Byla e2A-297-479/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – antstolė B. T., antstolė L. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo. Ieškovai nurodė, kad 2007-08-24 ieškovas D. P. ir atsakovė sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 145 171,59 Eur kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. 2009-04-10 šalys sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė J. P. taip pat buvo nurodyta kaip kredito gavėja. Ieškovai paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi buvo nutarta atsakovės naudai išieškoti iš ieškovų pagal 2007-08-24 kredito sutartį nesumokėtą 137 024,37 Eur skolą, 5 688,09 Eur palūkanų, 5 224,08 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš varžytynių parduoti įkeistą turtą – ieškovui priklausantį 2,9000 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovai paaiškino, kad išieškojimą iš šio turto vykdo antstolė B. T., kuri areštavo ginčo sklypą, nustatė jo vertę ir ketina parduoti iš varžytynių. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 patvirtino ieškovui priklausančio areštuoto žemės sklypo detalųjį planą. Šis žemės sklypas faktiškai yra padalintas į 14 atskirų žemės sklypų, iš jų 10 žemės sklypų nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 1 žemės sklypo nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos, 1 žemės sklypo nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, 2 žemės sklypų nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Ieškovai siekia Nekilnojamojo turto registre atlikti sklypo kadastro duomenų pakeitimus, tai yra vietoje žemės ūkio paskirties žemės sklypo įregistruoti 14 pakeistos paskirties sklypų, nes tai padidintų atsakovei įkeisto turto vertę ir užtikrintų tiek ieškovų, tiek atsakovės teisėtus interesus. Ieškovai teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako inicijuoti žemės sklypo arešto panaikinimą, todėl nėra galimybės įregistruoti įkeisto žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Ieškovų nuomone, sklypo padalinimas į atskirus sklypus, įvertinus pakeistą sklypų naudojimo paskirtį, lemtų didesnę bendrą šio įkeisto turto vertę ir būtų finansiškai naudingas atsakovei bei užtikrintų realią banko galimybę atgauti didesnę skolos dalį. Dėl to ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė be atsakovės sutikimo panaikinti 2,9000 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), areštą, siekiant nustatyti kadastro duomenis žemės sklypams, kurie suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 patvirtintu detaliuoju planu ir šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą ir teismo prašė pripažinti ieškovų teisę be atsakovės sutikimo padalinti areštuotą 2,9000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), į žemės sklypus, kurie suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 patvirtintu detaliuoju planu, ir įregistruoti ieškovų nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei solidariai iš ieškovų 1 390,19 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-16 nutartimi buvo areštuotas atsakovės naudai įkeistas turtas – ieškovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Teismo 2012-06-08 nutartimi ieškovų pagal kredito sutartį negrąžintos skolos ir palūkanų išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą žemės sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 buvo patvirtintas įkeisto žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į 14 atskirų sklypų. Ieškovai siekė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastro duomenis naujai suformuotiems žemės sklypams, tačiau atsakovė atsisakė duoti sutikimą panaikinti žemės sklypo areštą. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2015-07-16 atsakovė buvo davusi leidimą padalinti sklypą ir įregistruoti jį atskirais turtiniais vienetais pagal detalųjį planą, nustatė šio leidimo galiojimo terminą iki 2015-11-08, taip pat šis terminas galėjo būti pratęstas iki 2015-01-08. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovai būtų atlikę konkrečius veiksmus dėl turto padalinimo, nesikreipė į VĮ Registrų centrą, kitus kreditorius dėl areštų panaikinimo, laikotarpiu nuo 2015-07-16 iki 2016-01-08 nesikreipė dėl kadastro duomenų nustatymo. Teismas atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1235-459/2016 padarytas išvadas, jog pareiškėjai patys nebuvo pakankamai aktyvūs, kad įgyvendintų savo teises tinkamai įforminti sklypų pakeitimus ir užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Teismas taip pat nurodė ir tai, kad areštą nekilnojamajam daiktui taikė Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir antstolė B. T., todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes sprendime nepasisakė dėl ginčui taikytinų teisės normų bei nepateikė teisinių argumentų, dėl kurių buvo atmesti ieškovų reikalavimai.
    2. Teismas neįvertino, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl arešto panaikinimo pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę ir apriboja ieškovų galimybę gauti didesnę kainą realizavus ginčo žemės sklypą.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai nepakankamai aktyviai gynė savo teisėtus interesus. Apeliantų teigimu, teismas neįvertino, jog ieškovai atliko realius veiksmus siekdami panaikinti turto areštą ir parduoti įkeistą turtą už kuo didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą siekiant įregistruoti areštuoto nekilnojamojo daikto pakeitimus, turto areštas turi būti panaikintas.
    4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantai neturėjo galimybės kreiptis į areštą taikiusį teismą, nes hipotekos skyriai prie apylinkės teismų šiuo metu yra panaikinti.
    5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesniuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovų neveikimo siekiant panaikinti jų turtui taikytą areštą.
    6. Teismas neišsprendė alternatyvaus ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovų teisę padalinti areštuotą žemės sklypą be atsakovės sutikimo ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
    7. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų priteisė solidariai, nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra solidari ieškovų prievolė.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB SEB bankas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai negali būti laikomi alternatyviais, nes vien antrojo ieškinio reikalavimo patenkinimas neužtikrintų ieškovų siekiamo teisinio rezultato, todėl teismas tinkamai išnagrinėjo visus ieškinio reikalavimus ir pagrįstai juos atmetė. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovai į šį teismą dėl areštų panaikinimo niekada nesikreipė. Atsakovės teigimu, ieškovai siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą, naikinti areštą įkeistam turtui nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Apeliantai skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl ginčui taikytinų teisės normų bei nepateikė teisinių argumentų, dėl kurių buvo atmesti ieškovų reikalavimai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  4. CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir kt.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pasisakyta dėl patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų. Nors priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokiomis teisės normomis remdamasis nusprendė atmesti ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju šis trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis teismo sprendimo motyvavimo trūkumas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš jo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.
  5. Apeliantai nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl arešto panaikinimo pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę ir apriboja ieškovų galimybę gauti didesnę kainą realizavus ginčo turtą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
  6. Byloje nustatyta, kad ieškovus ir atsakovę siejo kreditavimo teisiniai santykiai pagal 2007-08-24 ieškovo D. P. ir atsakovės sudarytą kredito sutartį, kuri vėliau buvo keičiama. Byloje taip pat nustatyta, kad įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis 2,9000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovams netinkamai vykdžius kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir bankui nutraukus sutartį, išieškojimas buvo nukeiptas į hipoteka įkeistą turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14143-144/2011 buvo areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir atsakovei įkeistas nekilnojamasis daiktas – 2,9000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-06-08 nutartimi nutarta iš ieškovų atsakovei išieškoti negrąžintą skolos sumą ir nesumokėtas palūkanas pagal 2007-08-24 kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir iš varžytynių parduoti įkeistą žemės sklypą. Išieškojimą iš įkeisto turto šiuo metu vykdo antstolė B. T., išieškojimo procesas nėra baigtas. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 patvirtintu detaliuoju planu ginčo žemės sklypas buvo padalintas į 14 atskirų ir kitą paskirtį turinčių žemės sklypų, kuriuos yra būtina įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl sklypui taikomo arešto tai padaryti nėra galimybių.
  7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-16 nutarties, kuria buvo areštuotas ieškovui priklausantis įkeistas žemės sklypas, priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos numatė, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę (CK redakcija, galiojusi nuo 2011-04-28 iki

    72012-07-01). Pažymėtina, kad įkeisto daikto areštas yra sudėtinė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros dalis, todėl išieškojimą nukreipus į hipoteka įkeistą daiktą, šiam daiktui taikytas areštas gali būti panaikintas tik gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą, pakeitus šalių susitarimą dėl hipotekos arba nustačius įstatyme įtvirtintus pagrindus hipotekai pasibaigti. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė duoti sutikimą panaikinti ginčo turtui taikytą areštą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog ieškovai būtų atsiskaitę su banku ir tinkamai įvykdę kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi pagal byloje esančius duomenis negalima padaryti išvados, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-16 nutartimi taikyto žemės sklypo arešto pagrindai yra išnykę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog priėmus skundžiamą sprendimą buvo pažeista ieškovų nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad sudarydamas susitarimą dėl sutartinės hipotekos ir užtikrindamas savo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą ginčo žemės sklypo įkeitimu, ieškovas savanoriškai suvaržė savo nuosavybės teisę tiek, kiek tai yra susiję su žemės sklypui nustatyta hipoteka ir iš jos kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Pažymėtina ir tai, kad sudarydamas sutartinės hipotekos sandorį, ieškovas kartu prisiėmė riziką, jog negavus banko sutikimo, įkeisto žemės sklypo padalijimo procedūros negalės būti tinkamai užbaigtos. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta pagrindo panaikinti areštą žemės sklypui, esančiam ( - ).

  8. Ieškovai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepakankamai aktyviai gynė savo teisėtus interesus. Apeliantų teigimu, teismas neįvertino, jog ieškovai atliko realius veiksmus siekdami panaikinti turto areštą ir parduoti įkeistą turtą už kuo didesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą siekiant įregistruoti areštuoto nekilnojamojo daikto pakeitimus, turto areštas turi būti panaikintas. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro duomenų matyti, jog ieškovui priklausančiam žemės sklypui, esančiam ( - ), yra taikomi šie areštai: 1) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį (2011-11-21 turto arešto aktas 0311005817); 2) pagal antstolės B. T. turto arešto aktą (2013-07-19 turto arešto aktas 2013039053); 3) pagal antstolės V. D. turto arešto aktą (2015-06-19 turto arešto aktas 2015028604); 4) pagal antstolės L. P. turto arešto aktą (2016-12-05 turto arešto aktas Nr. 2016055704). Nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra areštuotas pagal ieškovo kreditorių AB SEB banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus. Pažymėtina, kad šie viešuosiuose registruose įregistruoti žemės sklypui taikomi apribojimai galėtų būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu su tuo sutiktų ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra nustatyti ieškovo nuosavybės teisės apribojimai, arba būtų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog yra išnykę turto arešto taikymo pagrindai. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje neturi esminės reikšmės ieškovų nurodytos aplinkybės apie jų kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo bei kitus ieškovų atliktus veiksmus siekiant įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus, nes su šiomis aplinkybės nėra siejamas žemės sklypui taikomų apribojimų panaikinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą naikinti žemės sklypui, esančiam ( - ), taikomus areštus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus.
  9. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neišsprendė alternatyvaus ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovų teisę padalinti areštuotą žemės sklypą be atsakovės sutikimo ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  10. Šioje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti žemės sklypo, esančio ( - ), areštą be atsakovės sutikimo arba pripažinti ieškovų teisę be atsakovės sutikimo padalinti areštuotą žemės sklypą, esantį ( - ), į žemės sklypus, kurie suformuoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimu Nr. T11-899 patvirtintu detaliuoju planu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos nedraudžia tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus ir prašyti taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynybos būdus. Pažymėtina ir tai, kad nors šioje byloje ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šioje byloje ieškovai prašė taikyti alternatyvius jų teisių gynimo būdus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje

    8Nr.3K-3-159/2009). Įvertinus ieškovų pareikštų reikalavimų pobūdį ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad tiek vienu, tiek kitu patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovai siekia iš esmės to paties savo teisių gynybos būdo ir to paties materialinio teisinio rezultato, tai yra pašalinti žemės sklypui taikomus apribojimus bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus ir jų kadastrinius duomenis. Taigi pagal pareikštų reikalavimų turinį ir ieškovų siekiamą materialinį teisinį rezultatą negalima padaryti išvados, jog vieno ieškinio reikalavimo patenkinimas šiuo atveju pašalintų kito reikalavimo patenkinimo galimybę, nes abiem reikalavimais yra siekiama to paties rezultato. Įvertinus tai, kad abiem ieškinio reikalavimas buvo siekiama to paties teisių gynimo būdo, teismui nebuvo būtina atskirai pasisakyti dėl kiekvieno iš šių reikalavimų. Skundžiamu teismo sprendimu konstatavus, jog ieškovų materialinės subjektinės teisės nėra pažeistos, pirmosios instancijos pagrįstai atmetė abu ieškinio reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas šioje byloje nėra nustatytas.

  11. Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų priteisė solidariai, nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra solidari ieškovų prievolė. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, todėl iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai ieškinys yra atmetamas, tai yra kai bylą pralaimi keli ieškovai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovų priteistos solidariai, keistina, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš kiekvieno ieškovo priteisiamas lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 695 Eur atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  13. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 178 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

9Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

10Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei solidariai iš ieškovų priteista 1 390,19 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir priteisti atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui iš ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. po 695 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai