Byla e2-4455-949/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovei Z. V., jos ir ieškovo V. V. atstovui advokatui Pauliui Gutauskui, atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei, jos atstovei antstolio padėjėjai Simonai Pivoriūnei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. V. ir V. V. ieškinį atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei, tretiesiems asmenims nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, G. K. ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Z. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės ieškovų Z. V. ir V. V. naudai 21 603,37 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/15/02912, pradėta pagal 2015 m. lapkričio 17 d. išieškotojo G. K. pateiktą vykdomąjį raštą dėl 22 096,36 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš Z. V., suinteresuotas asmuo V. V.. Antstolė 2015 m. lapkričio 23 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 Eur bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tačiau šiame akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė. Antstolė taip pat areštavo ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB bei joje esančias pinigines lėšas. Antstolė 2016 m. vasario 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) 167,64 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 6) kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tačiau šiame akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė. Antstolė taip pat areštavo ieškovo V. V. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB bei joje esančias pinigines lėšas. Antstolė 2016 m. kovo 1 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) 167,64 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 6) kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); 7) banko sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank“, AB bei joje esančios piniginės lėšos; 8) ieškovui priklausančios piniginės lėšos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 EUR bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tačiau šiame akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė. Antstolė 2016 m. kovo 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 716,87 EUR ieškovės Z. V. banko sąskaitoje Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, esančių piniginių lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2016 m. kovo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015, kuriuo areštuotas ieškovui V. V. priklausantis turtas - 23 716,87 EUR piniginės lėšos, banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje „Swedbank“, AB, laisvai disponuojama suma - 186,48 EUR, invalidumo/netekto darbingumo pensija. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 EUR bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tačiau šiame akte nėra nurodyta areštuoto turto vertė. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovai pateikė antstolei prašymą dėl areštų, pritaikytų vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/02912, panaikinimo. Antstolė 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. 1-52-907/2015 dėl areštų turtui panaikinimo ieškovų skundą patenkino iš dalies ir panaikino turto areštą: 1) 0,0653 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); 2) Ieškovui priklausančioms piniginėms lėšoms, gaunamoms iš VSDFV Šiaulių skyriaus. Pažymėjo, kad tenkinusi ieškovų prašymą dėl turto arešto panaikinimo tik iš dalies, antstolė nepersiuntė tokio prašymo antstolio veiklą prižiūrinčiam apylinkės teismui. Minėtas patvarkymas ieškovams net nebuvo įteiktas, jį gavo tik ieškovų atstovui pateikus pakartotinį prašymą. 2018 m. birželio 4 d. ieškovė, nesutikdama su patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti turto areštą banko sąskaitai Nr. ( - ), esančiai „Swedbank“, AB bei joje esančioms piniginėms lėšoms bei visoms kitoms ieškovų banko sąskaitoms ir jose esančioms piniginėms lėšoms. 2018 m. birželio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą panaikinti turto areštą banko sąskaitai ( - ), esančiai AB banke Swedbank, bei joje esančioms piniginėms lėšoms bei visoms kitoms ieškovų banko sąskaitoms, areštuotoms vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/02912 ir jose esančioms piniginėms lėšoms. Ieškovai pažymėjo, kad antstolė dar 2015 m. lapkričio 23 d. pirmą kartą areštavo ieškovams priklausantį turtą. Tačiau areštuotas turtas įkainotas ir įvertintas tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu, t. y. daugiau nei po 2,5 metų. Tas buvo padaryta tik po daugybės ieškovų prašymų ir skundų dėl antstolės veiksmų. Tokiu būdu neįvertinus areštuoto turto ilgą laiką buvo areštuotas iš esmės visas ieškovų turtas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis areštuotų nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ) bei priklausančių ieškovams, vertė, kuri nustatyta dar 1999 bei 2009 m., sudarė net 52 883 Eur. Minėti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti 2016 m. vasario 11 d. Ieškovei priklausančios minėtų nekilnojamųjų daiktų dalies vertė sudarė 26 441,50 EUR sumą. Tuo tarpu išieškojimo suma vykdymo procese sudarė 22 096,36 Eur, o vykdymo išlaidų suma 1 620,51 Eur. Iš viso reikalavimo suma vykdymo procese sudarė 23 716,87 Eur. Taigi, vien šio turto būtų visiškai užtekę padengti visus skolininkei pareikštus reikalavimus vykdymo procese. Tuo tarpu ieškovų banko sąskaitų, gaunamų piniginių lėšų areštas buvo ne tik nebūtinas vykdymo procese, bet ir perteklinis bei pažeidžiantis ieškovų teises ir teisėtus interesus, kadangi vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė keletą kartų viršijo iš ieškovės vykdymo procese išieškomą sumą. Atlikus areštuotų nekilnojamųjų daiktų vertinimą, anksčiau nurodyta nekilnojamųjų daiktų dalis, priklausanti ieškovei, įvertinta 32 500 Eur pinigine suma. Antstolė, areštuodama ieškovų turtą, nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių areštuotam turtui įvertinti bei nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Iš 2019 m. vasario 7 d. antstolės pažymos Nr. S-19-71-10428 matyti, jog iš viso iki 2018 m. birželio 11 d. iš ieškovei priklausančios sąskaitos nurašyta 793,88 Eur, tačiau 85,24 Eur grąžinti ieškovei, iš ieškovui priklausančios sąskaitos nurašyta 1 789,46 Eur, tačiau 894,73 Eur grąžinta ieškovui. Pati antstolė pažymoje nurodo, jog dalis piniginių lėšų grąžinta ieškovams, tačiau ieškovei liko negrąžinta 708,64 Eur, o ieškovui - 894,73 Eur piniginė suma. Iš viso ieškovams vykdymo procese nebuvo grąžinta 1 603,37 Eur piniginė suma, kuri priteistina iš antstolės ieškovų naudai. Antstolė, areštuodama iš esmės daugiau turto nei reikalinga vykdymo procese esantiems reikalavimams užtikrinti, padarė žymią turtinę ir neturtinę žalą ieškovams. Tiek ieškovei, tiek ieškovui buvo palikta atitinkamai vos 46 Eur ir 186 Eur per mėnesį piniginė suma, skirta kasdieninių buitinių poreikių patenkinimui (maistui, vaistams, būsto išlaikymui ir kt.), kuri buvo nepakankama pilnai patenkinti būtiniausius ieškovų poreikius. Susidarius tokiai situacijai ieškovai buvo priversti skolintis atitinkamas pinigines sumas, skirtas jų būtiniausių poreikių patenkinimui. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2017 m. birželio 10 d. ieškovė iš trečiųjų asmenų pasiskolino iš viso 10 000 Eur piniginių lėšų, skirtų kasdieninių buitinių poreikių patenkinimui. Minėtos piniginės lėšos panaudotos tuo laikotarpiu, kai ieškovų visos banko sąskaitos ir jose esančios piniginės lėšos buvo areštuotos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėto viso nekilnojamojo ir finansinio turto arešto ieškovai neturėjo lėšų pragyvenimui ir jiems teko skolintis iš trečiųjų asmenų, 10 000 Eur turtinė žala turėtų būti priteista iš atsakovės ieškovų naudai. Ieškovai pažymėjo, kad antstolė, nevykdydama įstatyme įtvirtintos pareigos įvertinti areštuotą turtą ir nuolat sekti, jog areštuoto turto nebūtų iš esmės daugiau nei išieškoma piniginė suma, areštavo kelis kartus didesnės vertės ieškovų turtą, tarp jų ir ieškovų banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Tokiu būdu neteisėtai suvaržydama ieškovų teises bei teisėtus interesus, o tokiais neteisėtais veiksmais padarydama turtinę ir neturtinę žalą ieškovams. Minėtais antstolės veiksmais nuo Ieškovų sąskaitų nepagrįstai nurašyta ir negrąžinta iš viso 1 603,37 Eur piniginė suma, patirti 10 000 Eur nuostoliai, skirti ieškovų būtiniausioms pragyvenimui skirtoms išlaidoms, ir patirta 10 000 Eur neturtinė žala. Ieškovai pažymi, jog būtent dėl antstolės neteisėtų veiksmų, t. y. areštuojant jų turimą turtą, banko sąskaitas, nepaliekant piniginių lėšų net minimaliam pragyvenimui, jie patyrė stiprius emocinius ir fizinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kurie itin atsiliepė ieškovų sveikatai. Tokie išgyvenimai bei sukrėtimai, kaip didelis stresas, pergyvenimai, abejonės dėl galimybės išlaikyti save ir pragyventi, netikrumas dėl ateities, paveikė abiejų ieškovų sveikatos būklę, labiausiai atsiliepė ieškovo sveikatai. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. ieškovui greitoji medicinos pagalba buvo kviesta net 6 kartus. Ieškovas keletą kartų buvo hospitalizuotas į ligoninę jam esant nesąmoningam ir esant priešinsultinei jo sveikatos būklei. Nurodo, jog tokia sveikatos būklė susiklostė esant stresinei situacijai, kuomet antstolė savo neteisėtais veiksmais ieškovams nepaliko jokio pragyvenimo šaltinio. Antstolė, areštuodama iš esmės daugiau turto nei reikalinga, sukėlė ieškovams stiprius išgyvenimus, stresą, nuolatinę įtampą bei netikrumą dėl ateities, taip pat ieškovai patyrė stiprų pažeminimą, jog negali finansiškai savęs išlaikyti ir tenka skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų, kad galėtų patenkinti savo būtiniausius poreikius ir apginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, kreipiantis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Nurodo, kad turtinę ir neturtinę žalą padariusi atsakovė turėtų sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Teismo posėdžio metu ieškovė Z. V. palaikė pareikšto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad visos reikalaujamos sumos ieškovams turėtų būti priteisiamos bendrai. Atsakovė padarė ieškovams žalą vilkindama bylą, nesiimdama priemonių įvertinti areštuotą turtą, tyčiojosi iš ieškovų. Name buvo trūkęs radiatorius, reikėjo atlikti remontą, tačiau ieškovai neturėjo tam lėšų, informavo apie tai antstolę, šios aplinkybės trukdė įvertinti turtą. Antstolė neleido ieškovams nusiimti pinigų, naudojantis banko kortele, ieškovai, būdami silpnos sveikatos, turėdavo vykti į banką. Ieškovai taip pat negalėjo parduoti namo, esančio ( - ), ir naudotis už namo pardavimą gautomis lėšomis. Antstolė už padarytas dokumentų kopijas, reikalaudavo susimokėti. Ieškovė yra mokėjusi pinigus tiesiogiai į antstolės sąskaitą, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų. Antstolė reikalavo, kad ieškovė sumokėtų už turto įvertinimą, nors tai padaryti turėjo pati. Dėl visų šių veiksmų ieškovai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovė taip pat paaiškino, kad žemės sklypus ieškovas V. V. 2017 metais pirko iš lėšų, gautų pardavus jo kartu su broliu paveldėtą turtą. Pažymėjo, kad nors turto arešto aktuose nurodyta, kad buvo areštuotas tik žemės sklypas, esantis ( - ), tačiau antstolės atstovai atvykę į vietą, matė, kad šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas ir turto vertė yra daug didesnė.

6Ieškovų atstovas advokatas Paulius Gutauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai mano, kad ieškovų teisių pažeidimas buvo tęstinis, turto arešto aktai buvo tikslinami, pasekmės ir žala sveikatai atsirado vėliau, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Jei teismas nustatytų, kad senaties terminas yra praleistas, tai prašo jį atnaujinti, nes jis praleistas tik kelias dienas, ieškovai apie jiems taikomą turto areštą sužinojo tik kovo pradžioje, gavę dokumentus iš antstolės. Dėl papildomai antstolė pateiktų duomenų apie ieškovų turtą, paaiškino, kad ieškovai prašo priteisti žalą, atsiradusią nuo 2016 metų. Tuo tarpu turtas buvo parduotas jau po to, kai buvo panaikintas ieškovų turto areštas. Turtas parduotas už 68 000 Eur ir tai tik patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad buvo areštuotas žymiai didesnės vertės turtas, nei buvo būtina skolai išieškoti. Ieškovo įsigyti žemės sklypai yra menkaverčiai ir jų įsigijimas nepatvirtina, kad buvo būtina areštuoti beveik visą ieškovų turtą.

7Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad išieškojimas buvo nukreiptas į ieškovams priklausantį turtą, tame tarpe, V. V. ir Z. V. priklausančias sąskaitas kredito įstaigoje. Šie veiksmai buvo atlikti 2016-03-01 patikslintu turto arešto aktu bei 2016-03-01 nurodymu priverstinai nurašyti lėšas. Minėti dokumentai įteikti ieškovams 2016-03-03. 2016-03-15 patikslintu turto areštu jokios sąskaitos jau nebuvo areštuotos, tik nustatyta laisvai disponuojama suma, kad V. V. iš savo sąskaitos kiekvieną mėnesį galėtų išsiimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamą pensiją. Taigi apie tai, kad turtas, tame tarpe sąskaitos yra areštuotos ir dėl to joje esančios lėšos bus nurašomos antstolei, dėl ko ieškovai neturės pajamų ir galimai patirs žalą, ieškovai žinojo jau 2016-03-03, todėl pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo galėjo iki 2019-03-03. Ieškinys surašytas 2019-03-04, t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovai ieškinio nepateikė per įstatymo nustatytą terminą, neprašo atnaujinti termino, todėl vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d. ieškinys turėtų būti atmestas. Įstatymas įpareigoja antstolį imtis visų galimų priemonių sprendimui realiai ir greitai įvykdyti. Pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį antstoliams suteikta teisė vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamo turto yra pirmesnės išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. CPK 664 straipsnio nuostata yra imperatyvi, todėl antstolė privalėjo laikytis išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės. Dėl šios priežasties buvo priimtas 2015-12-08 patvarkymas dėl skolos išieškojimo, įpareigojantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą kiekvieną mėnesį daryti CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininkės Z. V. gaunamų pajamų. Skolininkė minėto patvarkymo teisėtumo neginčijo, CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka neteikė skundo dėl antstolės veiksmų, jokių prašymų, susijusių su atskaitymų darymu vykdomojoje byloje taip pat neteikė, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atskaitymus pradėjo vykdyti 2016 metų sausio mėnesį. Taigi darytina prielaida, kad ieškovei nebuvo pagrindo abejoti antstolės patvarkymo teisėtumu. Toliau vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/02912 buvo nustatyta, kad skolininkė Z. V. yra sudariusi santuoką su V. V.. Pagal 2016 metų vasario mėnesį galiojusios CPK redakcijos 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Minėtos teisės normos 3 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, turto arešto aktas buvo patikslintas ir 2016-02-11 bei 2016-03-01 turto arešto aktais areštuotas tiek Z. V., tiek sutuoktinio V. V. vardu registruotas ir abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. tiek nekilnojamas turtas, registruotas vieno sutuoktinio ar abiejų vardu, tiek sutuoktinio gaunamos pajamos bei lėšos kredito įstaigose. Tuo metu skolininkei priklausanti turto dalis nebuvo žinoma. Tuo pačiu metu tiek skolininkei, tiek sutuoktiniui, tiek išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, dėl turto, esančio bendrąja nuosavybe dalies nustatymo. Minėto patvarkymo teisėtumas taip pat nebuvo kvestionuojamas. Ieškovai tokia savo teise nesinaudojo, nesikreipė į teismą dėl turto dalies nustatymo, tačiau tokia teise pasinaudojo išieškotojas G. K. 2016-02-25 Šiaulių apylinkės teismui pateikdamas prašymą dėl Z. V. ir V. V. priklausančio turto dalies nustatymo. Nurodė, kad nenustačius skolininkei priklausančios turto dalies, netikslinga nustatinėti turto vertės, kadangi nesant duomenų apie tai, koks konkrečiai turtas ar jo dalis priklauso skolininkui, nėra galimybės jį tinkamai įvertinti, nes vertinimui nėra apibrėžto objekto. Skolininkei priklausančios turto dalies nustatymas užtruko, kadangi civilinės bylos dėl turto dalies nustatymo nagrinėjimas 2016-09-14 nutartimi buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad Z. V. teikė ieškinį Anykščių rajono apylinkės teisme ir jame buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2- 35-266/2016 dėl testamento ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Civilinė byla pagal antstolės siūlymą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo buvo išnagrinėta praėjus daugiau nei dvejiems metams po išieškotojo kreipimosi su prašymu į teismą. Gavus teismo sprendimą dėl turto dalies nustatymo, atsirado galimybė išieškojimą nukreipti į skolininkei priklausantį nekilnojamą turtą, kadangi darant išskaitas iš skolininkei priklausančių išmokų skola nebūtų padengta. Ieškovė vykdomojoje byloje teikė įvarius prašymus, skundus. Jie buvo nagrinėjami, atsakoma į juos. Neteisingai ieškinyje nurodyta, kad antstolės neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad 2019-04-17 prašymas nebuvo perduotas teismui. Prašymus vykdomojoje byloje nustatyta tvarka ir terminais nagrinėja pats antstolis ir neprivalo jų perduoti nagrinėti teismui. 2019-04-17 skolininkės atstovas teikė prašymą, o ne skundą, jis buvo išnagrinėtas, 2019-05-03 priimtas patvarkymas, taigi prašymo perduoti nagrinėti teismui antstolė neprivalėjo. 2018-06-05 gautas skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau skundas tenkintas, skolininkės prašomi reikalavimai patenkinti, todėl šis skundas taip pat neprivalėjo būti perduotas teismui. Taigi nepagrįsti ieškinyje nurodomi argumentai, kad antstolė neperduoda skundų nagrinėti teismui ir dėl to pasireiškia neteisėti antstolės veiksmai. 2018-08-02 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto patikslinimo. Vykdomojoje byloje skolininkei buvo kilę abejonių dėl turto vertės, taip pat kilo ginčas dėl apmokėjimo už ekspertizės atlikimą, todėl turto įkainojimo procedūra užsitęsė. Pati skolininkė vilkino turto vertės nustatymo klausimą, net paskyrus ekspertą, neįleido jo apžiūrėti ir įvertinti turtą. Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu dėl priverstinio patekimo į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Gavus teismo leidimą priverstinai patekti į patalpas, buvo bendrauta su skolininkės atstovu, prašyta informuoti skolininkę, jog ji leistų ekspertui apžiūrėti turtą. Buvo atlikta nekilnojamo turto vertinimo ekspertizė, o gavus Nekilnojamo turto vertinimo ekspertizės aktą, atliktas turto perkainojimas. 2019-02- 07 buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Pirmųjų varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina buvo 26000,00 Eur, tačiau varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl varžytinės 2019-03-12 patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, išieškotojui pasiūlyta perimti turtą. Antrųjų varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina bus 19500,00 Eur. Šiuo metu skolininkės skolos suma vis dar viršija 20000 Eur, taip pat skaičiuojamos palūkanos. Taigi, net ir įvykus varžytynėms, skola pilnai gali likti nepadengta, kadangi pradinė parduodamo turto kaina yra mažesnė už likusį skolos likutį. Ieškovė prašo priteisti 1603,37 Eur žalos. Šios lėšos vykdomojoje byloje buvo gautos iš skolininkės Z. V. sąskaitos, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jai mokamų išmokų dalies, taip pat dalis lėšų buvo nurašyta iš skolininkės sutuoktinio V. V. sąskaitos. Visos lėšos, gautos išieškant skolą vykdomojoje byloje, negali būti vertinamos kaip žala, kadangi jos gautos teisėtais antstolės veiksmais ir skirtos Z. V. skolos dengimui. Visiškai nepagrįstas yra ieškovų prašymas priteisti 10000,00 Eur turtinės žalos, t.y. 10000,00 Eur lėšų, kuriuos jie pasiskolino neva būtiniausiems poreikiams tenkinti. Susidariusi situacija ir nedidelė ieškovų kas mėnesį gaunama pajamų dalis priklauso ne nuo antstolės veiksmų, o dėl to, kad tokio dydžio išmokos yra paskirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Be to, prie ieškinio pridedami skolos rašteliai kelia abejonių. Atsižvelgiant į ieškovų gaunamas pajamas bei tai, kad ieškovė jau turi didelį nesumokėtą ir teismo sprendimų pagrįstą reikalavimą, ieškovai nebūtų pajėgūs įvykdyti ir grąžinti pasiskolintų lėšų. Abejonių dėl pateiktų skolos raštelių teisėtumo kelia ir tai, kad lėšas ieškovams skolino dukra B. S. ir sūnus A. V.. Jeigu lėšos ir buvo skolintos, tai įvyko ne dėl teisėtų ar neteisėtų antstolio veiksmų, o įsipareigojimai prisiimti laisva Z. V. valia, todėl nėra pagrindo šios sumos priteisti iš antstolės Vaivos Šimkienės. Be to, ekspertui bandant patekti pas skolininkę, ji jo neįsileido motyvuodama tuo, kad name vykdomas remontas, tai kelia abejonių, ar skolintos lėšos buvo naudojamos būtiniausiems poreikiams tenkinti.

8Ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Antstolė atlieka priverstinius veiksmus vykdomojoje byloje, išieškodama skolą ir skolininkės Z. V.. Antstolės procesiniai veiksmai, areštuojant sąskaitas ar turtą nebuvo skųsti, nebuvo ginčijamas jų teisėtumas, ieškinyje labiausiai akcentuojamas ieškovo neturtinės žalos patyrimas - sveikatos pablogėjimas. Mano, kad ieškovo sveikatos būklė visiškai negali būti įtakota antstolės veiksmų. Ieškiniu nurodoma, kad tokia stresinė situacija susiklostė antstolei nepaliekant jokio pragyvenimo šaltinio. Tokie teiginiai yra neatitinkantys realybės bei faktinių vykdomosios bylos aplinkybių, nes areštuojant ieškovų sąskaitas buvo nustatyta laisvai disponuojama suma, kad jie galėtų gaunamas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išsiimti kiekvieną mėnesį iš savo banko sąskaitų. Dėl išmokų dydžio bei galimybės iš jų patenkinti būtiniausius poreikius atsakovė nurodė, kad pasisakyti negali, nes ne ji, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priima sprendimą skirti išmokas asmenis, taip pat sprendžia dėl jų dydžio. Antstolė byloje neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, atliko įstatyme numatytus veiksmus, o vykdymo procesas užtruko iš dalies dėl pačios ieškovės veiksmų, kuomet ji kreipėsi į teismą, dėl būtinybės nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

9Atsakovė antstolė V. Šimkienė ir jos atstovė antstolio padėjėja Simona Pivoriūnė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdį neprašė, todėl esant prašymui nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

11Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, G. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdį neprašė, todėl esant prašymui nagrinėti bylą nedalyvaujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. K. (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

12Ieškinys atmestinas.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje nuo 2015-11-20 vykdoma 2015-11-19 gauta vykdomoji byla Nr. 0071/15/02912 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-52-907/2015 dėl 22 043,36 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 22 043,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Z. V. išieškotojo G. K. naudai.

14Antstolė 2015 m. lapkričio 23 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 Eur bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

15Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypo, esančio ( - ) vidutinė rinkos vertė 1448 Eur, pastatai šiame žemės sklype neregistruoti. Žemės sklypo su statiniais, esančio ( - ), bendra vidutinė rinko vertė 52 883 Eur.

16Antstolė 2016 m. vasario 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) 167,64 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 6) kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

172016-02-11 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal CPK 666 ir 667 straipsnius, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkė turi žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame stovi neįregistruoti pastatai ir žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) Antstolė areštavo šį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

18Antstolė 2016 m. kovo 1 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,0653 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) 167,64 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 6) kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); 7) ieškovui V. V. priklausanti banko sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank“, AB bei joje esančios piniginės lėšos 23 716,87 Eur sumai; 8) ieškovui V. V. priklausančios piniginės lėšos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 Eur bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

19Antstolė 2016 m. kovo 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 716,87 Eur pinigines lėšas iš ieškovės Z. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, į antstolės depozitinę sąskaitą.

20Antstolė 2016 m. kovo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015, kuriuo areštuotas ieškovui V. V. priklausantis turtas - 23 716,87 EUR piniginės lėšos, banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje „Swedbank“, AB, laisvai disponuojama suma - 186,48 Eur, invalidumo/netekto darbingumo pensija. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 EUR.

212016-03-23 antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 325,02 Eur pinigines lėšas iš ieškovės Z. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodyta, kad ieškovė gali disponuoti 46,69 EUR išmoka iš VSDFV.

222018 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo G. K. patikslintas prašymas ir nustatyta skolininkės Z. V., a. k. ( - ) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. V., a. k. ( - ) dalis: nustatyta, kad skolininkei Z. V. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. V. pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (išskyrus tikslinės paskirties išmokas), tame tarpe ½ dalis piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje Swedbank, AB.

23Taip pat nustatyta skolininkės Z. V. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. V. dalis: nustatyta, kad skolininkei Z. V. priklauso: ½ dalis 0,0653 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); ½ dalis 0,1994 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ½ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kiemo statinių, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ). Buvo nustatyta ir naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tvarka.

24Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

252018 m. balandžio 18 d. ieškovai pateikė antstolei prašymą dėl areštų, pritaikytų vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/02912, panaikinimo, prašydami panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam ( - ), bei banko sąskaitai Nr. ( - ), esančiai „Swedbank“, AB, taip pat V. V. priklausančioms piniginėms lėšoms, gaunamoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus. Antstolė 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. 1-52-907/2015 dėl areštų turtui panaikinimo ieškovų prašymą patenkino iš dalies ir panaikino turto areštą: 1) 0,0653 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); 2) Ieškovui priklausančioms piniginėms lėšoms, gaunamoms iš VSDFV Šiaulių skyriaus.

262018 m. birželio 4 d. ieškovė, nesutikdama su patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti turto areštą banko sąskaitai Nr. ( - ), esančiai „Swedbank“, AB bei joje esančioms piniginėms lėšoms bei visoms kitoms ieškovų banko sąskaitoms ir jose esančioms piniginėms lėšoms. 2018 m. birželio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą panaikinti turto areštą banko sąskaitai ( - ), esančiai AB banke Swedbank, bei joje esančioms piniginėms lėšoms bei visoms kitoms ieškovų banko sąskaitoms, areštuotoms vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/02912 ir jose esančioms piniginėms lėšoms.

27Antstolė 2018-08-01 surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo areštuotas ieškovams priklausantis turtas: 1) 0,1994 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 2) 167,64 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 5) kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ); Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas – 21 545,50 EUR bei tai, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

282018-08-02 patvarkymu antstolė įkainojo Z. V. priklausantį areštuotą turtą ir nustatė, kad 2016-03-01 areštuoto Z. V. priklausančio turto, esančio ( - ), rinkos vertė yra 27 000,00 Eur ir patikslino 2016-03-01 turto arešto aktą jame nurodant Z. V. priklausančios turto dalies rinkos vertę. 2018-08-21 patvarkymu patenkino Z. V. skundą ir nurodė kiekvieno areštuoto turto objekto vertę atskirai.

292018-11-16 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė 1/2 dalies turto, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti.

302018-12-10 antstolės kontoroje gautas turto vertintojo A. L. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad negali atlikti paskirtos ekspertizės, nes savininkė/ skolininkė neįsileidžia. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas iš dalies tenkino antstolės prašymą ir turint tikslą nustatyti nekilnojamojo daikto vertę, leido antstolei patekti į gyvenamąjį namą, esantį ( - ).

31Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės ieškovų Z. V. ir V. V. naudai 21 603,37 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala turėtų būti priteisiama abiem ieškovams bendrai, neišskiriant kiekvienam ieškovui atskirai tenkančios žalos dalies.

32Byloje keliamas atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės civilinės atsakomybės klausimas.

33Ieškovai nurodo, kad antstolė, nevykdydama įstatyme įtvirtintos pareigos įvertinti areštuotą turtą (įvertinimas atliktas tik praėjus daugiau kaip 2,5 metų nuo arešto pritaikymo), nevykdydama įstatyme įtvirtintos pareigos nuolat sekti, jog areštuoto turto nebūtų iš esmės daugiau nei išieškoma piniginė suma, areštavo kelis kartus didesnės vertės ieškovų turtą, į kurį patenka ir banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Tokiu būdu suvaržydama ieškovų teises bei teisėtus interesus ir tokiais veiksmais padarydama ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad iš ieškovų banko sąskaitų nepagrįstai nurašyta ir negrąžinta iš viso 1603,37 EUR piniginė suma, ieškovai patyrė 10 000,00 EUR nuostolius, skirtus ieškovų būtiniausiems poreikiams patenkinti ir patyrė 10 000,00 EUR neturtinę žalą.

34Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Antstolis vykdo įstatymų jam nustatytas funkcijas, tačiau tuo pat metu jo veikla griežtai reglamentuota įstatymų. Antstolis privalo užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

35Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Svarbu pažymėti, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala (asmens turto netekimu). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, kaltė (tyčia arba neatsargumas) yra dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi, tam kad būtų pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).

36Kaip jau minėta, ieškovai teigia, kad antstolė padarė jiems turtinę žalą, neįvertindama areštuojamo turto ir nepagrįstai areštuodama jiems priklausantį turtą, kurio vertė gerokai viršijo vykdomojoje byloje išieškomą sumą.

37Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, tiek nustatant išieškojimo iš skolininko turto eilę, tiek ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

38Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai).

39CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

40Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismo sprendimu, kuris yra vykdomas nagrinėjamoje vykdomojoje byloje, skola yra priteista ne iš abiejų ieškovų, o tik iš ieškovės Z. V., kuri ir yra skolininke vykdymo procese. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Z. V. jai asmeninės nuosavybės teise registruoto turto neturi, yra sudariusi santuoką su V. V. ir visas turtas, kurį antstolė areštavo vykdomojoje byloje, priklauso ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ši aplinkybė yra svarbi, nes lemia tam tikrus išieškojimo iš skolininkės turto ypatumus. O būtent tai, kad siekiant išieškoti skolą iš skolininkės turto, buvo būtina nustatyti jos dalį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies, galiojusios 2016-02-11 antstolės patvarkymo priėmimo dieną, nuostatas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-2017-07-01). Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos 2016-02-11 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal CPK 666 ir 667 straipsnius, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje nustatyta, jog skolininkė turi žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame stovi neįregistruoti pastatai ir žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ). Antstolė areštavo šį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekdamas nustatyti skolininko turto dalį, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą areštuoti visą bendrąjį turtą, kurio dalis turi būti nustatyta. Tokiu būdu yra areštuojamas ne tik realiai skolininkui, bet ir turto bendrasavininkui priklausantis turtas ir faktiškai susidaro situacija, kai viso areštuojamo turto vertė gali gerokai viršyti priverstinai išieškomos skolos sumą, tačiau tokia situacija negali būti vertinama kaip vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, nes įstatymas įpareigoja antstolį tokius veiksmus atlikti.

41Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog skolininkės turto dalies nustatymo procesas tęsėsi nuo 2016-02-11, kai antstolė priėmė patvarkymą pagal CPK 666 ir 667 straipsnio reikalavimus, iki 2018-05-08, kol buvo priimta neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo užbaigtas skolininkės turto dalies nustatymo procesas. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šis procesas užtruko dėl kokių nors antstolės veiksmų, priešingai byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad antstolė niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti, kad šis procesas užsitęstų, o pačios skolininkės Z. V. veiksmai jai kreipiantis į teismą kitoje byloje turėjo įtakos šio proceso trukmei. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu, kol vyko skolininkės turto dalies nustatymo procesas, nebuvo jokio teisinio pagrindo naikinti areštą turtui, kuriame buvo nustatoma skolininkei priklausanti turto dalis.

42Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, mano, jog antstolė, priešingai nei teigia ieškovai, siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Teismas pažymi, jog antstolei turto arešto aktuose nurodžius turto arešto mastą, kuris atitiko nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė, priimdama turto arešto aktus, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias CPK nuostatas, nes pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju turto areštas buvo taikytas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, kurios esminis tikslas yra ne nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Priešingai nei teigia ieškovai, ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti yra daug tikslesnis turto rinkos vertės nustatymo būdas (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nei vidutinės turto rinkos vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie gali būti ženkliai pasikeitę nuo to laikotarpio, kai vertė buvo nustatyta iki realaus turto vertinimo momento. Svarbu ir tai, kad pati ieškovė pabrėžia, jog antstolės atstovai atvykę į vietą matė, kad žemės sklype, esančiame ( - ), stovi neregistruoti pastatai. Šie duomenys yra užfiksuoti vykdomojoje byloje ir priešingai, nei teigia ieškovai, patvirtina, kad antstolė negalėjo tinkamai įvertinti areštuojamo neįregistruoto turto. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė su sutuoktiniu gyvena name, esančiame ( - ), todėl antstolės veiksmai areštuojant ne tik turtą, kuriame skolininkė su sutuoktiniu faktiškai gyvena, bet ir kitą turtą, kuris galėjo būti realizuojamas vykdymo procese ir skolininkės turto dalies nustatymas ne tik į jos gyvenamąjį būstą, bet ir į kitą nekilnojamąjį turtą, iš esmės nepažeidžia išieškojimo iš skolininko turto bendrųjų taisyklių, be to, buvo priimtas įvertinus CPK 663 straipsnyje įtvirtintus apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto.

43Dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad ieškovai buvo suradę turto, esančio ( - ), pirkėjus ir dėl antstolės taikomo arešto šiam turtui, negalėjo jo realizuoti ir tokiu būdu neteko pragyvenimo šaltinio, teismas pažymi, kad CPK 704 straipsnis suteikia skolininkui teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkai būtų bandę pasinaudoti šia jiems suteikta teise, teismui suteikus galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad buvo sudarę kokius nors susitarimus dėl šio turto pardavimo, jokių duomenų teismui nepateikė. Iš atsakovės į nagrinėjamą bylą pateiktos 2019-04-19 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad ieškovai pardavė turtą, esantį ( - ) už 68 000,00 Eur, tačiau antstolės atstovės teigimu, ieškovai, gavę pinigines lėšas už šį turtą, su išieškotoju G. K. neatsiskaitė. Ieškovė aplinkybės, kad nėra iki galo atsiskaičiusi su ieškotoju teismo posėdžio metu nepaneigė. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, kai vykdymo proceso metu ji siekia, kad jos turtui būtų taikomi kuo mažesni apribojimai, tačiau šių apribojimų netaikant, ji realizuoja turtą, gauna pajamas, tačiau nesiekia atsiskaityti su išieškotoju, negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningumo reikalavimus, priešingai, vertintinas kaip netinkamas skolininko pareigų, įtvirtintų CPK 642 ir 644 straipsniuose, atlikimas. Tai, kad nurodytas turtas buvo parduotas už 68 000,00 Eur nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, kad vykdomojoje byloje buvo būtina nustatyti skolininkės turto dalį ir antstolė pagrįstai areštavo nurodytą turtą, kurio vertė galėjo gerokai viršyti išieškotiną sumą. Dėl to teismas ieškovų nurodytas aplinkybes, kad dėl vykdomojoje byloje pritaikyto turto arešto jie negalėjo realizuoti turto ir dėl to patyrė žalą, laiko nepagrįstomis ir neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

44Taigi įvertinus aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad taikydama areštą ieškovų nekilnojamajam turtui, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, vykdomojoje byloje nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti buvo atlikta tik po daugiau nei dviejų metų nuo turto arešto pritaikymo, vykdomojoje byloje užfiksuoti eksperto pateikti duomenys, kad skolininkė eksperto neįsileido ir reikėjo gauti teismo leidimą patekti į gyvenamąją patalpą. Šie duomenys patvirtina, kad pačios skolininkės veiksmai iš dalies lėmė turto įvertinimo trukmę, todėl konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą nėra teisinio pagrindo.

45Kaip jau minėta, ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad neteisėtais antstolės veiksmais nuo ieškovų sąskaitų nepagrįstai nurašyta ir negrąžinta iš viso 1603,37 Eur piniginė suma, be to, dėl pritaikytų turto ir piniginių lėšų areštų, jie buvo priversti skolintis lėšų pragyvenimui. Dėl šių ieškovų argumentų teismas pažymi, kad iš esmės sutinka su antstolės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, kad CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad koks nors turtas būtų buvęs įkeistas ar G. K. būtų skolininkės hipotekos kreditorius, todėl antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininkei Z. V. priklausančias pinigines lėšas, taip pat ir į jos sutuoktinio gaunamų pajamų dalį, priklausančią Z. V. (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2016-03-01 turto arešto aktu buvo areštuota ieškovui V. V. priklausanti banko sąskaita Nr. ( - ), esanti „Swedbank“, AB bei joje esančios piniginės lėšos 23716,87 Eur sumai; ieškovui V. V. priklausančios piniginės lėšos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 Eur. Taip pat antstolė 2016 m. kovo 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 716,87 Eur pinigines lėšas iš ieškovės Z. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2016 m. kovo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015, kuriuo areštuotas ieškovui V. V. priklausantis turtas - 23 716,87 Eur piniginės lėšos, banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje „Swedbank“, AB, laisvai disponuojama suma - 186,48 Eur, invalidumo/netekto darbingumo pensija. Minėtame turto arešto akte nurodyta, jog turto arešto mastas - 22 096,36 Eur. 2016-03-23 antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 325,02 Eur pinigines lėšas iš ieškovės Z. V. banko sąskaitos Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodyta, kad ieškovė gali disponuoti 46,69 Eur išmoka iš VSDFV. Taigi nors ir buvo priimti antstolės nurodymai priverstinai nurašyti iš skolininkės ir jo sutuoktinio banko sąskaitos pinigines lėšas, viršijančias 22 000 - 23 000 Eur, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų bankų sąskaitose tokių sumų realiai nebuvo ir tokios sumos faktiškai nebuvo nurašytos. Teismas pažymi, kad realios pasekmės skolininkui kyla ne tada, kai yra areštuojamos ateityje gautinos skolininko piniginės lėšos, bet tuo metu, kai iš skolininko banko sąskaitos yra faktiškai nurašomos piniginės lėšos, skirtos atsiskaitymui su ieškotoju ir antstoliu. Kadangi iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė, areštavusi ieškovų pinigines lėšas, informavo juos apie taikomus apribojimus, išaiškino jiems teisę pateikti informaciją apie tai, ar sąskaitose nėra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Gavusi informaciją, tikslino savo priimtus sprendimus, dalį išieškotų lėšų ieškovams grąžino, be to, byloje nėra duomenų, kad visa skolos suma jau yra išieškota, išskaitos buvo daromas laikantis CPK 736 straipsnyje, reglamentuojančiame išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, nustatytų taisyklių, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 1603,37 Eur suma iš ieškovų sąskaitų buvo nurašyta neteisėtai ir šią sumą grąžinti ieškovams. Ši suma įskaitytina į išieškotos skolos sumą atitinkamai mažinant ieškotiną sumą, kuri išieškoma iš kito skolininkei priklausančio turto. Nustačius, kad skolininkė neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, antstolė turėjo teisę pradėti ir išieškojimo iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto procesą, ką antstolė šiuo atveju ir darė bei atlikdama šiuos veiksmus jokių esminių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nepadarė (CPK 664 straipsnio 3 dalis).

46Ieškovai taip pat nurodo, kad antstolė ieškovams paliko disponuoti atitinkamai tik po 46 Eur ir 186 Eur suma per mėnesį, skirta būtiniausių poreikių patenkinimui (maistui, vaistams, būsto išlaikymui ir kt.), kuri buvo nepakankama patenkinti būtiniausius ieškovų poreikius. Dėl to ieškovai buvo priversti skolintis pinigines sumas ir per laikotarpį nuo 2016-02-16 iki 2017-06-10 iš trečiųjų asmenų pasiskolino 10 000,00 Eur piniginių lėšų, skirtų kasdienių poreikių patenkinimui. Nurodo, kad šias sumas buvo priversti skolintis dėl neteisėtų antstolės veiksmų, kai buvo areštuotas visas jų nekilnojamasis ir finansinis turtas. Šias aplinkybes ieškovai grindžia į bylą pateiktais skolos rašteliais - 2016-11-30 skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad Z. V. iš B. Š. pasiskolino 2500,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-30, 2016-02-16 skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad Z. V. iš A. V. pasiskolino 2500,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-01-01, 2017-06-10 skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad Z. V. iš B. Š. pasiskolino 2500,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-30, 2017-01-02 skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad Z. V. iš B. Š. pasiskolino 2500,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-30, taip pat liudytojo A. V. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad yra skolinęs tėvams Z. V. ir V. V. 2500,00 Eur pagal paskolos raštelį, taip pat yra skolinęs ir daugiau pinigų, tačiau paskolos raštelių nepasirašė, nes antstolė areštavo visą jo tėvų turtą ir jiems trūko lėšų pragyvenimui. Susitarė, kad paskolintus pinigus tėvai jam grąžins, kai galės tai padaryti (2019-05-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1.22.15 iki 1.31.29). Atsakovė su šiais ieškovų argumentais, kad jie buvo priversti skolintis nurodytas pinigų sumas dėl neteisėtų antstolės veiksmų nesutiko, nurodė, kad išmokas ieškovams moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir antstolė negali įtakoti jų dydžio. Pagal savo gaunamas pajamas ieškovai yra nepajėgūs įvykdyti tokio dydžio finansinius įsipareigojimus. Abejonių kelia tai, kad pinigus pagal paskolos raštelius ieškovams skolino dukra B. Š. ir sūnus A. V.. Jeigu lėšos ir buvo paskolintos, tai ieškovai patys laisva valia prisiėmė šiuos įsipareigojimus ir antstolė neprivalo šių ieškovų išlaidų padengti. Teismas iš esmės sutinka su antstolės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, kad ieškovų nurodyta 10 000,00 Eur suma negali būti vertinama kaip nuostoliai patirti dėl kokių nors antstolės veiksmų. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad išskaitos iš ieškovų gaunamų pajamų buvo daromos neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Net jei skolininko pajamos yra nedidelės, CPK nedraudžia antstoliui daryti išskaitas iš tokių pajamų. Akivaizdu, kad priverstinis skolos išieškojimo procesas skolininkui nėra malonus, nes jo turtui yra taikomi įvairūs apribojimai, skolininkas yra priverčiamas atsiskaityti su išieškotoju. Tačiau šie neigiami padariniai, kuriuos jaučia skolininkas, geranoriškai nevykdantis teismo sprendimo, negali būti vertinami kaip neteisėti skolininko atžvilgiu ar pažeidžiantys jo interesus. Šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas grąžinti pagal pateiktus paskolos raštelius skolintas sumas, todėl teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo vertinti pačių paskolos raštelių turinio ir nepasisako dėl jų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolės civilinės atsakomybės klausimas, todėl svarbu įvertinti tai, ar antstolė vykdymo procese atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovai būtų galėję patirti jų nurodytus turtinius nuostolius, ar nurodytos sumos gali būti pripažįstamos nuostoliais, patirtais dėl antstolės neteisėtų veiksmų.

47Įvertinęs aukščiau aptartus motyvus, patvirtinančius, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą areštuojant ieškovams priklausantį turtą, nėra teisinio pagrindo teigti, kad kokie nors neteisėti veiksmai galėjo lemti ieškovų poreikį skolintis pinigines lėšas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai nurodo, kad vykdymo proceso metu jie neturėjo lėšų pragyvenimui, dėl to buvo priversti skolintis, tačiau į bylą atsakovės pateikti duomenys ir Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad 2017-05-23 ieškovas V. V. nuosavybės teise įsigijo 7 žemės sklypus, ( - ), kurių paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad šiuos žemės sklypus ieškovas V. V. įsigijo iš lėšų, kurias gavo pardavęs kartu su broliu paveldėtą turtą. Be to, ieškovė taip pat paaiškino, kad ieškovai buvo nusipirkę žemės sklypą, esantį ( - ), pastatė jame gyvenamąjį namą ir ketino jį parduoti, tokiu būdu gauti pajamų pragyvenimui. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovai nėra linkę atskleisti savo tikrosios turtinės padėties, teismui pateikia tik tas faktines aplinkybes, kurios jų manymu, jiems yra palankios, ir teigia, kad jų finansinė padėtis yra labai sunki. Tačiau byloje pateikta rašytinė medžiaga leidžia teigti, kad ieškovai, net ir esant areštuotam jų nekilnojamajam turtui, taip pat darant dalines išskaitas iš jų gaunamų pajamų, turėjo pakankamai piniginių lėšų, reikalingų ne tik jų būtiniausių poreikių patenkinimui, bet ir sugebėjo įsigyti 7 naujus nekilnojamojo turto objektus, taigi poreikio skolintis piniginių lėšų pragyvenimui nebuvo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl neteisėtų antstolės veiksmų patyrė 10 000,00 Eur turtinę žalą, taip pat neįrodė, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

48Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovė antstolė 2018-05-03 patvarkymu dėl areštų turtui panaikinimo ieškovų skundą tenkino iš dalies, tačiau nepersiuntė tokio prašymo antstolio veiklą prižiūrinčiam teismui. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškinyje painiojamos dvi atskiros procedūros, t. y. prašymų, teikiamų antstoliui nagrinėjimo procedūra ir skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procedūra (CPK 643 straipsnio 5 punktas, 6 punktas). Šiuo ieškovų nurodytu atveju antstolei buvo teikiamas prašymas, kurį antstolė išnagrinėjo ir nutarė patenkinti iš dalies. Ieškovai, nesutikdami su tokiu antstolės sprendimu turėjo teisę teikti skundą dėl antstolės veiksmų CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (ką pagal bylos duomenis ir padarė). Tik tuo atveju, jei antstolė būtų nusprendusi netenkinti po jų prašymo išnagrinėjimo pateikto skundo, ji privalėjo perduoti skundą apylinkės teismui. Tačiau šiuo atveju matyti, kad antstolė pati patenkino skundą ir tokiu atveju skundo perduoti teismui nebereikėjo (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Ieškovai taip pat pažymi, kad iš vykdymo proceso metu iš jų buvo tyčiojamasi, antstolė ir jos kontoros darbuotojai su ieškovais bendravo nepagarbiai, netenkino jų daugkartinių žodinių prašymų panaikinti jų turtui taikomą areštą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė teismui garso įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovės Z. V. pokalbis su antstolės padėjėju. Perklausęs garso įrašą, teismas konstatuoja, kad jis nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, priešingai, antstolės padėjėjas su ieškove bendravo pagarbiai, nekeldamas balso, atsakė į visus jos užduotus klausimus, teiravosi ieškovės kokį teismo sprendimo įvykdymo variantą ji siūlo ir panašiai. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nebuvo reaguojama į jos prašymus, buvo nepatenkinta, kad pateikusi prašymą išduoti pažymą apie vykdymo veiksmus byloje, ji buvo priversta už tai sumokėti ir jai buvo parengtas tik pusės lapo atsakymas, tačiau vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad parengtame atsakyme nurodyti visi vykdymo veiksmai, kurie tuo metu buvo atlikti. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą ir šiuo aspektu. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu yra atliekama daug veiksmų, pasitaiko atvejų, kai antstolis ar jo kontoroje dirbantys asmenys ne visus veiksmus atlieka griežtai pagal vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Tokie veiksmai be abejo turi būti naikinami ar keičiami. Tačiau tik tuo atveju, jei skolininkui ar kuriam nors kitam vykdymo proceso dalyviui antstolio ar jo darbuotojų veiksmais yra padaroma reali žala, yra pagrindas konstatuoti tokios žalos padarymą ir priežastinį ryšį tarp tokios žalos ir antstolio veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų antstolės veiksmų, kuriais ieškovams galėjo būti padaryta jų nurodyta žala. Kaip minėta, civilinei atsakomybei, tiek sutartinei, tiek deliktinei, taikyti turi egzistuoti keturios būtinosios sąlygos: turi būti reali žala, kuri būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais, turi būti nustatyta asmens kaltė, o tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovams neįrodžius žalos padarymo fakto, teismas konstatuoja, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

49Dėl neturtinės žalos priteisimo

50Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės 10 000,00 Eur neturtinę žalą.

51Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

52Ieškovai nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad dėl neteisėtų antstolės veiksmų, be patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, streso, taip pat pablogėjo ir jų sveikata, šį reikalavimą grindė išrašais iš V. V. ligos istorijos, kuriuose fiksuojama jo sveikatos būklė, ligos, greitosios medicinos pagalbos iškvietimų dažnumas, liudytojo A. V. parodymais. Ieškovai, siekdami antstolio civilinės atsakomybės, privalo įrodyti antstolio neteisėtus veiksmus. Antstolio civilinė atsakomybė gali būti deliktinė, kuomet jis pažeidžia teisės aktus, atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiranda žala. Taigi, visais atvejais, norint antstolį patraukti civilinėn atsakomybėn būtina įrodyti jo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, kaip pagrindinę civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.245-6.248 straipsniai). Teismas nagrinėjamu atveju atmetė ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad nenustatyti neteisėti antstolės veiksmai, kuriais ieškovams galėjo būti padaryta turtinė žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir antstolės veiksmų neteisėtumą, dėl kurio ieškovams galėjo būti padaryta neturinė žala, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, antstolės kaltės. Todėl ieškovams, neįrodžius atsakovės antstolės V. Šimkienės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

53Atmetus ieškovų turtinius reikalavimus, atmestinas ir išvestinis iš turtinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

54Dėl ieškinio senaties termino

55Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė ieškovų reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovų atstovas advokatas P. Gutauskas nurodė, kad apie antstolės V. Šimkienės pritaikytą turto ir piniginių lėšų areštą ieškovai sužinojo tik 2016-03-03, kai paštu gavo turto arešto akto nuorašą, ieškinys teismui buvo pateiktas 2019-03-12, todėl net jei ieškinio senaties terminas ir buvo praleistas, tai labai nežymiai ir prašė jį atnaujinti. Taip pat nurodė, kad ieškovams daroma žala pasireiškė vėliau, tęsėsi tam tikrą laiką, kai pašlijo ieškovų sveikata ir jiems nebuvo grąžinti pinigai, turto arešto aktai buvo priimami įvairiomis datomis, todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

56Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovų reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

57Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-338/2007). Ieškinio senaties termino institutu įstatymų leidėjas turėjo tikslą sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei kartu užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir tuo pačiu apsaugant abiejų proceso šalių interesus. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino parleidimo priežasčių buvimo visuomet tenka ieškovui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

58Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, kad pažeidimas yra tęstinis, nes ieškovų atstovas akcentavo galimų neigiamų padarinių (patiriamos žalos) ieškovams tęstinumą, bet ne galimos žalos padarymo momentą. Tačiau nustatant ieškinio senaties terminą yra svarbu nustatyti veiksmų, dėl kurių galėjo būti padaryta žala, momentą. Šioje byloje ieškovai nurodo patyrę žalą dėl to, kad antstolė areštavo ieškovų turtą, kurio vertė gerokai viršija išieškotiną sumą. Ypač akcentuoja piniginių lėšų areštą, jo taikymo nepagrįstumą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovų nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos buvo areštuoti 2016-03-01, apie arešto taikymą ieškovai sužinojo 2016-03-03 gavę turto arešto aktą, todėl būtent nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes tada ieškovai sužinojo apie antstolės veiksmus, kurie, jų teigimu, ir padarė ieškovams žalą. Vėlesniais turto arešto aktais buvo tikslinamas piniginių lėšų arešto mastas, nustatomos ieškovų disponuojamos piniginių lėšų sumos, tačiau turto arešto mastas iš esmės nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tikslinant turto arešto aktus ieškinio senaties eiga prasidėdavo iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.). Dėl to darytina išvada, kad ieškovai, pateikdami ieškinį teismui 2019-03-12, jau buvo praleidę sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tačiau įvertinus tai, kad ieškovai šį terminą praleido nežymiai (tik keletą dienų), yra fiziniai asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, rengiant ieškinį jiems buvo reikalinga teisinė pagalba, teismas sprendžia, kad ieškinio termino neatnaujinimas šiuo atveju būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo reikalavimais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir būtų neproporcinga priemonė nepagrįstai ribojanti ieškovų teisę ginti savo interesus teisme, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

59Tačiau teismas pažymi, kad nors senaties terminas ir atnaujinamas, tai nekeičia teismo išvadų dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius nepagrįstumo ir ieškinio atmetimo šiuo pagrindu. Dėl to ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų.

61Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas byloje, jas atlyginti neprašė, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 11,90 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atmetus ieškinį, jos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 5,95 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

64Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

65Ieškinį atmesti.

66Priteisti valstybės naudai iš ieškovų Z. V., a. k. ( - ) ir V. V., a. k. ( - ) po 5,95 Eur (penkis eurus 95 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

67Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei vykdomąją bylą Nr. 0071/15/02912.

68Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Z. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė Z. V. palaikė pareikšto ieškinio... 6. Ieškovų atstovas advokatas Paulius Gutauskas teismo posėdžio metu palaikė... 7. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. Ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Antstolė... 9. Atsakovė antstolė V. Šimkienė ir jos atstovė antstolio padėjėja Simona... 10. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UADBB... 11. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, G. K.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje nuo... 14. Antstolė 2015 m. lapkričio 23 d. surašė turto arešto aktą Nr.... 15. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad... 16. Antstolė 2016 m. vasario 11 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356,... 17. 2016-02-11 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš... 18. Antstolė 2016 m. kovo 1 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo... 19. Antstolė 2016 m. kovo 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 716,87... 20. Antstolė 2016 m. kovo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2-52-907/2015,... 21. 2016-03-23 antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 23 325,02 Eur... 22. 2018 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas... 23. Taip pat nustatyta skolininkės Z. V. turto, esančio bendrąja jungtine... 24. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Šiaulių... 25. 2018 m. balandžio 18 d. ieškovai pateikė antstolei prašymą dėl areštų,... 26. 2018 m. birželio 4 d. ieškovė, nesutikdama su patvarkymu, pateikė skundą... 27. Antstolė 2018-08-01 surašė turto arešto aktą Nr. 2015052356, kuriuo... 28. 2018-08-02 patvarkymu antstolė įkainojo Z. V. priklausantį areštuotą... 29. 2018-11-16 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė 1/2 dalies turto, esančio ( -... 30. 2018-12-10 antstolės kontoroje gautas turto vertintojo A. L. elektroninis... 31. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės... 32. Byloje keliamas atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės civilinės... 33. Ieškovai nurodo, kad antstolė, nevykdydama įstatyme įtvirtintos pareigos... 34. Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo,... 35. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra... 36. Kaip jau minėta, ieškovai teigia, kad antstolė padarė jiems turtinę... 37. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio... 38. Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens –... 39. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti... 40. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismo sprendimu, kuris yra vykdomas... 41. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog skolininkės turto... 42. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, mano, jog... 43. Dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad ieškovai buvo suradę turto,... 44. Taigi įvertinus aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir teisinį... 45. Kaip jau minėta, ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad neteisėtais... 46. Ieškovai taip pat nurodo, kad antstolė ieškovams paliko disponuoti... 47. Įvertinęs aukščiau aptartus motyvus, patvirtinančius, kad teismas neturi... 48. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovė antstolė 2018-05-03... 49. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 50. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos... 51. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją... 52. Ieškovai nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad dėl neteisėtų antstolės... 53. Atmetus ieškovų turtinius reikalavimus, atmestinas ir išvestinis iš... 54. Dėl ieškinio senaties termino... 55. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė ieškovų reikalavimams prašė taikyti... 56. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką... 57. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas... 58. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su... 59. Tačiau teismas pažymi, kad nors senaties terminas ir atnaujinamas, tai... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 61. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 62. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 11,90 Eur, t. y.... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 64. Atnaujinti ieškinio senaties terminą.... 65. Ieškinį atmesti.... 66. Priteisti valstybės naudai iš ieškovų Z. V., a. k. ( - ) ir V. V., a. k. (... 67. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei... 68. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti...