Byla 2K-383/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, gynėjai advokatei Lilijai Semaško, nukentėjusiesiems A. K., G. K., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algirdui Putnai, civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA atstovei Dovilei Bogomolskytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. G. (J. A. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį šešiems mėnesiams. Iš civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K. bei V. K. priteista 2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų pietų išlaidų. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K., V. K. bei G. K. pripažinta teisė į likusios civilinio ieškinio dalies patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų A. K., V. K., G. K. apeliacinį skundą, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendis pakeistas. Iš civilinio atsakovo Lenkijos DK PZU SA nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K., V. K., G. K. priteista 2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų pietų išlaidų, taip pat nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K. bei V. K. po 80 000 Lt, o G. K. – 40 000 Lt (iš viso 200 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. K., V. K., G. K. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo atmesta. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, civilinio atsakovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

4

Nustatė

5J. A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.30 val., Kauno r., Garliavoje, Vytauto g., ties namu Nr. 67, vairuodamas autobusą „Setra“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. J. A. G., važiuodamas Kauno kryptimi, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė autobuso tam, kad praleistų pėsčiųjų perėja ėjusią R. K., ir ją partrenkė. Nuo patirtų sužalojimų R. K. mirė.

6Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį išnagrinėjo vienpusiškai ir nepagrįstai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. K., V. K. bei G. K. pripažino teisę į dalies civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs nukentėjusiųjų turėtų laidojimo, gedulingų pietų išlaidų dydį, nepagrįstai šią civilinio ieškinio dalį priteisė tik dviem iš trijų civilinių ieškovų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad visus nukentėjusiuosius su R. K. sieję ryšiai buvo tikrai artimi ir, jai žuvus, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tačiau kiekvieno iš jų išgyvenimai nevienodi, pripažino, jog tėvų A. ir V. K. patirti dvasiniai išgyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers netekusio brolio G. K. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog po R. K. žūties sutriko tėvų A. ir V. K. sveikata, o brolis G. K. dėl sesers žūties neteko darbo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai, kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, kad nukentėjusieji A. ir V. K. yra pensininkai, kad jie neteko labai brangaus ir artimo žmogaus, kad dėl amžiaus yra nedarbingi, kad žuvus dukteriai neliko vieniši, ir atsižvelgęs į nuteistojo šeimyninę bei turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, konstatavo, kad žuvusiosios R. K. tėvams A. ir V. K., broliui G. K. buvo padaryta mažesnė nei nurodoma jų civiliniame ieškinyje neturtinė žala. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams A. K., V. K., G. K. priteisė 2390 Lt jų turėtų laidojimo, gedulingų pietų išlaidų, taip pat nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams A. K. bei V. K. po 80 000 Lt, o G. K. – 40 000 Lt (iš viso 200 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

7Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti jų reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir visiškai patenkinti jų civilinį ieškinį, priteisiant jiems neatlygintas turtinės (118 147,24 Lt) bei neturtinės žalos (100 000 Lt) dalis. Kasatoriai taip pat prašo atlyginti jų turėtas advokato išlaidas – 27 000 Lt – pagal pateikiamus išlaidų dokumentus (2010 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos–faktūros, serija AAP Nr. 003,

82000 (turėtų būti – 2010) m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 545589, 2010 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. 01-2010/04 kopijas), nurodyti instituciją, kuri turi išspręsti klausimą dėl J. A. G. bausmės atlikimo vykdymo, pateikti teismams išaiškinimus, kuo šie turi vadovautis bei kaip elgtis, kai eismo įvykio kaltininkas yra užsienio valstybės pilietis, ir kaip suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos direktyvas priimant teismų sprendimus šiuo klausimu.

9Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo bei nepriteisė jiems žuvusiosios netektų pajamų, nes R. K. išlaikė juos – realiai „kas mėnesį namų ūkio vedimui žuvusioji tėvams atiduodavo vidutiniškai po 300–350 Lt“, todėl per darbingą periodą jie kaip šeima neteko 117 600 Lt, taip pat visos jų prašomos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109–116 straipsnių nuostatas, visiško žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio 2 dalis). Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo kriterijais ir tinkamai neįvertino turtinės bei neturtinės žalos, kurią jie kaip šeima patyrė, taip pat to, kad R. K. žūtis jiems sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir skaudžias pasekmes: A. K. komplikavosi tireotoksikozė, V. K. susirgo onkologine liga, o G. K. dėl sveikatos sutrikimų prarado darbą.

10Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios bylos svarbos bei kaltininko veiksmų pavojingumo visuomenei ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, taip pat nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytų esminių BK pažeidimų, dėl kurių buvo paduotas jų skundas, nepatikrino byloje esančios apeliacinės instancijos teismui pateiktos papildomos medžiagos.

11Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. kasacinis skundas atmestinas.

12

13

14Dėl kasatorių argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos

15

161. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo bei nepriteisė jiems žuvusiosios netektų pajamų, nes R. K. išlaikė juos – realiai „kas mėnesį namų ūkio vedimui žuvusioji tėvams atiduodavo vidutiniškai po 300–350 Lt“, todėl per darbingą periodą jie kaip šeima neteko 117 600 Lt, taip pat visos jų prašomos pinigų sumos (kiekvienam po 100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, ir taip pažeidė BPK 109–116 straipsnių nuostatas, visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo kriterijais ir tinkamai neįvertino turtinės bei neturtinės žalos, kurią jie kaip šeima patyrė, taip pat to, kad R. K. žūtis jiems sukėlė dvasinius išgyvenimus, skausmą ir skaudžias pasekmes: A. K. komplikavosi tireotoksikozė, V. K. susirgo onkologine liga, o G. K. dėl sveikatos sutrikimų prarado darbą.

171.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

181.2. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

19Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad žuvusioji R. K. išlaikė nukentėjusiuosius A. K., V. K. ir G. K. ir kad jie kas mėnesį būtų gavę jos gaunamų pajamų dalį. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. K. gaudavo 367 Lt atlyginimą, o „[...] A. K. gauta apie 500 Lt pensija, V. K. apie 700 Lt gauta pensija bei G. K. gautas apie 1000 Lt atlyginimas buvo daug didesni nei žuvusiosios gautas atlyginimas [...]“, ir motyvuotai konstatavo, kad nė vieno iš nukentėjusiųjų R. K. neišlaikė ir jų išlaikyti negalėjo, o tai, kad, pasak nukentėjusiųjų, kartu su jais viename name gyvenusi žuvusioji savo lėšomis prisidėdavo perkant skalbimo mašiną, malkas ir pan., neduoda pagrindo teigti, jog nukentėjusieji buvo jos išlaikomi.

20Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas negautų pajamų priteisimo klausimą, pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, ir nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo išsprendė tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą.

211.3. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150 000 Lt, ir 120 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 40 000 Lt, ir 25 000 Lt, ir 20 000 Lt, (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009,

222K-399/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2006, 2K-408/2008), todėl pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.

23Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007,

242K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

25Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad dėl J. A. G. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji A. K. ir V. K. neteko dukters, o G. K. – sesers, kad nors ir atskiromis šeimomis, bet su žuvusiąja visi jie gyveno vienuose namuose, kad visus juos sieję ryšiai tikrai buvo artimi ir kad, R. K. žuvus, nukentėjusieji tikrai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, tačiau kiekvieno jų išgyvenimai nevienodi, pagrįstai konstatavo, jog tėvų A. ir V. K. patirti dvasiniai išgyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers netekusio brolio G. K.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog po R. K. žūties brolis G. K. prarado darbą, sutriko tėvų A. ir V. K. sveikata, o joje esantys išrašai iš medicininių dokumentų apie jiems diagnozuotas ligas (aukštą kraujo spaudimą, osteochondrozę, prostatos vėžį ir kt.) neduoda pagrindo jų atsiradimą sieti su dukros netektimi. Iš apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nuteistojo J. A. G. baudžiamojoje byloje, įvertino sunkius nusikaltimo padarinius, taip pat tai, kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, kad nukentėjusieji neteko labai brangaus ir artimo žmogaus, kad nukentėjusieji A. ir V. K. dėl amžiaus yra nedarbingi, kad žuvus dukteriai neliko vieniši (kiti du jų vaikai yra gyvi ir gali jiems padėti bei juos išlaikyti), atsižvelgė į nuteistojo šeiminę bei turtinę padėtį. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad žuvusiosios R. K. tėvams A. ir V. K., broliui G. K. buvo padaryta mažesnė nei jų civiliniame ieškinyje nurodoma 300 000 Lt dydžio neturtinė žala.

26Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino J. A. G. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistojo J. A. G. neturtinę žalą nukentėjusiesiems, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistojo) interesų pusiausvyrą. Dėl to kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, J. A. G. baudžiamojoje byloje spręsdamas su nukentėjusiesiems A. K., V. K., G. K. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.

27Dėl kasatorių argumentų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinė tvarka

28Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios bylos svarbos bei kaltininko veiksmų pavojingumo visuomenei ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, taip pat nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytų esminių BK pažeidimų, dėl kurių buvo paduotas jų skundas, nepatikrino byloje esančios apeliacinės instancijos teismui pateiktos papildomos medžiagos.

29Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimų (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009,

302K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010).

31

32Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 25 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžio keičiama, o kita šio nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta ir paliekama nepakeista. Iš apeliacinės instancijos 2009 m. spalio 7 d., spalio 28 d., gruodžio 10 d. teismo posėdžių protokolų ir 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio taip pat matyti, kad, priešingai nei tvirtina kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartyje pateiktus nurodymus: siekdamas išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė visus tris nukentėjusiuosius, nuteistąjį, civilinio atsakovo atstovus, išreikalavo bylos nagrinėjimui reikšmės turinčius dokumentus ir juos pridėjo prie bylos, taip pat prie bylos pridėjo ir nukentėjusiųjų atstovo, civilinio atsakovo atstovės pateiktus dokumentus, juos analizavo ir, kaip minėta, išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvų, tarp jų ir dėl negautų pajamų, laidojimo išlaidų, neturtinės žalos priteisimo.

33Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir priėmė ne tą procesinį dokumentą. BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinė instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. jei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar neteisingai paskirta bausmė. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, turėjo vadovautis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir priimti nutartį, o ne nuosprendį. Kita vertus, dėl šio apeliacinės instancijos teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės ir (ar) tai nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti iš esmės teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to minėtas apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti šioje byloje priimtą apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. sprendimą.

34

35Dėl kitų kasatorių prašymų

361. Kasatoriai prašo nurodyti instituciją, kuri turi išspręsti klausimą dėl J. A. G. bausmės atlikimo vykdymo, pateikti teismams išaiškinimus, kuo teismai turi vadovautis bei kaip elgtis, kai eismo įvykio kaltininkas yra užsienio valstybės pilietis, ir kaip suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos direktyvas priimant teismų sprendimus šiuo klausimu.

37Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus

38BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi minėti kasatorių prašymai nesusiję nei su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, nei su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas bei yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Dėl to šie kasatorių prašymai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

392. Kasatoriai skundu taip pat prašo atlyginti jų iki šio kasacinio proceso turėtas advokato išlaidas (27 000 Lt) pagal pateikiamus išlaidų dokumentus (2010 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos–faktūros, serija AAP Nr. 003, 2000 (turėtų būti – 2010) m. balandžio 15 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 545589, 2010 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderio

40Nr. 01-2010/04 kopijas). Pažymėtina, kad kasatoriai nepateikė dokumentų, kuriuose būtų apibrėžtas advokatui mokėtino užmokesčio už jų atstovavimą dydis, jo apskaičiavimo forma. Vadinasi, sprendžiant nukentėjusiems atlygintinų jų turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti klausimą, iš esmės byloje turėtų būti renkami faktiniai duomenys – teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas, nukentėjusiuosius atstovavusio advokato teisinės pagalbos kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, teisinės pagalbos teikimo vietoje nusistovėję teisinių paslaugų įkainiai ir pan. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo dydžių ir mokėjimo taisyklės (2008 m. gruodžio 30 d. redakcija)). Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Dėl to ir šis kasatorių prašymas teisėjų kolegijos paliekamas nenagrinėtas.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42

43Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 4. ... 5. J. A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.30 val.,... 6. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodė, kad... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. K., V. K. ir G. K. prašo pakeisti... 8. 2000 (turėtų būti – 2010) m.... 9. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 10. Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios... 11. Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. kasacinis skundas atmestinas.... 12. ... 13. ... 14. Dėl kasatorių argumentų dėl... 15. ... 16. 1. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 17. 1.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 18. 1.2. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba... 19. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 20. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 21. 1.3. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės,... 22. 2K-399/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos... 23. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 24. 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).... 25. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad dėl J. A. G.... 26. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai... 27. Dėl kasatorių argumentų dėl bylos... 28. Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 30. 2K-115/2009, 2K-142/2009, 2K-279/2010).... 31. ... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m.... 33. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų A.... 34. ... 35. Dėl kitų kasatorių prašymų ... 36. 1. Kasatoriai prašo nurodyti instituciją, kuri turi išspręsti klausimą... 37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos nagrinėjamos... 38. BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai... 39. 2. Kasatoriai skundu taip pat prašo atlyginti jų iki šio kasacinio proceso... 40. Nr. 01-2010/04 kopijas). Pažymėtina, kad kasatoriai nepateikė dokumentų,... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 42. ... 43. Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir G. K. kasacinį skundą atmesti....