Byla e2A-1192-479/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laukinėlis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. P. & associates” apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laukinėlis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. P. & associates” dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė DNSB „Laukinėlis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „V. P. & associates” dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2009-05-18 su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra buvo sudaryta valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartis Nr. VP109-155 dėl namo ( - ), renovavimo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė buvo pripažinta viešojo pirkimo konkurso dėl namo modernizavimo darbų atlikimo laimėtoja, todėl 2010-07-20 šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti darbų už 364 942,83 Eur (1 260 074,62 Lt) sumą. Ieškinyje nurodoma, kad atlikti statybos rangos darbai buvo priimami etapais, pasirašant tarpinius darbų perdavimo – priėmimo aktus. Ieškovė teigė, kad pagal šešis atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus (2010-09-20 aktą Nr. 1, 2010-10-20 aktą Nr. 2, 2010-12-2 aktą Nr. 3, 2011-06-20 aktą Nr. 4, 2011-07-20 aktą Nr. 5 ir 2011-10-28 aktą Nr. 6) buvo priimta darbų už 57 068,27 Eur (197 045,33 Lt su PVM). Atsakovė pagal darbų perdavimo aktus pateikė ieškovei apmokėti sąskaitų faktūrų už 28 534,15 Eur (98 522,70 Lt) sumą. Ieškovė į atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2012-01-25 pervedė 46 453,87 Eur (160 395,91 Lt). Ieškinyje nurodoma ir tai, kad 2012-03-26 pasitarimo metu atsakovė įpareigota pašalinti darbų trūkumus iki 2012-04-07, tačiau šių įpareigojimų atsakovė nevykdė, todėl atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal 2010-07-20 rangos darbų sutartį, ieškovė 2012-08-13 vienašališkai šią sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovė neatliko sutartų darbų, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei avansu sumokėtą 17 919,72 Eur sumą. Ieškovė nurodė ir tai, kad rangos darbai turėjo būti atlikti per keturis mėnesius, tačiau atsakovė užduotį įvykdė tik 17,97 proc., todėl dėl prievolės pažeidimo atsakovė privalo sumokėti ieškovei 13 211,19 Eur delspinigių dėl vėlavimo užbaigti darbus, taip pat 2 189,70 Eur delspinigių už pavėluotą defektų pašalinimą. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 17 919,72 Eur skolos, 15 400,89 Eur delspinigių, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovė UAB „V. P. & associates” pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko, todėl prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad net ir prasidėjus šalių nesutarimams statybos darbai buvo vykdomi, tačiau ieškovė vengė bendradarbiauti ir priimti faktiškai atsakovės atliktus darbus. Atsakovė teigė, kad 2012-01-27 ieškovė buvo informuota apie 546 kv. m. sienų apšiltinimo darbų atlikimą, tačiau iki 2012-03-07 ieškovė neturėjo veikiančio valdybos pirmininko ir negalėjo šių darbų priimti. 2012-03-19 vyko susirinkimas, kurio metu ieškovė įsipareigojo užtikrinti darbų priėmimą. 2012-03-26 susirinkimo metu ieškovė darbų nepriėmė, konkrečių defektų nenurodė. Atsakovė paaiškino, kad 2012-05-22 atsakovė pakartotinai informavo apie organizuojamą darbų priėmimą ir nusiuntė ieškovei darbų priėmimo aktą. 2012-06-06 pakartotinai organizuotas darbų perdavimas, tačiau ieškovė atsisakė priimti darbus, tai užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovės teigimu, ieškovei nevykdant pareigos priimti darbus, atsakovė vienašališkai pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2012-06-15 apie tai informavo ieškovę bei pateikė jai dvi sąskaitas faktūras 17 475,87 Eur

    5(60 340,69 Lt) sumai, iš kurių vieną ieškovė turėjo pateikti VšĮ Būsto ir urbanistikos agentūrai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už faktiškai atliktus darbus 17 032,03 Eur (58 808,18 Lt). Vien tai, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir teismas šį nutraukimą pripažino teisėtu, nepašalina ieškovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė nurodė ir tai, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas ieškinio senaties terminas, kuris suėjo 2013-02-16.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 17 919,72 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-07-20 šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo renovacijos darbų už 1 260 074,62 Lt sumą. Teismas taip pat nustatė, kad už atliktus ir perduotus darbus atsakovė pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 28 534,15 Eur sumą, kurias ieškovė apmokėjo. Nustatyta ir tai, kad ieškovė atsakovei avansu buvo sumokėjusi 17 919,72 Eur. Ieškovė nustatė atsakovei terminą iki 2012-04-07 nustatytiems darbų defektams pašalinti, tačiau atsakovei darbų trūkumų nepašalinus, ieškovė nutraukė rangos sutartį. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, jog vienašališkai perdavusi atliktus darbus, atsakovė vienašališkai įskaitė ieškovės avansu sumokėtas sumas ir dėl to ieškovei nėra skolinga. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti savavališkai atsakovės atliktus darbus, todėl vienašališkas iš ieškovės avansu 17 919,72 Eur gautų lėšų įskaitymas pagal atsakovės vienašališkai priimtų darbų aktą yra neteisėtas. Dėl to ieškovės reikalavimą dėl

    617 919,72 Eur skolos priteisimo teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino. Spręsdamas dėl netesybų priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2012-08-13, o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2016-02-09, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas pareikšti. Teismas taip pat pažymėjo, kad po keturių metų nuo vienašališko sutarties nutraukimo ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius už praleistus sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminus yra nepagrįstas, todėl šią ieškinio dalį teismas atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „V. P. & associates” prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino atsakovės atliktą vienašalį atliktų darbų perdavimą neteisėtu. Atsakovė teigė, kad byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog ieškovės atstovas bei techninis prižiūrėtojas nepagrįstai atsisakė dalyvauti perduodant atsakovės atliktus darbus, todėl atsakovė turėjo teisę juos perduoti vienašališkai.
    2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymus, todėl nepagrįstos teismo išvados, jog techninis prižiūrėtojas nedalyvavo atsakovei vienašališkai priimant darbus, nes nebuvo vykdomi techninės priežiūros inspektoriaus reikalavimai, atsakovė neturėjo draudimo poliso, netaisė nustatytų darbų trūkumų ir kt.
    3. Teismas neturėjo specialių žinių įvertinti techninius duomenis, o ekspertizė byloje nebuvo atlikta, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės perduodamus darbus. Ieškovė byloje neįrodė, jog perduodami darbai buvo atlikti nekokybiškai.
    4. Atsakovės vienašališkas darbų perdavimo aktas bei atliktas įskaitymas nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo.
    5. Teismas negalėjo remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-563/2014 nustatytomis aplinkybėmis ir tuo pagrindu konstatuoti atsakovės atlikto įskaitymo neteisėtumą, nes šios civilinės bylos nėra tapačios.
  1. Kitu apeliaciniu skundu ieškovė DNSB „Laukinėlis“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-19 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 15 400,89 Eur delspinigių priteisimo ir šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino teismas turėjo taikyti CK 6.667 straipsnio nuostatas.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes ieškovės teisę reikalauti netesybų numatė šalių sudarytos rangos sutarties 16 punktas, o vienašališkas šios sutarties nutraukimas nepanaikino ieškovės teisės reikalauti delspinigių priteisimo dėl netinkamai atsakovės vykdytų įsipareigojimų.
  1. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Laukinėlis“ prašo atsakovės skundą atmesti, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-19 sprendimo dalį dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad skųsdama teismo sprendimą atsakovė pateikė kitokį byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimo vertinant byloje esančius įrodymus. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, jog buvo pašalinti darbų trūkumai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog vienašališkai atsakovės atliktas avansu gautų piniginių lėšų įskaitymas buvo neteisėtas.
  1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB V. P. & associates” prašo ieškovės skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Atsakovės teigimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7Apeliaciniai skundai atmetami.

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
  1. Atsakovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino atsakovės atliktą vienašalį atliktų darbų perdavimą neteisėtu. Atsakovė teigė, kad byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog ieškovės atstovas bei techninis prižiūrėtojas nepagrįstai atsisakė dalyvauti perduodant atsakovės atliktus darbus, todėl atsakovė turėjo teisę juos perduoti vienašališkai. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009-05-18 Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra su ieškove sudarė valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartį Nr. VP109-155 dėl namo ( - ), renovavimo. Atsakovei laimėjus viešąjį konkursą, šalys 2010-07-20 sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti rangos darbų už 364 942,83 Eur (1 260 074,62 Lt) sumą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atlikti darbai ieškovei buvo perduodami etapais pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, atsakovė už atliktus darbus pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudarė 28 534,15 Eur (t.1, b. l. 49, 52, 56, 62, 65, 68). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose esantys paaiškinimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2012-01-25 ieškovė už darbus atsakovei iš viso sumokėjo 46 453,87 Eur, iš kurių 17 919,72 Eur dalis buvo sumokėta avansu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ieškinyje nurodyto dydžio pinigines lėšas yra gavusi. Byloje nustatyta, kad 2012-03-26 pasitarimo metu atsakovė buvo įpareigota pašalinti nustatytus darbų defektus ir kitus trūkumus iki 2012-04-07, tačiau šių įsipareigojimų atsakovei neįvykdžius, ieškovė 2012-08-13 vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Atsakovė pareiškė ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo priimti atliktus darbus, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-27 sprendimu civilinėje byloje

    9Nr. 2-390-563/2014 UAB „V. P. & associates” ieškinys atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-857-538/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės avansu gautą 17 919,72 Eur sumą už darbus, kurių atsakovė neatliko. Atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad ši suma buvo įskaityta už iki sutarties nutraukimo atsakovės atliktus darbus, kuriuos ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti.

  1. CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Byloje esantis 2012-03-26 pasitarimo protokolas patvirtina, kad atsakovei buvo nurodyti trūkumai dėl atliekamos daugiabučio namo rekonstrukcijos, kuriuos atsakovė įpareigota pašalinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-390-563/2014 buvo konstatuota, kad UAB "V. P. & associates" netinkamai atliko renovacijos darbus ir nepašalino dėl netinkamai atliktų darbų atsiradusių trūkumų. Kolegija pažymi, kad įrodymų apie trūkumų pašalinimą nebuvo pateikta ir šioje byloje (CPK 178 straipsnis). Nors darbų trūkumai nebuvo pašalinti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2012-05-18 ir 2012-05-31 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl atliktų darbų priėmimo. Iš 2012-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad DNSB „Laukinėlis“ atstovas A. L. atsisakė dalyvauti atliktų darbų perdavime, UAB „V. P. & associates“ atstovas nurodė, kad neatvyko techninę priežiūrą vykdančios UAB „Dividio“ atstovas D. R. Ieškovei ir techniniam prižiūrėtojui nepasirašius atliktų darbų akto, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas atsakovės buvo pasirašytas vienašališkai ir apie tai ieškovė informuota 2012-06-15 raštu. Nors atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esantį antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, anot atsakovės, patvirtina nepagrįstą ieškovės atsisakymą dalyvauti priimant darbus, tačiau kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina aplinkybę, jog darbų priėmime nedalyvavo ieškovės ir techninio prižiūrėtojo atstovai. Kartu pažymėtina ir tai, kad šis rašytinis įrodymas nepatvirtina atsakovės argumentų, jog darbus buvo atsisakyta priimti nepagrįstai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atsisakymas priimti darbus buvo pagrįstas CK 6.694 straipsnio 6 dalies nuostatomis dėl atliktų darbų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrįstai vienašališkai priėmė darbus ir šiuo pagrindu atliko įskaitymą iš ieškovės avansu sumokėtų lėšų.
  1. Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymus, todėl nepagrįstos teismo išvados, jog techninis prižiūrėtojas nedalyvavo atsakovei vienašališkai priimant darbus, nes nebuvo vykdomi techninės priežiūros inspektoriaus reikalavimai, atsakovė neturėjo draudimo poliso, netaisė nustatytų darbų trūkumų ir kt. Be to, teismas neturėjo specialių žinių įvertinti techninius duomenis, o ekspertizė byloje nebuvo atlikta, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės perduodamus darbus. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad civilinėje byloje

    10Nr. 2-390-563/2014 atsakovė be kita ko pareiškė reikalavimą įpareigoti DNSB „Laukinėlis" priimti UAB „V. P. & associates" tinkamai atliktus darbus. Minėtą civilinę bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pasikeitus subrangovams namo šiltinimui buvo naudojama kita nei numatyta ir su DNSB „Laukinėlis“ nesuderinta šiltinimo sistema, taip pat nurodyti kiti atliktų darbų trūkumai, o statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens išvados dėl nustatytų trūkumų nebuvo paneigtos (Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-857-538/2014). Jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, atsakovė šioje byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje buvo pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės nurodyti darbų trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ekspertizės atlikimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumu. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atliktus darbus, o vertindamas byloje esančius įrodymus teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų.

  1. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas negalėjo remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-563/2014 nustatytomis aplinkybėmis ir tuo pagrindu konstatuoti atsakovės atlikto įskaitymo neteisėtumą, nes šios civilinės bylos nėra tapačios. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-390-563/2014 buvo sprendžiamas DNSB „Laukinėlis" ir UAB „V. P. & associates" ginčas, kuriame šios bylos atsakovė prašė pripažinti DNSB „Laukinėlis" vienašališką 2010-07-20 sudarytos rangos sutarties su UAB „V. P. & associates" nutraukimą negaliojančiu, taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis DNSB „Laukinėlis" sudarytas statybos rangos darbų sutartis su kitais rangovais dėl ( - ) esančio daugiabučio namo renovacijos, bei įpareigoti DNSB „Laukinėlis" priimti UAB „V. P. & associates" tinkamai atliktus darbus. Taigi minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas, kilęs iš tų pačių teisinių santykių kaip ir šioje byloje. Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti DNSB „Laukinėlis" priimti UAB „V. P. & associates" tinkamai atliktus darbus, todėl aplinkybės, susijusios su ieškovės atsisakymu priimti atliktus darbus bei jų kokybe taip pat buvo teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismas turėjo teisę remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-563/2014 nustatytomis aplinkybėmis.
  1. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad atsakovės vienašališkas darbų perdavimo aktas bei atliktas įskaitymas nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Taigi tam, kad būtų konstatuotas atsakovės reikalavimo dėl apmokėjimo už darbus pagrįstumas ir šiuo pagrindu atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumas, teismas privalėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes – tinkamo darbų atlikimo faktą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo darbus perduoti pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą, o ieškovė pagrįstai atsisakė priimti darbus pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors ieškovė nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališkai pasirašytą aktą negaliojančiu, tačiau ši aplinkybė neapribojo ieškovės galimybės atsikirtimų forma ginčyti atsakovės nurodytų argumentų dėl darbų perdavimo akto teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Pažymėtina, kad byloje įrodžius, jog ieškovė darbus atsisakė priimti pagrįstai, net ir nesant reikalavimo dėl darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovei neatsirado prievolė sumokėti už atsakovės akte nurodytus darbus, o atsakovė neįgijo teisės reikalauti už šiuos darbus atsiskaityti ir įskaityti avansu iš ieškovės gautas lėšas šiems darbams apmokėti. Kadangi atsakovė neįgijo priešpriešinio reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įskaitymą pripažino neteisėtu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, tai yra ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Dėl to darytina išvada, jog savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo būtinas, todėl teismas turėjo teisę vertinti aplinkybes dėl įskaitymo teisėtumo.
  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo atsakovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 15 400,89 Eur delspinigių, iš jų 13 211,19 Eur dėl vėlavimo užbaigti darbus pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 16 punkto nuostatas, bei 2 189,70 Eur už pavėluotą defektų ištaisymą. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
  1. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Iš byloje esančios 2010-07-20 rangos sutarties nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo pagal įkainotą veiklos grafiką darbus užbaigti per 4 mėnesius, tai yra iki 2010-11-20. Pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 16 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo bendros sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo reikalaujamos darbų užbaigimo datos. Be to, tokią pačią delspinigių sumą atsakovė įsipareigojo mokėti už pavėluotą defektų ištaisymą, bet ne daugiau kaip už 30 dienų. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog esant tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nagrinėjamu atveju vėlavimas atlikti darbus pagal rangos sutartį buvo tęstinio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos kiekvienai praleistai dienai atskirai. Tai reiškia, jog už kiekvieną uždelstą dieną atlikti darbus paskaičiuotai delspinigių sumai ieškinio senaties terminas prasidėjo tą kiekvieną dieną. Tokios pozicijos aiškinant ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarką reikalavimams dėl delspinigių priteisimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-286/2014). Ieškinys byloje pareikštas 2016-02-09, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą savo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti ir tai sudarė savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad spręsdamas dėl ieškinio senaties termino teismas turėjo taikyti CK 6.667 straipsnio nuostatas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad CK 6.667 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties terminą užsakovo reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl atliktų darbų trūkumų, o dėl netesybų priteisimo atsakovei praleidus sutartyje numatytus terminus darbams atlikti bei atliktų darbų defektams pašalinti. Dėl to kolegija konstatuoja, kad CK 6.667 straipsnio nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.
  1. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes ieškovės teisę reikalauti netesybų numatė šalių sudarytos rangos sutarties 16 punktas, o vienašališkas šios sutarties nutraukimas nepanaikino ieškovės teisės reikalauti delspinigių priteisimo dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Byloje nustatyta, kad 2010-07-20 rangos darbų sutarties bendrųjų sąlygų 16 punkte šalys buvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo pažeidus darbų įvykdymo terminus, taip pat atsakovei praleidus terminą ištaisyti ieškovės nurodytus darbų defektus. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi tiek vienašalis sutarties nutraukimas, tiek reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo yra savarankiški ir teisėti užsakovo teisių gynybos būdai. Dėl to sutiktina su ieškovės skundo argumentais tuo aspektu, kad vien vienašališkas rangos sutarties nutraukimas atsakovei pažeidus sutartį nagrinėjamu atveju nepašalino ieškovės teisės reikalauti delspinigių sumokėjimo dėl praleisto prievolės įvykdymo termino. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė tik po keturių metų nuo sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo yra reikšmingos vertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir ieškovės elgesį siekiant savo pažeistų teisių gynybos, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigė sutartinės ieškovės teisės į netesybas. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti netesybas šiuo atveju buvo pareikštas praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą ir atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį. Kadangi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinio dalis dėl delspinigių priteisimo buvo atmesta pagrįstai.
  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. Kadangi ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, už apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis šalims vienai iš kitos nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis.). Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje apeliacinį procesą inicijavo abi ginčo šalys ir abiejų jų skundai yra atmetami. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nors ieškovė nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme taip pat naudojosi advokato pagalba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju tikslinga abi ginčo šalis palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos.

11Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai