Byla 2K-264/2009
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžio.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

4Priteista iš R. B. nukentėjusiajai N. M. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam K. M. – 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Taip pat priteista iš R. B. nukentėjusiajai N. M. 2000 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendis. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš R. B. nukentėjusiajam K. M. priteista suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 75 000 Lt.

7Priteista iš R. B. nukentėjusiesiems N. M. 550 Lt, o K. M. – 750 Lt už advokato paslaugas. Kita Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

10R. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 23 d., apie 2.50 val., Panevėžyje Nemuno – Parko gatvių sankryžoje, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 59, 174 ir 196 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir viršydamas leistiną greitį, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), ir su juo susidūrė, tuo padarydamas automobilio VW GOLF, valst. Nr. ( - ) keleivei D. M. sužalojimus: aortos, dešinio plaučio ir kepenų plyšimus, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio, apatinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalais kairiame pusrutulyje ir po minkštaisiais dangalais, kraujosruvą viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą dešinio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kakle, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, kairėje blauzdoje, to pasėkoje dėl krūtinės sumušimo, plyšus aortai ir įvykus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę, 2007 m. birželio 23 d., apie 5.35 val. VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ intensyvios terapijos skyriuje D. M. mirė, automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), keleivei A. S. – lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties sąnario sumušimą, kairės blauzdos ir dešinio kelio sąnario sumušimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), vairuotojui D. S. – minkštųjų audinių sumušimą kairiajame petyje, kairėje blauzdoje ir galvos sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ), keleivei J. A. – veido ir kairės šlaunies sumušimus – nežymų sveikatos sutrikdymą.

11Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo teismą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei sumažinti nukentėjusiesiems N. M. ir K. M. priteistos neturtinės žalos dydį.

12Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nes nėra neginčijamų duomenų, kad jis eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kasatorius nurodo, kad gimtadienį šventusių asmenų parodymai apie tai, ar jis vartojo alkoholį, yra nevienodi ir prieštaringi. Nė vienas liudytojas nematė, kad kasatorius švęsdamas gimtadienį būtų dideliais kiekiais vartojęs alkoholį. Tik keli liudytojai nurodė, kad kasatorius buvo neblaivus neva todėl, jog buvo linksmas ir daug šoko. Konstatuodamas, kad kasatorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas vadovavosi vien tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymais, tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš jų nėra specialistas, galintis konstatuoti girtumą (liudytoja D. U. yra felčerė, liudytojas S. U. – vairuotojas, liudytoja I. Š. – bendrosios praktikos slaugytoja). Liudytoja Ž. J. I., dirbanti VšĮ „Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centras“ gydytoja psichiatre, parodė, kad įvykus eismo įvykiui, girtumas turi būti nustatomas per valandą. Taigi vizualiai nustatyti promilių dydį vien iš to, kad jaučiasi alkoholio kvapas ar nerišli kalba, negalima. Tuo tarpu, anot kasatoriaus, Panevėžio apygardos teismas „sudėjo“ visų liudytojų parodymuose nurodytą jo suvartoto alkoholio kiekį ir padarė išvadą, kad jis buvo išgėręs mažiausiai 180 g brendžio ir kad šis kiekis negali būti laikomas maksimaliu kasatoriaus suvartoto alkoholio kiekiu, nes liudytojai, specialiai nestebėję kasatoriaus veiksmų, nurodė tik dalį jo suvartotų gėrimų. Dėl šių priežasčių kasatoriaus nusikalstama veika iš BK 281 straipsnio 6 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 5 dalį.

13Taip pat kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai panaikino jam pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

14Taip pat kasatorius teigia, kad jam turi būti taikomas BK 92 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. BK 92 straipsnio taikymą kasatorius motyvuoja tuo, kad jis buvo teistas tik vieną kartą, dėl ankstesnio savo poelgio išvadas padarė ir daugiau nenusikals, o vien tik padarytų administracinių teisės pažeidimų kiekis negali reikšti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15Be to, kasatorius nurodo, kad teismas iš jo priteisdamas nukentėjusiesiems N. M. 60 000 Lt ir K. M. 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į kilusias pasekmes, bet ir į asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, yra ką tik sulaukęs pilnametystės, savų pajamų neturi, jį išlaiko motina, todėl sumokėti priteistą 135 000 Lt dydžio neturtinęs žalą jam yra sudėtinga.

16Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir pabrėžia, kad byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo R. B. girtumas eismo įvykio metu, tačiau tai neturi esminės reikšmės darant išvadą dėl apie jo apsvaigimo. Asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 straipsnio 8 dalis). Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad byloje turi būti nustatytas promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu. Asmens girtumas nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri aplinkybė, nes BPK nenustato kokių nors privalomų girtumo įrodinėjimo būdų. Iš bylos duomenų matyti, kad alkoholio kiekis R. B. kraujyje po eismo įvykio laboratoriniais metodais nebuvo nustatytas, nes kasatorius pabėgo iš ligoninės, tačiau jo girtumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojai S. M., J. K., J. S., G. Š., D. G. ir A. N. parodė, kad R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nekoordinuotas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. nuo 2007 m. birželio 22 d., 23.00 val. iki 2007 m. birželio 23 d., 2.50 val., t. y. prieš eismo įvykį, buvo išgėręs mažiausiai 180 g brendžio. Specialistė J. I. paaiškino, kad išgėrus 100 g 40% stiprumo alkoholinių gėrimų, per 1 valandą kraujyje būna nuo 0,3 iki 0,7 promilės, po 3 val. lieka 0,3-0,4 promilės. Jei kraujyje būna daugiau kaip 0,4 promilių, tai pirmiausia matosi iš nerišlios kalbos, svyravimo, sutrikusios koordinacijos. Būtent, tokius R. B. požymius nurodė medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai.

17Be to, R. B. elgesys po įvykio, rodo, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis anksčiau keletą kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl žinojo, kad po eismo įvykio bus nustatinėjamas jo girtumas, tačiau pabėgo iš ligoninės, suprasdamas, kad jo ieškos policija, vengė nuvykti pats pas pareigūnus ir tai padarė tik po keleto dienų. Taigi R. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

18Nors kasatorius nesutinka su apygardos teismo pozicija, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. B. pripažino tik dalį jam inkriminuotų KET pažeidimų ir nepripažino vienos esminių savo veikos aplinkybių, t. y. kad jis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. R. B. pasirinkta pozicija neigti savo girtumą neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo. Priešingai nei teigia kasatorius, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, R. B. neatlygino net dalies žuvusiosios tėvams padarytos neturtinės žalos. 2007 m. lapkričio 3 d., praėjus tik keletui mėnesių nuo BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, buvo vėl sulaikytas vairuojantis neblaivus ir neturintis vairuotojo pažymėjimo. Toks kasatoriaus elgesys rodo, kad jis nesugebėjo nei kritiškai įvertinti savo padaryto nusikaltimo, nei sušvelninti nusikaltimo pasekmių, todėl jo gailėjimasis tebuvo formalus. Todėl apygardos teismas pagrįstai pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

19Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą todėl, kad jis teistas tik vieną kartą, veikos padarymo metu buvo nepilnametis, pažada ateityje daugiau nebenusikalsti, yra nepagrįstas. BK 92 straipsnis nustato dvi būtinas sąlygas, kurioms esant, teismas gali atidėti nepilnamečiui paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, t. y. nepilnametis nuteisiamas laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ir kita sąlyga, kad teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

20Nors M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, išvažiuodamas žymiai didesniu nei leistinas greičiu iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius, nes eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, vienam padarytas nesunkus, o dviems – nežymus sveikatos sutrikdymas. R. B. iki šio nusikaltimo padarymo buvo net 7 kartus baustas pagal ATPK 128 straipsnį už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti, o nusikaltimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias administracines nuobaudas, tačiau jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Priešingai, 2007 m. lapkričio 3 d. jis vėl buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokios aplinkybės rodo, kad R. B. nesuprato savo padaryto nusikaltimo pavojingumo, nesugebėjo padaryti reikiamų išvadų ir savo veiksmais toliau kelia didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo paties saugumui.

21Nors kasatorius nesutinka su jam priteista neturtinės žalos suma ir prašo ją mažinti, tačiau teismai, atsižvelgdami ir vertindami neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos analizavo išsamiai, dėl to priimti sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems yra teisėti ir pagrįsti.

22Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusieji N. M. ir K. M. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenys ir pagrįstai nurodė, kad asmens girtumas nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustato kokių nors privalomų girtumo įrodinėjimo būdų bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl girtumo nustatymo (Kasacinė byla Nr. 2K-2/2005).

23Atsiliepime nukentėjusieji pažymi, kad kasatorius nepagrįstai prašo taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą bei atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius visą laikotarpį po eismo įvykio tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su medicinos darbuotojais ligoninėje, tiek su pareigūnais ikiteisminio tyrimo metu, elgėsi nenuoširdžiai ir nesąžiningai, įvairiomis priemonėmis vengė atsakomybės, nesuvokė nukentėjusiųjų, kurių dukra žuvo eismo įvykio metu, skausmo ir išgyvenimų. Kasatoriaus bandymai išsakyti atsiprašymus buvo formalūs. Įvertinę tai, nukentėjusieji atsiliepime laikosi nuomonės, kad abiejų instancijų teismai išnagrinėję byloje surinktus duomenis apie kasatoriaus elgesį ir asmenybę, priėmė teisingą sprendimą netaikyti kasatoriui bausmės vykdymo atidėjimo, nes toks jo elgesys neleido teismams tikėtis, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip tai numatyta BK 92 straipsnio 1 dalyje.

24Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus bei papildomai nukentėjusiųjų pateiktus duomenis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimus (CK 6.284 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, jog nukentėjusiesiems netikėta ir staigi dukros, su kuria juos siejo glaudus emocinis ryšys, žūtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias, tinkamai atsižvelgė į nukentėjusiųjų šeimoje kilusias pasekmes po įvykusio eismo įvykio. Tokio jauno amžiaus dukros netekimas nukentėjusiesiems sukėlė nenusakomus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių praradimą ir sudužusius lūkesčius. Nukentėjusiųjų teigimu, jie niekada nebeturėsime tos gyvenimo kokybės, kurios tikėjosi augindami dukrą. Be to, po dukters žūties pablogėjusi nukentėjusiojo K. M. sveikata ir netektas darbingumas kelia nerimą dėl jo ateities

25Taip pat apeliacinės instancijos teismas formuodamas savo poziciją dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teigdamas, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, o esminiu kriterijumi šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, tinkamai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-255/2005).

26Atsiliepime pažymima, kad teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

27Nuteistojo R. B. kasacinis skundas netenkintinas.

28Dėl R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

29BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

30Kadangi kaltininko apsvaigimas yra BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, jis turi būti privalomai įrodinėjamas baudžiamojoje byloje, norint kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnio 2,4,6 dalis. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas dėl kaltininko pasišalinimo iš eismo įvykio vietos arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė teismų praktikoje nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz.: iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

31Kolegija laiko, kad teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorius jam inkriminuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių vienas žmogus žuvo, vienam žmogui buvo nesunkiai, o dviem – nežymiai sutrikdyta sveikata, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kasatoriaus teiginys apie tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neapsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo nusikalstama veika iš BK 281 straipsnio 6 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 5 dalį, yra identiškas jo apeliacinio skundo argumentui, ir į jį išsamias ir motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas.

32Byloje nustatyta, kad gimtadienio, kuriame dalyvavo ir kasatorius, metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Iš liudytojų S. M., J. K., J. S., G. Š. parodymų matyti, kad kasatorius vidutiniškai išgėrė 3-4 stikliukus, kurių talpa 50 g, brendžio, o jo elgesys pavartojus alkoholio pasikeitė: jo judesiai tapo nekoordinuoti, kalba nerišli. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant pagal liudytojų parodymus, kasatorius buvo išgėręs mažiausiai 180 g brendžio, o kadangi jie kasatoriaus visos šventės metu nestebėję, išgertas alkoholio kiekis gali būti ir didesnis.

33Teismo posėdyje apklausta specialistė J. I. parodė, jog jei asmens girtumas yra 0,4 promilės, to vizualiai galima ir nepastebėti. Tuo tarpu į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. T., medicinos felčerė D. U. bei greitosios pagalbos automobilio vairuotojas S. U. parodė, kad nuo kasatoriaus sklido alkoholio kvapas, o liudytoja I. Š., ligoninėje dirbanti slaugytoja, patvirtino, kad dėl kasatoriaus girtumo jai nekilo abejonių (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o judesiai buvo nekoordinuoti). Iš šių liudytojų parodymų apie kasatoriaus elgesį po eismo įvykio galima spręsti, kad jo girtumas viršijo 0,4 promiles. Be to, apie tai, kad kasatorius eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galima spręsti ir iš jo elgesio po eismo įvykio: kasatorius iš ligoninės pabėgo, nes žinojo, kad ligoninėje bus nustatinėjamas girtumas.

34Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pakanka, kad asmens kraujyje būtų nustatyta bent 0,4 promilės alkoholio. Nors byloje nėra tikslių duomenų, koks buvo kasatoriaus girtumas eismo įvykio padarymo metu, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo apsvaigimas viršijo 0,4 promiles alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

35Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

36Apylinkės teismas pripažino nuteistojo R. B. veikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutarė, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

37Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

38Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.

39Šioje byloje R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, be padarytų KET pažeidimų, būtina nustatyti, kad asmuo šiuos pažeidimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl teismui konstatuojant, kad kaltininkas prisipažino padaręs BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pastarasis turi pripažinti ne tik KET pažeidimo faktą, bet ir apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotus KET pažeidimus, t. y. kad sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir viršydamas leistiną greitį, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę neįsitikino, kad tai bus saugu ir nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, tačiau tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, nors liudytojai pateikė priešingos informacijos.

40Be to, kad nuteistasis pažeidė KET, buvo žinoma ir iš eismo įvykį tiesiogiai mačiusių gatvėje budėjusių policijos pareigūnų A. K. ir J. B. parodymų. Tai rodo, kad KET ir eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas remiantis ir kitų liudytojų parodymais, ir šioje kaltinimo dalyje kasatorius neprisidėjo prie teisingo teismo sprendimo priėmimo. Kartu pažymėtina, kad nepripažindamas, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į ką nurodė visa eilė liudytojų, kasatorius neprisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo. Priešingai, jis savo parodymais komplikavo bylos nagrinėjimą viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes teko apklausti šventėje dalyvavusius asmenis bei po eismo įvykio atvykusius policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir jų parodymais, buvo nustatyta, kad nuteistasis R. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nuteistojo R. B. prisipažinimas tik dėl jo padarytų KET pažeidimų, tačiau nepripažinimas, kad jis KET pažeidė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negali būti laikomas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

41BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. neatlygino net dalies nukentėjusiųjų N. M. ir K. M. patirtos neturtinės žalos, be to, praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2007 m. lapkričio 3 d., vėl padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tai rodo, kad nuteistasis nedarė išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos.

42Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apygardos teismas pagrįstai pašalino iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailisi.

43Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui R. B. (BK 92 straipsnis)

44Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde prašo taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

45Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

46Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę.

47Vertindami padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, teismai atsižvelgė į tai, kad nors nuteistasis R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET: jis vairavo automobilį ne tik neturėdamas vairuotojo teisių, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to jis pažeidė elementarias KET, t. y. nesudėtingoje kelio situacijoje (nors ir tamsiu paros metu, tačiau esant sausai kelio dangai) miesto ribose viršijo leistiną greitį ir važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu vienas žmogus žuvo, vienam padarytas nesunkus, o dviems – nežymus sveikatos sutrikdymas.

48Vertinant nuteistojo R. B. asmenybę teismai atsižvelgė tiek į nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos. Pažymėtina, kad nuteistasis R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau nepaisant to elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai, nes prie automobilio vairo sėdo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors taip elgdamasis nuteistasis turėjo suvokti, kad kelia pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Reikia pažymėti, kad nuteistasis dar iki BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo septynis kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 128 straipsnį už automobilio vairavimą, neturint teisės jo vairuoti, o paskirtos nuobaudos dar galioja. Tai rodo, kad toks nuteistojo elgesys, t. y. vairavimas neturint teisių ir apsvaigus nuo alkoholio, nebuvo atsitiktinis, o dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys.

49Be to, nuteistasis BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė Panevėžio miesto apylinkės teismui 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirto elgesio apribojimo laikotarpyje, pažeisdamas įpareigojimą nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis ir laikytis įstatymų.

50Taip pat kolegija pažymi, kad nuteistasis praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, 2007 m. lapkričio 3 d., vėl buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus ir neturintis vairuotojo pažymėjimo, už ką buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis R. B. iš savo ankstesnio elgesio išvadų nepadarė ir net padaręs eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, vėl sėdo už vairo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, taip keldamas grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę ir netaikė jam BK 92 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams.

51Dėl neturtinės žalos dydžio

52Apylinkės teismas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems N. M. ir R. M. priteisė po 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu apygardos teismas nukentėjusiajam R. M. priteistos neturtinės žalos dydį padidino iki 75 000 Lt motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas nediferencijavo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos, kai tuo tarpu nukentėjusiojo K. M. sveikata dėl pergyvenimų žymiai pablogėjo. Taigi nuteistasis abiems nukentėjusiesiems iš viso turi atlyginti 135 000 Lt neturtinės žalos.

53Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

54Spręsdami dėl nukentėjusiesiems N. M. ir K. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismai konstatavo, kad nukentėjusieji N. M. ir K. M. dėl staigios dukters žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir depresiją, nes juos siejo glaudūs tarpusavio ryšiai.

55Taip pat teismai pripažino, kad nors nuteistasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau padarytas KET pažeidimas, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, buvo susijęs su itin dideliu kaltininko neatsargumu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo bei žalos padarymo tikimybę, tačiau lengvabūdiškai tikisi pavojingų padarinių išvengti. Be to, nuteistojo R. B. sukelto eismo įvykio metu nukentėjo net keturi žmonės: vienas žmogus žuvo, vienam padarytas nesunkus, dviem – nežymūs sveikatos sutrikdymai.

56Vertindami nuteistojo R. B. turtinę padėtį, teismai atsižvelgė į tai, kad jis nėra įgijęs jokios specialybės ir neturi galimybės dirbti kvalifikuotą darbą, tačiau yra jauno amžiaus ir atlikęs jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę turės galimybę susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą. Taigi nuteistojo teiginys, kad jis neturi pajamų neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.

57Taip pat apygardos teismas pagrįstai padidino nukentėjusiajam K. M. priteistos neturtinės žalos dydį nuo 60 000 Lt iki 75 000 Lt, nes nustatė, jog nukentėjusiojo sveikata po dukters žūties žymiai pablogėjo (diagnozuota koronarinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, dėl ko jam 2008 m. kovo 13 d. nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis). Tokiu būdu buvo diferencijuota nukentėjusiųjų N. M. ir K. M. patirta neturtinė žala.

58Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde prašo teismo sumažinti neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad teismai tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Be to, teismo priteista abiem nukentėjusiesiems bendra 135 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-550/2008, 2K-188/2009, 3K-3-103/2009). Taigi nukentėjusiesiems N. M. ir K. M. priteistos neturtinės žalos dydžiai nėra per dideli ir juos mažinti nėra pagrindo.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R.... 4. Priteista iš R. B. nukentėjusiajai N. M. 60 000 Lt neturtinei žalai... 5. Taip pat priteista iš R. B. nukentėjusiajai N. M. 2000 Lt už advokato... 6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Priteista iš R. B. nukentėjusiesiems N. M. 550 Lt, o K. M. – 750 Lt už... 8. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 10. R. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 23 d., apie 2.50 val.,... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo teismą pakeisti Panevėžio miesto... 12. Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281... 13. Taip pat kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai... 14. Taip pat kasatorius teigia, kad jam turi būti taikomas BK 92 straipsnis ir... 15. Be to, kasatorius nurodo, kad teismas iš jo priteisdamas nukentėjusiesiems N.... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad apsvaigimas nuo... 17. Be to, R. B. elgesys po įvykio, rodo, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.... 18. Nors kasatorius nesutinka su apygardos teismo pozicija, kad nenustatyta jo... 19. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus prašymas atidėti jam paskirtos bausmės... 20. Nors M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė... 21. Nors kasatorius nesutinka su jam priteista neturtinės žalos suma ir prašo... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusieji N. M. ir K. M. nurodo, kad... 23. Atsiliepime nukentėjusieji pažymi, kad kasatorius nepagrįstai prašo taikyti... 24. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir... 25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas formuodamas savo poziciją dėl... 26. Atsiliepime pažymima, kad teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20... 27. Nuteistojo R. B. kasacinis skundas netenkintinas.... 28. Dėl R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį... 29. BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė... 30. Kadangi kaltininko apsvaigimas yra BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos... 31. Kolegija laiko, kad teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies... 32. Byloje nustatyta, kad gimtadienio, kuriame dalyvavo ir kasatorius, metu buvo... 33. Teismo posėdyje apklausta specialistė J. I. parodė, jog jei asmens girtumas... 34. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pakanka, kad asmens... 35. Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK... 36. Apylinkės teismas pripažino nuteistojo R. B. veikoje BK 59 straipsnio 1... 37. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 38. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 39. Šioje byloje R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kvalifikuojant... 40. Be to, kad nuteistasis pažeidė KET, buvo žinoma ir iš eismo įvykį... 41. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 42. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad apygardos teismas pagrįstai... 43. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui R. B. (BK 92 straipsnis)... 44. Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde prašo taikyti BK 92 straipsnį ir... 45. Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną... 46. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės... 47. Vertindami padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo... 48. Vertinant nuteistojo R. B. asmenybę teismai atsižvelgė tiek į nuteistojo... 49. Be to, nuteistasis BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką... 50. Taip pat kolegija pažymi, kad nuteistasis praėjus kiek daugiau nei keturiems... 51. Dėl neturtinės žalos dydžio... 52. Apylinkės teismas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems N. M. ir R. M.... 53. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 54. Spręsdami dėl nukentėjusiesiems N. M. ir K. M. priteistinos neturtinės... 55. Taip pat teismai pripažino, kad nors nuteistasis R. B. padarė neatsargų... 56. Vertindami nuteistojo R. B. turtinę padėtį, teismai atsižvelgė į tai, kad... 57. Taip pat apygardos teismas pagrįstai padidino nukentėjusiajam K. M.... 58. Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde prašo teismo sumažinti neturtinės... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 60. Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti....