Byla 2A-687-777/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas)

22017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), tretieji asmenys UAB „( - )“, V. S., dėl kelio servituto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) su ieškiniu, juo prašė: panaikinti ieškovės nuosavybės teisę varžančius administraciniais aktais nustatytus servitutus: kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudoti, aptarnauti, tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), plotas 0,0473 ha, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-353 patvirtintu Uosto ir rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Varnėnų g. detaliuoju planu dėl pradėtos vykdyti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo pakeista žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) (toliau – žemės sklypas ( - )), paskirtis, ribos, atsižvelgta į ieškovės daugkartinius motyvuotus prašymus įsigyti ir prisijungti besiribojantį įsiterpusį taip ( - ) g. kelio / gatvės ir privataus žemės sklypo valstybinės žemės ruožą, kuriuo būtų užtikrintas pastato ( - ), Klaipėdoje, eksploatavimas pagal privalomuosius reikalavimus (privažiuojamasis kelias, takas pėstiesiems, automobilių stovėjimo aikštelė). Norint patekti į privatų žemės sklypą, jame esančius statinius, neišvengiamai buvo naudojamasi tarp ( - ) g. raudonųjų linijų ir privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esančia 9 metrų pločio valstybinės žemės juosta. Nurodė, jog pasinaudojusi teisės aktuose numatyta galimybe prisijungti laisvus valstybinės žemės plotus, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų kelių / gatvių, 2010 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5715 ieškovė kartu su sutuoktiniu įsigijo 0,0473 ha žemės sklypą, kurio naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.
  3. Ieškovė nurodė, jog pagrindinis tikslas iš valstybės nupirkti 9 metrų pločio 55 metrų ilgio žemės sklypo dalį, besiribojančią su privačiu žemės sklypu, buvo užsitikrinti žemės sklypo dalį, dydį, kuris būtinas norint gyvenamosios paskirties pastatą su autodalių parduotuve eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, suderinti visų pastato, žemės sklypo savininkų, naudotojų interesus, užsitikrinti būtinos infrastruktūros (automobilių stovėjimo aikštelės, automobilių apsisukimo galimybes (akligatvis) įgyvendinimo galimybę pagal privalomuosius teisės aktų reikalavimus.
  4. Ieškovė nurodė, jog 2011 m. birželio 13 d. žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237 nustatyti servitutai: kelio – teisė naudotis pėsčiųjų taku, kelio – teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas, servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), plotas 0,0473 ha, buvo siejami su pastatu ( - ) Klaipėdoje.
  5. Ieškovė nurodė, jog siekdama apsisaugoti nuo besiribojančio žemės sklypo naudotojo daromos žalos, užtikrinti besiribojančių žemės naudotojų interesų pusiausvyrą, nuosavybės teisių apsaugą, su motyvuotu raštu kreipėsi į NŽT dėl servituto pabaigos tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog privatus žemės sklypas ( - ) iš visų keturių pusių ribojasi su valstybine žeme – iš trijų pusių privatus žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio adresas ( - ), kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas, adresu ( - )), plotas 2,5620 ha, jame valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendina NŽT, juo pagal nuomos sutartį naudojasi UAB „( - )“.
  6. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. gegužės 16 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atsisakė naikinti servitutus, kurie buvo nustatyti 2011 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 23 d. ir pakartotinai 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į NŽT, pateikdama prašymus dėl žemės servitutų panaikinimo. NŽT 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. lSS-1940-18.5 nurodė, jog ieškovė nepateikė tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimo, todėl skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės panaikinti servitutą. Pažymėjo, jog šioje situacijoje būtent atsakovei privalu priimti sprendimą dėl servituto pabaigos viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu.
  7. Ieškovė nurodė, kad tarp besiribojančių žemės sklypų – privataus žemės sklypo (tarnaujantysis) (( - )) ir valstybinės žemės sklypo (( - )) (viešpataujantysis) – savininkų kilo ginčas dėl nustatytų servitutų. Tarp ieškovės ir atsakovės ginčas kilo susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, todėl sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Panaikino kelio servitutą, nustatytą 2011 m. birželio 13 d. NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, ieškovei ir trečiajam asmeniui V. S. priklausančiame žemės sklype, adresu ( - ), Klaipėda.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo servitutas 2010 m. spalio 14 d. buvo nustatytas ieškovės prašymu, siekiant tinkamai naudotis savo turtu, kol paaiškės, ar yra galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog 2010 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė kartu su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu V. S. įsigijo 0,0473 ha valstybinės žemės sklypą, kuriam buvo nustatytas servitutas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2011 m. dėl ieškovei nežinomų priežasčių servitutas buvo pakartotinai įregistruotas registre. Nurodė, jog atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad servitutas ginčo žemės sklype 2011 m. buvo įregistruotas ankstesniu ieškovės prašymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytos aplinkybės paneigia trečiojo asmens UAB „( - )“ dėstomas aplinkybes, kad servitutas nustatytas dėl tinkamo valstybinės žemės sklypo ( - ) naudojimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė įrodė, kad tas pats asmuo tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CPK 178 straipsnis), o kitų viešpataujančiųjų daiktų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustačius, kad, pardavus valstybinės žemės sklypą, kuriame administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, asmeniui, kurio naudai, interesais buvo nustatytas servitutas, servituto būtinumas išnyko, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.130 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 4.132 straipsnio 1 dalis).
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vertinant besiribojančių žemės sklypų ( - ) ir ( - ) geografinį išsidėstymą, fizines savybes, matyti, kad žemės sklypai yra išsidėstę lygiagrečiai ( - ) gatvei, minėti žemės sklypai rytinėje pusėje ribojasi su ( - ) gatve, iš kurios detaliajame plane pažymėti trys (du iš jų įrengti) įvažiavimai į žemės sklypą ( - ), t. y. įvažiavimas iš ( - ) gatvės, įvažiavimas iš ( - ) gatvės. Žemės sklypai vakarinėje pusėje ribojasi su keliu, einančiu lygiagrečiai ( - ) gatvei palei ( - ) tvorą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens UAB „( - )“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog remiantis detaliuoju planu, į sklypą galima patekti iš ( - ) g., ten yra įvažiavimas, nebūtina važiuoti per ieškovės sklypą, tačiau komerciškai tai yra nepatrauklu.
  4. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog į žemės sklypą ( - ) visada buvo ir šiuo metu yra galimybė patekti ne per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, konstatavo, jog žemės sklypas ( - ) niekada nebuvo ir negali būti viešpataujančiuoju daiktu tarnaujančiajam daiktui – žemės sklypui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB „( - )“ nepateikė įrodymų, kad įrengti įvažiavimų iš ( - ) ir ( - ) pusės neįmanoma ar tai sietina su didelėmis išlaidomis (CPK 178 straipsnis).
  5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs anksčiau paminėtas aplinkybes, konstatavo, jog nustatytas servitutas nėra vienintelis būdas tinkamai įgyvendinti trečiojo asmens UAB „( - )“, kaip nuomininkės, interesus, nes žemės sklypas ( - ) gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
  6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypui nustatytas konkretus servitutas, nenumatytas servitutas tiesti kelius kuriame nors iš nurodytų žemės sklypų pagal teisės aktų reikalavimus, neįrengtas ir niekada nebuvo įrengtas kelias, kuriuo atsakovė ir jos nuomininkas galėtų patekti į žemės sklypą ( - ), todėl laikyti šį žemės sklypą viešpataujančiuoju daiktu nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkas sutampa, ir nepagrįstai konstatavo, jog servitutas nustatytas pačiai ieškovei prašant.
    1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nepagrįstai iš esmės savo sprendimą motyvavo tuo, jog ginčo servitutas buvo nustatytas pačiai ieškovei prašant, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovė būtų teikusi atsakovei tokio pobūdžio prašymą.
    2. Nurodė, jog NŽT, gavusi ieškovės prašymą įsigyti besiribojantį žemės sklypą, atsižvelgusi į galiojantį detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

      102006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.T2-535 „Dėl uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Varnėnų g. detaliojo plano patvirtinimo“, suteikė teisę ieškovei įsigyti pageidaujamą žemės sklypą bei nustatė būtinus servitutus.

1114.2.1. Nurodė, jog NŽT 2010 m. rugpjūčio 13 įsakymu Nr. Ž13-17-(6.2) bei jo 2010 m. spalio 14 d. pakeitimu Nr. Ž13-(6.2)-96 nustatė detalųjį planą atitinkančius servitutus.

1214.2.2. Nurodė, jog vėliau, kai ieškovė ir jos sutuoktinis įsigijo besiribojantį žemės sklypą ir jį sujungė su savo turimu žemės sklypu, NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.13VĮ-(14.13.2.)-237 patvirtino detaliuoju planu sujungto 0,1825 ha žemės sklypo ( - ) kadastro duomenis ir juose atkartojo jau anksčiau nustatyto servituto reikalavimus.

  1. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į apelianto nuomojamą 2,5620 ha žemės sklypą ( - ) galima patekti ne tik per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą. Apeliantas pažymėjo, jog vystydamas ūkinę komercinę veiklą yra numatęs nuomojamame žemės sklype pastatyti modernią, Klaipėdos mieste analogų neturinčią automobilių plovyklą, į kurią komerciškai patrauklus (tiek kelio įrengimo kaštų prasme, tiek klientų aptarnavimo prasme) įvažiuojamasis kelias yra iš esmės tik per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog UAB „( - )“ automobilių plovyklą ir įvažiuojamąjį kelią į jį projektavo pagal galiojančius teisės aktus ir nustatytus servitutus, todėl servituto panaikinimas iš esmės pažeistų teisėtų lūkesčių principus ir darytų didelę turtinę žalą. Tokiu atveju UAB „( - )“ teks arba atsisakyti projekto įgyvendinimo, arba patirti neproporcingai didelių kaštų įrengiant aplinkkelį.
  2. Apeliantas nurodė, jog nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja detaliojo plano sprendiniais pagrįsti, sutampantys viešasis (Klaipėdos miesto gyventojų, jų dalies) ir privatus (ieškovės) interesai, kad teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudoti, aptarnauti, tiesti požemines, antžemines komunikacijas būtų numatyta per dalį ieškovės sklypo. Nurodė, kad kadangi reikalavimas panaikinti kelio servitutą prieštarauja galiojančiam detaliųjų planų sprendiniais nustatytam privalomam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, ieškovė privalo savo reikalavimą pagrįsti ne tik asmeniniais poreikiais (apsitverti teritoriją ir pan.), bet ir įrodyti, jog servituto panaikinimas nepažeis trečiųjų asmenų interesų ateityje, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė.
  3. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį panaikino servitutą, nustatytą NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birelio 13 d. įsakymu

    13Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, tačiau ieškovė prašė panaikinti iki 2011 m. birželio 13 d. nustatytus servitutus, t. y. pirmosios instancijos teismas panaikino su ieškinio reikalavimu nesusijusį atsakovės įsakymą.

  4. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  5. Ieškovė nurodė, jog nepagrįstas apelianto argumentas, jog ne ieškovės prašymu buvo nustatytas servitutas ginčijamam žemės sklypui, nes byloje esantys duomenys (b. l. 24) įrodo, jog toks kreipimasis buvo. Ieškovė nurodė, jog šį faktą patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, jog servitutas nustatytas ieškovės prašymu.
  6. Ieškovė nurodė, jog nepagrįstai apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo įrodytą ir pripažintą aplinkybę, kad tas pats asmuo tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, tačiau nepateikė duomenų apie jokį kitą viešpataujančiojo daikto savininką.
  7. Ieškovė nurodė, jog nepagrįstai apeliantas savo verslo užmojus prilygina viešajam interesui.
  8. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė naudoti turtą, patekti į jį turi neribotas galimybes ir nėra būtinumo naudotis ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuriam nustatyti servitutai.
  9. Ieškovė nurodė, jog nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas panaikino su ieškinio reikalavimu nesusijusį atsakovės įsakymą. Nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina svarbius juridinius faktus bei servituto įregistravimo pagrindą – 2011 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237.
  10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą vertinti vadovaujantis įstatymais, dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisakė.
  11. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  12. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė naudoti turtą, patekti į jį turi neribotas galimybes ir nėra būtinumo naudotis ieškovei ir jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuriam nustatyti servitutai.
  13. Nurodė, jog apelianto ketinimai gali būti susiję su svetimo turto – privataus žemės sklypo užvaldymu bei siekiu sužlugdyti jų verslą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

16Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir jo atstovas bei atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu – 2011 m. birželio 13 d. NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių ( - ) (kadastro Nr. ( - )) Klaipėdos mieste, sujungimo pagal detaliojo plano sprendinius“ (toliau – 2011 m. birželio

    1713 d. administracinis aktas), panaikinimo.

18Dėl servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4.132 straipsnio pagrindu

  1. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. 5715 ieškovė kartu su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu V. S. įsigijo 0,0473 ha žemės sklypą. 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu buvo patvirtinti detaliuoju planu sujungto 0,1825 ha privačios žemės sklypo ( - ) kadastro duomenys ir šio įsakymo priedu nustatyti žemės sklypo duomenys ir sąlygos, tarp jų ir žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės. Rašytinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog žemės sklypo servitutas buvo nustatytas ir 2010 m. spalio 14 d. Žemės tarnybos vedėjo įsakymu Nr. Ž13-(6.2)-96 „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Ž13-17-(6.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo prie ( - ), Klaipėda, įregistravimo ir perdavimo“ pakeitimo“.
  2. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010 m. spalio 14 d. Žemės tarnybos vedėjo įsakymu Nr. Ž13-(6.2)-96 valstybinės žemės sklypo (0,0473 ha) servitutas ir kitos daiktinės teisės buvo nustatyti ieškovei ir jos sutuoktiniui prašant, kadangi buvo būtina užtikrinti tinkamą nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto eksploataciją, o tam trukdė besiribojantis valstybei priklausantis žemės sklypas (0,0473 ha). Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė kartu su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu V. S. – 2010 m. lapkričio 3 d. iš valstybės įsigijo 0,0473 ha žemės sklypą, t. y. tą patį žemės sklypą, kuriam buvo nustatytas servitutas. Teisėjų kolegija pažymi, jog po žemės sklypo įsigijimo 2011 m. birželio 13 d. administracinio akto priedu (kuris yra šio akto neatsiejama dalis) buvo nustatytas įgyto žemės sklypo servitutas ir kitos daiktinės teisės. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog apie žemės sklypo 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu nustatytą servitutą ieškovė nieko nežinojo, o sužinojo tik 2016 metais, kada nuosavybes teise priklausančiame sklype buvo iškirsti medžiai, išvažinėtas kelias. Šiuos ieškovės argumentus paneigia rašytiniai bylos duomenys ir šalių paaiškinimai. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu nustatytas žemės sklypo servitutas 2011 m. lapkričio 14 d. buvo įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog servitutas žemės sklypui buvo įregistruotas ieškovės ir jos sutuoktinio ankstesniu prašymu ir siekiant užtikrinti tinkamą patekimą į valstybei priklausantį žemės sklypą (viešpataujantįjį), besiribojantį su ieškovės ir jos sutuoktinio žemės sklypu, kuris buvo išnuomotas trečiajam asmeniui – UAB „( - )“. Be to, teisėjų kolegija vertindama ieškovės aktyvų dalyvavimą sprendžiant įvairaus pobūdžio klausimus, susijusius su žemės sklypu, mano, jog mažai tikėtina, jog ieškovė nežinojo apie 2011 m. birželio 13 d. administracinio akto bei jo priedo priėmimą, juolab kad administracinis aktas buvo aktualus ir naudingas ieškovei bei jos sutuoktiniui. Anksčiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovei buvo žinoma ir suprantama, jog 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu žemės sklypo servitutas nustatytas viešpataujančiojo daikto – valstybei priklausančio žemės sklypo, išnuomoto trečiajam asmeniui UAB „( - )“, savininko interesams užtikrinti. Priešingu atveju būtų nelogiška, jog ieškovė, su sutuoktiniu įsigijusi nuosavybės teise žemės sklypą ir suprasdama, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkas sutampa ir nėra kitų priežasčių (kito viešpataujančiojo daikto savininko) jį panaikinti, net 6 metus būtų nesikreipusi į institucijas dėl žemės sklypo servituto panaikinimo CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4.132 straipsnio pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė reikalavimo panaikinti servitutą CK 4.132 straipsnio pagrindu nei NŽT, nei teismui nereiškė.
  3. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, jog 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas ne ieškovės ir jos sutuoktinio turimo turto naudai kaip viešpataujančiajam daiktui, bet viešpataujančiojo daikto – žemės sklypo, išnuomoto trečiajam asmeniui UAB „( - )“, savininko interesams užtikrinti.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė įrodė, jog tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininke, todėl servitutas pasibaigė tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, nesant kitų viešpataujančiųjų daiktų.

19Dėl servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 4.135 straipsnio pagrindu

  1. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog trečiojo asmens UAB „( - )“ nuomojamas žemės sklypas (viešpataujantysis) ribojasi su ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiu žemės sklypu (tarnaujantysis). Taip pat rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog valstybei priklausantis žemės sklypas ir trečiajam asmeniui UAB „( - )“ nuomojamas bei ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas yra išsidėstę lygiagrečiai ( - ) gatvei. Minėti žemės sklypai rytinėje pusėje ribojasi su ( - ) gatve, iš kurios detaliajame plane pažymėti trys įvažiavimai į žemės sklypą ( - ) (viešpataujantįjį), du iš jų įrengti – įvažiavimas iš ( - ) gatvės, įvažiavimas iš ( - ) gatvės. Žemės sklypai vakarinėje dalyje taip pat ribojasi su keliu, einančiu lygiagrečiai ( - ) gatvei palei ( - ) tvorą, kuriuo, pagal detalųjį planą, numatytas įvažiavimas į žemės sklypą ( - ) (viešpataujantįjį). Tiek ieškovė bei jos sutuoktinis, tiek trečiasis asmuo UAB „( - )“ patvirtino, jog kelio per servitutu nustatytą žemės sklypą nėra, todėl jis būtų tiesiamas. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde pagrindiniu ir vieninteliu argumentu patekimą į nuomojamą žemės sklypą tik per ieškovei bei jos sutuoktiniui priklausantį sklypą nurodė tai, jog toks patekimo būdas yra komerciškai patraukliausias. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ neneigė, jog galimi ir kiti variantai patekti į nuomojamą žemės sklypą.
  2. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje

    20Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 30 punkte nurodytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „( - )“ turi neribotą galimybę naudoti turtą, patekti į jį ir nėra būtinumo naudotis ieškovei bei jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi (tarnaujančioji), kuriai nustatytas servitutas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog trečiasis asmuo UAB „( - )“ nepateikė įrodymų, jog įrengti įvažiavimų iš ( - ) ir ( - ) pusės neįmanoma ar tai sietina su didelėmis išlaidomis (CPK 178 straipsnis), juolab kad kelią į žemės sklypą ( - ) reikėtų rengti ir privačiame sklype, nes šiuo metu jo ten nėra. Be to, iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „( - )“ naudojosi ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiu žemės sklypu (tarnaujančiuoju), tačiau ieškovei pareiškus prieštaravimą dėl išvažinėto žemės sklypo (nes kelio nėra), kaip nurodė trečiasis asmuo, pradėjo naudotis kitu keliu. Šios aplinkybės įrodo, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).
  4. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, žemės sklypas ( - ) negali būti viešpataujančiuoju daiktu, nes jis gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tačiau nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokiu daiktu jis niekada nebuvo. Teisėjų kolegija nutarties 38 punkte nurodė aplinkybes, kas leido daryti pagrįstą išvadą, jog 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu žemės sklypo servitutas buvo nustatytas viešpataujančiojo daikto – valstybei priklausančio žemės sklypo, išnuomoto trečiajam asmeniui UAB „( - )“, savininko interesams užtikrinti.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. civilinė byla Nr. 3K-3-472/2010).
  6. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog nors iš esmės nepasikeitė objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, tačiau nustatytos aplinkybės, jog yra galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Nagrinėjamu atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – ieškovės ir trečiojo asmens ( - ) nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl yra pagrindas 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu nustatytą kelio servitutą ieškovei ir trečiajam asmeniui ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) panaikinti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto, CK 4.135 straipsnio pagrindu.
  7. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį panaikino servitutą, nustatytą NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-13 įsakymu

    21Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, tačiau ieškovė prašė panaikinti iki 2011 m. birželio 13 d. nustatytus servitutus, t. y. pirmosios instancijos teismas panaikino su ieškinio reikalavimu nesusijusį atsakovės įsakymą. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, juolab kad ieškovės reikalavimas buvo panaikinti ieškovės nuosavybės teisę varžančius administraciniais aktais nustatytus servitutus, nenurodant konkrečiai administracinio akto.

  8. Kiti apelianto nurodyti argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar iš esmės keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas kelio servitutas, nustatytas 2011 m. birželio 13 d. administraciniu aktu, yra iš esmės pagrįstas, tik, kaip nurodyta nutarties 36 punkte, šalintina aplinkybė – servitutas pasibaigė tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku. Tačiau tai nepaneigia pagrindo ieškinį tenkinti ir panaikinti kelio servitutą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė turėjo 390 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikiant jį apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos ieškovei turėtų būti priteistos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo)

262017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti ieškovei V. S. iš trečiojo asmens UAB „( - )“ 390 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ (toliau – ir... 10. 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.T2-535 „Dėl uosto ir rezervinės uosto... 11. 14.2.1. Nurodė, jog NŽT 2010 m. rugpjūčio 13 įsakymu Nr. Ž13-17-(6.2) bei... 12. 14.2.2. Nurodė, jog vėliau, kai ieškovė ir jos sutuoktinis įsigijo... 13. Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, tačiau ieškovė prašė panaikinti iki 2011 m.... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.
        1. Bylos... 17. 13 d. administracinis aktas), panaikinimo.
        ... 18. Dėl servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4.132 straipsnio... 19. Dėl servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 4.135 straipsnio... 20. Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 21. Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, tačiau ieškovė prašė panaikinti iki 2011 m.... 22. Dėl procesinės bylos baigties
        1. Teisėjų... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
            24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto... 26. 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 27. Priteisti ieškovei V. S. iš trečiojo asmens UAB „( - )“ 390 Eur...