Byla e2-11488-861/2015
Dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Romai Railianienei,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.,

4atsakovui K. M.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 101,53 EUR dydžio žalą dėl nukentėjusio J. K. sveikatos sutrikdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-160- 816/2012, kurioje kaltinamasis buvo K. M., o nukentėjusiuoju pripažintas J. K.. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo J. K. gydymą, tačiau teismas baudžiamąjį procesą K. M. atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Paaiškino, kad nukentėjusysis J. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 101,53 EUR. Pažymėjo, kad baudžiamojo proceso nutraukimas dėl senaties nėra kaltininko išteisinimas. Nurodė, jog atsakovui 2014-09-12 ir 2014-11-13 buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

7Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog niekada nepripažino kaltės dėl J. K. sveikatos sutrikdymo, kadangi J. K. atžvilgiu fizinį smurtą galimai naudojo kiti asmenys, kurie nebuvo nustatyti, be to, asmuo pripažįstamas kaltu tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme ir priimus apkaltinamąjį nuosprendį, o nagrinėjamu atveju teismas bylos nenagrinėjo, atsakovo kaltės neįrodė bei paliko nenagrinėtą ieškovo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apskundė jį apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-01-15 priėmė nutartį, kuria ieškovo apeliacinį skundą atmetė, taigi, negalint konstatuoti asmens kaltės baudžiamosios teisės prasme, baudžiamajame procese iš esmės negali būti sprendžiamas ir padarytos žalos atlyginimas, kadangi norint išspręsti civilinį ieškinį, iš esmės turi būti nustatytos visos sąlygos – padaryta žala, veika, turinti nusikaltimo požymių, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarytos žalos.

82015-04-14 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.

92015-04-14 teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-160- 816/2012, kurioje kaltinamasis buvo K. M., o nukentėjusiuoju pripažintas J. K.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo J. K. gydymą, tačiau Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-09-24 civilinėje byloje Nr. 1-160- 816/2012 nutartimi baudžiamąjį procesą K. M. atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovo teigimu, nukentėjusysis J. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, todėl ieškovas patyrė 101,53 EUR dydžio žalą. Atsakovui 2014-09-12 ir 2014-11-13 buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

12Dėl žalos priteisimo.

13Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

14Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi atsakovas buvo kaltinamasis baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas sumušęs nukentėjusį J. K., J. K. buvo teikiamos gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto, ir dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolius – 101,53 EUR. Svarbu pažymėti, kad ieškovui žalos atlyginimo atveju yra paskirta pareiga įrodyti žalą, jos dydį, atsiradimo būdą. Tai įrodinėdamas, ieškovas turi pateikti faktinius duomenis apie žalą, konkrečiam asmeniui priskirtinus neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos. Taigi, atsakovo atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti asmens nesąžiningus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp tų veiksmų bei žalos atsiradimo.

15CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai spręsti apie ieškovui dėl atsakovo kaltės padarytą finansinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

17Remiantis byloje esančia Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 1-160-816/2012 matyti, kad K. M. buvo kaltinamas nežymiai sutrikdęs J. K. sveikatą, tačiau teismas nutraukė baudžiamąjį procesą prieš K. M., kaltinamą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, suėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir paliko nenagrinėtu civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį, kas reiškia, jog kaltinamasis pripažintas kaltu nebuvo. Dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 1A-115-92/2013 atmetė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog kaltinamasis K. M. nebuvo pripažintas kaltu ir nebuvo įrodyta atsakovo kaltė nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad prašomą priteisti pinigų sumą, kuri buvo skirta J. K. gydymui, turi atlyginti būtent atsakovas. Be to, 2015-03-24 teismo posėdžio metu ieškovo atstovei buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovo atstovė jokių prašymų neturėjo. 2015-04-14 teismo posėdžio metu teismas pakartotinai ieškovo atstovei išaiškino įrodinėjimo pareigą, tačiau ir šio posėdžio metu ieškovo atstovė jokių prašymų neturėjo. Taigi, ieškovas nepateikė tinkamų faktinių įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kuri susidarė dėl J. K. sveikatos sutrikdymo.

18Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, neįrodžius ieškovui padarytos žalos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui nekyla ir nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 101,53 EUR dydžio žalą, taigi, ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas.

19Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, minėtos palūkanos nepriteistinos.

20Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

21Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 2,90 EUR suma, iš ieškovo jos nepriteistinos.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Romai Railianienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.,... 4. atsakovui K. M.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi... 8. 2015-04-14 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį... 9. 2015-04-14 teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme,... 12. Dėl žalos priteisimo.... 13. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 14. Ieškovo teigimu, atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės... 15. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės,... 17. Remiantis byloje esančia Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-14... 18. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, neįrodžius ieškovui padarytos... 19. Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesines... 20. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 21. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...