Byla 2A-274-567/2019
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Delintra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-734/2018 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ 10 633,65 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje, D. M., vairavęs transporto priemonę SCANIA R440, valst. Nr. ( - ) kuri nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta 10 633,65 Eur žala. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam ir pateikė ieškovui, kaip atsakingam subjektui už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą, reikalavimą sumokėti 10 633,65 Eur sumą už pakaitinio automobilio nuomą. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovui UAB „Delintra“, kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, tačiau atsakovas iki šiol reikalaujamos sumos nesumokėjo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 7 d., 4 str. 1 d., 10 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., 41 str. 3 d., 8 d.; CK 6.37 str., 6.210 str., 6.249 str., 6.263 str.).

72.

8Atsakovas UAB „Delintra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė eismo įvykio fakto, žalos dydžio fakto ir jo apskaičiavimo būdo bei žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui fakto. Abejones dėl ieškinio pagrįstumo pagrindžia ir tai, kad panašiu metu, kaip ir Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, ieškovui taip pat yra pareiškęs K.-H. D. atliekų utilizavimo įmonės draudikas AVUS GmbH, todėl nėra aišku, kuris iš reikalavimus pareiškusių asmenų atlygino žalą nukentėjusiam (CPK 178 str.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė patenkinti ieškinį visiškai:

123.1.

13Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai 10 633, 65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 633,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 724,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

143.2.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ į valstybės biudžetą 10,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

164.

17Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje, D. M., vairavęs transporto priemonę SCANIA R440, valst. Nr. ( - ) kuri nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam padaryta 10 633,65 Eur žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės SCANIA R440 naudotojas pagal lizingo sutartį. Atsakovas nebuvo sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl ieškovas sumokėjo išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu 2003/564/EB patvirtintų Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais, pareikalavo iš ieškovo atlyginti 10 633,65 Eur žalą, kurią jis dėl atsakovo darbuotojo kaltės, kuris vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį, sukėlė eismo įvykį, atlygino nukentėjusiam asmeniui už pakaitinio automobilio nuomą. Ieškovas į Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sąskaitą pervedė nurodytą sumą ir atsakovui UAB „Delintra“ 2016 m. birželio 28 d. pareiškė pretenziją 10 633,65 Eur sumai.

185.

19Teismas nustatė, kad aplinkybę, kad nukentėjusio asmens automobilis buvo sugadintas, patvirtina 2014 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie automobilio būklę. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiam asmeniui dėl jam sugadinto automobilio atsirado poreikis nuomotis kitą, pakaitinį automobilį iki bus atliktas remontas jo sugadintai transporto priemonei, todėl atsakovo argumentą, kad ieškovas nenurodė argumento dėl kokių priežasčių atsirado žala, atmetė, kaip nepagrįstą.

206.

21Teismas iš susirašinėjimo tarp Lietuvos ir Vokietijos draudimo atstovų nustatė, kad ieškovas kėlė klausimą dėl 10 000 Eur sumos už pakaitinio automobilio nuomą (už 20 darbo dienų) ir jam buvo paaiškinta, kad apgadintas nukentėjusiojo asmens valymo automobilis buvo specialus, tokių automobilių rinkoje paprastai niekas nenuomoja, jų kaina natūraliai yra daug didesnė negu kitų automobilių nuomos. Nuomos išlaidos buvo apskaičiuotos tik už remonto laikotarpį. Buhalterinėje pažymoje (apskaitos DE 141388) nurodyta, kad Vokietijos draudikų biuro atstovas AVUS GmbH pakaitinio automobilio nuomos kainą įtraukė į kompensacines išlaidas, pažymoje nurodęs „išlaidos už automobilio nuomą“, šioje pažymoje atsispindi ir kiti dėl eismo įvykio patirti kaštai už automobilio remontą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti žalos dydžio apskaičiavimu, nes tai yra oficialūs raštai ir dokumentai, susiję su Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Teismas sprendė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pagrįstai apmokėjo nukentėjusiajam asmeniui patirtą 10 633,65 Eur žalą (įskaitant administravimo mokestį), nes šią aplinkybę patvirtina 2015 m. lapkričio 19 d. AVUS GmbH sąskaita, adresuota Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

227.

23Teismas nurodė, kad žalos dydį nuosekliai patvirtina ne vienas rašytinis įrodymas: eksperto išvada, kurioje nurodyta pakaitinio automobilio nuomos kaina dienai, kad suderintas žalos dydis apskaičiuotas, imant pakaitinio automobilio nuomos kainą 1 dienai (500 Eur) ir dauginant iš eksperto apskaičiuoto laiko tarpo remontui atlikti (20 darbo dienų, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.); specialisto ataskaita apie remontą; nukentėjusiojo asmens advokato raštas, informuojantis apie nustatytą žalos dydį bei jos pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad žala buvo administruojama kitos šalies, t. y. Vokietijos nacionalinio draudiko biuro, todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal Vokietijos teisę ir ten taikomus automobilio nuomos įkainius. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad siekė dalyvauti žalos administravimo procese, nors apie įvykį atsakovui buvo žinoma, kadangi jo darbuotojas dalyvavo, pildant įvykio deklaraciją. Atsakovas taip pat nepateikė ir kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, ir paneigiančių Vokietijos draudikų biuro nustatytos žalos dydį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, jog žala nukentėjusiam asmeniui atlyginta nepagrįstai, yra deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

248.

25Teismas nustatė, kad Vokietijos automobilių draudikų biuro atstovu buvo AVUS GmbH, kuris ir bendradarbiavo su nukentėjusiojo advokatu, o vėliau - ir atlygino patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie Vokietijos automobilių draudikų biuro atsiskaitymą su nukentėjusiuoju asmeniu.

269.

27Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakovo, kaip asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir kaip iš atsakingo už žalos padarymą, todėl ieškinį tenkino visiškai (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 1 d., 14 str. 4 d.. 17 str. 1 d. 1 p., 17 str. 5 d.,23 str. 5 d.; CK 1.12 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.; CPK 178–185 str., 197 str. 2 d.).

2810.

29Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ 74,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Teismas nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu papildomai patyrė 74,52 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (CPK 93 str. 1 d., 277 str. 1 d. 3 p.).

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3111.

32Atsakovas UAB „Delintra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 5 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3311.1.

34Ieškovas neįrodė, kad Vokietijos bendrovė K.-H. D. būtų išsinuomojusi kokį nors pakaitinį automobilį ir būtų už jį mokėjusi nuomos mokestį.

3511.2.

362017 m. gruodžio 4 d. ieškovo darbuotojo E. O. elektroninis susirašinėjimas su L. B. patvirtina, kad Vokietijos bendrovė K.-H. D. nebuvo išsinuomojusi pakaitinio automobilio ir nepatyrė išlaidų dėl pakaitinio automobilio nuomos. Vadinasi, nukentėjusiam 10 000 Eur suma buvo išmokėta be teisinio pagrindo, todėl ieškovas neturi regresinio reikalavimo teisės į atsakovą. Kasacinio teismo praktika įpareigoja patikrinti regresinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

3711.3.

38Ieškovas neįrodė, kad pagal Vokietijos teisę transporto priemonės nuomos išlaidos būtų priteisiamos/mokamos, nevertinant šių išlaidų realumo ir pagrįstumo. Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu 2003/564/EB patvirtintų Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 5 str. 4 p. nurodyta, kad nacionaliniam draudikų biurui pareikalavus, jam turi būti nusiųsti patvirtinamieji dokumentai, įskaitant objektyvius įrodymus, kad nukentėjusių asmenų žala buvo atlyginta. Ieškovas, išmokėjęs ginčo sumą, negavęs įrodymų, patvirtinančių, kad žala buvo atlyginta pagrįstai, veikė savo rizika (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.; CK 6.280 str. 1 d.; CPK 12 str., 178 str., 263 str. 1 d.).

3912.

40Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Delintra“ apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ieškovo pateiktų įrodymų teisingumu ir pagrįstumu (CPK 178 str.).

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4313.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4514.

46Byloje kilo ginčas dėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, teisės pareikšti atgręžtinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už žalos padarymą.

4715.

48Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

4916.

50Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka, atsižvelgiant į Biurų tarybos vidaus nuostatus, priimtus Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

5117.

52Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos draudikų biuras, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 2 d.), t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

5318.

54Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

5519.

56Apeliantas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog nukentėjęs asmuo būtų patyręs išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą.

5720.

58Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 str. 4 d. 3 p., 331 str. 4 d. 3 p. reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

5921.

60Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje, D. M., vairavęs transporto priemonę SCANIA R440, valst. Nr. ( - ) kuri nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarė eismo įvykį. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės SCANIA R440 naudotojas pagal lizingo sutartį. Atsakovas nebuvo sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl ieškovas 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. sumokėjo iš viso 22 005,31 Eur išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. 2015 m. gruodžio 10 d. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras pareikalavo papildomai iš ieškovo atlyginti 10 633,65 Eur žalą, kurią jis dėl atsakovo darbuotojo, vairavusio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį ir sukėlusio eismo įvykį, kaltės, atlygino nukentėjusiam asmeniui už pakaitinio automobilio nuomą (10 000 Eur už nuomą, 633,65 Eur už administravimą). 2016 m. vasario 4 d. ieškovas į Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sąskaitą pervedė nurodytą sumą ir 2016 m. birželio 28 d. atsakovui UAB „Delintra“ pareiškė pretenziją 10 633,65 Eur sumai. Nukentėjusio asmens advokatų Kapellmann&Partner 2015 m. birželio 8 d. rašte nurodyta, kad pakaitinis automobilis buvo nuomojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d., patirtas nuostolis 23 000 Eur. Automobilis buvo remontuojamas nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., todėl už 20 darbo dienų susidarė mažiausiai 10 000 Eur (500 Eur už dieną) suma už pakaitinio automobilio nuomą. 2015 m. rugsėjo 24 d. – 2015 m. lapkričio 17 d. elektroniniame susirašinėjime tarp Lietuvos ir Vokietijos nacionalinių draudikų atstovų nurodyta, kad ieškovas kėlė klausimą dėl 10 000 Eur sumos už pakaitinio automobilio nuomą (už 20 darbo dienų), ieškovui buvo paaiškinta, kad apgadintas nukentėjusiojo asmens valymo automobilis buvo specialus, tokių automobilių rinkoje paprastai niekas nenuomoja, jų kaina natūraliai yra daug didesnė negu kitų automobilių nuomos. Nuomos išlaidos iš pradžių buvo paskaičiuotos už visą laiką, kai nebuvo galima naudotis automobiliu, tačiau vėliau išlaidos buvo apskaičiuotos tik už remonto laikotarpį. 2015 m. lapkričio 19 d. Vokietijos draudiko biuro atstovo rašte nurodyta, kad draudikas pasirengęs padengti nukentėjusiam asmeniui už automobilio nuomą 10 000 Eur sumą ir ją perves. Nurodyta suma ir 633,65 Eur administravimo mokestis įtrauktas į Vokietijos draudiko biuro atstovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. buhalterinę apskaitą Nr. DE 141388, kurioje 10 000 Eur išlaidų suma už automobilio nuomą įtraukta prie kompensacinių išmokų. 2017 m. lapkričio 30 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. susirašinėjime tarp Lietuvos ir Vokietijos nacionalinių draudikų atstovų nurodyta, kad nukentėjęs asmuo pareikalavo 23 000 Eur už transporto priemonės nuomą. Apgadinta transporto priemonė buvo specialios paskirties darbui naudojama priemonė, todėl jos nuomos kaina neatitinka įprastų automobilių nuomos kainų. Tokiais atvejais transporto priemonių nuomos kainos lyginamos su pelno dydžiu. Prarasto pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei transporto priemonės nuomos kaina. Pakaitinės transporto priemonės nuoma turi būti ekonomiška. Nukentėjęs asmuo atsiuntė savo veiklos vertinimą ir pavyko susitarti dėl 10 000 Eur kompensacijos. Byloje yra pateiktas nukentėjusio asmens K.-H. D. atliekų utilizavimo įmonės ekonominis vertinimas už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d.

6122.

62Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi regresinį reikalavimą į atsakovą, kadangi nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginta žala už pakaitinio automobilio nuomą, nes ieškovo pateikti Vokietijos nacionalinio draudiko atstovo pateikti dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Aplinkybė, kad atsakovas byloje ieškovo pateiktais įrodymais grindžiamų aplinkybių nepripažįsta įrodytomis, savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai.

6323.

64Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-774-808/2017 tenkino visiškai ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Delintra“, priteisdamas 22 005,31 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, išmokėjusiam nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą, už to paties eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės remontą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1436-392/2018, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Delintra“ apeliacinį skundą, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka už nukentėjusio asmens transporto priemonės remontą. Vadinasi, atsakovui turi būti žinomos ne tik su eismo įvykiu ir žalos sureguliavimu už transporto priemonės remontą, susijusios aplinkybės, bet ir laikotarpis, kuriuo transporto priemonė buvo remontuojama ir nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis ja pagal paskirtį. Logiška, kad nukentėjusiam asmeniui, negalint naudotis sugadinta specialia transporto priemone, jis turėjo nuomotis kitą transporto priemonę, patirdamas papildomų išlaidų, kurias iš dalies (nukentėjęs asmuo prašė 23 000 Eur išlaidų atlyginimo) jam atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Atsakovas, nesutikdamas su Vokietijos draudikų biuro atstovo dokumentais, susijusiais su atlygintinu nuomos mokesčiu apskaičiavimu, nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių, jog tokios pakaitinės transporto priemonės nuomos mokestis yra nepagrįstas. Be to, tiek nurodytoje byloje, tiek šioje byloje draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui, be kitą ko, buvo išmokėta vadovaujantis Vokietijos civilinio kodekso 249 str., pagal kurį žala turi būti atlyginta visiškai, ir Vokietijos kelių eismo akto 7 str. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinomas Vokietijos teisės turinys, kurio pagrindu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka ir reikalaujama išmokėtos sumos regreso tvarka iš žalą padariusio asmens (CPK 182 str. 2 p.).

6524.

66Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimą regreso tvarką reglamentuojančias teisės normas, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d., 17 str. 5 d.; CPK 178 str., 185 str.).

67Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 4 d. papildomą sprendimą nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Delintra“... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė... 7. 2.... 8. Atsakovas UAB „Delintra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė... 12. 3.1.... 13. Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ ieškovo Lietuvos Respublikos... 14. 3.2.... 15. Priteisti iš atsakovo UAB „Delintra“ į valstybės biudžetą 10,11 Eur... 16. 4.... 17. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje, D. M., vairavęs... 18. 5.... 19. Teismas nustatė, kad aplinkybę, kad nukentėjusio asmens automobilis buvo... 20. 6.... 21. Teismas iš susirašinėjimo tarp Lietuvos ir Vokietijos draudimo atstovų... 22. 7.... 23. Teismas nurodė, kad žalos dydį nuosekliai patvirtina ne vienas rašytinis... 24. 8.... 25. Teismas nustatė, kad Vokietijos automobilių draudikų biuro atstovu buvo AVUS... 26. 9.... 27. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos... 28. 10.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 11.... 32. Atsakovas UAB „Delintra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 33. 11.1.... 34. Ieškovas neįrodė, kad Vokietijos bendrovė K.-H. D. būtų išsinuomojusi... 35. 11.2.... 36. 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovo darbuotojo E. O. elektroninis susirašinėjimas... 37. 11.3.... 38. Ieškovas neįrodė, kad pagal Vokietijos teisę transporto priemonės nuomos... 39. 12.... 40. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. 13.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 45. 14.... 46. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 47. 15.... 48. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 49. 16.... 50. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 51. 17.... 52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos draudikų biuras, Lietuvos... 53. 18.... 54. Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį... 55. 19.... 56. Apeliantas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog nukentėjęs asmuo būtų... 57. 20.... 58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 59. 21.... 60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje, D.... 61. 22.... 62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes,... 63. 23.... 64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės... 65. 24.... 66. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 67. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir 2018...