir tarptautinės teisės aktai tik fiziniam, o ne juridiniam asmeniui garantuoja teisę kreiptis į teismą. Šis apelianto argumentas yra aiškiai nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jo neanalizuoja ir dėl jo plačiau nepasisako.

40Apeliantas taip pat nurodo, kad pareikštas netiesioginis ieškinys yra nukreiptas į BUAB „Gertauta“, kuri byloje patraukta atsakovu, o tai neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų. Kadangi netiesioginis ieškinys reiškiamas skolininko vardu, tai BUAB „Gertauta“ šioje byloje turėjo būti ieškovu, tačiau pati bendrovė tokio ieškinio nepareiškė.

41Prieš įvertindama šio argumento pagrįstumą, teisėjų kolegija turi išanalizuoti byloje pareikšto ieškinio teisinę prigimtį.

42Byloje pareikštais reikalavimais ginčijamos dvi UAB „Gertauta“ sudarytos laidavimo sutartys. Ieškovas yra kreditorius UAB „Gertauta“ atžvilgiu.

43Ieškovas savo ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jo reiškiamas ieškinys turi tiek actio Pauliana (CK 6.66 str.), tiek netiesioginio ieškinio (CK 6.68 str.) elementų.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisinė pozicija byloje suformuluota neaiškiai. Ieškovas byloje cituoja teismų praktiką, susijusią tiek su Pauliano ieškiniu, tiek su netiesioginiu ieškiniu, ir remiasi ja byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pauliano ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžiną turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius.

45Toks ieškinys, kaip „netiesioginis Pauliano ieškinys“ nei teisės teorijoje, nei teismų praktikoje nėra išskirtas. Jei kreditoriaus reiškiamas ieškinys grindžiamas kreditoriaus teisių pažeidimu, ir tokiu ieškiniu siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, ieškinys kvalifikuojamas kaip Pauliano ieškinys, o jei tokiu ieškiniu siekiama skolininko vardu priteisti skolą ar kitu pagrindu sugrąžinti skolininko turtą iš skolininkui skolingų asmenų, toks ieškinys yra netiesioginis ieškinys.

46Remiantis CK 1.78 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Jei kreditorius reiškia ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo (pvz., tuo pagrindu, kad skolininko sudarytas sandoris pažeidė imperatyvias teisės normas), jis pirmiausia turi pagrįsti savo suinteresuotumą reikšti tokį ieškinį ir sandorio negaliojimo pagrindą. Toks ieškinys taip pat nėra netiesioginis ieškinys reiškiamas skolininko vardu. Tai tiesioginis ieškinys, grindžiamas ieškovo (kreditoriaus) asmeniniu suinteresuotumu ir esančiais sandorio negaliojimo pagrindais.

47Teisėjų kolegija šioje byloje neįžvelgia jokių netiesioginio ieškinio požymių. Pareikštu ieškiniu siekiama nuginčyti skolininko iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus laidavimo sandorius. Kai skolininkui iškelta bankroto byla, tokį ieškinį gindamas visų kreditorių interesus turi teisę pareikšti bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja, ar be administratoriaus kažkokie kiti asmenys gali pareikšti ieškinį, kurio tikslas nuginčyti skolininko sudarytus sandorius. Kai kuriose užsienio valstybėse tokia teisė suteikiama išimtinai bankroto administratoriui, kitose valstybėse tokią teisę turi ir pavieniai kreditoriai administratoriaus sutikimu arba teismo leidimu. Lietuvos teismų praktika pripažįsta teisę ne tik bankroto administratoriui, bet ir kreditoriui teisę pareikšti ieškinį teisme ginčijant skolininko sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201), kadangi teisės kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios bendrovės sandorių nuginčijimo pripažinimas tik administratoriui negali visais atvejais užkirsti kelią pačiam kreditoriui ginti savo turtinius interesus teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-329/2006). Tokia kreditoriui suteikta teise ieškovas ir pasinaudojo. Pažymėtina, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu netampa netiesioginiu ieškiniu vien dėl aplinkybės, kad be grynai kreditorių apsaugai skirto sandorių negaliojimo pagrindo (CK 6.66 str.) ieškovas rėmėsi ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80, 1.82 str.).

48Kadangi byloje pareikštas ieškinys neturi netiesioginio ieškinio požymių, apelianto argumentai dėl netinkamos jo procesinės padėties atmetami. Be to, atsakovo procesinė padėtis atspindi ir jo faktinę poziciją byloje, nes atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir netgi skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas.

49Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamų sandorių šalys UAB „Šalčininkų valda“, UAB „Imparatas“ ir UAB „Ronas“ yra likviduoti, jų pareigos niekam neperduotos. Jei teismas laikė, kad likviduotų juridinių asmenų teisės ir pareigos perėjo kitiems asmenims, tai šie asmenys, pasak apelianto, nepagrįstai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais.

50Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties šalys yra UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“. Laiduota už paskolos gavėjo UAB „Imparatas“ prievolių įvykdymą.

512006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties šalys taip pat yra UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“. Laiduota už reikalavimo perėmėjo IĮ „Ronas“ prievolių įvykdymą.

52Kai pareiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šio sandorio šalys byloje turi dalyvauti atsakovo procesiniu statusu, nes galimas teismo sprendimas (sandorio pripažinimas negaliojančiu) turės tiesioginį materialinį teisinį poveikį sandorio šalies teisėms ir pareigoms. Byloje 2010 m. spalio 4 d. buvo pareiškus ieškinį, UAB „Šalčininkų valda“ jau buvo nustojusi egzistuoti kaip juridinis asmuo. Ieškovas nurodė, kad šios bendrovės reikalavimo teisę perėmęs E. G. į bylą turėtų būti traukiamas trečiuoju asmeniu. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi BUAB „Gertauta“ bankroto byloje nustatyta, kad E. G. perleido savo reikalavimo teisę D. B., todėl E. G. išbrauktas iš kreditorių sąrašo, vietoj jo įtraukiant D. B.. Nagrinėjamoje byloje D. B. taip pat įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nei E. G., D. B. nebuvo laidavimo sutarčių šalimis, tačiau perimdami UAB „Šalčininkų valda“ reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Gertauta“, jie kartu turėjo perimti ir galimą procesinį statusą, jei dėl perimtos reikalavimo teisės kiltų teisminis ginčas. Ieškinio patenkinimas gali sukelti tiesioginių teisinių padarinių UAB „Šalčininkų valda“ teisių perėmėjams, todėl teisių perėmėjai turėjo dalyvauti byloje atsakovo statusu.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pats pasirenka, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje ir kokį asmenį patraukti atsakovu. Teismas pagal bendrąją taisyklę neturi teisės įtraukti į bylą kito atsakovo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 414 str. 2 d.), tačiau nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 str.). Nors CPK 45 straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, tačiau teismas taip pat turi teisę pasiūlyti ieškovui pakeisti asmens procesinį statusą iš trečiojo asmens į atsakovo, jei, teismo nuomone, tas asmuo turi atsakyti pagal ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas nepasiūlė ieškovui pakeisti UAB „Šalčininkų valda“ teisių perėmėjo statuso iš trečiojo asmens į atsakovo. Nepaisant to, kad UAB „Šalčininkų valda“ teisių perėmėjai dalyvavo byloje ne atsakovo, o trečiojo asmens statusu, ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad dėl jos byla išnagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Procesinis statusas nėra savitikslis, o yra skirtas tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti procesinėmis teisėmis, kurias tas statusas suteikia. Nei E. G., nei jo teises perėmęs D. B. neskundžia teismo sprendimo ir neįrodinėja savo teisių pažeidimo tuo, kad jie negalėjo pasinaudoti kažkuriomis procesinėmis teisėmis. Be to, jokiomis procesinėmis teisėmis šie asmenys realiai nesinaudojo, į teismo posėdžius neatvykdavo, procesinių dokumentų neteikė. Taigi UAB „Šalčininkų valda“ teisių perėmėjų galimas dalyvavimas byloje ne trečiojo asmens, o atsakovo teisėmis neturėtų jokio poveikio bylos nagrinėjimo rezultatui.

54UAB „Imparatas“ ir IĮ „Ronas“ nebuvo ginčijamų laidavimo sutarčių šalys. Laidavimo sutartimis buvo laiduojama už minėtų juridinių asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Teismo sprendimas tiesiogiai nepaveiks šių subjektų teisių ir pareigų, o galimai turėtų netiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms bylos šalių, t. y. UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“ atžvilgiu. Todėl tiek UAB „Imparatas“ ir IĮ „Ronas“, tiek jų teisių perėmėjai į bylą pagrįstai įtraukti ne atsakovų, o trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujančių atsakovų pusėje statusu.

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomi proceso teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

56Dėl galimybės nagrinėti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kai iš šių sandorių kylantis reikalavimas yra patvirtintas kitoje civilinėje byloje išduotu teismo įsakymu, o taip pat patvirtintas bankroto byloje

57Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laiduotojo UAB „Gertauta“ skola priteista Kauno apygardos teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008. Be to, pagal minėtas laidavimo sutartis Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimą, o šią nutartį paliko nepakeistą tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

58Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš UAB „Gertauta“ 5 304 546,37 Lt skolos, 6% metinių palūkanų nuo priteistos ir negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 9 202 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Šalčininkų valda“ naudai. Prieštaravimo dėl šio įsakymo nebuvo pareikšta, todėl jis įsiteisėjo. Remdamasis šiuo įsiteisėjusiu teismo įsakymu, Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino BUAB „Šalčininkų valda“ 5 380 890,85 Lt reikalavimą. Šią nutartį AB DnB Nord bankas skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, be kita ko nurodydamas, kad laidavimas negaliojo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino, nurodydamas, kad kol teismo įsakymas nėra nuginčytas, tol jo pagrindu turi būti tvirtinamas kreditoriaus reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo nutartį nepakeistą, iš esmės pritardamas apeliacinės instancijos teismo argumentams.

59Pažymėtina, kad BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėję teismai akcentavo, jog nenagrinėja argumentų dėl šio kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, nes remiasi įsiteisėjusiu teismo įsakymu. Taigi aplinkybės, susijusios su laidavimo sutarčių galiojimu, teismuose nebuvo vertintos.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog iš BUAB „Gertauta“ teismo įsakymu yra priteista skola pagal laidavimo sutartis, o remiantis šiuo teismo įsakymu patvirtintas kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimas bankroto byloje, neužkerta kelio reikšti savarankišką ieškinį ir ginčyti sandorius, iš kurių kildinama šio kreditoriaus reikalavimo teisė. Reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais skiriasi nuo reikalavimo priteisti skolą tiek ieškinio pagrindu, tiek dalyku, tiek ir bylos šalimis, todėl gali būti nagrinėjamas kaip atskiras ieškinys. Jei toks ieškinys būtų patenkintas ir sandoriai, iš kurių kildinama patvirtinto kreditoriaus reikalavimo teisė, būtų pripažinti negaliojančiais, tai sudarytų pagrindą proceso įstatymų ir ĮBĮ nustatyta tvarka peržiūrėti procesinius dokumentus, kuriais patvirtintas kreditoriaus reikalavimas.

61Dėl ieškinio senaties taikymo

62Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikšti.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. nuo 2009 m. vasario 6 d., kai buvo patvirtintas BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimas. Nustatęs, kad į teismą kreiptasi 2010 m. spalio 4 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, teismas jį atnaujino, kadangi ieškovas siekė apginti savo teises kitais būdais.

64Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Šio termino praleidimą lėmė tai, kad ieškovas apeliacine ir kasacine tvarka ginčijo Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimas. Ieškovas nuosekliai siekė rezultato, t. y. kad bankroto byloje nebūtų patvirtintas BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimas. Nesėkmingai ginčijus BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimą bankroto byloje, ieškovas toliau be delsimo pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo. Ieškovo bylinėjimąsi ginčijant bankroto byloje patvirtintą reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi.

65Dėl 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties kaip sandorio, prieštaravusio imperatyvioms įstatymo normoms

66Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis yra niekinis sandoris. Pasak apelianto, teismas neteisėtai konstatavo, kad 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis tarp UAB „Šalčininkų valda“ ir UAB „Imparatas“ yra niekinis sandoris, nes tos sutarties šalys yra likviduotos, taigi pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, be to, buvo neįmanoma taikyti restituciją. Apeliantas taip pat nurodo, kad ABĮ draudžia bendrovei iš anksto skolinti pinigus savo akcijoms įsigyti, tačiau nedraudžia skolinti pinigus bendrovei atsiskaityti už jos akcijas po to, kai akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai jau sudaryti ir akcijos jau yra įgytos nuosavybėn.

67Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 20 d. sutartimis UAB „Imparatas“ nupirko iš J. M. 30 procentų UAB „Šalčininkų valda“ akcijų, iš G. J. nupirko 30 procentų UAB „Šalčininkų valda“ akcijų ir iš R. M. nupirko 40 procentų UAB „Šalčininkų valda“ akcijų.

682006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartimi UAB „Šalčininkų valda“ suteikė 4 243 779 Lt paskolą UAB „Imparatas“. Paskolos davėjas įsipareigojo nurodytą paskolos sumą perleisti į minėtų fizinių asmenų, perleidusių akcijas, sąskaitą, o kiekvienam fiziniam asmeniui pervedama suma atitinka kainą, už kurią perleistos akcijos.

692006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi UAB „Gertauta“ laidavo UAB „Šalčininkų valda“ už UAB „Imparatas“ prievolių pagal minėtą paskolos sutartį įvykdymą.

70Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios ABĮ redakcijos 44 straipsnio 9 dalis nustatė, kad „Bendrovė negali iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.“ Šiuo metu galiojančio ABĮ 44 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.“ Taigi teisinis reguliavimas yra iš esmės nepasikeitęs, o ABĮ 44 straipsnio 9 dalis detalizuota, nurodant, kad bendrovė minėtų draudžiamų veiksmų negali atlikti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

71Apeliantas argumentuoja, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalis nedraudžia bendrovei suteikti paskolos jos pačios akcijoms įsigyti po to, kai akcijos jau buvo įsigytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad gramatinis ABĮ 44 straipsnio 9 dalies aiškinimas pateisina abu aiškinimo variantus, t. y. žodžiai „iš anksto“ gali būti siejami arba tik su pirmuoju draudimu mokėti lėšų, arba ir su vėliau nurodytais draudimais, tame tarpe ir suteikti paskolą. Abi šalys remiasi vien gramatiniu teksto aiškinimu, tačiau toks aiškinimas šiuo atveju nėra pakankamas, nes juo remiantis aiškiai atsakyti į klausimą negalima.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ nuostatomis be kita ko įgyvendinama 1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antrojoje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo.

73Minėtos direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jei valstybės narės leidžia bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar garantijas, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų, tokiems sandoriams taikomos antroje, trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytos sąlygos.“ Kaip matyti, ABĮ 44 straipsnio 9 dalimi įgyvendinama cituojama direktyvos nuostata. Lietuvos Respublika pasirinko neleisti bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar garantijas, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų. Kadangi ABĮ 44 straipsnio 9 dalies formuluotė remiasi direktyvos 23 straipsnio 1 dalies formuluote, teisėjų kolegija atsižvelgia į šios direktyvos versijas kitomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. Formuluotės anglų (Where Member States permit a company to, either directly or indirectly, advance funds or make loans or provide security, with a view to the acquisition of its shares by a third party <...>), prancūzų (Lorsque les États membres permettent ? une société, directement ou indirectement, d'avancer des fonds, d'accorder des pr?ts ou de donner des s?retés en vue de l'acquisition de ses actions par un tiers <...>) ir vokiečių (Wenn ein Mitgliedstaat es einer Gesellschaft gestattet, im Hinblick auf einen Erwerb eigener Aktien durch einen Dritten unmittelbar oder mittelbar Vorschüsse zu zahlen, Darlehen zu gewähren oder Sicherheiten zu leisten <...>) kalbomis vienareikšmiškai patvirtina, kad žodžių junginys „iš anksto“ siejamas tik su lėšų mokėjimu, tuo tarpu paskolų suteikimas yra nepriklausomas nuo termino „iš anksto“. Vadinasi, ABĮ 44 straipsnio 9 dalis draudžia bendrovei suteikti paskolą jos akcijoms įsigyti nepriklausomai nuo to, ar paskola suteikta prieš ar po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Toks aiškinimas atitinka ir teisinio reguliavimo logiką, nes būtų labai paprasta apeiti ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje nustatytą draudimą, pirmiausia perleidžiant akcijas, ir tik po to sudarant paskolos sutartį finansuojant šių akcijų įsigijimą.

74Taigi sudarant 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį buvo pažeistos ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatos, nes UAB „Šalčininkų valda“ suteikė paskolą apmokėti už jos pačios akcijų įsigijimą. Aplinkybė, kad akcijos buvo perleistos anksčiau, nei sudaryta paskolos sutartis, nėra teisiškai reikšminga. Tai sudaro pagrindą laikyti 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį niekiniu sandoriu (CK 1.80 str. 1 d.), o kadangi pagrindinė prievolė laikoma negaliojančia, netenka galios ir papildoma laidavimo prievolė (CK 6.76 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

75Dėl pripažintos niekiniu paskolos sutarties šalių, teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalių likvidavimas neužkerta kelio teismui spręsti dėl tos šalies buvimo niekiniu sandoriu, jei tas sandoris sukelia teisines pasekmes kitiems asmenims ir egzistuoja tų asmenų teisinis suinteresuotumas, kad būtų išspręstas sandorio (ne)galiojimo klausimas. Šiuo atveju minėtas sandoris sukelia teisines pasekmes vienos iš sandorio šalies laiduotojui UAB „Gertauta“ bei šios bendrovės kreditoriams. Jei nebėra buvusios sandorio šalies ir jei jos teisės nėra perimtos, objektyviai neįmanoma nuspręsti dėl tokios šalies teisių ir pareigų, nes tokio asmens ir jo teisių perėmėjo nebėra, taigi apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu. UAB „Šalčininkų valda“ reikalavimo teisę yra perėmęs fizinis asmuo D. B., kurio reikalavimas bylos duomenimis yra patvirtintas bankroto byloje, ir šis asmuo yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau jame užėmė pasyvią poziciją ir jokio savo teisių pažeidimo jis nenurodo.

76Pasisakydama dėl apelianto argumento, kad teismas, pažeisdamas CK 1.80 straipsnio 2 dalį netaikė restitucijos, teisėjų kolegija pažymi, kad restitucija taikoma tarp sandorio šalių ir yra sandorio negaliojimo pasekmė. Taigi ne galimumas (negalimumas) taikyti restituciją lemia sandorio galiojimą ar negaliojimą, o aplinkybės, su kuriomis siejamas sandorio negaliojimo pagrindų buvimas. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2011). Apeliantas pats teisingai pripažįsta, kad restitucijos taikyti neįmanoma, nes sandorio šalys yra likviduotos. Pažymėtina, kad restitucija yra dažniausia sandorio negaliojimo pasekmė, tačiau įmanomas sandorio negaliojimas ir netaikant restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.). Objektyvus neįmanomumas taikyti restituciją pateisina restitucijos netaikymą, tačiau neužkerta kelio teismui nuspręsti dėl sandorio negaliojimo.

77Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių interesų, dėl jų įmonė netapo nemoki, o teismas netyrė įmonės finansinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu. Be to, ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo dėl minėtų sandorių negaliojimo.

78Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (CK 6.227 str. 1 d.). Niekinės sutarties faktą ir teisinius padarinius konstatuoja teismas ex officio (savo iniciatyva), o esant suinteresuoto asmens ieškiniui teismas sprendime išsprendžia jo reikalavimą dėl niekinio sandorio padarinių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

79Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pažymėtina, kad suinteresuotumas reikšti ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių (CK 1.78 str. 5 d.) nėra tas pats, kas kreditoriaus teisių pažeidimas reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tam, kad konstatuoti suinteresuotumą CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme pakanka bet kokio faktinio ar teisinio būsimo teismo sprendimo poveikio ieškinį reiškiančio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu tam, kad konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą CK 6.66 straipsnio atveju reikia įrodyti, kad dėl sandorio skolininkas tapo nemokus, būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės. Ieškovas yra BUAB „Gertauta“ kreditorius, todėl jis turi teisinį suinteresuotumą ginčyti šios bendrovės sudarytus sandorius CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi jie daro įtaką BUAB „Gertauta“ turtinei padėčiai, o tuo pačiu ir ieškovo, kaip BUAB „Gertauta“ kreditoriaus, teisėms ir pareigoms.

80Kadangi 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija neanalizuoja argumentų, susijusių su UAB „Gertauta“ turtine padėtimi laidavimo sandorių sudarymo metu ir kreditorių teisių pažeidimo nebuvimu.

81Dėl 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties kaip sandorio, prieštaraujančio CK 1.82 straipsniui ir pažeidusio kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis)

82Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepatenka tarp asmenų, kurie gali reikšti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu (CK 1.82 str. 3 d.). Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties įmonės įsipareigojimai padvigubėjo.

83CK 1.82 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Remiantis CK 1.82 straipsnio 3 dalimi, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).

84Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.). Aptariamų įstatymo normų negalima taikyti atskirtai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame atskleidžiamas konstitucinės teisės kreiptis į teismą turinys. Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismą negali būti naudojama kitais negu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba tikslais, priešingas asmens elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str.). Taigi, tam, kad privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; antra, turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; trečia, turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

85Nagrinėjamu atveju ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu pareiškė bankrutuojančio juridinio asmens, kuris buvo sandorio šalimi, kreditorius. Kreditorius tarp asmenų, galinčių reikšti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu, tiesiogiai nėra nurodytas. Nekyla abejonių, kad ieškinį dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 straipsnio pagrindu gali pareikšti pats juridinis asmuo. Kai juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla, jo valdymo organai netenka įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), o vietoje jų įmonės valdymą perima teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 6, 9 p.), taigi ieškinį juridinio asmens vardu CK 1.82 straipsnio pagrindu gali pareikšti bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris pateikdamas tokį ieškinį išreiškia paties juridinio asmens valią.

86Nagrinėjamu atveju administratorius tokio ieškinio nereiškia, jį reiškia bankrutuojančios įmonės kreditorius. Teisėjų kolegija analizuoja, ar juridinio asmens bankrotas yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri suteikia galimybę CK 1.82 straipsnio pagrindu ieškinį greta CK 1.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų pareikšti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriui. Viena vertus, bankroto atveju bankrutuojančioje įmonėje akumuliuojami šios įmonės kreditorių turtiniai interesai, todėl kreditoriai turi suinteresuotumą, kad įmonės turtinė padėtis gerėtų. Kita vertus, kreditoriams suteikta speciali teisinės gynybos priemonė, įtvirtinta CK 6.66 straipsnyje reikšti ieškinį dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais. CK 1.82 straipsnyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra skirtas apginti paties juridinio asmens ar su juo susijusių asmenų (steigėjų, dalyvių) teises, o ne kreditorių teises. CK 1.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų teisės skiriasi nuo įmonės kreditorių teisių. Įmonės sudarytu sandoriu gali būti pažeidžiami įmonės dalyvių interesai, bet nepažeidžiami įmonės kreditorių interesai, arba atvirkščiai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės kreditorius net ir esant iškeltai bankroto bylai neturi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana, tačiau jis negali remtis jo teisių nepažeidžiančiu juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimu ar prieštaravimu juridinio asmens tikslams. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 1.82 straipsnio pagrindu ir šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, susijusius su CK 1.82 straipsnio pažeidimu.

87Ieškovas reiškė ieškinį ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, o teismas ieškinį tenkino be kita ko konstatavęs visas actio Pauliana sąlygas.

88Remiantis CK 6.66 straipsniu išskiriamos tokios sandorio negaliojimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

89Apeliantas nurodo, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, sudarydama sandorius įmonė nebuvo nemoki ir netapo nemoki. Kitų actio Pauliana tenkinimo sąlygų apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija pasisako, ar sudarant 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį buvo pažeistos kreditorių teisės.

90Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sudarius 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį esmingai padidėjo UAB „Gertauta“ įsipareigojimai. Ši bendrovė liko skolinga 1 175 630,41 Lt individualiai įmonei „Ronas“, o taip pat tapo atsakinga, jei IĮ „Ronas“ neįvykdys savo įsipareigojimų UAB „Šalčininkų valda“ pagal 2006 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi IĮ „Ronas“ savo įsipareigojimų neįvykdė, UAB „Šalčininkų valda“ 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties pagrindu pareiškė reikalavimą UAB „Gertauta“, kuris buvo patvirtintas pastarosios bendrovės bankroto byloje. Taigi 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi buvo sukurti bendrovės „Gertauta“ papildomi turtiniai įsipareigojimai, kitaip tariant – pabloginta šios bendrovės turtinė padėtis, nes atsirado papildoma jos prievolė, o kreditorius pagal šią prievolę pareiškė reikalavimą UAB „Gertauta“ bankroto byloje.

91Nepaisant to, kad 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi buvo sukurti UAB „Gertauta“ papildomi įsipareigojimai, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tokia sutartis pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad nurodytos actio Pauliana sąlygos egzistavo šiuo ieškiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi turi būti nustatytas kreditorių teisių pažeidimas, kurį lėmė sandorio sudarymo metu egzistavusios aplinkybės.

92Remiantis UAB „Gertauta“ finansinės atskaitomybės dokumentais, ši bendrovė 2005 ir 2006 metais dirbo pelningai (t. 1, 91-92 b.l.), taigi turėjo galimybę įvykdyti prisiimtą laidavimo prievolę. UAB „Gertauta“ buhalterinė pažyma dėl bendrovės kreditorių (t. 1, 169 b. l.) patvirtina, kad iš esmės su visais ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusiais kreditoriais yra atsiskaityta, išskyrus su UAB „Imparatas“ ir R. M. bei pačiu ieškovu, kurio reikalavimas užtikrintas turto įkeitimu. Taigi dėl ginčijamo sandorio UAB „Gertauta“ nei tapo nemoki, nei būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.

93Vertinant, ar tokiu sandoriu nėra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, atkreiptinas dėmesys į suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

94Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditorių teisės, reikia atsižvelgti į individualias tokio sandorio sudarymo aplinkybes, ar jis atitinka įprastą komercinę praktiką, ar atvirkščiai, tai yra neįprastas sandoris, nepaaiškinamas teisėta ekonomine logika. Jei dėl sudaryto sandorio išauga įmonės neįvykdyti įsipareigojimai, bankroto atveju proporcingai sumažėja kitų kreditorių galimybė gauti jų reikalavimų patenkinimą. Be to, kitų kreditorių teisės gali būti pažeistos net ir tuo, kad nors jų galimybė gauti reikalavimo patenkinimą nesumažėja (pvz., naujo kreditoriaus reikalavimas yra vėlesnės eilės nei kitų kreditorių reikalavimai), tačiau kitas kreditorius patvirtinus jo reikalavimą įgyja reikšmingą balsų dalį kreditorių susirinkime, ir tuo proporcingai sumažėja likusių kreditorių turimų balsų reikšmė priimant sprendimus bankrutuojančios įmonės veiklos klausimais. Dirbtinių reikalavimo teisių sukūrimas ir balsų kreditorių susirinkime suteikimas gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditorių interesus, nes tuo apsunkinama bankroto proceso eiga.

95Visgi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kreditorių teisių pažeidimo dėl ginčijamo sandorio neįžvelgia. Iš bylos aplinkybių negalima teigti, kad toks laidavimo sandoris yra visiškai neatitinkantis įprastos komercinės praktikos ir aiškiai neatitinkantis įmonės (o jai susidūrus su mokumo problemomis – ir jos kreditorių) interesų. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat negalima teigti, kad 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis buvo dirbtinis (apsimestinis) sandoris, kurio tikslas buvo padidinti UAB „Šalčininkų valda“ kreditoriaus reikalavimo dydį ir balsų skaičių UAB „Gertauta“ bankroto byloje.

96Jau minėta, kad įmonės finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo gera, įmonė vykdė komercinę veiklą ir planavo bei vystė naujus projektus. Bankroto byla UAB „Gertauta“ iškelta 2008 m. liepos 9 d., t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo.

97Apeliantas yra nurodęs, kad 2006 m. spalio 26 d. sutartis yra faktiniame ryšyje su su 2005 m. sausio 10 d. pavedimo sutartimi tarp UAB „Gertauta“ ir ĮĮ „Ronas“. Tos sutarties pagrindu atsakovas gavo pelną iš nekilnojamojo turto verslo, o IĮ „Ronas“ sąskaitų atsakovui už suteiktas paslaugas neišrašė. Be to, atsakovo 2005 ir 2006 metų finansiniai rezultatai leido užtikrinti atsakovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Teisėjų kolegija 2005 m. sausio 10 d. pavedimo sutarties ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties ryšio neįžvelgia. 2005 m. sausio 10 d. pavedimo sutartyje nenumatytas atlyginimo mokėjimas arba kitoks UAB „Gertauta“ turtinių prievolių individualios įmonės „Ronas“ atžvilgiu prisiėmimas. 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartyje taip pat nėra nuorodų į 2005 m. sausio 10 d. pavedimo sutartį. Nepaisant to, akivaizdu, kad įmonė, už kurios įsipareigojimų įvykdymą laiduota, su UAB „Gertauta“ buvo susijusi verslo ryšiais. 2007 m. rugsėjo 14 d. susitarimu UAB „Gertauta“, IĮ „Ronas“ ir kitos bendrovės įsipareigojo vykdyti bendrą projektą. Pažymėtina ir tai, kad 2006 m. spalio 26 d. sublaidavimo sutartimi UAB „Mažoji statyba“ įsipareigojo atsakyti laiduotojui UAB „Gertauta“, jei IĮ „Ronas“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Analogiška sublaidavimo sutartis sudaryta su E. S. IĮ „Vytelė“. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2006 m. spalio 26 d. sublaidavimo sutartis su UAB „Mažoji statyba“ negali būti vertinama kaip fiktyvi ar nereali, nes ji rėmėsi 2006 m. gegužės 31 d. preliminaria patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal kurią UAB „Gertauta“ įsipareigojo parduoti komercines – administracines patalpas, o UAB „Mažoji statyba“ kaip garantiją už savo įsipareigojimų vykdymą įsipareigojo suteikti laidavimų – garantijų, kurių bendra suma negali viršyti 6 230 000 Lt. Aplinkybė, kad sublaidavimo sutartys realiai UAB „Gertauta“ teisių neapsaugojo, nes tiek UAB „Mažoji statyba“, tiek IĮ „Vytelė‘ iškeltos bankroto bylos neleidžia teigti, kad sublaidavimas nuo pat pradžių buvo neįgyvendinamas.

98Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudarant 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį ieškovas turėjo sudaręs su UAB „Gertauta“ 2006 m. gegužės 12 d. kredito linijos sutartį 600 000 Lt sumai. Tačiau jau po ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo ieškovas sudarė su UAB „Gertauta“ naujas kreditavimo sutartis ir suteikė reikšmingai didesnes kreditų sumas, kaip antai 2007 m. birželio 8 d. sutartis, kuria suteiktas kreditas 1 056 534 eurų sumai. Naujų kreditų suteikimas paprastai rodo gerą skolininko turtinę padėtį. Ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu įsipareigojimai ieškovui buvo vykdomi tinkamai.

99Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis kreditorių teisių nepažeidžia, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

101Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

102Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.

103Atmesti ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord bankas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų valda“. Likusią Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB Nord bankas (šiuo metu AB DNB bankas) kreipėsi į teismą ir... 5. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teisme 2008 m. liepos 9 d. atsakovui... 6. Ieškovas reikalavimą panaikinti ginčijamus 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006... 7. Ieškovo teigimu, 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi atsakovas laidavo... 8. Ieškovas nurodė, kad ginčijama 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi... 9. Atsakovo bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 12. Teismas, spęsdamas, ar ieškovas turi teisę ginčyti sandorius nurodė, kad... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Šalčininkų valda“ 5 380... 14. Teismas, vertindamas 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties galiojimo... 15. Vertindamas 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį kaip sandorį,... 16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei nustatęs, kad... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovas BUAB „Gertauta“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė Europos Žmogaus... 20. 2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisės normas,... 21. 3. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis (CPK 329 str. 2 d.).... 22. 4. Teismas spręsdamas klausimą dėl 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo... 23. 5. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad 2006 m. spalio 26 d.... 24. 6. Apeliantas nesutinka, kad yra visos sąlygos ginčijamus sandorius laikyti... 25. 7. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino Kauno... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį... 27. 1. Konstitucijoje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti,... 28. 2. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, neva,... 29. 3. Apeliantas netinkamai aiškina ABĮ 44 straipsnio 9 dalies nuostatą,... 30. 4. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas nepatenka į CK... 31. 5. Apeliantas klaidingai teigia, kad atsakovui sudarius 2006 m. spalio 26 d.... 32. 6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ginčijamų sandorių... 33. 7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ignoruojamos kitoje civilinėje byloje... 34. 8. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad šioje byloje ginčijamų... 35. Tretieji asmenys E. G., D. B. ir R. N. atsiliepimų į apeliacinį skundą... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 37. Apeliantas, kuris yra bankrutuojančios UAB „Gertauta“ administratorius,... 38. Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą ir BUAB „Gertauta“ bei kitų... 39. Apeliantas pirmiausia nurodo, kad Konstitucija ir tarptautinės teisės aktai... 40. Apeliantas taip pat nurodo, kad pareikštas netiesioginis ieškinys yra... 41. Prieš įvertindama šio argumento pagrįstumą, teisėjų kolegija turi... 42. Byloje pareikštais reikalavimais ginčijamos dvi UAB „Gertauta“ sudarytos... 43. Ieškovas savo ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jo... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisinė pozicija byloje suformuluota... 45. Toks ieškinys, kaip „netiesioginis Pauliano ieškinys“ nei teisės... 46. Remiantis CK 1.78 straipsnio 3 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio... 47. Teisėjų kolegija šioje byloje neįžvelgia jokių netiesioginio ieškinio... 48. Kadangi byloje pareikštas ieškinys neturi netiesioginio ieškinio požymių,... 49. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamų sandorių šalys UAB... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties... 51. 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties šalys taip pat yra UAB „Gertauta“... 52. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šio... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pats pasirenka, į ką nukreipti... 54. UAB „Imparatas“ ir IĮ „Ronas“ nebuvo ginčijamų laidavimo sutarčių... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomi proceso teisės normų... 56. Dėl galimybės nagrinėti ieškinį dėl sandorių pripažinimo... 57. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laiduotojo UAB „Gertauta“ skola... 58. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos matyti, kad... 59. Pažymėtina, kad BUAB „Šalčininkų valda“ reikalavimo tvirtinimo... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog iš BUAB „Gertauta“... 61. Dėl ieškinio senaties taikymo... 62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atnaujino praleistą... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 65. Dėl 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties kaip sandorio, prieštaravusio... 66. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006 m.... 67. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 20 d. sutartimis UAB... 68. 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartimi UAB „Šalčininkų valda“... 69. 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi UAB „Gertauta“ laidavo UAB... 70. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios ABĮ redakcijos 44 straipsnio 9... 71. Apeliantas argumentuoja, kad ABĮ 44 straipsnio 9 dalis nedraudžia bendrovei... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ nuostatomis be kita ko įgyvendinama 1976... 73. Minėtos direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jei valstybės... 74. Taigi sudarant 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį buvo pažeistos ABĮ... 75. Dėl pripažintos niekiniu paskolos sutarties šalių, teisėjų kolegija... 76. Pasisakydama dėl apelianto argumento, kad teismas, pažeisdamas CK 1.80... 77. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių... 78. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus... 79. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį... 80. Kadangi 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartis negalioja CK 1.80 straipsnio... 81. Dėl 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties kaip sandorio, prieštaraujančio... 82. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepatenka tarp asmenų, kurie gali reikšti... 83. CK 1.82 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio... 84. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.82 straipsnyje numatyti... 85. Nagrinėjamu atveju ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu pareiškė... 86. Nagrinėjamu atveju administratorius tokio ieškinio nereiškia, jį reiškia... 87. Ieškovas reiškė ieškinį ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, o teismas... 88. Remiantis CK 6.66 straipsniu išskiriamos tokios sandorio negaliojimo sąlygos:... 89. Apeliantas nurodo, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių,... 90. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 91. Nepaisant to, kad 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartimi buvo sukurti UAB... 92. Remiantis UAB „Gertauta“ finansinės atskaitomybės dokumentais, ši... 93. Vertinant, ar tokiu sandoriu nėra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės,... 94. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar ginčijamu... 95. Visgi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kreditorių teisių pažeidimo... 96. Jau minėta, kad įmonės finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo gera,... 97. Apeliantas yra nurodęs, kad 2006 m. spalio 26 d. sutartis yra faktiniame... 98. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudarant 2006 m. spalio 26 d. laidavimo... 99. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, 2006 m. spalio 26... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 101. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 102. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.... 103. Atmesti ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord bankas ieškinio reikalavimą...