Byla 1-677-825/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

2sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Irmai Kveselytei,

3dalyvaujant prokurorei L. L., nukentėjusiajam E. V., jo atstovui advokatui M. K., kaltinamiesiems D. S., J. S., jų gynėjui advokatui R. M.,

4nedalyvaujant civilinių ieškovų, Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, atstovams,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

6D. S., a. k. ( - ) ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „( - )“ vadybininku, gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, 2010 m. vasario 5 d. Kauno rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda (sumokėta),

7J. S., a. k. ( - ) gimęs 1958 m. kovo 16 d. Vilkaviškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis „( - )“ įmonės vadovu, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

8kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), esančiame garaže, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju E. V. metu, kumščiu vieną kartą sudavė E. V. į veido sritį, o J. S. užlaužus E. V. rankas, pargriovus ir laikant prispaudus E. V., jis kumščiais mažiausiai tris kartus sudavė bei vieną kartą įspyrė į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, dešinės akies sumušimą su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu, tai yra bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

11J. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), esančiame garaže, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju E. V. metu, D. S. kumščiu vieną kartą sudavus E. V. į veido sritį, jis užlaužė E. V. rankas, pargriovė ir laikė E. V. prispaudęs, o tuo metu D. S. kumščiais mažiausiai tris kartus sudavė bei vieną kartą įspyrė E. V. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, dešinės akies sumušimą su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu, tai yra bendrais veiksmais su D. S. nukentėjusiam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

12Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje pradėjo gesti Wolsvagen transport automobilio dėžė. Už kokios savaitės pradėjo dūminti motoras. Tapo nevažiuojanti. Gegužės 11 d. susiskambino ar tikrai paims. Nuvarė apie 12 d., prieš pietus. Sutarė, kad už 80 eurų sudėlios krumpliaračius ir sutvarkys greičio dėžę. Paliko, tuo tarpu kitas meistras variklį tvarkė. 13 d. paskambino E. ir sako, kad reikia kapitalinio remonto. Sakė kainuos apie 300 eurų. Nesutiko, tą dėžę parodė, sako remontuok, taip kaip sutarėm, bus lengvesni bėgiai. Jis sutiko. Paliko ir išvažiavo. 14 d. važiavo žvejoti. 15 d. paskambino V. ir sako sutvarkyta. D. atvežė jį (J. S.). Buvo apie 16.30 val. iš namų nuvežė pas meistrą ir paliko. Sūnus nelaukė. Sakė mašina tvarkoj. Sėdo pravažiavo. Penkta pavara, prilaikant pavarą, laikėsi. V. darbas buvo įdėti ir išimti. Jojo darbas buvo, kad padarė 5 pavarą, bet ji nesilaikė. Grįžo į garažą. Sakė iki šeštadienio dadaryk. Jis sakė, viską padariau, nieko daugiau nedarysiu, sako tu man skolingas 300 eurų. Sakė už ką tie 300 eurų, jis sakė duodi pinigus ir viskas. Nuėjo į mašiną ir paskambino Donatui, kad atvažiuotų paimti. Dar paskambino Rimui, kuris tvarkė variklį, Rimui sakė, nepadarė tos dėžės, kiek dabar kainuoja perdėti variklį, sakė apie 200 eurų. Atvažiavo D. S.. Sakė jam, kad nesutvarkė iki galo. D. nuėjo prie jo. Kažką kalbėjo, pamatė, kad E. V. eina link Donato. Sakė (Donatui) neprasidėk, važiuojam. D. išėjo į lauką. Sakė (nukentėjusiajam), kad duoda 200 eurų ir varosi mašiną kokia yra. Išsitraukė pinigus, sako „arba imi du šimtus, arba pasiimsiu mašiną su policija“. Kai D. nuėjo, V. atėjo paskui ir išsitraukė iš „buso“ raktelius. Padėjęs pinigus sakė duok raktelį. Jis iš dešinės kišenės išsitraukė raktelį. Įsėdo į automobilį, jis išėjęs kalbėjo. Kontaktas buvo kol paėmė raktelį, nelietė, nestūmė. 18 - 19 dienomis nei autobusiuko, nei jo Garliavoje nebuvo, buvo Palangoje.

13Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. (I tomas, 165, 166 b. l.) paaiškino, kad tikslios datos, kada nuvežė su sūnumi D. S. remontuoti automobilį E. V. nepamena, bet galėjo būti 2015 m. gegužės mėnuo. Buvo sutarę, kad pastarasis sutvarkys pavarų dėžę, t. y. padarys, kad veiktų 5 pavara. Baigęs darbus, E. V. paskambino jam ir pasakė, kad galima atvažiuoti pasiimti automobilio. Jis atvažiavo pasiimti automobilio su sūnumi D. S., kuris, jį atvežęs, išvažiavo. Nuvykęs pas E. V. į garažą, jis su pastaruoju pakalbėjo ir E. V. informavo, jog visi darbai atlikti, viskas veikia. Jis nutarė pavažiuoti su automobiliu, kad patikrintų ar tikrai viskas sutvarkyta. Su E. V. jis sėdo į automobilį ir abu pavažiavo apie pusę kilometro. Automobilį vairavo jis, todėl pagreitėjo ir įjungęs penktą pavarą pastebėjo, kad ją vis išmeta. Kadangi pavarų dėžė buvo dar nesutvarkyta, tai jis pasakė E. V., kad dar palieka toliau tvarkyti automobilį ir paskambino sūnui D. S., kad atvažiuotų jo paimti. Kol atvažiavo sūnus, jam E. V. pradėjo sakyti, kad nebetvarkys automobilio, nes visus darbus jau atliko ir informavo, kad jis jam skolingas 300 eurų ir, kol jų neatiduos, jis negrąžins automobilio raktelių. Atvažiavęs sūnus, jo paklausė, kodėl šis dar palieka E. V. automobilį. Jis pasakė, kad dėl to, jog nesutvarkyta pavarų dėžė. Tuo metu jis buvo už garažo durų, o jo sūnus D. S. nuėjo į garažą ir jis išgirdo, jog garaže įvyko žodinis konfliktas tarp D. S. ir E. V.. Tuomet jis sušuko D. S., jog paliktų E. V. ramybėje, nesvarbu, pasiima automobilį ir važiuoja iš čia. Jis pasakė E. V., jog, jeigu jam tinka, šis duos 200 eurų už jau atliktus darbus ir važiuos. E. V. sutiko ir jis ant garaže buvusio staliuko padėjo 200 eurų. E. V. tuo metu sėdėjo ant sofos šalia staliuko. Padėjęs pinigus, jis pasakė E. V., kad atiduotų automobilio raktelius ir šis juos padavė bei pasakė, kad jis dar susimokės. Tuomet jis su D. S. išvažiavo.

14Teismo posėdžio metu, paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, kaltinamasis J. S. paaiškino, kad pats pirmuose parodymuose nesugaudė koks reikalas. Paklausinėjo ir užsibaigė. Nuostaba buvo. Anąkart suklydo. Kai atsidūrė byla prokuratūroje, o dabar išvis gerai smegenys pradeda veikti. Mano, kad D. suklydo tada duodamas parodymus.

15Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. tėvas J. S. paprašė pavežti iki meistro, kad pasiimtų mašiną, pas E.. Su J. S. automobiliu važiavo dviese. Buvo apie 17.00 val. R. E. ir paliko tėvą ir išvažiavo namo. Po 20 minučių paskambino tėvas ir paprašė, kad grįžtų atgal, nes automobilis nesutvarkytas. Nuvažiavo, rado tėvą lauke, sakė, kad nesutvarkytas. Buvo dviese. Ir dar prašo visos sumos pinigų - 300 eurų. Nuėjo E. paklausti į vidų, kodėl tokia suma. Automobilis stovėjo garaže viduj. Atėjo, paklausė, kodėl nesutvarkytas automobilis. Iškarto įvyko puolimas. Žmogus priartėjo, pradėjo šaukti, „ko kišiesi, snargly ne tavo reikalas, nesirūpink“. Sako, ko čia šūkauji. Vėl atsitraukia ir vėl prieina. Baigėsi tuom, kad tėvas pasakė nesikišk. Išėjo iš garažo. Užsirūkė ir viskas. Visas konfliktas. Buvo žodinis konfliktas. Nestūmė. Neprilietė.

16Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. (I tomas, 140, 144 b. l.) paaiškino, kad negali pasakyti ar vežė remontuoti automobilį būtent nurodytu metu, nes neatsimena. Kai atvažiavo su tėvu J. S. pasiimti jau sutvarkyto automobilio sutartu laiku į garažų masyvą, tėvas J. S. su E. V. išvažiavo į gatvę pravažiuoti, kad patikrintų ar E. V. viską sutvarkė. Pravažiavus buvo pastebėta, kad beveik niekas neveikė, todėl grįžo atgal pas meistrą ir įvarė automobilį atgal į garažą. Kadangi darbas dar buvo iki galo nepadarytas, todėl jis nenorėjo E. V. mokėti šio prašomos pinigų sumos, bet E. V. nesutiko, sakydamas, kad jam reikia visų pinigų. Tuomet įvyko žodinis konfliktas. E. V. artėjo link jo, lyg norėdamas kažką padaryti, todėl jis E. V. nusistūmė toliau nuo savęs, ar E. V. po pastūmimo nukrito ant žemės, pasakyti negali, nes nepamena. Žodinio konflikto metu jis su E. V. sutarė, kad jis sumokės E. V. dalį pinigų už kitus darbus, kuriuos šis sugebėjo padaryti, ir pasiims automobilį. E. V. sutiko ir išsitraukęs iš kišenės savo noru jam atidavė automobilio raktelius. Jis su E. V. buvo garažo viduje, o tėvas J. S. visą tą laiką buvo kažkur už garažo.

17Teismo posėdžio metu, paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, kaltinamasis D. S. paaiškino, kad net nežino, kada geriau prisiminė. Kai apgalvoja viską, kitaip susidėlioja viskas. Teisingi parodymai, kur dabar sako.

18Nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad įvyko gegužės mėnesį. Skaičiuojant nuo 19 d., prieš pusantros savaitės atvažiavo D. į garažą. Jis klausė ar gali sutvarkyti mašiną. Nurodė Volkswagen transporter automobilį, sakė 5 pavara neveikia. Apie 13, 14 d. J. S. atvažiavo vienas, sakė, kad tarėsi dėl šio autobusiuko. Ir paliko autobusiuką, dar pakartojo, ką reikia daryti. Išėmė variklį, paskambino, kad variklis išimtas, užsakinėjo detales. Atvežė 13 d., o 15 d. jam paskambino. 15 d. užsakė detales pas vieną pažįstamą vardu Sigitas: 5-o bėgio krumpliaračius, signalizatorius, movą ir šakutę. Jis pristatė 17 d. 18 d. atvežė variklį, buvo dar du vyrai, motoristas. 18 d. susikėlė variklį, kėlė su T. G.. 18 d. nebaigė, baigė 19 d. po pietų ir paskambino Jonui. Atvažiavo apie 16 val. Sėdo pravažiuoti, Jonas buvo už vairo. Buvo pokalbis, kad jam išmetinėjo 5 bėgį. Buvo perspėjęs, kad gali būti toks atvejis, sakė, kad reikia lįsti į dėžę, jis nesutiko. Grįžo į garažą. Kai įvarė automobilį, pradėjo ginčytis. Kad blogai padarė dėžę, bet buvo sakęs, kad neprisiims tokios atsakomybės, nes negalėjo duoti garantijos. Pareikalavo uždirbtų pinigų. Jis nesutiko, nes nepatenkintas kokybe, pasiūlė 200 eurų. Sakė, jei nemoki pinigų, išsikviesime policiją. Nuėjo po kita mašina dirbti. Jonas išėjo iš garažo, po 10 minučių grįžta ne vienas, o su sūnumi Donatu. Pradėjo pulti. D. žodžiais, jis paaiškinimo nesiklausė, trenkė dešiniu kumščiu, pataikė į dešinės pusės akį. Gindamasis užsidengė. Jonas įlindo į tarpą, trukdė gintis. Besitraukdamas atsitrenkė į kitą mašiną, atsitrenkdamas, nulauždamas veidrodėlį ir įlenkdamas šoną. Jie atsitraukė. Kol atsitraukė, apibėgo aplink Jono mašiną, įlipo į vidų, ištraukė raktelius. Apsupo ir vėl užsipuolė. Rankų krūva buvo. Abu smūgiavo. Vienas laikė jo rankas, o D. daužė, pagrinde į veidą, apie 10 - 15 kartų. Beatsitraukdamas pergriuvo ant sofos. Jonas užlaužė rankas, užspaudė keliu krūtinę, kad negalėtų judėti, o D. darė savo darbą, pajuto stiprų smūgį iš kojos, spyrė į veidą. Jie pastoviai vienoje vietoje nestovėjo. Norėjo skambinti, bet Jonas atėmė jo telefoną. Tuo momentu, prieš imant raktelius, norėjo paskambinti policijai. Pamatė kad renka, sakė, „žiūrėk telefoną turi“, Jonas atėmė ir rado telefoną užkritusį už sofos. Nebegalėdamas kęsti skausmo, ištraukė iš kišenės raktelius ir atidavė. Atsidarė garažo duris ir išvažiavo. Dar spėjo užsirašyti numerius, bet neteisingai. Pasidarė silpna, neteko sąmonės. Po 5 - 10 min. atsigavo, atsisėdo ir laukė T. G.. Rado sėdintį, paklausė kas nutiko. Įvarė jo mašiną į garažą ir parvežė namo. Paleido prie namų. Naktį pasidarė dar blogiau, kreipėsi į policiją. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Civilinį ieškinį palaiko, 300 eurų, nes neatsiskaitė. 12,74 eurų už teismo medicinos ekspertų apžiūrą. 908 eurų už negautas pajamas. Atlyginimo negavęs oficialiame darbe. Dalį žalos Sodra apmokėjo. Pradėjęs dirbti valdišką darbą, nebegalėjo dirti, nes sutriko sveikata. Kreipėsi pas psichiatrą, rekomendavo gerti raminančius vaistus, nestiprius. Išėjo į kitą darbovietę, į mažiau apmokamą darbą. Neturtinė žala 6000 eurų, kadangi nukentėjo šeima ir sveikata sugadinta. Moralinė žala, kurį laiką buvo nutraukęs verslą, nedirbo. Nerimas, baimė, stresas. Sveikata nepamatuojama.

19Liudytoja R. G. paaiškino, kad dirbo Garliavos nuovadoje. Atėjo E. V.. Pasakė, kad jį sumušė. Įvyko nesusipratimas su automobilio remontu. Jį sumušė žmogus, kuris nesumokėjo už automobilio remontą. E. V. remontavo pažįstamo žmogaus automobilį, įvykus konfliktui E. V. sumušė. Gruodžio mėnesį tarnybinis surašytas todėl, kad iš prokuratūros paskambino. Buvo antrą kartą atėjęs E. V.. Paklausė kaip jis jaučiasi. Sakė, kad gydosi.

20Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad turi garažą Vasario 16 g., Garliavoje. Dažnai ten būna. Bendrauja su vietiniais meistrais. R. K. pažįsta, padeda kai prašo. Su Klimu neteko niekur eiti įdėti variklio. Prašė K. nuvežti automobilio variklį. Vežė prieš 1,5 metų pas Rimą. Datos nepamena, gegužės mėnesį lyg ir Jonas šiandien priminė. Sakė, kad jo klaus kada tas buvo, jis (J. S.) jam (Žemaitaičiui) pasakė, kad gegužės mėnesį.

21Liudytojas S. O. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 17 d. atvežė detales E. V.. Atvežė 5 pavarą, dantračius, tiksliau komplektą. Vežė transporteriui „Volkswagen“. Matė automobilį, apžiūrėjo, tikrai reikėjo keisti.

22Liudytojas A. T. paaiškino, kad turi šalia E. garažą. Atvažiavo, nuėjo pasisveikinti, matė, kad su kabėm žmogus. Sakė sumušė klientai.

23Liudytoja Ž. K. paaiškino, kad nematė jokių muštynių.

24Liudytoja J. V. paaiškino, kad akis dešinė buvo sumušta stipriai, kraujavo, prakirstas antakis, ištino, net akies nesimatė. Jis skundėsi, kad sunku kramtyti. Grįžęs sakė, kad sumušė garaže, du vyrai, vienas laikė, kitas mušė. Bandė išsisukti, bet nepavyko, parsivertė, spardė, daužė, sakė, kad pagrinde į galvą pataikė. Ryte pasijautė prastai, kreipėsi į ligoninę. Vyras sakė, „neskambink į policiją, nereikia“. Kreipėsi ir į ligoninę, ir į policiją, kai blogai pasijuto. Pasirodo buvo lūžęs žandikaulis. Buvo ligoninėje 9 ar 10 dienų.

25Liudytojas M. V. paaiškino, kad pamatė tėtį virtuvėje, buvo šokiruotas, ant jo matėsi mėlynė po akim, buvo ištinęs veidas, matėsi po akim kraujosruvos. Klausė, kas įvyko, paaiškino, kad sumušė darbo metu būtent garaže, tuo metu kai turėjo priduoti automobilį, nenorėjo asmuo sumokėti. Sakė, kad keli asmenys, vienas laikė, kitas daužė, vienas laikė užlaužęs ranką, kitas bandė atimti mašinos raktelius.

26Liudytojas T. G. paaiškino, kad V. parvežė, kai buvo sumuštas. 2015 m. gegužės 19 d. Atvykus, išeidinėjo iš garažo, sunerimęs, išsigandęs, matėsi ant veido paraudimas, kaip būtų gavęs į veidą. Užsiminė, kad su klientais konfliktas ir gavo į veidą. Paskui ligoninėje aplankė, po kiek dienų. Sakė, kad įvyko konfliktas, vienas laikė, kitas davė. Kartais padėdavo remontuoti. Gal 2 - 3 dienos (prieš įvykį) reikėjo greičių dėžę prikabinti. Prilaikė greičių dėžę, kad suveržtų varžtais.

27Liudytojas P. A. paaiškino, kad žino apie įvykį kiek pasakojo Jonas. Šiemet važiavo žvejoti stintų, sako turi problemą, reikia į teismą eiti. Taisė mašiną, blogai sutaisė. Važiavo stintų, dar prieky sėdėdamas (jis) laikė ją (pavarą). Nieko neprašė, papasakojo, kad toks atsitikimas buvo. Pernai gegužės 15 d. uždraudžia žiobrius gaudyti ir gegužės 18 d. važiavo ant tilto vėjažuvių gaudyti. Kęstas, Rimas, V. T.. Vežė Jonas su transporteriu, tuo kur remontavo. Remontavo prieš tai. Gegužės 18, o 19 d. grįžo. Išvažiavo 18 d.

28Liudytojas V. T. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 18 d. išvažiavo vėjažuvių gaudyti. Kad pigiau kainuotų Jonas su „busiuku“ veža. Į Palangą su „busiuku“ važiavo. Turėjo Jonas vežti su „busiuku“, nes daugiau įrankių. Sakė, kad „busiukas“ po remonto. Važiavo prastai, metė bėgį 5-ą. Jonas sakė, kad va po remonto, kas darosi. Laikė (Jonas) ranka ir važiavo. Oras prastokas buvo, naktį šalta buvo. Išvažiuojant lijo, ten nelijo, bet šalta buvo.

29Liudytojas K. Ž. paaiškino, kad 2015 m. apie gegužės vidurį, galėjo būti 16-17 d. paskambino P. A. ir sakė, kad Jonas susitvarkęs (automobilį), sakė, kad 1-ienį kviečia važiuoti žvejoti į Palangą ant tilto vėjažuvių. Per metus sykį stengiasi nuvažiuot. Jonas susiremontavo Volswagen transporter. Kai išvažiavo lyg normaliai buvo, prieš Kryžkalnį vis bėgius junginėjo pastoviai. Sakė sutvarkyta, bet neveikė. Sakė išmeta.

30Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 7-8 d. J. paskambino, pasiteiravo ar galėtų transporteriui pakeisti variklį. Reikėjo remontuoti ir greičio dėžę. Paskambino 11 d. sakė surado, 12 d. atvežė variklį. Dar su transporteriu atvežė. Variklį apie pietus atvežė, o pavakary atvežė variklį išimtą iš transporterio su kita mašina. Vienas buvo. 14 d. buvo paruoštas įdėjimui. Po to J. apie 15 d. atvažiavo, sakė, kad meta pavarą.

31Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1345/2015) (I tomas, 67 b. l.) nustatyta, kad E. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-05-19. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

32Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2023/15(02) (I tomas, 80, 81 b. l.) nustatyta, kad E. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kaklelio srityje, dešinės ausies sumušimas su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu. Apatinio žandikaulio lūžimas, dešinės ausies sumušimas su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo E. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. gegužės 19 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis.

33Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 5 – 12 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu ( - ).

34Asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (I tomas, 87 – 89, 90 – 92 b. l.) nustatyta, kad E. V. atpažino jį sumušusius asmenis, t. y. J. S. ir D. S..

35Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. S. ir J. S. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

36Nėra ginčo, kad J. S. ir D. S. perdavė E. V. remontuoti automobilį.

37Nustatyta, kad kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus remonto darbus.

38D. S. ir J. S. teigimu nebuvo atlikti visi aptarti darbai, E. V. teigimu jis padarė, ką prašė D. S. ir J. S., bet buvo darbai už kuriuos E. V. duoti garantijos negalėjo. Kaltinamasis J. S., kuris ir tarėsi dėl automobilio remonto, ikiteisminiame tyrime nurodė, kad sutarė, kad už 80 eurų sudėlios krumpliaračius ir sutvarkys greičio dėžę, teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sutarę, kad E. V. sutvarkys pavarų dėžę, t. y. padarys, kad veiktų 5 pavara. E. V. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. S. sakė 5 pavara neveikia. Labiau susipažinęs su pateikta remontuoti pavarų dėže, jis D. S. informavo (jo žodžiais buvo perspėjęs), kad gali būti toks atvejis, sakė, kad reikia lįsti į dėžę, jis nesutiko.

39Tiek D. S., tiek J. S., tiek E. V. sutinka, kad buvo remontuojama J. S. pateikta automobilio greičio dėžė.

40E. V. pareikalavus atlygio už padarytą darbą, D. S. ir J. S. atsisakė mokėti sutartą sumą, panorėjo susigrąžinti automobilį su suremontuota pavarų dėže, o E. V. atsisakius grąžinti, D. S. ir J. S. sumušė E. V..

41Teismas neturi pagrindo netikėti E. V., nes D. S. ir J. S. patys teigė, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, konfliktų neturėjo. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo. Jo pateikta informacija tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek medikams nuosekli ir tapati. Skiriasi tik neesminėmis detalėmis, kurios yra savaime suprantamos dėl laiko, išgyvenimų.

42E. V. paaiškino, kad pradėjo pult D. S.. Trenkė dešiniu kumščiu, pataikė į dešinės pusės akį. J. S. įlindo į tarpą, trukdė gintis. E. V. besitraukdamas atsitrenkė į kitą mašiną, atsitrenkdamas, nulauždamas veidrodėlį ir įlenkdamas šoną. D. S. ir J. S. atsitraukė. Kol jie atsitraukė, E. V. apibėgo aplink J. S. mašiną, įlipo į vidų, ištraukė raktelius. D. S. ir J. S. apsupo ir vėl užsipuolė. Abu smūgiavo. J. S. laikė jo rankas, o D. S. daužė, pagrinde į veidą, apie 10 - 15 kartų. Beatsitraukdamas E. V. pargriuvo ant sofos. J. S. užlaužė rankas, užspaudė keliu krūtinę, kad negalėtų judėti, o D. S. smūgiavo, spyrė iš kojos, spyrė į veidą.

43Priešingai tiek D. S., tiek J. S. parodymai nenuoseklūs, netgi prieštaraujantys vienas kitam.

44J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai E. V. informavo, kad viskas sutvarkyta, D. S. jį atvežė ir nelaukęs išvažiavo. Kai nustatė, kad remontas atliktas blogai, nuėjo į mašiną ir paskambino Donatui, kad atvažiuotų paimti. Atvykęs D. S. nuėjo prie E. V.. Kažką kalbėjo, pamatė, kad E. V. eina link D. S.. Sakė (D. S.) neprasidėk, važiuojam. D. S. išėjo į lauką. Ikiteisminiame tyrime J. S. paaiškino, kad, po to, kai antrą kartą atvyko D. S. jo pasiimti, tuo metu jis buvo už garažo durų, o jo sūnus D. S. nuėjo į garažą ir jis išgirdo, jog garaže įvyko žodinis konfliktas tarp D. S. ir E. V.. Be to, J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 18 - 19 dienomis nei autobusiuko, nei jo Garliavoje nebuvo, buvo Palangoje.

45D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai paliko tėvą ir išvažiavo namo, po 20 minučių paskambino tėvas ir paprašė, kad grįžtų atgal. Nuvažiavęs rado tėvą lauke. Nuėjo Edmundo paklausti į vidų, kodėl tokia suma. Atėjo, paklausė, kodėl nesutvarkytas automobilis. Iškarto įvyko puolimas. Žmogus priartėjo, pradėjo šaukti, „ko tu kišiesi, snargly, ne tavo reikalas, nesirūpink“. Vėl atsitraukia ir vėl prieina. Baigėsi tuom, kad tėvas pasakė nesikišk. Išėjo iš garažo. Visas konfliktas. Buvo žodinis konfliktas. Nestūmė. Neprilietė. Ikiteisminiame tyrime D. S. paaiškino, kad „tuomet įvyko žodinis konfliktas. E. V. artėjo link jo, lyg norėdamas kažką padaryti, todėl jis E. V. nusistūmė toliau nuo savęs, ar E. V. po pastūmimo nukrito ant žemės, pasakyti negali, nes nepamena“.

46Paklausus, kodėl skiriasi paaiškinimai, teismo posėdžio metu D. S. paaiškino, kad net nežino, kada geriau prisiminė. Teisingi parodymai, kur dabar sako. J. S. paaiškino, kad pats pirmuose parodymuose „nesusigaudė koks reikalas, o dabar išvis gerai smegenys pradeda veikti“. Be to mano, kad D. suklydo tada duodamas parodymus.

47D. S. neigia padaręs nusikaltimą, nurodo, kad jis nesmurtavo. Teismas kritiškai vertina D. S. paaiškinimus, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

48J. S. neigia padaręs nusikaltimą, nurodo, kad jis nesmurtavo. Teismas kritiškai vertina J. S. paaiškinimus, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

49Tuo labiau, kad D. S. pripažįsta, kad konfliktas buvo ir jis nukentėjusįjį galimai pastūmė.

50Teismo posėdžio metu J. S. pateikė versiją, kad įvykio dieną, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), nei jo, nei remontuojamo automobilio nebuvo, nes jis buvo su draugais žvejyboje Palangoje.

51Toks jo paaiškinimas vertintinas kritiškai.

52Ši versija atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminiame tyrime apie tai neužsiminta. D. S. net teismo posėdžio metu šios versijos nepalaikė, nei karto apie ją neužsiminė. Priešingai jis visą laiką kalbėjo tik apie galimai įvykusį konfliktą.

53Be to, teismas kritiškai vertina ir liudytojų P. A., V. T., K. Ž., R. K. parodymus ir jais nesivadovauja, nes jie duoti po gana ilgo laiko tarpo, prieštaraujantys vienas kitam. P. A. pripažino, kad žino apie įvykį kiek pasakojo J. S.. Be to, jis nurodė, kad prieky sėdėdamas (jis) laikė ją (pavarą). V. T. nurodo, pavarą laikė (J. S.) ranka ir važiavo, o K. Ž. nurodo, kad: „kai išvažiavo lyg normaliai buvo, prieš Kryžkalnį (J. S.) vis bėgius junginėjo pastoviai. Sakė (J. S.) sutvarkyta, bet neveikė. Sakė (J. S.) išmeta“. Be to, K. Ž. nurodė, kad: „paskambino P. A. ir sakė, kad Jonas susitvarkęs (automobilį), sakė, kad pirmadienį kviečia važiuoti žvejoti į Palangą ant tilto vėjažuvių“, bet visi trys liudytojai buvo nurodę, kad apie automobilio problemas sužinojo jau tik važiuodami. Jų parodymai prieštaringi ir dėl susitarimo žvejoti Palangoje. J. S. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 14 d. važiavo žvejoti prie Dubysos su taip pačiais žvejais. Liudytojas V. T. paaiškino, kad prie Dubysos žvejojo 15 dieną. Buvo S., A, Ž. ir K.. R. K. paaiškino, kad žvejojo 13-14 dienomis prie Dubysos, variklį vežė 14 dieną. V. T. parodo, kad žvejojo 15 dieną prie Dubysos. K. Ž. paaiškino, kad prie Dubysos visai nebuvo, nors kiti nurodė, kad jis buvo. R. K. paaiškinimų dėl variklio įdėjimo nepatvirtino nei A. Ž., nurodęs teismo posėdžio metu, kad jis neatsimena, nei kaltinamasis J. S..

54Neginčitynai įrodyta, nes pateikti detalių pirkimo, užsakymo dokumentai, tai patvirtino ir liudytojas S. O., kuris paaiškino, kad 2015 m. gegužės 17 d. atvežė detales E. V.. Atvežė 5 pavarą, dantračius, tiksliau komplektą. Neįtikėtina, kad 2015 m. gegužės 18 d. J. S. būtų galėjęs vykti žvejoti su nesuremontuotu automobiliu.

55Kad E. V. buvo sužalotas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2023/15(02) (I tomas, 80, 81 b. l.) nustatyta, kad E. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas kaklelio srityje, dešinės ausies sumušimas su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu. Apatinio žandikaulio lūžimas, dešinės ausies sumušimas su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo E. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. gegužės 19 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1345/2015) (I tomas, 67 b. l.) nustatyta, kad E. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-05-19. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

56Tai patvirtino ir liudytojas T. G. paaiškinęs, kad, kai atvažiavo (įvykio dieną) paimti E. V., matė ant veido paraudimą, kaip būtų gavęs į veidą. Liudytojas M. V. paaiškino, kad (įvykio dieną) ant E. V. matėsi mėlynė po akim, buvo ištinęs veidas, matėsi po akim kraujosruvos. Liudytoja J. V. paaiškino, kad E. V. dešinė akis buvo sumušta stipriai, kraujavo, prakirstas antakis, ištino, net akies nesimatė. Netgi liudytojas A. T. matęs E. V. vėliau, paaiškino, kad matė, su kabėm žmogų.

57Liudytojams T. G., M. V., J. V., E. V. iš karto nurodė, kad jį sumušė klientai. Vėliau E. V. D. S. ir J. S. atpažino pagal nuotraukas (Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, I tomas, 87 – 89, 90 – 92 b. l.). Kad E. V. informavo apie įvykį teisėtvarkos institucijas, patvirtino liudytoja R. G..

58Liudytoja Ž. K. įvykio nematė, jos parodymai apie kažkokius įvykius buvusius iki nusikalstamo įvykio, jos tvirtinimai apie tai, kad nukentėjęs buvo įkritęs į garažo duobę, girtavo, su nagrinėjamu įvykiu nesusiję, jokios reikšmės tyrimui neturi.

59Teismas konstatuoja, kad D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., Vasario 16-osios g. 16, Garliavoje, Kauno rajone, esančiame garaže, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju E. V. metu, kumščiu vieną kartą sudavė E. V. į veido sritį, o J. S. užlaužus E. V. rankas, pargriovus ir laikant prispaudus E. V., jis kumščiais mažiausiai tris kartus sudavė bei vieną kartą įspyrė į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, dešinės akies sumušimą su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu, tai yra bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

60Tokie D. S. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

61Teismas konstatuoja, kad J. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), esančiame garaže, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju E. V. metu, D. S. kumščiu vieną kartą sudavus E. V. į veido sritį, jis užlaužė E. V. rankas, pargriovė ir laikė E. V. prispaudęs, o tuo metu D. S. kumščiais mažiausiai tris kartus sudavė bei vieną kartą įspyrė E. V. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklelio srityje, dešinės akies sumušimą su išsivysčiusiu dešinės ausies sraigtinio nervo uždegimu, tai yra bendrais veiksmais su D. S. nukentėjusiam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

62Tokie J. S. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

63Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 138 str. 1 d. į 138 str. 2 d. 9 p. motyvuodamas, kad kaltinamųjų motyvai ir paskatos buvo savanaudiškos, siekis išvengti mokėjimo už atliktus remonto darbus.

64Prašymas atmestinas, todėl, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji pripažino, kad ginčas buvo kilęs dėl darbų atlikimo kokybės, o ne atsiskaitymo už juos, todėl teismas nemato teisinio pagrindo kaltinamųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimui.

65Teismas, vertindamas kaltinamųjų D. S., J. S. veiksmus darant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., konstatuoja, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. Bendrininkai atsako tik už tas bendravykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Kaltinamųjų veikos bendrumas pasireiškė tuo, kad jie naudojant fizinį smurtą tiesiogine tyčia atliktais veiksmais, suduodami smūgius nukentėjusiajam E. V., prisidėjo prie nukentėjusiojo sužalojimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), kuris nustatytas byloje esančia specialisto išvada (I tomas, 67, 80, 81 b. l.), nei vienas iš kaltinamųjų vienas kito nesudrausmino, nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, nenurodė, kuris tiksliai į kurią vietą ir kiek kartų sudavė smūgius nukentėjusiajam, todėl pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, jog abu kaltinamieji, kaip bendravykdytojai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d.), turi būti pripažinti atsakingais už kilusius padarinius.

66D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

67Teismas pripažįsta D. S. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad D. S. šią veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

68J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

69Teismas pripažįsta J. S. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad J. S. šią veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

70E. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 300 eurų už atliktą automobilio remontą, 12,74 teismo medicinos apžiūrą, 908,29 eurų negautų pajamų, 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

71E. V. paaiškino, kad 300 eurų, nes neatsiskaitė su juo. 12,74 eurų už teismo medicinos apžiūrą. 908 eurų už negautas pajamas. Atlyginimo negavęs oficialiame darbe. Dalį žalos Sodra apmokėjo. Pradėjęs dirbti valdišką darbą, nebegalėjo dirti, nes sutriko sveikata. Kreipėsi pas psichiatrą, rekomendavo gerti raminančius vaistus, nestiprius. Išėjo į kitą darbovietę, į mažiau apmokamą darbą. Neturtinė žala 6000 eurų, kadangi nukentėjo šeima ir sveikata sugadinta. Moralinė žala, kurį laiką buvo nutraukęs verslą, nedirbo. Nerimas, baimė, stresas. Sveikata nepamatuojama.

72Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“

73Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“).

74Byloje nustatyta, kad J. S. su D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., Vasario 16-osios g. 16, Garliavoje, Kauno rajone, esančiame garaže, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais nukentėjusiam E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

75E. V. reikalavimo dalis dėl 300 eurų už atliktą automobilio remontą atlyginimo tenkintina, nes nustatyta, kad E. V. automobilio greičio dėžės remontą atliko, buvo sutarta, kad už darbą jam bus atlyginta. E. V. nurodė, kad sutarta buvo 300 eurų. Ir nors J. S. su D. S. teigė, kad E. V. sumokėjo 200 eurų, byloje tokių duomenų nepateikta. Be to, teismas nurodė J. S. ir D. S. parodymus vertina kritiškai.

76E. V. priteistinos išlaidos už medicinos apžiūrą - 12,74 eurų, nes jos įrodytos pateiktu dokumentu (II tomas, b. l. 35) bei 1000 eurų atstovavimo išlaidų (II tomas, b. l. 107).

77E. V. reikalavimo dalis dėl negautų pajamų atmestinas, nes prašomų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad jis galėjo gauti būtent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija (II tomas, 38 – 41 b. l.), Pažyma apie asmens valstybinį draudimą (II tomas, 36, 37 b. l.) yra bendro pobūdžio, nedetalizuojant iš kur, kokios pajamos gautos, kokie jo darbo įkainiai, kokios darbo apkrovos dienomis. Laikyti, kad E. V. pajamos tolygios ir pastovios neteisinga.

78Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

79Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

80Kaltinamieji J. S. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis E. V. patyrė skausmą, stresą, baimę dėl savo sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusysis E. V. patyrė kūno sužalojimus, jam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų pasekmes jis jaučia iki šiol, iki šiol jam tenka gydytis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis J. S. yra nejauno amžiaus, dirba, D. S. jaunas, dirba, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam mažintinas iki 2000 eurų.

81Kauno teritorinė ligonių kasa (naudos gavėjas Valstybinei ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) pareiškė civilinį ieškinį 717,92 eurų sumai, kuris neatlygintas (I tomas, 30 - 32 b. l.), įrodytas, todėl priteistinas iš kaltų asmenų.

82Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį 420,24 eurų sumai, kuris neatlygintas (I tomas, 36 - 49 b. l.) įrodytas, todėl priteistinas iš kaltų asmenų.

83Skiriant kaltinamiesiems bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

84Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

85J. S. teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka 12 kartų, pas psichiatrus nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 148, 157, 159, 161 b. l.). Įvertinama ir tai, kad J. S. dėl to, ką padarė, nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino. Padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. J. S. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmės už padarytą nusikaltimą dydis, kuris ir sulaikytų J. S. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir jį nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų artimesnis sankcijoje numatytos bausmės už atitinkamą nusikalstamą veiką minimumui.

86D. S. teisiamas ne pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau teistas, buvo baustas administracine tvarka 27 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, pas psichiatrus nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 114, 115, 132, 134, 136 b. l.). Įvertinama ir tai, kad D. S. dėl to, ką padarė, nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino. Padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. D. S. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmės už padarytą nusikaltimą dydis, kuris ir sulaikytų D. S. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir jį nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų artimesnis sankcijoje numatytos bausmės už atitinkamą nusikalstamą veiką minimumui.

87Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 145, 146 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

88Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 171, 172 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

Nutarė

90D. S., a. k. ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. S., a. k. ( - ) per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt)valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

91Išaiškinti D. S., a. k. ( - ) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

92J. S., a. k. ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus laisvės apribojimo, įpareigojant J. S., a. k. ( - ) per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt)valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

93Išaiškinti J. S., a. k. ( - ) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

94E. V. ir advokato M. K. prašymą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 9 p., atmesti.

95Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 717,92 (septynis šimtus septyniolika eurų 92 eurocentus) eurų turtinei žalai atlyginti.

96Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įmonės kodas 188677437, solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 420,24 (keturis šimtus dvidešimt eurų 24 eurocentus) eurų turtinei žalai atlyginti.

97E. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

98Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 300,00 (tris šimtus) eurų už atliktą automobilio remontą, t. y. turtinei žalai atlyginti.

99Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 12,74 (dvylika eurų 74 eurocentą) eurų išlaidų už medicinos apžiūrą, t. y. turtinei žalai atlyginti.

100Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 1000,00 (tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

101Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k. ( - ) 2000,00 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

102Likusioje dalyje E. V., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.

103Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. S., a. k. ( - ) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

104Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. S., a. k. ( - ) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

105Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,... 2. sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Irmai Kveselytei,... 3. dalyvaujant prokurorei L. L., nukentėjusiajam E. V., jo atstovui advokatui M.... 4. nedalyvaujant civilinių ieškovų, Kauno teritorinės ligonių kasos ir... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 6. D. S., a. k. ( - ) ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio... 7. J. S., a. k. ( - ) gimęs 1958 m. kovo 16 d. Vilkaviškio rajone, lietuvis,... 8. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), esančiame garaže,... 11. J. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ), esančiame garaže,... 12. Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad balandžio pabaigoje,... 13. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. S. (I tomas, 165, 166 b. l.)... 14. Teismo posėdžio metu, paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime,... 15. Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d.... 16. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. (I tomas, 140, 144 b. l.)... 17. Teismo posėdžio metu, paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminiame tyrime,... 18. Nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad įvyko gegužės mėnesį. Skaičiuojant... 19. Liudytoja R. G. paaiškino, kad dirbo Garliavos nuovadoje. Atėjo E. V..... 20. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad turi garažą Vasario 16 g., Garliavoje.... 21. Liudytojas S. O. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 17 d. atvežė detales E.... 22. Liudytojas A. T. paaiškino, kad turi šalia E. garažą. Atvažiavo, nuėjo... 23. Liudytoja Ž. K. paaiškino, kad nematė jokių muštynių.... 24. Liudytoja J. V. paaiškino, kad akis dešinė buvo sumušta stipriai, kraujavo,... 25. Liudytojas M. V. paaiškino, kad pamatė tėtį virtuvėje, buvo šokiruotas,... 26. Liudytojas T. G. paaiškino, kad V. parvežė, kai buvo sumuštas. 2015 m.... 27. Liudytojas P. A. paaiškino, kad žino apie įvykį kiek pasakojo Jonas.... 28. Liudytojas V. T. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 18 d. išvažiavo... 29. Liudytojas K. Ž. paaiškino, kad 2015 m. apie gegužės vidurį, galėjo būti... 30. Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 7-8 d. J. paskambino,... 31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 33. Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 5 – 12 b. l.) nustatyta, kad... 34. Asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (I tomas, 87 – 89,... 35. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos... 36. Nėra ginčo, kad J. S. ir D. S. perdavė E. V. remontuoti automobilį.... 37. Nustatyta, kad kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus remonto darbus.... 38. D. S. ir J. S. teigimu nebuvo atlikti visi aptarti darbai, E. V. teigimu jis... 39. Tiek D. S., tiek J. S., tiek E. V. sutinka, kad buvo remontuojama J. S.... 40. E. V. pareikalavus atlygio už padarytą darbą, D. S. ir J. S. atsisakė... 41. Teismas neturi pagrindo netikėti E. V., nes D. S. ir J. S. patys teigė, kad... 42. E. V. paaiškino, kad pradėjo pult D. S.. Trenkė dešiniu kumščiu, pataikė... 43. Priešingai tiek D. S., tiek J. S. parodymai nenuoseklūs, netgi... 44. J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai E. V. informavo, kad viskas... 45. D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai paliko tėvą ir išvažiavo... 46. Paklausus, kodėl skiriasi paaiškinimai, teismo posėdžio metu D. S.... 47. D. S. neigia padaręs nusikaltimą, nurodo, kad jis nesmurtavo. Teismas... 48. J. S. neigia padaręs nusikaltimą, nurodo, kad jis nesmurtavo. Teismas... 49. Tuo labiau, kad D. S. pripažįsta, kad konfliktas buvo ir jis nukentėjusįjį... 50. Teismo posėdžio metu J. S. pateikė versiją, kad įvykio dieną, t. y. 2015... 51. Toks jo paaiškinimas vertintinas kritiškai.... 52. Ši versija atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminiame... 53. Be to, teismas kritiškai vertina ir liudytojų P. A., V. T., K. Ž., R. K.... 54. Neginčitynai įrodyta, nes pateikti detalių pirkimo, užsakymo dokumentai,... 55. Kad E. V. buvo sužalotas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 56. Tai patvirtino ir liudytojas T. G. paaiškinęs, kad, kai atvažiavo (įvykio... 57. Liudytojams T. G., M. V., J. V., E. V. iš karto nurodė, kad jį sumušė... 58. Liudytoja Ž. K. įvykio nematė, jos parodymai apie kažkokius įvykius... 59. Teismas konstatuoja, kad D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val.,... 60. Tokie D. S. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos... 61. Teismas konstatuoja, kad J. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val., ( - ),... 62. Tokie J. S. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos... 63. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš... 64. Prašymas atmestinas, todėl, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji... 65. Teismas, vertindamas kaltinamųjų D. S., J. S. veiksmus darant nusikalstamą... 66. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 67. Teismas pripažįsta D. S. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad D. S. šią... 68. J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 69. Teismas pripažįsta J. S. veikoje sunkinančia aplinkybe, kad J. S. šią... 70. E. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 300 eurų už atliktą automobilio... 71. E. V. paaiškino, kad 300 eurų, nes neatsiskaitė su juo. 12,74 eurų už... 72. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta:... 73. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis... 74. Byloje nustatyta, kad J. S. su D. S. 2015 m. gegužės 19 d., apie 17.00 val.,... 75. E. V. reikalavimo dalis dėl 300 eurų už atliktą automobilio remontą... 76. E. V. priteistinos išlaidos už medicinos apžiūrą - 12,74 eurų, nes jos... 77. E. V. reikalavimo dalis dėl negautų pajamų atmestinas, nes prašomų... 78. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 79. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 80. Kaltinamieji J. S. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 81. Kauno teritorinė ligonių kasa (naudos gavėjas Valstybinei ligonių kasa prie... 82. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė... 83. Skiriant kaltinamiesiems bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos... 84. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41... 85. J. S. teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau... 86. D. S. teisiamas ne pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau... 87. Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas... 88. Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 90. D. S., a. k. ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 91. Išaiškinti D. S., a. k. ( - ) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo... 92. J. S., a. k. ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 93. Išaiškinti J. S., a. k. ( - ) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo... 94. E. V. ir advokato M. K. prašymą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš... 95. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos... 96. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui,... 97. E. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.... 98. Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k.... 99. Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k.... 100. Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k.... 101. Priteisti E. V., a. k. ( - ) solidariai iš D. S., a. k. ( - ) ir J. S., a. k.... 102. Likusioje dalyje E. V., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.... 103. Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. S., a. k. ( -... 104. Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. S., a. k. ( -... 105. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...