Byla 2A-301-881/2019
Dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-300-599/2017 pagal buvusios ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ teisių perėmėjos akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė UAB ,,Vilniaus energija“, kurios teises perėmė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. M. 207,20 Lt (60,01 Eur) skolos už suteiktą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., 35,45 Lt (10,27 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją daugiabučiame name, esančiame adresu ( - ), Vilniuje. Butas ginčo laikotarpiu iki 2011 m. balandžio 21 d. priklausė atsakovui, kurio šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, taigi pagal CK 6.384 straipsnį ir 1.71 straipsnį, laikoma, jog šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis yra skirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Komisijos 2005 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Atsakovas už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. liko skolingas 207,20 Lt / 60,01 EUR sumą, palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. priskaičiuota 35,45 Lt / 10,27 EUR. Be to, pastato, esančio adresu ( - ), Vilniuje šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, todėl visiems namo gyventojams yra skaičiuojama už šilumos energiją, priskirtą bendroms reikmėms bei mokesčiai už cirkuliaciją. Šios prejudicinės aplinkybės buvo nustatytos, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-1516-619/2013 paliko nepakeistą. Šio ieškinio reikalavimai išieškoti įsiskolinimą yra tęstiniai prejudicinės bylos Nr. 2A-1516-619/2013 atžvilgiu, todėl atsakovas, kaip bendraturtis, turi mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovė ginčo laikotarpiu nebuvo karšto vandens tiekėja minėtu adresu, todėl namo gyventojų prašymu šiame name buvo taikomas gyventojų pasirinktas antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Tokiems ginčams išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra taikoma, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei įsiskolinimą arba ją sumažinti. Komisija atsisakė priimti ieškovės prašymą išspręsti ginčą tarp vartotojo, t. y. buto savininko ir energetikos įmonės. Šiame ieškinyje ieškovė nereiškia atsakovui reikalavimo apmokėti už karštą vandenį, todėl atsakovo argumentai dėl karšto vandens tiekimo veiklos yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė atsakovui išsiuntė tikslias bei išsamias sąskaitas, kuriose yra nurodyti visi teisės aktuose nustatyti duomenys. Šilumos apskaitos prietaiso, atitinkančio teisinės metrologijos reikalavimus, fiksuojančio daugiabučiame name suvartotą bendrą šilumos kiekį rodmenys laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. buvo nurašomi šilumos punkte, o laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. buvo nuskaitomi teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuotoliniu būdu ir nuo 2011 m. vasario 1 d. vėl buvo nurašomi šilumos punkte. Pastate, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, sumontuoto įvadinio šilumos skaitiklio KATRA SKS-3 tipas yra patvirtintas su nuolatine duomenų perdavimo funkcija ir skaitiklis yra įrašytas Lietuvos matavimo prietaisų registre bei turi tai patvirtinantį pažymėjimą, metrologiškai įteisintas 2003 m. liepos 18 d.

83.

9Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo energijos kiekio, už kurį yra reikalaujama mokėti, atsakovas faktiškai negavo, todėl ir neprivalo mokėti už negautą šilumos energiją, o į bendro naudojimo patalpas nėra faktiškai patiektas šilumos ir karšto vandens kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovė pagal ieškovės neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus ir metrologiškai nepatikrintus karšto vandens ir šilumos skaitiklius. Ieškovė šilumos ir karšto vandens apskaitą atsakovo name vykdė nesilaikydama teisinės metrologijos reikalavimų, o dalies asmeninio naudojimo patalpų apskritai neįtraukė į šilumos paskirstymą, todėl ieškovės vykdytas šilumos paskirstymas bei karšto vandens apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiškios, neskaidrios, neteisėtos, nesąžiningos bei turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo požymių, taigi ieškovė pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias šilumos ir karšto vandens apskaitą, o taip pat ir Energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, CK bei Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Ieškovės paskaičiavimai už šilumą ir karštą vandenį ginčo laikotarpiu yra netikslūs, taigi ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos dydžio. Ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tokiu būdu pažeidė Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti ieškovė naudojo šilumos apskaitos prietaisus, kurie ginčo laikotarpiu neturėjo galiojančių metrologinių patikrų. Naudoti šilumos skaitiklių rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. Įsakymo Nr. 424 22 punktas bei Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Įsakymo Nr. 1-297 55.3 ir 185.4 punktas. Ieškovė taikė netinkamus metodus šilumos kainai apskaičiuoti (4 ir 5 metodus), tuo tarpu ginčo atveju turėjo būti taikomas metodas Nr. 10, kurį taikant, skolos dydis būtų ženkliai mažesnis.

104.

11Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad šioje civilinėje byloje dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo ar karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo nėra aišku, kokią išvadą pagal savo kompetenciją galėtų pateikti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota pasisakyti dėl atsakovo klausimų, keliamų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl prašė teismo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 60 EUR skolos, 10,26 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 70,26 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,84 EUR sumą už GRT pažymą bei 20,85 EUR žyminį mokestį.

156.

16Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokesčių už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį paskaičiavimui buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, bei Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005 m. gegužės 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra 207,20 Lt (60,01 EUR), palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. priskaičiuota 35,45 Lt(10,27 EUR). Ieškovė 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu dėl skolos apmokėjimo Nr. 012-02-14251R prašė atsakovo apmokėti susidariusią skolą iki 2013 m. gegužės 31 d. Byloje įrodymų apie tai, jog atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė.

177.

18Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį, buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovui ginčo mokesčius už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Kadangi ieškovė faktiškai tiekė centralizuotą šilumos energiją, šilumos energiją šalto geriamojo vandens pašildymui ir cirkuliaciją daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, kuriame ( - ) butas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui, teismas ieškinį tenkino.

198.

20Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra priimti prejudiciniai teismų sprendimai atsakovo atžvilgiu už ankstesnį laikotarpį. Civilinėje byloje Nr. 2-1365-534/2011 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. 2A-1-619/2013 paliko nepakeistą, nurodydamas, jog atsakovas P. M., t. y. kaip buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, savininkas privalo mokėti už šilumos energiją bendroms reikmėms.

219.

22Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2821-160/2015 ieškovo P. M. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu šioje dalyje minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai netenkino ir ieškovų P. M. bei J. M. reikalavimo dėl UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimo atlikti pateiktos šilumos ir karšto vandens paskaičiavimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karšto vandens apskaitą pastate, iš mokėtinų sumų atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, jog UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 581,19 Lt skolos išieškojimo už šilumos energiją ir 56,79 Lt palūkanų išieškojimo iš atsakovo P. M., t. y. kaip buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, savininko. Teismas nustatė, kad atsakovui P. M. nuosavybės teise priklausantis butas nėra centralizuotai šildomas, t. y. jis yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Faktinė aplinkybė, dėl kurios ginčo tarp šalių nekilo, kad atsakovas P. M. yra atsijungęs nuo viso namo šilumos sistemos ir jam priklausančioms patalpoms apšildyti jis nesinaudoja centralizuotai visam namui teikiama šilumos energija, jo, t. y. kaip ir kitų namo bendrojo naudojimo patalpų (t. y. tų patalpų, kurios nepriklauso atskiriems butų ar kitos paskirties patalpų savininkams) bendraturčio pareigoms neįtakoja. CK normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, o tame tarpe ir mokesčius, rinkliavas ar kitas įmokas, be to, šilumos energija yra tiekiama visam daugiabučiam namui ir daugiabučio namo gyventojų (visų kartu) suvartota energija yra apskaitoma daugiabučio namo įvade esančiu šilumos apskaitos prietaisu – skaitliuku, o tai reiškia, kad atsakovas P. M., t. y. kaip šio namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Vilniaus apygardos teismas atmetė atsakovo P. M. samprotavimus dėl neteisingai bei nepagrįstai suskaičiuotų mokesčių, nes UAB „Vilniaus energija“ tiektam į daugiabutį namą šilumos kiekiui nustatyti apskaitos prietaisai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jie buvo neparemti jokiais objektyviais duomenims. Išnagrinėtoje byloje atsakovas P. M. savo skundą grindė ir tuo argumentu, kad UAB „Vilniaus energija“ naudoja karšto vandens skaitiklius, kurie nėra metrologiškai patikrinti, tačiau teismas pažymėjo, jog UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpiu nebuvo karšto vandens tiekėja, kadangi namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį geriamasis vanduo yra perkamas iš vandens teikėjo UAB „Vilniaus vandenys“ ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, karšto vandens tiekėjas vykdo metrologinę patikrą tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią civilinę bylą sutiko su UAB „Vilniaus energija“ argumentu, jog iš Taisyklių 48.5 lingvistinės analizės išplaukia tai, kad įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio prieš pašildytuvą, esant dvilaipsniam karšto vandens ruošimo įrenginiui, negalima, todėl tokiu atveju turi būti taikomas matavimo priemonių komplektas, sudarytas iš įvadinio šilumos skaitiklio, skirto visam šilumos, pateiktos į pastatą, kiekiui išmatuoti, ir šildymo šilumos skaitiklio. Teismas pagrįstais pripažino UAB „Vilniaus energija“ argumentus, kad byloje nustačius, jog atitinkamame name įrengtas dvilaipsnis karšto vandens ruošimo įrenginys, UAB „Vilniaus energija“ nebėra procesinės pareigos įrodinėti, kad karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio šiame pastate įrengti nėra techninės galimybės, kadangi tokia situacija aiškiai yra aptarta ir įvardyta teisės aktuose. Teismas taip pat konstatavo, jog UAB „Vilniaus energija“ priklausantys skaitikliai šiuo metu nėra įrengti tik tuose butuose, kurių savininkai nesudaro galimybės tai padaryti. Duomenų, patvirtinančių tai, kad ginčo daugiabučio namo savininkai būtų įstatyme nustatyta tvarką nutraukę pastato, esančio adresu ( - ), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nėra.

2310.

24Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog minėtuose prejudiciniuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos šioje civilinėje byloje.

2511.

26CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, o taip pat ir jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius, be to, atsakovas šioje civilinėje byloje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių prejudicija neturėtų būti taikoma, t. y. atsakovas nenurodė, kokie teisės aktai ir kokios konkrečios faktinės aplinkybės iš esmės pasikeitė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nebegali iš naujo kelti klausimo dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, taigi iš naujo dėl jų nepasisakė.

2712.

28Atsakovas nurodė, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perskaičiavus kainas už ginčo laikotarpį atsakovo skola sumažės, todėl šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimo suma yra netiksli bei neįrodyta. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai konstatavus tikslią vartotojų galimai permokėtą sumą, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl galimų permokų, jeigu tokios susidarytų, šilumos vartotojams grąžinimo, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus apie tai, kad jis šiuo metu nėra šilumos vartotojas ir jam galimai permokėta suma už ginčo laikotarpį nebus grąžinta.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3013.

31Atsakovas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

3214.

33Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3414.1. Centralizuotos šilumos energijos kainos, kurias ieškovė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. taikė atsakovui, apskaičiuodama tariamo įsiskolinimo dydį, yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Šis teismo sprendimas reiškia, kad šilumos energijos kainos nuo 2010 m. iki 2015 m. yra panaikintos, todėl pirmos instancijos teismas CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu privalėjo šią bylą sustabdyti, kol Komisija nenustatys naujų kainų ginčo laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., įvykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Pirmos instancijos teismas pats negalėjo nustatyti šilumos energijos kainos ginčo laikotarpiui. Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

3514.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo karšto vandens tiekėja, todėl neturėjo prievolės sutvarkyti karšto vandens skaitiklių metrologinių patikrų. Šios išvados yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir kitose bylose tarp tų pačių asmenų nustatytoms aplinkybėms. Byloje yra pateiktas Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktas Nr. PA-565(V11), surašytas ( - ) namui, kuris patvirtina, kad ginčo laikotarpiui ieškovė nebuvo sutvarkiusi namo karšto vandens apskaitos pagal teisinės metrologijos reikalavimus. Be to, prejudicinė aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu visi namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, buvo nustatyta Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017, kurioje įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pripažinta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas UAB „Vilniaus energija “ ginčo laikotarpiu pažeidė metrologijos reikalavimus. Taigi teismas nepagrįstai ignoravo administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017 nustatytas prejudicines aplinkybes, kurių iš naujo nebereikėjo įrodinėti.

3614.3. Nors ieškovė ginčijo aplinkybę, kad ji buvo karšto vandens tiekėjas atsakovo name ginčo laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta ne tik 2017m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-514-815/2017, bet ir kitose bylose, vykusiose tarp P. M. ir daugiabučio namo ( - ), Vilniuje, šilumos ir karšto vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, perėmusio SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas. Visose bylose buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ yra daugiabučio namo ( - ) karšto vandens tiekėjas. Tai nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2003, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A35-1234/2003 ir kt. Taigi ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo karšto vandens tiekėja atsakovo name. Atsakovas įrodė, kad jo namo butų savininkai nebuvo pasirinkę 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji nėra karšto vandens tiekėja ginčo name. Šias aplinkybes privalo įrodyti ieškovė, jei ji jomis remiasi. Atsakovo nurodytu gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu (2010 m. balandis-birželis) galiojusi ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Taigi nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą detalizavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A525-445/2014 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą vertino, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, ar buvo atlikti visi reikiami veiksmai 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo be karšto vandens tiekėjo pasirinkimui. Šioje byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog gyventojams galimai pasirinkus 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, ieškovė sudarė gyventojais sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo. Analogiškomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu byloje Nr. I-442-18/2011 (kuria vadovaujasi pareiškėjas), vertindamas Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktus (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2011 m. spalio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., dabar Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktai) tuo aspektu, jog juose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su šilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo, nurodė, jog šis reikalavimas išplaukia iš Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis, tuo tarp iš byloje esančių įrodymų nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo laikotarpiu ieškovų namo gyventojai būtų tinkamai nusprendę pasirinkti 2-ąii karšto vandens ruošimo būdą.

3714.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, nes ieškovė į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį.

3814.5. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 išaiškino, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsižvelgiant į tai, šilumos tiekėjo parduotas šilumos kiekis turėtų būti lygus į daugiabutį namą patiektam šilumos kiekiui, kuris apskaitomas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis. Kadangi panaši praktika – įpareigojimas vartotojams sumokėti už su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį – buvo taikoma ir iki minimo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, todėl ir kasacinio teismo išaiškinimai, priimti iki 2008 m. sausio l d., yra aktualūs šioje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendraturčių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių). Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – tai viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tam, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti skirtumą tarp šilumos kiekio, kurį sunaudoja konkretūs daugiabučio namo vartotojai, besinaudojantys centralizuoto karšto vandens tiekimo sistema, ir šilumos kiekio, kuris sunaudojamas bendroms daugiabučio namo reikmėms, pastate turi būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai. Sistemiškai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio l, 2 dalis, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 (2014 m. birželio l d. redakcija), 74.2.2 punktą, reglamentuojančius vieną iš dedamųjų, į kurią yra atsižvelgiama perskaičiuojant šilumos bazinės kainos pastoviąją dedamąją, matyti, kad, šilumos tiekėjui esant ir karšto vandens tiekėju, visas pastate suvartotas šilumos kiekis gali būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams tik tiekėjui įvykdžius visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name. Tai lemia, kad šilumos, kartu ir karšto vandens tiekėjas turi pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name ir nors šios pareigos vykdymui terminas pirmiau minėtame įstatyme expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytas, tačiau tik ją įvykdžius atsiranda įstatyme numatytos prielaidos, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskirti ir išdalinti apmokėti vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-382-858/2016). Šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį paprastai susidaro tada, kai karšto vandens vartotojai deklaruoja ne visą faktiškai suvartotą karštą vandenį, o pastate neįrengti nuotolinio valdymo apskaitos prietaisai, leidžiantys šilumos tiekėjui nepriklausomai nustatyti kiekvieno vartotojo suvartojamą karštą vandenį, taip pat tada, kai dėl karšto vandens tiekimo sistemos ypatumų karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) yra suvartojama daugiau šilumos kiekio nei Komisijos nustatyti normatyvai. Taigi tais atvejais, kai nėra tinkamai įrengtų apskaitos prietaisų, nėra galimybės ir atskirti, dėl kokių priežasčių susidarė šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį ir ar jis gali būti išdalytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų įrengti metrologiškai patikrinti, teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, visą šilumos kiekį už nepaskirstytą karštą vandenį laikyti bendraturčių mokesčiu yra nepagrįsta, nes, kaip nurodyta pirmiau (žr. šios nutarties 59 punktą), karšto vandens temperatūros palaikymas (cirkuliacija) skirtas visų pirma karšto vandens vartotojų poreikiams patenkinti ir tik jo dalis yra skiriama cirkuliacijos sistemai išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokėjimo už šilumos kiekį, sunaudotą nepaskirstytam karštam vandeniui, ieškovams teigiant, kad, šilumos tiekėjai neįvykdžius teisės aktų reikalavimų ir neįrengus apskaitos prietaisų, šilumos kiekio nepaskirstytam karštam vandeniui sąnaudos negali būti tiksliai apskaičiuotos, šilumos tiekėja neįvykdė įstatyme jai nustatytos imperatyvios pareigos užtikrinti tinkamą duomenų apskaitą, todėl į patalpų šildymą neturi būti įtraukta šilumos energija nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. Taigi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiškai sunaudotą ir karšto vandens vartotojams nepaskirstytą šilumos kiekį, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio l dalies nuostatomis, šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti šilumos kiekio už nepaskirstytą karštą vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams.

3914.6. Bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl padarė klaidingą išvadą, leisdamas šilumos tiekėjai skaičiuoti mokesčius už šilumos kiekį nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. Šiai išvadai neturi įtakos aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 buvo pratęstas skaitiklių įrengimo veiklos planas iki 2017 m. kovo l d. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio l dalyje įtvirtintos nuostatos, kad nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams, taikymas siejamas su tam tikros sąlygos buvimu, t. y. jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Atitinkamai yra naikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti UAB „ Vilniaus energija“ mokėjimus, priskirtus už šilumos kiekį nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, ir ši ieškinio dalis tenkinta. Kadangi atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nedaro įtakos šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius apskaitos prietaisus vykdymui, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė privalo atlikti ieškovams patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės l d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimdama šilumos energijos kiekį, priskirtą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes į ieškiniu reikalaujamą apmokėjimą už atsakovui nepatiektą šilumos energiją yra įtraukta ir šilumos energija už neapskaitytą karštą vandenį, kurios ieškovas neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą, nes nebuvo sutvarkęs karšto vandens apskaitos name.

4014.7. Bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009, nes neįvertino atsakovo argumentų dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų, ypač esančių palėpėje, neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą name, dėl ko atsakovui buvo priskirta neproporcingai didelė šilumos dalis. Atsakovo pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šios palėpės ir sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai), nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Be to, teismas neįvertino, kad šių patalpų aukštis skiriasi, todėl šilumos energija turėjo būti skirstoma pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Rūsyje esančios butų pagalbinės patalpos turėjo būti įtrauktos į šilumos paskirstymą kaip kitos šildomos patalpos. Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 matyti, kad pagal 5-ąjį metodą šilumos energija yra skirstoma pagal butų ar patalpų, įskaitant pagalbines, naudingąjį plotą, neatsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas šilumos paskirstymo auditas, arba atsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas šilumos paskirstymo auditas. Atsakovo name butų ir jų pagalbinių patalpų, esančių rūsyje aukštis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal būtų ir jų pagalbinių patalpų tūrį, o ne plotą, kaip to reikalauja Nr. 5 metodo 5.1.2. punktas tais atvejais, kai patalpų aukštis nevienodas.

4114.8. Kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, proporcingai pagal nuosavybes teise valdomas visas asmenines patalpas, nes taip nustato įstatymas ir gyventojai dėl to neprivalo papildomai susitarti. Priešingai, jei dalis butų savininkų geranoriškai norėtų įvykdyti kitų butų savininkų prievoles, jie galėtų tai padaryti tik geranoriškai bendru šalių susitarimu. Būtent todėl atsakovas ir tvirtina, kad butų šildomos pagalbinės patalpos (sandėliukai), kurios nebuvo įtrauktos į paskirstymą, galėtų būti neįtrauktos į šilumos energijos paskirstymą tik tuo atveju, jei būtų priimtas visų butų savininkų sprendimas dėl dalies jų asmeninių patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą, nes kiti butų savininkai geranoriškai sutiktų sumokėti šildomų pagalbinių patalpų, kurio nebuvo įtrauktos į paskirstymą, šildymo išlaidas, ir šio sprendimo pagrindu butų savininkai kreiptųsi į Komisiją dėl metodo Nr. 5 pakeitimo Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto pagrindu. Tačiau byloje apie tai nėra duomenų, o priešingas aiškinimas galėtų iškreipti tokios prievolės proporcingumo principą ir suinteresuotų asmenų daugumos valia nulemti jiems neproporcingai mažas išlaidas (arba net jų nepatirti), kitiems - neproporcingai dideles prieš jų valią.

4214.9. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kad šilumos paskirstymas teisėtai atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą, nes toks įstatymų aiškinimas tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701-2015. Minėtoje byloje kasacinis teismas įpareigojo šilumos tiekėją perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą, nes šilumos tiekėjas, nebūdamas pakankamai apdairus kaip verslininkas, nepriskyrė dalies šilumos energijos asmenino naudojimo palėpei, apie kurios įsigijimą vartotojai nepranešė tiekėjui. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją pagal metodą Nr. 4 ir Nr. 5, įtraukiant daugiabučio namo palėpėje esančius kitos paskirties patalpų plotus, yra siejamas su bendraturčių jai padarytais nuostoliais, nevykdant savo pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpoms pateiktą šilumos energiją proporcingai jiems priklausančiai daliai. Nebūdami sąžiningais ir nevykdydami pareigos pranešti apie duomenų, reikšmingų mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, pasikeitimą patalpų savininkai negali atsidurti geresnėje padėtyje ir, gaudami paslaugą, nemokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą proporcingai savo daliai (CK 6.385, 6.388 straipsniai). Pagal CK 4.76 straipsni, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Į tokių nuostolių atlyginimą turi teisę ir šilumos tiekėjas, jei dėl trečiųjų asmenų kaltės netinkamai paskirstė šilumos energiją, o atlikdamas perskirstymą iš naujo dėl to patyrė nuostolių. Šilumos tiekėjas neturi kasdien domėtis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenis, tačiau šilumos tiekėjui yra įstatyme numatyta pareiga teisingai paskirstyti suvartotą šilumos kiekį, o tam būtina naudoti tikslius ir teisingus duomenis, kuriuos gauti šilumos tiekėjas turėjo visas galimybes ir pareigą. Šios pareigos nepaneigia aplinkybė, kad atsakovas iki 2011 m. gruodžio 6 d. nežinojo apie atidalintą neįrengtos pastogės patalpą. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas numato, kad vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju, nei atidalintos pastogės patalpos savininkai, nei namo administratorius nepranešė šilumos tiekėjui apie duomenų, reikalingų mokėjimams už bendrojo naudojimo patalpų šilumą apskaičiuoti, pasikeitimą. Dėl šios priežasties atsakovas ginčo laikotarpiu neteisingai paskirstė mokėjimus už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nors atsakovas laikosi pozicijos, kad šilumą paskirstė teisėtai pagal turimus duomenis apie name esančius butus ir kitas patalpas, teisėjų kolegijos nuomone, paaiškėjus, kad šie duomenys buvo neteisingi ir dėl to ieškovei buvo priskaičiuota per daug mokesčiu, atsakovas privalo perskaičiuoti ieškovei tenkančius mokėjimus. Ta aplinkybė, kad ieškovė nėra atsiskaičiuosi su atsakovu už šildymą laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., neturi reikšmės ieškovei tenkančių mokėjimų perskaičiavimui. Remiantis išdėstyta praktika, atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas privalo mokėti didesnę kainą už 1 kv. m. šildymą tik todėl, kad namo administratorius ir kitų butų bendraturčiai nenurodė pasikeitusio jų butų ir pagalbinių patalpų plotų. Taigi ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendro naudojimo patalpų šildymui, jei šios pagalbinės patalpos nešildomos, arba neįtraukė šių patalpų į šildomų butų naudingą plotą, jei šios patalpos laikytinos šiltomis patalpomis.

4314.10. Bylą nagrinėjęs teismas, nenustatydamas atsakovo faktiškai suvartoto šilumos energijos kiekio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009. Teismas nusprendė, kad ieškovė perdavė atsakovui ginčo energijos kiekį, remdamasis tik prielaidomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė faktiškai perdavė centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalaujama apmokėti. Tokius teismo motyvus, paremtus tik prielaidomis, paneigia į bylą yra pateikta atsakovo užsakymu atlikta šilumos energijos paskirstymo audito ir teismo paskirtos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovas faktiškai negavo jam priskirto energijos kiekio. Taigi teismas netyrė įrodymų ir visiškai nesiaiškino, kokį šilumos energijos kiekį atsakovas faktiškai gavo ginčo laikotarpiu. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės atlikto šilumos energijos paskirstymo, kurio skaičiavimų ieškovė nepateikė į bylą, nusprendė, jog ieškovės lentelėse pateikti paskirstymo skaičiavimų rezultatai yra teisingi, tik todėl, kad taip neva nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vien tik aplinkybė, kad atsakovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti perskaičiavimą civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013 pagal Komisijos metodus buvo atmestas, savaime nereiškia, kad ieškovės atlikti šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai buvo teisėtai atlikti pagal Komisijos metodus, nes teismas šių aplinkybių apskritai netyrė. Faktiškai gautos šilumos energijos kiekis yra fakto klausimas, kurio dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl faktiškai gauto energijos kiekio, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka tiek vartotojui, tiek šilumos tiekėjui (CPK 178 str.). Faktiškai gauto energijos kiekio dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (energetiniais auditais, skaičiavimais, ekspertizėmis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai, neteisėtai ir pažeisdamas šalių rungimosi principą nusprendė, kad atsakovo į bylą pateiktas energijos paskirstymo ir suvartojimo audito aktas ir kitoje byloje atlikta šilumos energijos suvartojimo už ginčo laikotarpį ekspertizė nepaneigia ieškovės apskaičiuoto ir butui priskiriamo šilumos kiekio, audito išvada nėra konkreti, nes nėra apskaičiuota ir nurodyta, koks šilumos kiekis butui buvo priskirtas nepagristai, bet kokie specialistų šilumos kiekio paskaičiavimai, jeigu jie atlikti ne pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, negali būti laikomi teisėtais ir jais vadovaujamasi. Tokie teismo motyvai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas apskritai nevertino, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka pertvarkytus namo šildymo įrenginius, nors atsakovas tvirtino, kad pakeitus atsakovo buto šildymo būdą, ieškovė privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 10, atsakovo butui nepriskirdamas jokios centralizuotos šilumos energijos kiekio už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal audito išvadas. Taigi teismas nesiaiškino, ar ieškovės parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius, o pati ieškovė šių aplinkybių net neįrodinėjo, nepaisant to, teismas nusprendė, kad ieškovė parinko tinkamą šilumos paskirstymo metodą ir jį taikė tinkamai.

4414.11. Bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo 10,27 EUR metinių materialiųjų palūkanų už ginčo laikotarpį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje išaiškinta, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki tariamos skolos už atsakovui nepatiektą šilumos energiją susidarymo metu), apibrėžiančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.). Taip pat pirmos instancijos teismas neįvertino, kad palūkanos paskaičiuotos nuo visos ieškinio sumos, kurią sudaro daug už kiekvieną mėnesį susidariusių skolų, o ne viena skola, todėl palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo kiekvienos mėnesinės skolos atskirai, ir nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties, kurią taikyti prašė atsakovas.

4515.

46Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4715.1. Vilniaus šilumos tinklai teisės aktų nustatyta tvarka patiekto šilumos kiekio paskirstymą ir mokesčių skaičiavimą atlieka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d., naudodama būtent Vilniaus šilumos tinklams nuosavybės teise priklausančią naujai sukurtą pardavimų apskaitos ir valdymo informacinę sistemą. Vilniaus šilumos tinklai neturi prieigos prie Vilniaus energijos duomenų bazės ir ją sudarančių istorinių duomenų, prie Vilniaus energijos turimų retrospektyvių duomenų ir dokumentų apie Vilniaus energijos kaip šilumos tiekėjos veiklos laikotarpiu (nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.) vykdytą šilumos kiekio skirstymą ir mokesčių skaičiavimą. 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutartis nenumato Vilniaus šilumos tinklams teisės naudotis Vilniaus energijos istorine klientų duomenų baze ir / ar vykdyti perskaičiavimus už Vilniaus energijos ūkinės veiklos laikotarpį.

4815.2. Atsakovas nurodo, kad byla neva turėjo būti sustabdyta, kol Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys naujas šilumos kainas. Komisija savo tinklalapyje www.regula.lt skelbia, jog vykdydama Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo sprendimą perskaičiuos UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamąsias dedamąsias, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama j minėtą perskaičiavimą, priims sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarys, šilumos vartotojams grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsiskaitęs už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui, patiektą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., nėra įvykdęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo. Valstybėje yra numatytos procedūros bei terminai ir šios procedūros Komisijos yra atliekamos, siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, o taip pat, esant poreikiui, jeigu bus susidarę vartotojų permokos, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus. Taigi valstybėje sukurtas mechanizmas, Komisija atlieka atitinkamas procedūras, todėl nėra pagrindo šios civilinės bylos, kurioje sprendžiamas skolos klausimas, stabdymui. Ši civilinė byla, iškelta dar 2014 metais, ir jau buvo kelis kartus sustabdyta, iki kol buvo išnagrinėtos kitos bylos: Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-2821-160/2015; Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. 1-514-815/2017. Atsakovo argumentai dėl bylos sustabdymo neatitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo.

4915.3. Apelianto teigimu, kitose bylose prejudiciniai faktai, kad Vilniaus energija nebuvo karšto vandens tiekėja atsakovo name ( - ), Vilniuje, nustatyti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d., bet ne už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimai susiję su skirtingu laikotarpiu ir norima „kitaip“ išaiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, negali pateisinti nukrypimo nuo teisinio tikrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detalizavo bylos medžiagą, nurodydamas ir teismų priimtus prejudicinius sprendimus.

5015.4. Akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus energija nebuvo pastato, esančio ( - ), Vilniuje, karšto vandens tiekėja (namo gyventojai buvo pasirinkę antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytųjų); namo gyventojų prašymu Vilniaus energija nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo karšto vandens tiekėjos veiklą šiame name; nuo to laiko iki 2012 m. lapkričio mėnesio 45 butuose Vilniaus energija įrengė metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius; iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus energija butams, kurių savininkai sutiko pakeisti skaitiklius, juos įrengė, taigi apskaitą sutvarkė. Lietuvos apeliacinis teismas prejudiciniame 2016 m. gegužės 12 d. sprendime padarė išvadą, kad dėl to, jog karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste dar nėra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus energija nėra įvykdžiusi savo prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą name, kuriame yra ir P. M. priklausantys butai, ir tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus atlikti patiektos šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti perskaičiavimą.

5115.5. Apeliantas teigia, kad neva į iš jo reikalaujamą skolą yra įtraukti ir mokesčiai už šilumos energiją už neapskaitytą karštą vandenį, kuriuos Vilniaus energija neva neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą, nes nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos name. Ieškovės reikalavimas atsakovui P. M. ginčo laikotarpiu apima tik jo skolą už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui / šilumą bendroms reikmėms (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas P. M. ieškinys atsakovei Vilniaus energijai dėl mokesčių už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui / šilumą bendroms reikmėms perskaičiavimo). Atsakovui nebuvo skaičiuojami mokesčiai nei už karštą vandenį, nei už šilumą Buto šildymui. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovo butas ginčo laikotarpiu atjungtas nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo daugiabučio namo savininkai būtų įstatyme nustatyta tvarka nutraukę pastato, esančio adresu ( - ), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

5215.6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo būtina vadovautis jau nustatytais prejudiciniais faktais; iš naujo nėra įrodinėjamos tos pačios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, kai Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. e2-2821-160/2015, Nr. e2A-282-823/2016 netenkino ieškovo P. M. reikalavimo dėl įpareigojimo Vilniaus energijai atlikti patiektos šilumos energijos perskaičiavimą iš mokėtinų sumų, atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip jau yra nustatyta teismų, ginčo laikotarpiu šioje byloje (iki 2011 m. balandžio 30 d.) pradinė ieškovė nebuvo karšto vandens tiekėja ( - ), Vilniuje name (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu).

5315.7. Ieškovė palaiko pradinės ieškovės paaiškinimus, išdėstytus ieškinyje ir dublike. Ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. balandžio) ( - ), Vilniuje name Vilniaus energija šilumos kiekį skirstė pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurie labiausiai atitinka namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Kartu su pradinės ieškovės Vilniaus energijos 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. 013-01-3045 yra pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai dėl ( - ), Vilniuje, name suvartotos šilumos apskaitos. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai apie ( - ), Vilniuje name suvartotos šilumos energijos kiekį ir jo paskirstymą ginčo laikotarpiu ir konkrečiai atsakovui priskirtą šilumos energijos kiekį už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui / šilumą bendroms reikmėms tenkinti; pradinė ieškovė 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 013-01-19359R detaliai paaiškino, kaip buvo apskaičiuotas buto ( - ) mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (bendroms reikmėms) ginčo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sprendime nurodyta daugkartine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisiniu reguliavimu ir priteisė iš atsakovo 60 EUR už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui / bendroms reikmėms.

5415.8. Apelianto vertinimu, šilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu skirstydama šilumą, neva turėjo vertinti namo butų savininkams priklausančių asmeninio naudojimo sandėliukų, esančių rūsyje, plotą. Tokia apelianto pozicija nepagrįsta. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pateiktų sąvokų apibrėžimus (4.12 punktą), būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas. Buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas – buto ar kitų patalpų visų kambarių, verslo patalpų ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p.). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 punkte. nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma; 145.4 punkte nurodyta, kad rūsio (pusrūsio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai – į rūsio (pusrūsio) plotą. Pagal teisinį reguliavimą namo rūsių plotas į namo naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą. Šiuo paneigiami apelianto argumentai.

5515.9. LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas numato būtent vartotojams pareigą pateikti šilumos tiekėjui duomenis apie jų butus / patalpas, reikalingus šilumos paskirstymui ir mokesčių skaičiavimui. Pateikti duomenys nėra vertinami atgal, o nuo jų pateikimo datos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vartotojai (butų / patalpų savininkai) pradinei ieškovei, kuri ginčo laikotarpiu vykdė licencijuotą šilumos tiekimo veiklą, būtų pateikę duomenis apie jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių sandėliukų plotus ir kt. Sandėliukai kaip turtiniai objektai nėra įregistruoti valstybės registre, byloje nėra duomenų, kad vartotojai - namo bendraturčiai - pradinei ieškovei Vilniaus energijai ginčo laikotarpiu būtų pateikę šių sandėliukų plotų, priklausomybės, šildymo būdo ir kitus duomenis. Teisės principai draudžia reikalauti to, kas neįmanoma.

5615.10. Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 taisyklės nustato šilumos kiekį skirstyti ir mokesčius skaičiuoti vertinant butų / patalpų naudingąjį plotą, ką teisėtai ir pagrįstai atliko pradinė ieškovė Vilniaus energija. Pažymėtina, kad atsakovas P. M. ieškiniu reiškė reikalavimą atsakovei Vilniaus energijai dėl šilumos kiekio perskirstymo ir mokesčių perskaičiavimo (įskaitant ir už laikotarpį, kuris aktualus šioje skolos byloje), tačiau jo ieškinys buvo atmestas.

5715.11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo buto ir rūsyje esančių patalpų aukštis nevienodas, todėl neva šilumos paskirstymas turėjo būti atliekamas vertinant tūrį. Atsakovas niekaip neįrodė šių teiginių (CPK 178, 179 str.). Namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą. Byloje nėra įrodymų, kad ( - ), Vilniuje butų aukščiai skirtingi, nėra įrodymų, kad namo bendraturčiai Vilniaus energijai būtų pateikę teisės aktų nustatyta tvarka (CK. 4.85 str., LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.) priimtą sprendimą dėl name suvartotos šilumos skirstymo vertinant ne butų naudingąjį plotą, o tūrį, nėra matininkų nustatytų duomenų apie visų name esančių butų / patalpų tūrius (šis duomuo nėra išviešintas Nekilnojamojo turto registre). Namo bendraturčiai Vilniaus energijai ginčo laikotarpiu nėra pateikę (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p.) jokių sprendimų ir duomenų, kurie galėtų sąlygoti šilumos skirstymą pagal butų tūrį, o ne pagal naudingąjį plotą. Teismų praktikoje (pvz. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1979-905/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1272-541/2015) yra konstatuota, jog kol pastato butų/patalpų savininkų duomenys apie jų butų / patalpų tūrius nėra nustatyti (apskaičiuoti) surinkti ir įforminti pagal teisės aktų reikalavimus ir pastato savininkai nėra nustatyta tvarka susitarę dėl individualaus šilumos paskirstymo metodo, šilumos tiekėjas šilumos paskirstymui ir mokesčių skaičiavimui pagrįstai taiko nekilnojamojo turto registre įrašytą butų / patalpų plotą.

5815.12. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, pradinė ieškovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, paskaičiavo atsakovui 5 % dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., kurios sudaro 10,26 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir atlieka kompensuojamąją funkciją. Šilumos energijos kaip prekės pirkimo - pardavimo, tiekimo - vartojimo teisiniai santykiai yra tęstiniai santykiai. Pagal CK 6.360 straipsnį turinį atsakovo nurodyta CK 6.360 straipsnio 5 dalis, galiojusi iki 2014 m. birželio, reguliavo santykius, kai įsigyjamas daiktas vienkartiniu sandoriu. Kaip aukščiau išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, įstatymo nustatytas materialiąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, taigi įskaitant ir ieškovę.

5915.13. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl neva 6 mėn. ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl materialiųjų palūkanų priteisimo, kai toks prašymas nebuvo reiškiamas nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, ir CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų.

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Apeliacinis skundas netenkinamas.

6216.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

6417.

65Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

6618.

67Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

6819.

69Antra, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pats nustatyti šilumos energijos kainos ginčo laikotarpiu, o turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenustatys naujų kainų ginčo laikotarpiui, t. y. laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., įvykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Apeliantas teigia, kad byla turėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu.

7020.

71CPK 163 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

7221.

73Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu nėra nagrinėjama jokia civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla, kuri būtų susijusi su nagrinėjama byla ir dėl kurios būtų negalima išnagrinėti šios bylos, todėl nesant privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos ir ją išnagrinėjo iš esmės.

7422.

75Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pats nustatyti šilumos energijos kainos ginčo laikotarpiu. Šis argumentas atmetamas, kadangi teismas šilumos energijos kainos pats ir nenustatinėjo. Šilumos kainą apskaičiavo pirminė ieškovė UAB ,,UAB ,,Vilniaus energija“ pagal tuo metu galiojusią tvarką, kurią detalizavo 2015 m. vasario 4 d. rašte Nr. 013-01-3045 ir 2016 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 013-01-19359R. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai apie ( - ), Vilniuje name suvartotos šilumos energijos kiekį ir jo paskirstymą ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., ir konkrečiai atsakovui priskirtą šilumos energijos kiekį už šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui / šilumą bendroms reikmėms tenkinti.

7623.

77Vilniaus šilumos tinklai šiuo metu teisės aktų nustatyta tvarka patiekto šilumos kiekio paskirstymą ir mokesčių skaičiavimą atlieka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d., remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03-78 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ galiojimo panaikinimo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 03-102 „Dėl energetikos veiklos licencijos akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ išdavimo“, naudodamasi Vilniaus šilumos tinklams nuosavybės teise priklausančia naujai sukurta pardavimų apskaitos ir valdymo informacine sistema.

7824.

79Kaip teisingai nurodo apeliantas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama minėtą administracinio teismo sprendimą, turi pareigą perskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias, o Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į minėtą perskaičiavimą, privalo priimti sprendimus dėl permokų, jeigu tokios susidarytų, šilumos vartotojams grąžinimo. Tačiau tam, kad atsakovas įgytų teisę į šilumos bazinės kainos perskaičiavimą, jis turi būti atsiskaitęs su ieškove už patiektą šilumos energiją. Tuo tarpu, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs už ginčo laikotarpiu pateiktą šilumos energiją. Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovė, valstybėje jau yra sukurtas kompensacinis mechanizmas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka numatytas procedūras, todėl neegzistuoja net ir fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas.

8025.

81Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo karšto vandens tiekėja. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą, nes jis yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, kadangi ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, jog nereiškia atsakovui reikalavimo apmokėti už karštą vandenį. Taigi, atsižvelgdamas į ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog visi apelianto nurodomi argumentai, susiję su karšto vandens tiekimu, karšto vandens skaitiklių metrologine patikra, apsirūpinimo karštu vandeniu būdais ir t. t., peržengia nagrinėjamos bylos ribas, todėl jų neanalizuoja ir atskirai dėl jų nepasisako.

8226.

83Ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.) ( - ), Vilniuje name pirminė ieškovė UAB ,,Vilniaus energija“ šilumos kiekį skirstė pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurie labiausiai atitiko faktinę namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 taisyklės nustato šilumos kiekį skirstyti ir mokesčius skaičiuoti vertinant butų / patalpų naudingąjį plotą.

8427.

85Byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. namo, esančio ( - ), Vilniuje, bendraturčiu buvo atsakovas, todėl jis turi pareigą sumokėti už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui / šilumą bendrosioms reikmėms (CK 4.76 straipsnis, CK 4.82 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, iki 2014 m. gruodžio 2 d. galiojusios redakcijos 25 straipsnis ir 29 straipsnio 3 dalis).

8628.

87Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, išaiškino, jog name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tokiu būdu, namo butų (patalpų) savininkas, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bei įrenginių bendrasavininkis, privalo apmokėti dalį name suvartotos šilumos, nepriklausomai nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo. Ši name suvartotos šilumos dalis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje įvardinta kaip šiluma, suvartota pastato bendrosioms reikmėms. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėje ar kt. patalpose, stovuose ir t. t.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu; butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 5 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi, daugiabučio namo bendraturtis, ne tik kaip šilumos vartotojas, tačiau ir kaip namo bendrasavininkis, privalo vykdyti pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą.

8829.

89Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės specifika lemia, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali keisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės subjektai, nei bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Buto ar patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 579/2003).

9030.

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/09, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pats bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir tinklų, išlaikymas yra pagrįstas ne faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčiu prievole šią nuosavybe išlaikyti. Taigi atsakovas privalo mokėti už šilumos energiją, skirtą bendro naudojimo objektams išlaikyti, nes tai padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę.

9231.

93Apeliantas taip pat teigia, kad šilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu skirstydama šilumą, turėjo vertinti ir namo butų savininkams priklausančių asmeninio naudojimo sandėliukų, esančių rūsyje, plotą. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 punktas nustato, jog būsto naudingas plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 punkte nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma; 145.4 punkte nurodyta, kad rūsio (pusrūsio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų taktišką paskirtį, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai – į rūsio (pusrūsio) plotą. Taigi gyvenamojo namo rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą nėra įskaičiuojamas, atitinkamai ir rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į butų naudingus plotus.

9432.

95Be to, apeliantas teigia, kad jam priklausiusio buto ir rūsyje esančių patalpų aukštis yra nevienodas, todėl šilumos paskirstymas turėjo būti atliekamas vertinant patalpų tūrį. Kadangi namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ( - ), Vilniuje skirtųsi visų butų aukščiai, teismas daro išvadą, jog pirminė ieškovė tinkamai paskirstė šilumos energiją pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą butų / patalpų plotą.

9633.

97Apeliantas tvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo 10,27 EUR metinių materialiųjų palūkanų už ginčo laikotarpį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje išaiškinta, kad CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki tariamos skolos už atsakovui nepatiektą šilumos energiją susidarymo metu), apibrėžiančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus, numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Taip pat, pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neįvertino, kad palūkanos paskaičiuotos nuo visos ieškinio sumos, kurią sudaro daug už kiekvieną mėnesį susidariusių skolų, o ne viena skola, todėl palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo kiekvienos mėnesinės skolos atskirai, ir nepagrįstai netaikė 6 mėnesių senaties, kurią taikyti prašė atsakovas.

9834.

99Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, pradinė ieškovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, turėjo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., kurios sudaro 10,26 Eur. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir atlieka kompensuojamąją funkciją. Civiliniame kodekse preziumuojama, jog nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl numatomas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

10035.

101Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog šilumos energijos tiekimo santykiams CK 6.360 straipsnio 5 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, negali būti taikoma, kadangi minėta teisės norma buvo taikoma vienkartinio daiktų įsigijimo atveju. Tuo tarpu šilumos energija nėra daiktas, o šilumos tiekėją ir vartotoją sieja ne vienkartiniai, bet tęstiniai santykiai.

10236.

103Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl 6 mėnesių ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl materialiųjų palūkanų priteisimo, kadangi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje yra nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

10437.

105Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

10638.

107Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

10839.

109Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti. Jau minėta, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 25330/07).

110Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

111Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė UAB ,,Vilniaus energija“, kurios teises perėmė AB ,,Vilniaus... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad tiekė centralizuotą šilumos energiją, karštą... 8. 3.... 9. Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 10. 4.... 11. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį... 15. 6.... 16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokesčių už tiekiamą šilumos... 17. 7.... 18. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį, buto ir (ar) kitų patalpų... 19. 8.... 20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra priimti prejudiciniai teismų... 21. 9.... 22. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje... 23. 10.... 24. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog minėtuose... 25. 11.... 26. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti... 27. 12.... 28. Atsakovas nurodė, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 13.... 31. Atsakovas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 32. 14.... 33. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 34. 14.1. Centralizuotos šilumos energijos kainos, kurias ieškovė nuo 2010 m.... 35. 14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo... 36. 14.3. Nors ieškovė ginčijo aplinkybę, kad ji buvo karšto vandens tiekėjas... 37. 14.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėje... 38. 14.5. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. civilinėje byloje Nr.... 39. 14.6. Bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino... 40. 14.7. Bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos,... 41. 14.8. Kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi... 42. 14.9. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kad šilumos paskirstymas... 43. 14.10. Bylą nagrinėjęs teismas, nenustatydamas atsakovo faktiškai suvartoto... 44. 14.11. Bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo 10,27 EUR metinių... 45. 15.... 46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“... 47. 15.1. Vilniaus šilumos tinklai teisės aktų nustatyta tvarka patiekto... 48. 15.2. Atsakovas nurodo, kad byla neva turėjo būti sustabdyta, kol Valstybinė... 49. 15.3. Apelianto teigimu, kitose bylose prejudiciniai faktai, kad Vilniaus... 50. 15.4. Akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m.... 51. 15.5. Apeliantas teigia, kad neva į iš jo reikalaujamą skolą yra įtraukti... 52. 15.6. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo būtina... 53. 15.7. Ieškovė palaiko pradinės ieškovės paaiškinimus, išdėstytus... 54. 15.8. Apelianto vertinimu, šilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu skirstydama... 55. 15.9. LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297... 56. 15.10. Metodo Nr. 4 ir Metodo Nr. 5 taisyklės nustato šilumos kiekį... 57. 15.11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo buto ir rūsyje esančių... 58. 15.12. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už... 59. 15.13. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl neva 6 mėn. ieškinio... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 61. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 62. 16.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 64. 17.... 65. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už šilumos... 66. 18.... 67. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog... 68. 19.... 69. Antra, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pats... 70. 20.... 71. CPK 163 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai... 72. 21.... 73. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu nėra nagrinėjama jokia... 74. 22.... 75. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, jog... 76. 23.... 77. Vilniaus šilumos tinklai šiuo metu teisės aktų nustatyta tvarka patiekto... 78. 24.... 79. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Vilniaus apygardos administracinis teismas... 80. 25.... 81. Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 82. 26.... 83. Ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.) ( -... 84. 27.... 85. Byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m.... 86. 28.... 87. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje... 88. 29.... 89. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje... 90. 30.... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m.... 92. 31.... 93. Apeliantas taip pat teigia, kad šilumos tiekėja, ginčo laikotarpiu... 94. 32.... 95. Be to, apeliantas teigia, kad jam priklausiusio buto ir rūsyje esančių... 96. 33.... 97. Apeliantas tvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo... 98. 34.... 99. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už... 100. 35.... 101. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog šilumos... 102. 36.... 103. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl 6... 104. 37.... 105. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 106. 38.... 107. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 108. 39.... 109. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai... 110. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 111. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti...