Byla 2A-743-605/2012
Dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės (pirmininkės), Aušros Baubienės, Neringos Venckienės (pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundą dėl civilinės bylos sustabdymo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3462-90/2011 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. P. ir M. P., tretiesiems asmenims K. T., J. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, Metelių regioninio parko direkcijai dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas prašo (6 t., b.l. 2-3, 9 t., b.l. 140) nustatyti 129 m2 ploto kelio servitutą, suteikiant ieškovui teisę eiti, ginti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis esamo, antžeminėmis transporto priemonėms skirto, bendro naudojimo įvažiavimo kelio 33 metrų ilgio ir 4 metrų pločio atkarpa plane pažymėta raidėmis A, B, I, J, einančia per atsakovų žemės sklypą, esantį Obelninkėlių k., Alytaus r., kadastrinis Nr. 3343/0001:176, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad ieškovas V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,9345 ha dydžio žemės sklypą, unikalus numeris 3343-0001-0004, esantį Obelninkėlių kaime, Alytaus rajone, ir gyvenamosios paskirties pastatą - gyvenamąjį namą (1A1m), unikalus numeris 3394-7012-7016, esantį tame pačiame sklype. Ieškovas nuo pat šio nekilnojamojo turto įsigijimo patekti į savo valdą naudojosi vieninteliu apie 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu. Ginčo kelias, driekdamasis nuo pagrindinio vieškelio į ieškovo sodybą, dalinai įsiterpia į atsakovei (ir jos sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausančius tris sklypus. Iš dviejų šių žemėnaudų ginčo kelio plotas yra išimtas (dokumentuose parodoma, kad tai valstybei priklausanti įsiterpusi žemėnauda), o iš vieno atsakovei priklausančio 0,9 ha žemės sklypo, kadastro numeris 3343/0001:176, numeris projekto plane - 281, adresu Miroslavo sen., Obelninkėlių km., Alytaus raj., toks kelio užimamo ploto išėmimas neatliktas. Atsakovė savavališkai užtvėrė minėtą bendro naudojimo kelią akmenimis, taip užkirsdama ieškovui galimybę patekti į savas valdas. Ieškovas nebeturi galimybės kelių transportu įvažiuoti į savo sklypą, kas reiškia, jog atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 281 pažeidžia ieškovo interesus ir teisę tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančia valda, todėl yra pagrindas kelio servitutui teismo sprendimu nustatyti, suteikiant ieškovui teisę naudotis esamu keliu. Ieškovas bandė susitarti su atsakove geruoju pasirašant sutartį, tačiau ji kategoriškai nesutiko.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu (10 t., b.l. 32-35) ieškinį tenkino visiškai. Nustatė 129 m2 ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę eiti, ginti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis esamo, antžeminėms transporto priemonėms skirto, bendro naudojimo įvažiavimo 33 metrų ilgio ir 4 metrų pločio atkarpos keliui (servituto plane pažymėta raidėmis A, B, I, J.), einančiam per atsakovų A. P. ir M. P. žemės sklypą, esantį Obelninkėlių k. Miroslavo sen. Alytaus r. (unikalus Nr. 3343-0001-0176, Parėčėnų k.v.). Priteisė iš A. P. ir M. P. po 1825 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. Š. ir po 193,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

5Sprendime nurodyta, kad ieškovas pagal 2005-04-08 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir 0,9345 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3343-0001-0004, Obelninkėlių k., Miroslavo sen., Alytaus r. Atsakovas 2008-10-27 pagal pirkimo-pardavimo sutartį (9 t., b.l. 70-72) nupirko 0,9000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3343-0001-0176, Obelninkėlių k. Sutarties 1.1.1 p. nurodytos specialios naudojimo sąlygos, 4.1 p. nurodyta, kad teisme vyksta ginčas dėl kelio servituto nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-12-22 sprendimu nustatė, kad liko senas įvažiavimo kelias į ieškovo sodybą, kuris pažymėtas Parėčėnų kadastro vietovės kartografinėje medžiagoje, šis kelias žymimas nuo 1947 m. Iš 2008-09-01 teismo posėdžio protokolo (8 t., b.l. 148-152) matyti, kad teismo posėdis vyko Obelninkėlių k., buvo apžiūrėtas vieškelis, vedantis į Šarkų sodybą, ir nustatyta, kad tai yra vienintelis lauko kelias, kurio dešiniame pakraštyje yra šulinys, apie 3 m nuo kelkraščio auga medžiai, kairėje apie 1-1,3 m atstumu stovi elektros stulpai. Atsakovų ir trečiojo asmens K. T. 2005 m. paruoštas kelio projektas šiauriniu sklypų pakraščiu buvo atmestas 2007 metais, svarstant Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildymą. Ginčo šalių žemės sklypai yra Metelių regioninio parko teritorijoje, kurioje vykdyti bet kokią veiklą griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, projektai turi būti derinami su Aplinkos apsaugos atitinkamomis institucijomis, Regioninio parko direkcija, atsakovai projektavimo sąlygų naujam keliui rengti nepateikė, nors ginčas teisme nagrinėjamas nuo 2005 metų. Kadangi kito kelio ieškovui patekti į sodybą nėra, kitas kelio projektas nepateiktas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nerekomenduoja, ginčo kelias eina per atsakovų žemės sklypą, teismas nustatė servitutą tam, kad užtikrinti viešpataujančio daikto ieškovo sodybos tinkamą naudojimą, sudaryti galimybę į jį be kliūčių patekti per tarnaujantį daiktą atsakovų žemės sklypą (CK 4.117 str.).

6Atsakovai apeliaciniu skundu (10 t., b.l. 42-47) prašo šią civilinę bylą sustabdyti, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla kasacine tvarka pagal K. T. ieškinį atsakovams V. Š. ir J. Š. dėl pažeistų teisių; Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: nustatyti 152 kv. m. ploto kelio servitutą (kelio servituto plane pažymėta skaičiais 1, 4, 2, 3, 5, 8, 6, 7), suteikiant V. Š., a.k. ( - ) teisę eiti, varyti galvijus ir važiuoti transporto priemonėmis 30,4 m ilgio ir 5 m pločio projektuojamo kelio atkarpa, einančia per A. P., a.k. 34625455458, žemės sklypą, esantį Miroslavo sen., Obelninkėlių k., Alytaus raj., pagal UAB „Geometra“ 2008-04-03 planą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų žemės sklypo atkarpoje, per kurią norima nustatyti kelio servitutą, realiai jokio įteisinto kelio nebuvo ir nėra. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad faktinis kelias yra žymimas nuo 1947 m., jis sutampa su vietinės reikšmės kelių schema, Parėčėnų kadastrinės vietovės planu, kadangi joks kelias atsakovų sklype pagal statybos techninius reglamentus nėra suformuotas ir niekur neįregistruotas kaip inžinerinis statinys. Todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovo sutuoktinės iniciatyva ir užsakymu sudarytu servituto planu. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi sprendime klaidingai nurodo, kad šalia Šarkų sodybos yra atsakovų sklypas, aplinkui - regioninio parko žemė, medžiai, pelkynai, ežeras. Teismas ignoravo aplinkybę, kad nėra tariamo servitutinio kelio tęsinio, t.y. neišsprendė tolimesnio Šarkų patekimo į sklypą už atsakovų sklypo. VĮ „Registrų centras“ pažymėjimas dėl daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimą patvirtina, kad įregistruotas tik priėjimas prie vandens telkinio, tačiau su nenustatyta konkrečia vieta. Atkuriant O. V. nuosavybės teises, 2001 m. sprendime taip pat buvo įrašytas tik servitutinis priėjimas prie vandens. Žemės sklypo plane nebuvo pažymėtas joks kam nors priklausantis 4 metrų pločio kelias, nepaskaičiuotas plotas, ir tokie duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismui nustačius ieškovo reikalaujamą servitutinį kelią per A. T., o dabar per apeliantų sklypą, nekyla jokių teisinių pasekmių, nes iš pastarųjų žemės sklypo ieškovas teisėtai vis tiek negalės pakliūti į K. T. bei savo žemės sklypą. Teismas neįvertino byloje esančių K. T. procesinių dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimo bylos, nuosavybės dokumentų, tai yra neatskleidė bylos esmės, skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami bei prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Teismas bylą nagrinėjo 2011-11-30 ir tą pačią dieną paskelbė sprendimą, nors byla yra sudėtinga dėl ginčo apimties ir byloje esančios medžiagos. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes teisėja V. Šiaulienė buvo nagrinėjusi bylą pagal K. T. ieškinį dėl pažeistų teisių atsakovams V. Š. ir J. Š. dėl to paties patekimo į sklypą per K. T. sklypą, ir ieškinys buvo atmestas. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad buvo privalomas pagrindas bylą stabdyti, tačiau teismas to nepadarė ir grubiai pažeidė civilinio proceso normas. Privalu bylą stabdyti, nes civilinės bylos, nagrinėjamos kasacine tvarka, sprendimas turės prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai. Kaip minėta, už apeliantų sklypo Šarkams norint patekti į savo sklypą būtina važiuoti per K. T. sklypą, o jo sklype nėra servituto, įregistruoto jokio kelio, teisme dėl tariamų kelių išminusavimo vyksta civilinis procesas. Šiuo atveju gali būti nustatytas tik kitas kelio servitutas, kurio nustatymo projektą buvusios žemės sklypo savininkės A. T. bei K. T. užsakymu parengė ta pati įmonė UAB „Geometra“. Projektuojamas servitutinis 5 metrų pločio ir 152 kv. m. ploto kelias į ieškovo žemės sklypą turėtų eiti šiauriniu atsakovų su K. T. žemės sklypų pakraščiu (plane pažymėta skaičiais 1,4,2,3,5,8,6,7 ir užtušuota punktyrinėmis linijomis). Šiuo suprojektuotu servitutiniu keliu ieškovas taip pat be problemų pakliūtų į savo žemės sklypą (kadastro Nr. 3343/0001/0004), tuo pačiu būtų minimaliai suvaržytos ir apribotos apeliantų bei K. T. turtinės teisės ir galimybės naudotis savo žemės sklypu bei dirbti žemę. Be to, šiuo servitutiniu keliu į savo žemės sklypą patogiai patektų ir K. T., nes kito įvažiavimo neturi. Teismas nepagrįstai nurodo, kad tariamai K. T. rengtas planas 2007 m. buvo atmestas. Pagal ginčo teritorijos režimą kelio įrengimas pagal ieškovo projektą negalimas, nes bus daromas didelis neigiamas poveikis aplinkai, nebus kelio apsaugos, elektros linijos apsaugos zonų. Teismo nustatytos aplinkybės, kad bendras kelias yra valstybinėje žemėje ir kad tai vienintelė galimybė patekti į sodybą, neatitinka tikrovės, kaip ir tai, kad servitutinio kelio projekte nurodytas kelias atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Teismas neįvertino, kad vietinės reikšmės kelių schemoje nei atsakovų, nei K. T. sklype nėra pažymėta kelio su vietinės reikšmės kelio indeksu. Šis faktas rodo, kad juridiškai suformuoto, įregistruoto kelio nėra. Teismas visiškai neanalizavo šių dokumentų, o sureikšmino šališkus žemėtvarkos skyriaus raštus, ieškovo atstovo paaiškinimus. Be to, nepagrįstai rėmėsi apylinkės teismo sprendimu šioje byloje, kuris aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, ir iš naujo neišnagrinėjo bylos aplinkybių bei jų neįvertino.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą (10 t., b.l. 53-54) tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą (10 t., b.l. 56-58) ieškovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovai apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos jie jau buvo pateikę bylos nagrinėjimo metu ir kurie yra išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti skundžiamame sprendime, taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendime, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra. Aplinkybių, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ieškovas gali patekti į savo namų valdą, o įrengti kitą kelią nėra jokių galimybių, ir kad ginčo kelias yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, atsakovai apeliacinio skundo argumentais, kaip ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nepaneigė. Apeliaciniame skunde atsakovai nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančiųjų įrodinėjamas aplinkybes, taip pat nepateikė jokių kitų teisinių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti skundžiamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šiuos santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, apibrėžiančios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesuprantamas apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti servitutą kitoje vietoje, kadangi priešieškinio byloje atsakovai nepareiškė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taigi servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).

12Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).

13Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad su pagrindiniu keliu besiribojantis vietinės reikšmės keliukas, einantis per kitų naudotojų sklypus, tame tarpe ir per atsakovų žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 281, yra vienintelis suformuotas kelias patekti į ieškovo namų valdą (7 t., b.l. 118, 136, 8 t., b.l. 41-43, 148-152), servitutą nustatė pagrįstai.

14Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą servitutą, nepagrįstai nevertino fakto, kad atsakovų žemės sklypo atkarpoje, per kurią norima nustatyti kelio servitutą, realiai jokio įteisinto kelio nebuvo ir nėra. Teisėjų kolegija, šį apeliacinio skundo argumentą atmesdama kaip nepagrįstą, atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog į ieškovų namų valdą vedantis kelias yra susiformavęs tradiciškai, žymimas nuo 1947 m. (8 t., b.l. 54), 2001-06-10 Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte (6 t., b.l. 5), prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2730-572/2005 esančiame A. J. namų valdos, dabar priklausančios ieškovui, žemės sklypo ribų plane (civ. bylos Nr. 2-2730-572/2005, b.l. 5), Alytaus apskrities Alytaus rajono Miroslavos seniūnijos Parėčėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2007-04-27 įsakymu Nr. 33-Ž-9887, plane (8 t., b.l. 40), 2010-06-03 Alytaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. K-189 (9 t., b.l. 126) patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schemoje, o taip pat ir ieškovų pateiktame projekte taip pat yra pažymėtas, o privažiavimo kliūtys atsiradę tik dėl klaidų, įforminant A. T. žemės sklypo nuosavybės dokumentus (neįrašytas kelio servitutas). Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat tai, kad ginčo kelias, kaip jau buvo minėta, yra vienintelis privažiavimas, vedantis į ieškovų sodybą, naujo kelio tiesimas per ypač vertingas gamtines teritorijas darytų neigiamą įtaką kraštovaizdžio draustinio biologinei įvairovei, darkytų susiformavusį kraštovaizdį, kaip nurodoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-05-23 rašte Nr. V3-7.7-881 (7 t., 94-95), darytina išvada, kad ginčijamas teismo sprendimas nustatyti ieškovo prašomą kelio servitutą atitinka CK 4.126 straipsnio 1 dalyje, 4.128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovai byloje nėra pateikę priešieškinio (Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakyta priimti (8 t., b.l. 64), Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nutartimi atsakovo priešieškinį atsisakyta priimti (10 t., b.l. 55), todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo ir neturi jokio pagrindo vadovautis atsakovų pateiktu planu - projektu ir nustatyti kelio servitutą pagal atsakovų pateiktą planą. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė tolimesnio ieškovų patekimo į sodybą už atsakovų sklypo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šios aplinkybės nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

15Civilinės bylos sustabdymas – laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylą. Pagal šio straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 dalyje, neegzistuoja, dėl ko pirmosios instancijos teismas šių procesinės teisės normų nepažeidė. Šią išvadą pagrindžia duomenys, jog Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovams V. Š. ir J. Š. dėl pažeistų teisių, o tai nesietina su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

16Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes sprendimą sudėtingoje byloje paskelbė tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo, atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Iš 2011-11-30 teismo posėdžio protokolo (11 t., b.l. 31) matyti, jog teisėja pranešė, kad išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinį sprendimą, kurį skelbs tą pačią dieną 17 val., kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymo normos nereglamentuoja tikslaus laiko, kuris reikalingas atitinkamos apimties procesiniam sprendimui priimti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsnio 1 dalyje numatyti tik maksimalūs sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas sprendimą tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo, procesinių teisės normų nepažeidė. Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes teisėja V. Šiaulienė išnagrinėjo kitą civilinę bylą pagal K. T. ieškinį atsakovams V. Š. ir J. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir ieškinį atmetė, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teisėjai nušalinti.

17Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „ Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010, konstatavo, kad tais atvejais, kai reikalavimo dėl servituto atlygintinumo nepareiškia nė viena šalis, pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jį spręsti. Nagrinėjamu atveju reikalavimo dėl servituto atlygintinumo nepareiškė nė viena šalis, todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė pagrįstai.

18Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsakovų teisių ribojimas šiuo atveju atitinka proporcingumo bei savininkų interesų pusiausvyros principus.

19Patikslintina, kad servitutas nustatytas pagal UAB „Geometra“ 2006-04-24 planą (8 tomas, b.l.12).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Patikslinti, kad servitutas nustatytas pagal UAB „Geometra“ 2006-04-24 planą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašo (6 t., b.l. 2-3, 9 t., b.l. 140) nustatyti 129 m2 ploto kelio... 3. Nurodo, kad ieškovas V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo... 4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu (10 t.,... 5. Sprendime nurodyta, kad ieškovas pagal 2005-04-08 pirkimo - pardavimo sutartį... 6. Atsakovai apeliaciniu skundu (10 t., b.l. 42-47) prašo šią civilinę bylą... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą (10 t., b.l. 53-54) tretysis asmuo... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą (10 t., b.l. 56-58) ieškovas nurodo, kad su... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai... 13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą... 15. Civilinės bylos sustabdymas – laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 16. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos... 17. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo... 18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad... 19. Patikslintina, kad servitutas nustatytas pagal UAB „Geometra“ 2006-04-24... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti... 22. Patikslinti, kad servitutas nustatytas pagal UAB „Geometra“ 2006-04-24...