Byla 2A-779-343/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10679-429/2012 pagal ieškovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, tretiesiems asmenims R. A., Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ieškovai prašė priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 70 442,10 Lt žalos atlyginimo nurodydami, kad dėl atsakovės 2008 m. birželio 30 d. vykdyto kenkėjų naikinimo cheminėmis medžiagomis UAB „Nirguna“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), apsinuodijo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai R. A. ir V. J.. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareigūnė R. A., vykdydama tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, jai buvo konstatuotas apysunkis sveikatos sutrikdymas. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl pareigūnų R. A. bei V. J. sveikatos sutrikdymų ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo komisarei R. A., paskyrė ieškovui 70 442,10 Lt piniginei kompensacijai R. A. išmokėti, kuri į R. A. sąskaitą buvo pervesta 2009 m. birželio mėnesį. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, CK 6.280 straipsniu, ieškovai prašo regreso tvarka išieškoti iš atsakovės R. A. išmokėtą sumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b.l. 206-210, t. 1) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ po 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovai trečiajam asmeniui R. A. 70 442,10 Lt sumą išmokėjo kaip 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl 2008 m. birželio 30 d. vykdant tarnybines pareigas patirto sveikatos sutrikdymo atsakovei cheminiais preparatais naikinant kenkėjus UAB „Nirguna“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei neginčijant kompensacijos išmokėjimo teisėtumo, tačiau prašant taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad ieškovų teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado žalos padarymo metu, t. y. 2008m. birželio 30 d., sutrumpintas ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. birželio 30 d., o kadangi ieškinys teisme gautas 2012 m. gegužės 28 d., sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, jų reikalavimui taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, jog šiuo atveju nustatant ieškinio senaties termino pradžios momentą turi būti vadovaujamasi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, o ne CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, kadangi išmoką išmokėjusiai įstaigai reiškiant reikalavimą regreso tvarka taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka kaip kad ir nukentėjusiajam asmeniui. Nusprendęs taikyti ieškinio senaties terminą ieškovų pareikštam reikalavimui teismas kitus trečiųjų asmenų nurodytus argumentus dėl kompensacijos išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo laikė nereikšmingais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu (b.l. 8-10, t. 2) ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiuo argumentu:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas turi būti nustatomas remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl būtent nuo prievolės įvykdymo momento trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką, tampa skolininko kreditoriumi, t. y. įgyja reikalavimo teisę, o kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovams teisė į žalos atlyginimą atsirado 2009 m. birželio mėnesį, kai R. A. buvo išmokėta kompensacija už sveikatos sutrikdymą, ieškovai, pareiškę ieškinį teisme 2012 m. gegužės 24 d., ieškinio senaties termino nepraleido, dėl ko jų atžvilgiu ieškinio senatis pritaikyta nepagrįstai.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b.l. 19-23, t. 2) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai į teismą kreipėsi pasibaigus ieškinio senaties terminui, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2008 m. birželio 30d., t. y. nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai trečiajam asmeniui R. A. buvo pervesti pinigai, kadangi regreso teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Kadangi prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, laikytina, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą.
  2. Atsakovės kalti ir neteisėti ar neatsargūs veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, nenustatyti, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės darbuotojai panaudodami biocidą Ultimate Super SG būtų kaip nors pažeidę darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.
  3. Pačių pareigūnų veiksmuose yra didelio neatsargumo, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ar atsargaus elgesio ignoravimo, kadangi policijos pareigūnai be specialių apsaugos priemonių ėjo į patalpas, apimtas neaiškios kilmės ir kvapo dūmų, o asmuo, kuris nėra gaisrininkas, negali būti įpareigojamas jokiomis aplinkybėmis taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, tokie pareigūnų veiksmai turėtų būti laikomi sąmoningu, su tarnybiniu būtinumu nesusijusiu saugumo taisyklių pažeidimu, kuriuos nustačius kompensacija neturėjo būti mokama. Pareigūnams nesant supažindintiems su saugos darbe ir priešgaisrinėmis taisyklėmis, tokiu būtu darbdaviui neįvykdžius imperatyvių reikalavimų, nepagrįstai išmokėjus kompensaciją, ieškovai nepagrįstai reikalauja sumokėtos kompensacijos atlyginimo iš atsakovės.
  4. Nors 2009 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad pareigūnų sveikatos sutrikdymai patirti tarnybos metu, tačiau jų pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojum ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei, dėl ko kompensacija neturėjo būti išmokėta, jiems pasiūlyta kreiptis į VSDFV Kauno skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo sumos paskaičiavimo, tačiau nenustačius jokių naujų aplinkybių 2009 m. vasario 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ir remiasi ieškovai, faktinės aplinkybės įvertintos visiškai priešingai, t. y. nuspręsta kompensaciją išmokėti. Šių prieštaringų dokumentų vertinimas taip pat leidžia teigti, kad sprendimas išmokėti kompensaciją buvo nepagrįstas ir neteisėtas.
  5. R. A. apysunkis sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesant tam jokio pagrindo, kadangi R. A., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją buvo nusiųsta praėjus daugiau nei pusei metų po nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo, o R. A. diagnozė iš viso nėra įtraukta į Sveikatos sutrikdymų sąrašą. Taip pat nėra aišku, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pavirto į apysunkį bei dėl kokių priežasčių sprendimas išmokėti kompensaciją buvo priimtas atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir jo metu atliekant papildomą ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo, kodėl kiti pareigūnai, buvę daug ilgiau patalpoje, neturėjo tokių nusiskundimų sveikata ir jiems kompensacija nebuvo išmokėta.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (b.l. 27-29, t. 2) prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Trečiajam asmeniui R. A. kompensacija buvo išmokėta nepagrįstai, kadangi nors ir nurodyta, kad R. A. sveikatos sutrikdymas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, tačiau nurodyta aplinkybė jokiais įrodymais nepatvirtinta.
  2. Teismas pagrįstai remdamasis CK 1.127 straipsniu sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o kadangi R. A. apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta jos sveikata, metu, t. y. 2008 m. birželio 30 d., teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ieškinį pateikė tik 2012 m. gegužės 24 d., pagrįstai taikė ieškinio senatį. Aplinkybė, kad ieškinys buvo pareikštas nepraėjus trims metams po to, kai ieškovai išmokėjo išmoką R. A., šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi regreso teisę įgyvendinantys ieškovai perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo ir R. A..

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (b.l. 36-37, t. 2) prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai pasisakė dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012. R. A. žalą patyrė ir apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sutrikdyta jos sveikata, metu, t. y. 2008 m. birželio 30 d., taigi trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą pasibaigė 2011 m. birželio 30 d. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada ieškovai išmokėjo išmoką R. A., šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi regreso teisę įgyvendinantys ieškovai perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo R. A..

12Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas ieškinio senaties termino taikymui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus ir ieškinio senaties termino pradžią, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo tuo atveju, kai reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia regreso teisę įgyvendinantis asmuo.

15Nustatyta, kad 2009 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų R. A. ir V. J. sveikatos“ (b.l. 7-11, t. 1) pripažinta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pasų poskyrio viršininkės R. A. sveikata 2008 m. birželio 30 d. buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo. 2008 m. birželio 30 d. atsakovė cheminiais preparatais naikino kenkėjus UAB „Nirguna“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko, ieškovų teigimu, R. A. apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, jai buvo sutrikdyta sveikata. 2009 m. birželio 8 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo priėmimo“ (b.l. 36, t. 1), priimta remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo komisarei R. A.“ (b.l. 35, t. 1), buvo nuspręsta skirti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 70 442,10 Lt 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Migracijos poskyrio viršininkei R. A., pavedant Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui regreso tvarka išieškoti iš įvykio, kurio metu buvo sužalota policijos pareigūnė R. A., kaltininko išmokėtą piniginės kompensacijos sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui R. A. 70 442,10 Lt dydžio kompensacija buvo išmokėta 2009 m. birželio mėnesį (b.l. 38, t. 1). Ieškovai kreipėsi į teismą dėl išmokėtos trečiajam asmeniui R. A. kompensacijos priteisimo regreso tvarka iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, ieškinį teismui pateikdami 2012 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teisme ieškovų ieškinys gautas 2012 m. gegužės 28 d.

16Dėl ieškinio senaties termino taikymo

17Apeliaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas ieškinio senaties termino pradžios momentą vadovavosi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kadangi ieškovams reiškiant reikalavimą regreso tvarka ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti nustatoma remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius ieškinio senaties termino pradžios momentą teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą, dėl ko atsakovei prašant taikė ieškinio senatį ir atmetė ieškovų ieškinį. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, nurodo, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą bei užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo valstybės padedamas gali realiai apginti savo pažeistą teisę. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra svarbus sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl esant prašymui taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą. Bendroji taisyklė, apibrėžianti ieškinio senaties termino pradžios momentą yra įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju nustatant ieškinio senaties termino pradžią būtina vadovautis subjektyviu asmens supratimu apie jo teisių pažeidimą, t. y. nustatyti, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises. Tačiau tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose yra numatytos šios bendrosios taisyklės išimtys, viena iš kurių įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas iš regresinių prievolių, tokio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Apeliantų teigimu, kadangi jie reikalavimą reiškia iš regresinės prievolės, teismas nustatydamas ieškinio senaties termino pradžios momentą turėjo remtis būtent šia nuostata ir ieškinio senaties termino pradžios momentu laikyti 2009 m. birželio mėnesį, kai nukentėjusiajai R. A. buvo išmokėta kompensacija.

18Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl policijos įstaigų regreso tvarka pareikštų reikalavimų dėl išmokėtų draudimo išmokų, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, turi būti remiamasi jo pateiktais išaiškinimais, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškino, kad aiškinant socialinio draudimo įstaigų regreso teisės įgyvendinimo sąlygas CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose. Kasacinės instancijos teismui savo praktikoje pripažinus, kad minėtas išaiškinimas dėl to, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas turi būti taikomi ir tuo atveju, kai policijos įstaigos pareiškia reikalavimus dėl išmokėtų kompensacijų ar draudimo išmokų išmokėjimo regreso tvarka, spręstina, kad tokiais atvejais išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. Nurodytą išvadą suponuoja ir CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žalą atlyginusiam asmeniui įstatymo pagrindu perėmus pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas laikytina, kad pareikštas regresinis reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius – žalą patyręs asmuo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką), tai suponuoja išvadą, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).

19Kaip jau buvo nurodyta, trečiajam asmeniui R. A. piniginė kompensacija buvo išmokėta dėl 2008 m. birželio 30 d. įvykusio įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, todėl laikytina, kad būtent minėtą dieną, kai buvo sužalota jos sveikata, R. A. ir sužinojo apie savo teisės pažeidimą, dėl ko būtent šią dieną atsirado jos teisė į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą pasibaigė 2011 m. birželio 30 d., dėl ko, ieškovams kreipusis į teismą su ieškiniu 2012 m. gegužės 28 d., pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir prašant atsakovei jį taikė. Ta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada apeliantė išmokėjo išmoką žalą patyrusiai R. A., šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes regreso (arba plačiąja prasme – subrogacijos) teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo.

20Taigi, atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nėra pagrindo. Pripažinus, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisėjų kolegija dėl kitų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų nepasisako.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22Atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atsiliepime į ieškinį prašė priteisti jai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2 000 Lt (b.l. 24-26, t. 2). Prašymas tenkintinas iš dalies. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduotina priteisti maksimali suma yra 1 500 Lt (1.5 koeficientas * 1 000 Lt = 1 500 Lt). Duomenų apie tai, kad būtų pagrindas priteisti didesnę sumą, nei kad nurodyta rekomenduojama maksimali suma, nėra, bylos apimtis ir sudėtingumas, apeliaciniame skunde keliamo klausimo reikšmingumas ir sudėtingumas, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis ir motyvai, kuriais buvo remiamasi ir pirmosios instancijos teisme, neleidžia daryti išvados, kad turėtų būti viršijamas rekomenduojamas priteisti išlaidų dydis. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga priteisti atsakovei iš apeliančių tik dalį jos turėtų išlaidų, t. y. 1 000 Lt, nurodytas išlaidas iš apeliančių priteisiant lygiomis dalimis, t. y. po 500Lt.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Apeliacinį skundą atmesti.

25Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ naudai iš apeliančių Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos lygiomis dalimis priteisti po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ieškovai prašė priteisti iš atsakovės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b.l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu (b.l. 8-10, t. 2) ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apskrities... 12. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 15. Nustatyta, kad 2009 m. vasario 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 16. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 17. Apeliaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino pradžios momento... 18. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pripažįstama, kad,... 19. Kaip jau buvo nurodyta, trečiajam asmeniui R. A. piniginė kompensacija buvo... 20. Taigi, atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 22. Atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno profilaktinės dezinfekcijos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Apeliacinį skundą atmesti.... 25. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti... 26. Atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno profilaktinės... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....