Byla e2A-2681-577/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui UAB „Sikar“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sikar“ 6 905 Lt (1 999,83 Eur) skolos, 1 001 Lt (289,91 Eur) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2012-04-04 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2012/04/04 ieškovė perdavė atsakovui 2 000 EUR sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013-05-06. Pažymėjo, jog nepaisant žodinių ir rašytinių raginimų, atsakovas savo prievolės neįvykdė, iki šiol nesumokėjo net dalies skolos ir nesuteikė jokių garantijų dėl skolos grąžinimo.

5Atsakovas UAB „Sikar“ prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad dėl paskolos buvo susitarta, tačiau paskola nebuvo suteikta. Pažymėjo, kad ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo reikalavo iš atsakovo sumų pagal dvi paskolos sutartis, tačiau ieškinį pareiškė dėl vienos, teigdama, kad antroji paskola nebuvo realiai suteikta, t.y. buvo sudaryta paskolos sutartis, o pinigų perdavimas skolininkui nebuvo įformintas. Tokį ieškovės elgesį atsakovas vertina, kaip pripažinimą, jog paskolos sutartis nėra pakankamas įrodymas. Teigia, kad ieškovė neįrodė paskolos sumokėjimo fakto. Prašė atmesti ieškinį ir CK 6.259 str. pagrindu. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, ieškovės reikalavimas dėl 1001 Lt palūkanų priteisimo turėtų būti mažinamas. Pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog paskola turėjo būti grąžinta tuo metu, kai ieškovė ėjo komercijos direktorės pareigas, ieškovė, jų prašydama, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutartyje nenurodytas jos tikslas, į tai, jog iš byloje esančio atsakovo UAB „Sikar“ sąskaitos išrašo nėra aiški J. I. 2012-04-06 atlikto 6 000 EUR mokėjimo į UAB „Sikar“ banko sąskaitą mokėjimo paskirtis, bei į tai, kad pinigus ji pervedė UAB „Sikar“ vardu kaip įmonės įgaliotas asmuo, teismas padarė išvadą, kad šie faktai neįrodo paskolos sutarties sudarymo ir būtent paskolos sutartimi skolintų pinigų perdavimo veiksmo. Pažymėjo, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis ir galioja nuo to momento, kada yra perduotas sutarties dalykas – pinigai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos sutartyje nurodytos lėšos įtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kad paskola buvo užpajamuota. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovui 2012-04-04 paskolos sutartimi buvo perduota 2 000 EUR dydžio paskola. Pažymėjo, kad ieškovė 2014-10-09 teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 21 905 Lt dydžio skolos ir 1 001 Lt palūkanų priteisimo iš UAB „Sikar“, tuo tarpu, atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovė atsisakė savo reikalavimo pagal paskolos sutartį Nr. 2011/07/15-1, kuria ieškovė atsakovui skolino 15 000 Lt. Teismui abejonių dėl to, ar paskolos sutartis apskritai buvo sudaryta, sukėlė tai, kad ieškovė nenurodė, kodėl prašoma priteisti skola iš atsakovo gerokai sumažėjo, taip pat nenurodė, jog atsakovas dalį skolos sumokėjo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skolindama pinigus įmonei, kuriai pati vadovavo, ieškovė turėjo galimybes parengti įmonės dokumentus, iš kurių atsispindėtų paskolos sutarties sudarymo ir 2 000 Eur, t.y. paskolos dalyko, perdavimo faktas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai yra netikslūs ir neįrodyti, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovė J. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į CK 6.875 str. 1 d. nuostatas, ir teigia, kad būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovė pinigus perdavė ne pagal Paskolos sutartį, tačiau kitokių tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pagrindu. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad atsakovei perduoti 6000 Eur buvo atsakovės nuosavybė, ir kad ieškovė veikė atsakovės vardu pagal išduotą įgaliojimą, taip pat nesiaiškino, koks buvo neva išduoto įgaliojimo turinys, ieškovės atsakovei perduotų lėšų kilmė, dėl kokių priežasčių ieškovė perdavė lėšas atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė įmokėjo grynuosius pinigus į sąskaitą, o ne atliko pavedimą. Dėl paminėtų teismo sprendimo netikslumų, daro išvadą, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir paaiškinimus.

12Nurodo, kad paskolos sudarymo metu įmonei vadovavo D. M., o ji ėjo įmonės komercijos vadovės pareigas. Teismo sprendime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikti negali, kadangi jie yra pas atsakovę, o kitų pinigų perdavimą pagal Paskolos sutartį patvirtinančių dokumentų faktiškai ir negali turėti, kadangi jie buvo perduoti atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Mano, kad teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškovė atsisakė reikalavimo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą pagal 2011-07-15 Paskolos sutartį, nes tai nėra pakankama priežastis abejoti kitos paskolos sutarties sudarymu ir realiu jos įvykdymu. Pažymėjo, kad iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad tą pačią dieną po pinigų įnešimo buvo padarytas pavedimas Lenkijos įmonei, ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad pinigai buvo reikalingi atsikaitymui už prekes su Lenkijos tiekėju, o atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad neturėjo poreikio skolintis. Pabrėžė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris buvo pas ieškovę. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008), tokiu atveju būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, kad faktiškai paskolos sutartis nebuvo sudaryta arba kad paskola yra grąžinta. Pažymi, kad teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2011-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2011 bei 2008-06-19 civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008, kadangi nurodytų bylų ir šios bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos.

13Atsakovas UAB „Sikar“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, banko sąskaitos išrašas neįrodo, kad ieškovė suteikė atsakovei paskolą, nes mokėtoju nurodyta atsakovė, kurios vardu darydama pavedimą veikė ieškovė, tuo metu faktiškai vadovavusi įmonei. Iš išraše esančio įrašo sprendžia, kad atliktas sąskaitos papildymas, o ne paskola. Atsakovo manymu, paskolos sumos įmokėjimui į atsakovės banko sąskaitą įgaliojimo bankui nebūtų reikėję pateikti. Kadangi ieškovė pripažino, kad kitų sumų atsakovei nebuvo mokėjusi, teigia, kad teismas neturėjo reikalauti iš atsakovės papildomų įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdį ir leido ieškovei pateikti prašymą dėl reikiamų dokumentų, tačiau prašymo dėl išreikalautinų dokumentų ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė, būdama atsakovės akcininkė nesikreipė į atsakovę dėl šios informacijos gavimo Akcinių bendrovių įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neįrodė, jog nesiekė sudaryti paskolos sutarties, laiko nesusijusiomis su byla. Pinigų pervedimo Lenkijos įmonei fakto nelaiko įrodymu, patvirtinančiu paskolos suteikimą atsakovei. Pažymėjo, kad toks pervedimas gali įrodyti ir būtinybę pinigus iš kasos įnešti į atsakovės sąskaitą. Kadangi banko sąskaitos išrašo nelaiko pinigų perdavimo dokumentu, o įmokėta suma nesutampa su paskolos sutartyje nurodyta suma, teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančias ir šios bylos aplinkybes laiko panašiomis, nes abejais atvejais nebuvo pateikta pinigų perdavimo dokumentų.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė J. I. ir atsakovas UAB „Sikar“, atstovaujamas direktorės D. M., 2012-04-04 pasirašė Paskolos sutartį Nr. 2012/04/04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybėn 2000 Eur iki 2012-05-06, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą iki 2013-05-06 (b.l. 9-11). 2014-09-30 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, kuriame įspėjo, kad negrąžinus skolos pagal 2011-07-15 bei 2012-04-04 paskolų sutartis, ieškovė kreipsis į teismą (b.l. 13-14). Atsakovui neįvykdžius reikalavimo, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 įsakymu iš skolininko UAB „Sikar“ kreditorės J. I. naudai priteista 21905 Lt (6344,13 Eur) skola, 1001 Lt (289,91 Eur) palūkanų ir 492 Lt (142,49 Eur) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1). Skolininkui pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė ieškinį dėl 6 905 Lt (1999,83 Eur) skolos, 1 001 Lt (289,91 Eur) palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Sikar“ priteisimo.

17Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė paskolos sutartimi skolintų pinigų perdavimo fakto.

18Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

19CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 d., paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

20Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, kurios išaiškinimais remiasi ir ieškovė, nurodyta, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta.

22Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. (...) Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

23Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš šalių pasirašytos sutarties turinio akivaizdu, jog jos pasirašymo metu pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Šios aplinkybės neneigia ir ieškovė. Taigi, šiuo atveju, sutartyje nesant duomenų apie pinigų perdavimo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrodinėjimo pareiga dėl 2012-04-04 sutartyje nurodytos 2000 Eur sumos perdavimo atsakovui tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, atmestini kaip nepagrįsti.

24Ieškovė pinigų perdavimo faktą grindžia 2012-04-04 - 2012-05-31 atsakovo sąskaitos išrašu, kuriame yra duomenys apie 2012-04-06 atliktą sąskaitos papildymą 6000 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išrašo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariamas dokumentas nepatvirtina paskolos sumos pagal 2012-04-04 sutartį perdavimo fakto. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas turi būti užfiksuotas nedviprasmiškai ir tiksliai. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė pinigus įnešė kaip sąskaitos papildymą atsakovo UAB „Sikar“ vardu, veikdama pagal įgaliojimą; mokėjimo paskirtis dokumente nenurodyta. Akivaizdu, kad nesant kitų duomenų, mokėjimo dokumente esantys įrašai neįrodo, kad ieškovė į atsakovo sąskaitą įmokėjo jai priklausančias lėšas. Be to, 2012-04-04 Paskolos sutarties ir mokėjimo dokumente nurodytos sumos nesutampa. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pati pripažįsta, jog tik paskolos davėjui įrodžius, kad jis perdavė pinigus paskolos gavėjui, pastarasis turi įrodyti, kad perduoti pinigai buvo ne paskola. Šiuo atveju būtent pinigų perdavimo atsakovui ieškovė neįrodė.

25Kaip minėta, sąskaitos išraše, kuriuo ieškovė grindžia paskolos sumos perdavimo faktą, yra nurodyta, kad ieškovė veikė pagal įgaliojimą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, neturėdamas paties įgaliojimo, negalėjo padaryti išvados, jog ieškovės įnešti pinigai buvo atsakovo nuosavybė, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo aiškintis į sąskaitą įmokėtų pinigų kilmę. Būtent ieškovė, siekdama įrodyti įneštų pinigų kilmę ar norėdama paneigti mokėjimo dokumente esantį įrašą, kad pinigus įmokėjo pagal įgaliojimą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o negalėdama gauti reikiamų dokumentų, prašyti juos išreikalauti. Be to, apeliantė teigdama, kad ji Paskolos sutartį patvirtinančių dokumentų negali turėti, nes jie buvo perduoti atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, šių dokumentų neįvardino, išreikalauti taipogi neprašė.

26Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

27Apeliantė nurodo, kad teismas sureikšmino aplinkybę, dėl to, kad ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą pagal kitą, t.y. 2011-07-15 paskolos sutartį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš teismo sprendimo turinio matyti, kad minėtas argumentas nebuvo lemiantis išvadą dėl paskolos sutarties sudarymo. Teismas, pagal minėtą teismų praktiką, pagrįstai vertino visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumą. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos pagal abi sutartis, vėliau pripažįstant faktą, kad pagal vieną sutartį realiai paskolos suma nebuvo perduota (ir dėl to šalys nesiėmė jokių papildomų veiksmų (sutarties nuginčijimo ar pan.)), taip pat akivaizdžių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų pagal kitą paskolos sutartį nebuvimas, leidžia spręsti apie šalių susiklosčiusių santykių praktiką ir pagrįstai kelia abejones dėl faktinio sutarties sudarymo.

28Pažymėtina, kad ir ankstesnė paskolos sutartis, pagal kurią pradiniu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė reikalavo priteisti skolą, yra pas ieškovę. Be to, ieškovė neneigia, kad paskolos pasirašymo metu pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Paskolos sutarties vienintelis egzempliorius buvo ieškovę ir todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, kad faktiškai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip minėta, apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, pažymėta, kad tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, į atsakovo banko sąskaitą įneštų pinigų panaudojimo aplinkybės (pervedimas Lenkijos įmonei), paskolos sutartyje nesant duomenų apie paskolos paskirtį (tikslą), savaime neįrodo paskolos suteikimo atsakovui. Sutiktina, su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad toks pervedimas gali įrodyti ir būtinybę pinigus iš kasos įnešti į atsakovės sąskaitą.

30Apeliantė pateiktą sąskaitos išrašą vertina, kaip įrodantį pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas. Nustačius aplinkybę, kad ieškovė neįrodė paskolos pinigų perdavimo atsakovui fakto, ieškovės teiginiai dėl netinkamo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo, laikytini nepagrįstais.

31Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendime esančio netikslumo nurodant, kad buvo atliktas pavedimas, o ne įmokėti grynieji pinigai, taipogi atmestini, kaip neturintys įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

33Dėl papildomų įrodymų

34Atsiliepime į apliacinį skundą atsakovas prašo prijungti papildomus įrodymus, o būtent įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovė įmokėjo pinigusį atsakovės sąskaitą, taip pat ieškovės veikimą atsakovės vardu patvirtinančius įrodymus (pvz. darbuotojų priėmimą į darbą, atstovavimą VMI, banke, kredito unijose). Nurodė, kad papildomus dokumentus teikia reaguodama į ieškovės teiginius, dėstomus apeliaciniame skunde. Apeliantė prašo nepriimti kartu su atsiliepimu pateiktų naujų įrodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to jie ginčo išprendimui teisiškai nėra reikšmingi. Teismui nusprendus priimti naujus įrodymus, prašo išreikalauti iš atsakovo UAB „Sikar“ kasos knygos nuorašą už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2012-05-31, atsakovo visų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2012-04-04 iki 2012-05-31.

35Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008 ir kt.). Taigi apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju prašomi prijungti ar išreikalauti papildomi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, o šalys šia teise savo laiku nepasinaudojo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos pavėluotai pateiktus prašymus.

36Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl J. I. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti ir kitų bylinėjimosi išlaidų) priteisimo netenkintinas (CPK 93 str.).

38Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė J. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas UAB „Sikar“ prašė ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė,... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovė J. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Nurodo, kad paskolos sudarymo metu įmonei vadovavo D. M., o ji ėjo įmonės... 13. Atsakovas UAB „Sikar“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str.... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė J. I. ir atsakovas UAB „Sikar“,... 17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, konstatavęs,... 18. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje... 19. CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena... 20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog į bylos dėl paskolos grąžinimo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 nutartyje civilinėje byloje 22. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos... 23. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš šalių pasirašytos sutarties... 24. Ieškovė pinigų perdavimo faktą grindžia 2012-04-04 - 2012-05-31 atsakovo... 25. Kaip minėta, sąskaitos išraše, kuriuo ieškovė grindžia paskolos sumos... 26. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 27. Apeliantė nurodo, kad teismas sureikšmino aplinkybę, dėl to, kad ieškovė... 28. Pažymėtina, kad ir ankstesnė paskolos sutartis, pagal kurią pradiniu... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, į atsakovo banko sąskaitą įneštų pinigų... 30. Apeliantė pateiktą sąskaitos išrašą vertina, kaip įrodantį pinigų... 31. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendime esančio netikslumo... 32. Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo... 33. Dėl papildomų įrodymų... 34. Atsiliepime į apliacinį skundą atsakovas prašo prijungti papildomus... 35. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 36. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 37. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos prašymas dėl apeliacinės... 38. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti...