Byla 2A-704-264/2014
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1365-814/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. K. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 17641,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-10-22 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. K., vairuodamas transporto priemonę AUDI A4, nepasirinkęs saugaus greičio, atsitrenkė į medį, dėl ko vienas iš kartu su atsakovu važiavusių keleivių mirė, o kitiems buvo smarkiai sutrikdyta sveikata. Nuo atsakovo automobilio lekiančių detalių nuolaužų buvo apgadintas iš paskos važiavęs automobilis. Atsakovo civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“, todėl bendrovės ekspertai sureguliavo žalos bylą ir pagal Vokietijos atstovų pateiktas pretenzijas dėl šio įvykio išmokėjo 5109,38 EUR (17641,67 Lt). Eismo įvykio byloje nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus – nustatytas 3,5 promilių girtumas, jis pripažintas eismo įvykio kaltininku. Dėl to ieškovas įgijo teisę į išmokėtų sumų grąžinimą. Atsakovui išsiųsta pretenzija, tačiau jis geranoriškai reikalavimo nepatenkino.

6Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, valstybei 19,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nustatė, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. ( - ) priklauso atsakovui D. K., laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-10-06 atsakovas buvo apdraudęs minėto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, taip pat išduotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, automobilio techninės apžiūros kortelė galiojo iki 2013-04-29. 2012-01-13 Kvietimu pranešti apie įvykį pagal bylą 40-107-016410 Nr. 271 nustatyta, kad atsakovui išsiųstas kvietimas atvykti pačiam arba įgaliotam asmeniui pas ieškovą ir raštu pranešti apie 2011-10-22 autoįvykio aplinkybes bei pateikti nurodytus dokumentus. 2012-02-07 R. K. pasirašė Pranešime apie įvykį, kad avarija įvyko 2011-10-22 Vokietijoje, Steinfed miesto priemiestyje, ties posūkiu automobiliu buvo trenktasi į medį, iškviesta policija, vairuotojas – D. K.. Lohne policijos skyriaus Pranešimu apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2011-10-22, 23:50 val. Steinfeld (už gyvenamosios vietos ribų), lengvasis automobilis AUDI A4, valst. Nr. ( - ) nuvažiavo nuo eismo juostos į dešinę ir atsitrenkė į medį šalia eismo juostos. Automobilį vairavo D. K., kartu važiavo keleiviai R. Z., G. Z. ir I. R., iš kurių R. Z. buvo mirtinai sužeistas. Vairuotojui D. K. nustatytas 0,35 promilės girtumas, kraujo tyrimo atsakymo nėra. Eismo įvykio metu apgadintas ir kitas automobilis.

10Ieškovas pagal 2012-04-18 sąskaitą Nr. 001552-1203 dėl šio įvykio išmokėjo 5109,38 EUR. Iš atsakovo 2012-06-06 Pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo Nr. 100-446 pareikalauta grąžinti 17641,67 Lt. Duomenų, kad atsakovas ieškovo reikalavimą būtų įvykdęs, nėra.

11Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str., kuriame išsamiai nurodytos aplinkybės, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

12Teismas, ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus bei Vokietijos Lohne policijos skyriaus surinktą autoįvykio medžiagą nustatė, kad atsakovas vairavo automobilį, kuris 2011-10-22 atsitrenkė į medį, o apie alkoholio poveikį vairuotojui policijos pareigūnai rėmėsi kartu važiavusio G. Z. parodymais, kai tuo tarpu faktiškai nešiojamu alkoholio matuokliu nustatytas atsakovo girtumas byloje pateiktais duomenimis tik 0,35 promilės (alkoholio kiekis neviršijo Vokietijoje leistiną alkoholio kiekį – 0,5 promilės). Nesant jokių įrodymų, liudijančių jog atsakovas būtų kompetentingos institucijos nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka už vairavimą eismo įvykio metu esant neblaiviam ir tuo klausimu būtų priimtas įsiteisėjęs sprendimas, taip pat nesant duomenų, kad eismo įvykio metu atsakovo kraujyje būtų nustatytas draudžiamas alkoholio kiekis, teismas ieškinį atmetė.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu (b. l. 97-98) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

151. Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovas teigia, jog atsakovui buvo nustatytas 3,5 promilių girtumas. Ieškinyje įsivėlusi paprasčiausia rašymo klaida. Iš visų kitų teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovui kompetentingų užsienio šalies institucijų yra nustatytas 0,35 promilių girtumas. Iš esmės pati skaitmeninė promilių išraiška nedaro įtakos ieškovo reikalavimui, nes TPVCAPDĮ nenustato konkretaus promilių skaičiaus, nuo kada asmuo laikomas vairuojantis transporto priemonę neblaivus. Nėra svarbus tiksliai nustatyti koks tiksliai neblaivumo laipsnis nustatytas atsakovui, o svarbu nustatyti faktą ar eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas pažeidė įstatymus. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas pažeidė užsienio valstybės įstatymus ir apdraustąją transporto priemonę vairavo neblaivus.

162. Teismas netinkamai taikė Vokietijos įstatymus bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, jog atsakovas eismo įvykį padarė būdamas neblaivus. Teismas konstatavęs, kad atsakovas vairavo automobilį neviršydamas leistinos normos, rėmėsi Vokietijos „Kelių eismo įstatymo“ 24a str. (1) d., kuri numato administracinę atsakomybę už vairavimą, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,5 promiles. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo teismo 1961 sprendimu suformuotą praktiką yra laikoma, kad asmuo gali būti pripažintas netinkamos būklės vairuoti transporto priemonę nuo 0,3 promilių atsižvelgiant į tai, kaip alkoholis paveikė vairuotojo gebėjimą valdyti transporto priemonę. Iš ieškovo pateikto policijos pranešimo apie įvykį yra matyti, jog buvo aiškinamasi, koks buvo alkoholio poveikis atsakovui ir kaip jis paveikė jo sugebėjimus vairuoti. Pagal liudytojų parodymus (G. Z.), kilusius padarinius ir kitas aplinkybes kompetentingu institucijų atsakovas yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką - pavojaus kėlimas eismui dėl alkoholio. Atsakovui šios aplinkybės neginčijant, nepateikus priešingos informacijos, teismui nebuvo pagrindo laikyti policijos pateiktos informacijos draudimo kompanijai apie atsitikusi eismo įvykį, kaip nepakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus.

173. Teismas nepagristai susiaurino ieškovo reikalavimą. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., kuri be kita ko numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, jog tuoj po eismo įvykio policijai nepavyko rasti atsakovo, jis buvo rastas tik gerokai vėliau. Akivaizdu, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino norėdamas išvengti patikrinimo ar alkoholio koncentracija kraujyje neviršija leistinos normos, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir savo sprendime nepasisakė.

18Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Nagrinėjamoje byloje draudikas, atlyginęs nukentėjusių dėl eismo įvykio patirtus nuostolius, pareiškė regresinį ieškinį transporto priemonės valdytojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

23Apeliantės apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, savo išvadas padarė remdamasis prielaidomis ir tuo pažeidė procesinės teisės normas.

24Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

25Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2011 m. spalio 7 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, joje nurodytomis sąlygomis. Iš byloje esančių Vokietijos Lohne policijos skyriaus pranešimo apie įvykį, pirminio eismo įvykio tyrimo, nustatyta, kad 2011 m. spalio 22 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis AUDI A4, valst. Nr. ( - ) nuvažiavo nuo eismo juostos į dešinę ir atsitrenkė į medį šalia eismo juostos, kartu važiavę 3 keleiviai buvo sužeisti, vienas jų - mirtinai, vairuotojui D. K. nustatytas 0,35 promilės girtumas, kraujo tyrimo atsakymo nėra. Eismo įvykio metu dėl automobilio AUDI A4 nuolaužų ant kelio buvo apgadintas iš paskos važiavęs kitas automobilis. Ieškovas 2012-04-27 mokėjimo nurodymu Nr.113113 pagal Vokietijos bendrovės Intereurope AG 2012-04-18 sąskaitą Nr. 001552-1203 dėl šio įvykio išmokėjo 5109,38 EUR. Ieškovas pateikė 2012-06-06 Pretenziją atsakovui, reikalaudamas grąžinti 17641,67 Lt, išmokėtus dėl apgadinto automobilio Suzuki Splash valst. Nr. ( - ), sugadintų kelio atitvarų. Duomenų, kad atsakovas ieškovo reikalavimą būtų įvykdęs, nėra. Ieškovas nustatęs, kad atsakovas autoįvykio metu buvo neblaivus (0, 35 promilių girtumas), pareiškė atsakovui regresinį reikalavimą - prisiteisti išmokėtą draudimo išmoką.

26Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinio netenkino konstatavęs, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas būtų kompetentingos institucijos nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka už vairavimą eismo įvykio metu esant neblaiviam ir tuo klausimu būtų priimtas įsiteisėjęs sprendimas, taip pat nesant duomenų, kad eismo įvykio metu atsakovo kraujyje būtų nustatytas draudžiamas alkoholio kiekis, teismas ieškinį atmetė.

27Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms pritaria. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga gali kilti dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką.

28Iš ieškinio, pretenzijos atsakovui turinio (b. l. 4-5, 35) matyti, kad apeliantas faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus (t.y. jam nustatytas 3,5 promilių girtumas), apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinyje įsivėlė klaida, nes nustatytas 0,35 prom.) ir atsakovas pripažintas eismo įvykio kaltininku.

29Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Vokietijos policijos pirminio eismo įvykio tyrimo duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 22 d. eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus (jam alkotesteriu nustatytas 0, 35 promilių girtumas) ir jo veiksmai atitiko Vokietijos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius, tačiau nepakankama konstatuoti, kad atsakovas atsakingas už žalos padarymą, kaip vairavęs transporto priemonę neblaivus. Iš kitų pirminių įvykio tyrimo duomenų matyti, kad atsakovo kraujo tyrimo alkoholio kiekiui kraujuje nustatyti rezultatų nėra, duomenys apie alkoholio poveikį vairuotojui įrašyti remiantis kartu važiavusio trečiojo asmens parodymais, objektyvių įrodymų, kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimas taip pat nėra. Ieškovas reikalauja grąžinti 17641,67 Lt, išmokėtus dėl apgadinto iš paskos važiavusio kito automobilio Suzuki Splash valst. Nr. ( - ), sugadintų kelio atitvarų, todėl ieškovo pareiga įrodyti, kad ieškovas šias išlaidas patyrė dėl netinkamo atsakovo elgesio (t.y. sukėlus eismo įvykį vairuojant transporto priemonę neblaiviam).

30Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt

31Apelianto argumentai, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbus alkoholio kiekis kraujuje atmestini. Apeliantas pats nurodo, kad 0,35 prom. girtumas nustatytas alkotesteriu ir neviršija alkoholio normos, leistinos pagal Vokietijos „Kelių eismo įstatymo“ 24a str. (1) d., numatančios administracinę atsakomybę už vairavimą, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,5 promiles. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis nepakankamais įrodymais, konstatuoti atsakovo neblaivumą.

32CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priima civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.).

33Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rašytine nutartimi, skirdamas civilinę bylą nagrinėti į parengiamąjį teismo posėdį, buvo ieškovui pasiūlęs iki 2013-10-22 pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovas ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu buvo atitinkamų institucijų nubaustas už padarytą pažeidimą arba pripažintas kaltu vairavęs automobilį esant girtumui ir priimti procesiniai dokumentai yra įsiteisėję. Ieškovas minėtų įrodymų nepateikė, neprašė tokių dokumentų išreikalauti ir teismo, nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, apylinkės teisme tik gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

34Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apelianto pateiktus į bylą rašytinius įrodymus nepakankamais. Apeliantui pačiam nusprendus į bylą papildomų įrodymų neteikti, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir daryti priešingas išvadas dėl jų pakankamumo (CPK 178 str.).

35Apeliantas skunde teigia, kad pagal Vokietijos Aukščiausiojo teismo 1961 sprendimu suformuotą praktiką yra laikoma, kad asmuo gali būti pripažintas netinkamos būklės vairuoti transporto priemonę nuo 0,3 promilių atsižvelgiant į tai, kaip alkoholis paveikė vairuotojo gebėjimą valdyti transporto priemonę, tačiau tokių atsakovo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo nepateikė (CPK 178 str.).

36Iš ieškinio, pretenzijos atsakovui turinio (b. l. 4-5, 35) matyti, kad apeliantas faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis, numatanti ir kitus atvejus kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, neturi teisinės reikšmės, nes ieškinys šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas, todėl teismui jų tirti vertinti nebuvo pagrindo.

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

38Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant... 7. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. ( - ) priklauso atsakovui... 10. Ieškovas pagal 2012-04-18 sąskaitą Nr. 001552-1203 dėl šio įvykio... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos... 12. Teismas, ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus bei Vokietijos Lohne policijos... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige... 15. 1. Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovas teigia, jog atsakovui buvo... 16. 2. Teismas netinkamai taikė Vokietijos įstatymus bei nepagrįstai konstatavo,... 17. 3. Teismas nepagristai susiaurino ieškovo reikalavimą. Ieškovas savo... 18. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 19. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 22. Nagrinėjamoje byloje draudikas, atlyginęs nukentėjusių dėl eismo įvykio... 23. Apeliantės apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama, kad pirmosios... 24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo... 25. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2011 m. spalio 7 d. sudarė... 26. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinio... 27. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms... 28. Iš ieškinio, pretenzijos atsakovui turinio (b. l. 4-5, 35) matyti, kad... 29. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Vokietijos policijos pirminio eismo įvykio... 30. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 31. Apelianto argumentai, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbus alkoholio kiekis... 32. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apelianto pateiktus į bylą... 35. Apeliantas skunde teigia, kad pagal Vokietijos Aukščiausiojo teismo 1961... 36. Iš ieškinio, pretenzijos atsakovui turinio (b. l. 4-5, 35) matyti, kad... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai... 38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 39. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti...