Byla 3K-3-554/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB „Ūlos sala“ ir UAB „Dzūkijos turizmas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys UAB „Ūlos sala“, UAB „Dzūkijos turizmas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos šalių ginčas kilo dėl Varėnos rajone, Perlojos kaime, esančio statinio teisinio statuso ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre teisėtumo.

5Ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašė teismo panaikinti: VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 6 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2004 m. birželio 29 d. ir 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimus; pripažinti negaliojančia statinio (unikalus Nr. 3897-4014-5016) Varėnos rajone, Perlojos kaime, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

62004 m. birželio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB „Ūlos sala“ įsigijo iš BUAB „Varėnos paruošos“ fiziškai pažeistą (baigtumas – 6 proc.) statinį, kurį VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2004 m. birželio 29 d. įregistravo UAB „Ūlos sala“ nuosavybės teise. 2004 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Ūlos sala“ pardavė nurodytą statinį UAB „Dzūkijos turizmas“. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2004 m. lapkričio 9 d. įregistravo nurodytą statinį UAB „Dzūkijos turizmas“ nuosavybės teise. Ieškovas 2006 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2004 m. birželio 29 d. ir 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimų įregistruoti daiktines teises į ginčo statinį paduoti ir panaikinti nesamo statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

7Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Varėnos paruošos“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nuosavybės teisės į paruošų punktus, tarp jų ir ginčo statinį, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą tam, kad galėtų įregistruoti į juos nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Varėnos rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 6 d. pareiškėjo BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimą atmetė, nes konstatavo, kad nurodyti statiniai (tarp jų ir ginčo statinys Perlojos kaime) yra laikini, todėl negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre; teismas taip pat nustatė, kad Perlojos kaime buvęs grybų ir uogų supirkimo punkto pastatas neišlikęs, buvęs be pamatų, yra tik betoninių grindų dalis, apaugusi samanomis bei sena žole. Ieškovo teigimu, VĮ Registrų centro Alytaus filialas, pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą, neteisėtai ir nepagrįstai 2004 m. birželio 29 d. bei 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimais patenkino bendrovių UAB „Ūlos sala“ ir UAB „Dzūkijos turizmas“ prašymus ir neteisėtai įregistravo ginčo statinį Nekilnojamojo turto registre bei bendrovių nuosavybės teises į jį. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. vasario 6 d. sprendimu paliko galioti įvardytus teritorinio registratoriaus sprendimus, remdamasi tuo, kad praleistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, taip pat tuo, kad 2004 m. birželio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas bei 2004 m. spalio 29 d. ginčo statinio pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, nenuginčyti ir galioja. Ieškovo teigimu, nurodytas Centrinio registratoriaus sprendimas neteisėtas, nes skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalis), o ieškovas tokias priežastis nurodė: jis aiškinosi ginčo statinio buvimo vietą, ilgai truko teisminiai ginčai dėl žemės sklypo šiam statiniui suformavimo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas beveik trejus metus be svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Kartu teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas ne taikant ieškinio senatį, o dėl nepagrįstumo. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas, įregistruodamas UAB „Ūlos sala“ nuosavybės teisę į ginčo statinį pagal 2004 m. birželio 29 d. varžytynių aktą, o UAB „Dzūkijos turizmas“ – pagal 2004 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų, nes prašymo nagrinėjimo metu nenustatė nė vienos įstatyme nurodytos aplinkybės, kuri būtų pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas jau 2003-2004 m. pripažino nurodyto pastato buvimą, žinojo jo buvimo vietą, neprieštaravo trečiųjų asmenų bendrovių pageidavimui suformuoti šiam statiniui žemės sklypą. Teismo nuomone, jeigu ir būtų patenkinti ieškovo reikalavimai panaikinti ginčijamus teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimus bei pripažinti negaliojančia statinio teisinę registraciją, tai neturėtų jokios įtakos nuosavybės teisėms, nes jos negali išnykti, kol nepripažinti negaliojančiais 2004 m. birželio 29 d. varžytynių aktas, 2004 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2004 m. spalio 29 d. perdavimo–priėmimo aktas.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 22 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą: panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 38, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2004 m. birželio 29 d. ir 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimus dėl paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto Varėnos rajone, Perlojos kaime, teisinės registracijos; pripažino negaliojančia paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto (unikalus Nr. 3897-4014-5016) Varėnos rajone, Perlojos kaime, teisinę registraciją viešajame registre.

11Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovas praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą teritorinio registratoriaus sprendimams apskųsti, tačiau kartu nurodė, jog pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, jeigu terminas praleistas dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatavo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: vien tas faktas, kad ieškovui buvo žinoma apie Perlojos paruošų punkto teisinę registraciją viešajame registre, nereiškia, jog ieškovas žinojo, kad teisinė registracija yra neteisėta; tik kai išsiaiškino ginčo pastato pobūdį, nustatė jo buvimo vietą natūroje, vietovės, kurioje yra ginčo statinys, paskirtį, ieškovas sužinojo, kad šis statinys neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą terminą skundui paduoti.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2004 m. birželio 29 d. varžytynių aktą įsigytą iš BUAB „Varėnos paruošos“ Perlojos paruošų punktą UAB „Ūlos sala“ įregistravo viešajame registre 2004 m. birželio 29 d.; iki tol statinys nebuvo įregistruotas. Nurodyto paruošų punkto baigtumas – 6 proc., statinys praktiškai neišlikęs. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas neginčija sandorių, kuriais tretieji asmenys įgijo nuosavybės teisę į nurodytą statinį, tačiau tai nereiškia, jog negali būti teismine tvarka ginčijama šio statinio teisinė registracija viešajame registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas ginčija būtent teisinės registracijos teisėtumą, todėl nurodyta prezumpcija šiuo atveju netaikytina. Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-31-01/2004 atmetė pareiškėjo BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimą, kuriuo bendrovė prašė nustatyti nuosavybės teisės į ginčo paruošų punktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Perlojos paruošų punktas buvo be pamatų, išlikusi tik betoninių grindų dalis, be to, kad šis statinys yra laikinas. Teisėjų kolegija sprendė, kad šis teismo sprendimu nustatytas faktas sukelia teisines pasekmes ne tik BUAB „Varėnos paruošos“, bet ir įvardytoje civilinėje byloje nedalyvavusiems asmenims, nes tas pats statinys skirtingose bylose negali būti vertinamas skirtingai; teismo sprendimas priimtas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje, t. y. susijusioje su viešuoju interesu, byloje, todėl šiame sprendime nustatytas faktas, kad Perlojos paruošų punktas yra laikinas statinys, turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikinas statinys – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių. Laikinas statinys ir teisės į jį neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymų nenustatyta galimybės įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad jeigu įstatymų nenustatyta galimybės arba nustatytas konkretus draudimas registruoti daiktines teises į konkretų ar konkretaus pobūdžio turtą, tai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti viešajame registre tokį turtą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kai nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo objektas – Perlojos paruošų punktas – pagal savo pobūdį yra laikinas statinys, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį jis neregistruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija sprendė, kad nors 2004 m. birželio 29 d. varžytynių aktas ir 2004 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojantys, įrodo nuosavybės teises, tačiau nėra pagrindas registruoti viešajame registre neregistruotino turto; dėl šios priežasties VĮ Registrų centro Alytaus filialas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą neturėjo teisės registruoti nurodytą paruošų punktą Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijami teritorinio registratoriaus sprendimai įregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises į ginčo statinį yra neteisėti, todėl naikintini, taip pat naikintinas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 38, kuriuo atmestas ieškovo skundas dėl nurodytų sprendimų panaikinimo; dėl to, kad ginčo statinys negalėjo būti įregistruotas viešajame registre pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą, naikintina Perlojos paruošų punkto statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

14Kasaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Yra absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Ieškovo pareikšti reikalavimai (panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimus ir pripažinti negaliojančia ginčo pastato registraciją) yra išimtinai administracinio pobūdžio. Dėl to iš pradžių ieškovo skundas buvo pateiktas Kauno apygardos administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m. kovo 26 d. nutartyje nurodė, kad nors byloje ginčijami viešojo administravimo subjektų sprendimai, tačiau ginčo išsprendimas taip pat susijęs su daikto teisinės padėties nustatymu, daikto realaus buvimo ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į daiktą klausimų išsprendimu, nes pareiškėjas iš esmės ginčija atsakovo nuosavybės teisę, įgytą civilinio sandorio pagrindu. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tik išsprendus šiuos civilinio teisinio pobūdžio klausimus, teismas galės spręsti klausimą dėl Registrų centro sprendimo, priimto civilinių juridinių faktų pagrindu. Akivaizdu, kad, norint panaikinti ginčo statinio teisinę registraciją, pirmiausia turėtų būti ginčijamas nuosavybės teisės atsiradimo į ginčo statinį pagrindas (sandoris). Ieškovas, pareiškęs apie savo ketinimus ginčyti sandorius, kurių pagrindu atlikta ginčo statinio teisinė registracija, suklaidino tiek Kauno apygardos administracinį teismą, tiek Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti, nes, perdavus bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, ieškovas nepareiškė reikalavimų dėl sandorių, kurių pagrindu tretieji asmenys įgijo nuosavybės teisę, nuginčijimo, liko tie patys administracinio pobūdžio reikalavimai. Dėl to, kad ieškovas nepareiškė reikalavimų nuginčyti nuosavybės teisės į ginčo statinį atsiradimo pagrindus, bylą nagrinėję bendrosios kompetencijos teismai neteisėtai išnagrinėjo iš esmės administracinę bylą, teismingą Kauno apygardos administraciniam teismui.

162. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnį ir CPK 320 straipsnį. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą teritorinio ir centrinio registratorių sprendimams apskųsti, tačiau nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė jo praleidimo priežasčių, nepridėjo šias patvirtinančių įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo, o tai darydamas, peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo ribas. Kai nebuvo prašymo atnaujinti terminą, teismas privalėjo bylą nutraukti.

173. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo sužinojimo apie skundžiamų sprendimų priėmimą momento, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių ir nepagrįstai pripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apie UAB „Ūlos sala“ daiktinių teisių į ginčo statinį įregistravimą 2004 m. birželio 29 d. viešajame registre ieškovas žinojo nuo 2004 m. rugpjūčio 28 d., kai ši bendrovė kreipėsi dėl žemės sklypo šiam statiniui suformavimo ir pridėjo pastato nuosavybės teisės registravimo pažymėjimą. Apie UAB „Dzūkijos turizmo“ daiktinių teisių į nurodytą statinį įregistravimą 2004 m. lapkričio 9 d. ieškovas žinojo nuo 2004 m. lapkričio 16 d., kai ši bendrovė kreipėsi į ieškovą su prašymu suformuoti 50 arų žemės sklypą ir pateikė nuosavybės teisę į statinį patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 23 d. išdavė pažymą UAB „Ūlos sala“ ir UAB „Dzūkijos turizmas“ 2004 m. spalio 29 d. ginčo statinio pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ir taip faktiškai pripažino ginčo objekto buvimą bei jo teisinės registracijos teisėtumą. Nurodytas aplinkybes, kad ieškovas žinojo visą situaciją apie ginčo statinį, patvirtina kasatorių bendrovių susirašinėjimas su ieškovu. Jis, rūpestingai ir atidžiai vykdydamas viešąsias funkcijas ir manydamas, kad ginčo statinio teisinė registracija neteisėta, galėjo iš karto šią ginčyti, o ne trejus metus rašyti formalius raštus ir žadėti kasatoriams suformuoti ginčo statiniui žemės sklypą. Teismas nepagrįstai nevertino išvardytų įrodymų, apskritai nenustatė momento, nuo kurio reikėtų skaičiuoti teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų apskundimo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 punkte aiškiai nurodyta, kad būtina nustatyti momentą, kada bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai dėl savo teisių besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Akivaizdu, kad faktas, jog vieno mėnesio terminas ginčijamiems sprendimams apskųsti praleistas ketveriais metais, gali būti vertinamas tik kaip nerūpestingas ir aplaidus ieškovui pavestų viešųjų funkcijų vykdymas, juolab kad terminas praleistas ne fizinio, bet juridinio asmens, kuriam keliami gerokai didesni reikalavimai, sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių ir pagrindo jį atnaujinti (nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 15.1 punktas). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai atmetė ieškovo prašymą panaikinti ginčo statinio teisinę registraciją vien tuo pagrindu, kad akivaizdžiai praleistas skundo padavimo terminas ir nėra priežasčių jį atnaujinti, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, priežastis, dėl kurių ieškovas praleido apskundimo terminą, nepagrįstai pripažino svarbiomis.

184. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą. Teismas be pagrindo pripažino Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-31-01/2004 pagal pareiškėjo BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nurodytą aplinkybę, kad ginčo statinys yra laikinas, prejudiciniu faktu. Pirma, aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, yra prejudicinės tik tiems asmenims, kurie dalyvavo toje byloje. Nagrinėjamu atveju nei atsakovai, nei kasatoriai nedalyvavo teismo nurodytoje civilinėje byloje, todėl įvardytoje byloje nustatytos aplinkybės jiems neprivalomos. Antra, teismo pasisakymas sprendime dėl statinio laikinumo nėra prejudicinis faktas, o tik teismo išvada. Dėl to nagrinėjamoje byloje teiginį, kad ginčo statinys yra laikinas, ieškovas privalėjo įrodyti iš naujo. Nurodyti pažeidimai lėmė neteisėtą teismo išvadą, kad ginčo statinys yra laikinas ir negali būti registruojamas viešajame registre.

195. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; teisine registracija tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė įgyjama kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Orestas“ v. UAB „Pramoninis servisas“, bylos Nr. 3K-3-977/2000). Dėl to ieškovas, siekdamas nuginčyti ginčo statinio teisinę registraciją, visų pirma turėjo nuginčyti trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į nurodytą statinį įgijimo pagrindus, t. y. varžytynių aktą ir pirkimo-pardavimo sutartį. Tik teisinės registracijos panaikinimas, nepanaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus tik ginčo statinio teisinę registraciją, susiklostė teisiškai absurdiška situacija – teisinė ginčo statinio registracija panaikinta, o nuosavybės teisės įgijimo į šį statinį sandoriai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, galioja. Tai yra pagrindas kasatoriams kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad ginčo statinys būtų įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį.

206. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 7 punktą ir nepagrįstai netaikė 9 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio nuostatų. Teismas supainiojo daiktinių teisių įregistravimo ir pastato įregistravimo sąvokas. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Ginčo statinio kadastro duomenys nustatyti ir šis statinys įregistruotas 2002 m. gruodžio 13 d., o ne 2004 m. birželio 29 d., kaip neteisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju, kai ginčo statinys yra įregistruotas, VĮ Registrų centras pagrįstai, nepažeisdamas įstatymo nuostatų, įregistravo kasatorių daiktines teises į šį statinį sandorių, kuriais jie įgijo nuosavybės teisę, pagrindu (Įstatymo 22 straipsnis). Nurodyti sandoriai (turto pardavimo iš varžytynių aktas ir pirkimo-pardavimo sutartis) nenuginčyti, todėl VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai įregistravo nurodytų sandorių pagrindu kasatorių įgytas daiktines teises į ginčo statinį. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl nuosavybės teisės į nurodytą statinį, teismas galėtų spręsti dėl VĮ Registrų centro sprendimų, priimtų civilinių juridinių faktų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 7 punktą Nekilnojamojo registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti kasatorių teises į ginčo statinį, neteisėta, nes prieštarauja Įstatymo 22 straipsniui.

21Atsakovas VĮ Registrų centras pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su trečiųjų asmenų kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo kasacinį skundą tenkinti.

22Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

231. Teismas nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių. Viena vertus, nurodytas klausimas nebuvo keliamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šalių ginčo rūšinio teismingumo klausimas išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo spręsti 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija priskyrė bylą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėjusi Alytaus apskrities viršininko administracijos reikalavimus ir visą bylos medžiagą, bet ne remdamasi neva ketinimais ginčyti sandorius, kurių pagrindu įgytos kasatorių nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešajame registre.

242. Teismas nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio, CPK 320 straipsnio, teisingai aiškino ir taikė Administracinių bylų teisenos 33 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Ieškovas nurodė teismui priežastis, dėl kurių praleido terminą ginčijamiems sprendimams apskųsti: buvo sprendžiamas žemės sklypo suformavimo klausimas ir aiškinamasi, kurioje vietoje yra statinys (valstybinėje ar privačioje žemėje), vyko teisminiai ginčai dėl žemės sklypo suformavimo teisme, todėl nebuvo galimybės pateikti skundo. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, t. y. VĮ Registrų centro, sprendimą Alytaus apskrities viršininko administracija gavo 2007 m. vasario 19 d., į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2007 m. kovo 9 d., taigi nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino. Palikus galioti neteisėtus teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimus dėl neva praleisto be svarbių priežasčių jų apskundimo termino, būtų pažeistas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

253. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą. Įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-308/2006 nustatytas faktas, kad ginčo statinys yra laikinas, sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes tas pats objektas skirtingose bylose negali būti vertinamas nevienodai.

264. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijo ne registro duomenis, o teisinės registracijos teisėtumą, todėl nurodyta norma netaikytina.

275. Teismas nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies. Pagal nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą reglamentuojančius teisės aktus laikinas statinys ir teisės į jį neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje atmestas BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, konstatuota, kad ginčo statinys yra laikinas, taigi jis nėra nekilnojamojo turto objektas ir Nekilnojamojo turto registre negali būti įregistruotas nei laikinas statinys, nei teisės į jį.

286. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo įregistruoti kasatorių daiktines teises į ginčo statinį pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-42-308/2006 VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į pareiškimą pripažino, jog ginčo statinys yra laikinas ir nėra paties daikto, registruotino Nekilnojamojo turto registre.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas kvalifikavo dėl skirtingo taikytinų teisės normų turinio aiškinimo ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

32Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

33Dėl šalių ginčo rūšinio teismingumo

34Kasatorių argumentai, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų (dėl statinio Varėnos rajone, Perlojos kaime, ir daiktinių teisių į jį teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre) rūšinio teismingumo klausimas išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo spręsti 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama. Dėl to kasatoriai neturi teisinio pagrindo kvestionuoti šios bylos rūšinio teismingumo. Kartu pažymėtina, kad nurodyti kasatorių argumentai nesuderinami su teisine logika: viena vertus, kasatoriai reikalauja pripažinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu dėl to, kad byla turėjo būti nagrinėjama administracinio teismo, kita vertus, prašo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palikti galioti bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodyta, jog argumentais dėl bylos rūšinio teismingumo pažeidimo kasatoriai nesirėmė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl neteisėtai juos iškėlė kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

36Dėl praleisto termino teritorinio registratoriaus sprendimams ginčyti atnaujinimo

37Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino skundui dėl teritorinio ir centrinio registratorių sprendimų paduoti atnaujinimą, atmetami.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, ar konkrečiu atveju praleistas įstatymo nustatytas terminas, taip pat termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos nustatymas yra fakto klausimai, kurie nesprendžiami iš naujo kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina, kuris iš skirtingas išvadas nurodytu klausimu padariusių teismų tinkamai teisiškai kvalifikavo šios konkrečios bylos faktines aplinkybes.

39Kasatoriai teigia, kad ieškovas neprašė atnaujinti termino, nenurodė jo praleidimo priežasčių. Tačiau byloje yra Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. pareiškimas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, kuriame nurodyta, dėl kokių priežasčių teritorinio registratoriaus sprendimų dėl ginčo statinio teisinės registracijos neskundė anksčiau, t. y. aiškinosi ginčo statinio buvimo vietą, teisinį statusą, vyko ginčai dėl žemės sklypo suformavimo. Argumentai dėl termino praleidimo priežasčių nurodyti ir ieškinio pareiškime bei apeliaciniame skunde. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo ribas.

40Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo elgesiu iki reikalavimų panaikinti ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją pareiškimo, sprendžia, kad šias bylos aplinkybes tinkamai teisiškai kvalifikavo apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad prie nurodytos išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo įvertinęs ieškovo nurodytas termino praleidimo aplinkybes byloje surinktos medžiagos kontekste.

41Kasatorių argumentai, kad ieškovas apie ginčo statinio teisinę registraciją sužinojo iš karto po jos atlikimo, nes tiek UAB „Ūlos sala“, tiek UAB „Dzūkijos turizmas“, įsigijusios ginčo statinį, kreipėsi į ieškovą dėl žemės sklypo šiam statiniui suformavimo, todėl, manydamas, jog statinio teisinė registracija neteisėta, galėjo iš karto šią ginčyti, teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad ieškovo žinojimas apie ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį teisinę registraciją viešajame registre nereiškia, jog jis žinojo ar turėjo žinoti, kad teisinė registracija yra neteisėta. Nurodyta aplinkybė ieškovui tapo žinoma, kai, spręsdamas žemės sklypo ginčo statiniui suformavimo klausimą, išsiaiškino šio statinio pobūdį, t. y. kad tai – laikinas statinys, kuris nėra nekilnojamasis daiktas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išdėstytomis nuostatomis, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo buvimo. Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės išaiškinimus, suformuluotus išnagrinėjus kasacine tvarka konkrečias bylas priimtose nutartyse, tuo tarpu Senato nutarimas ir juo patvirtinta apžvalga yra tik metodinė medžiaga.

43Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, reglamentuojančio prejudiciją, taikymo nagrinėjamoje byloje

44Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo konstatuotas faktas, kad statinys Perlojos kaime yra laikinas, sukelia teisines pasekmes ir nurodytoje byloje nedalyvavusiems asmenims, neteisingai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, atmetami.

45CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam tikras faktas pripažįstamas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, kai jis atitinka tokias sąlygas: 1) faktas nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais nuspręsta dėl bylos esmės, yra įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-97/2009; kt.).

46Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-31-01/2004 pagal pareiškėjo BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjas prašė nustatyti nurodytą faktą tam, jog galėtų įregistruoti statinius, tarp jų ir ginčo statinį Perlojos kaime, Nekilnojamojo turto registre. Dėl to nurodytą bylą nagrinėjęs teismas nustatinėjo ir tyrė duomenis, susijusius su šio statinio teisiniu statusu. Taigi nagrinėjamoje byloje reikšmingos aplinkybės dėl ginčo statinio teisinio statuso, t. y. ar tai – nekilnojamasis daiktas, registruojamas Nekilnojamojo turto registre, ar laikinas statinys, kuris šiame registre neregistruojamas, buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nurodytoje byloje nustatyta, kad ginčo statinys – grybų-uogų supirkimo punktas Perlojos kaime – neišlikęs ir buvęs be pamatų, bei teisiškai kvalifikuota, jog šis statinys – laikinas.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtent šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-01/2004 nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo statinio faktinės būklės ir jo teisinio kvalifikavimo laikinu statiniu, nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto.

48Dėl teisinės registracijos ginčijimo, kai neginčijamas nuosavybės teisės į įregistruotą daiktą įgijimo pagrindas

49Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip tik siekia paneigti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. siekia įrodyti, kad viešajame registre įrašyti duomenys dėl ginčo statinio yra neteisingi, nes tai – laikinas statinys, kuris nėra nekilnojamojo turto objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre.

51Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu ir kad teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tačiau nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad ieškovas, siekdamas ginčo statinio teisinės registracijos panaikinimo, visų pirma turi nuginčyti kasatorių nuosavybės teisių į šį statinį įgijimo pagrindus, t. y. varžytynių aktą ir pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikro daikto ir (ar) daiktinių teisių į jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre gali būti panaikintas ir nenuginčijus nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo pagrindo, jeigu nustatoma, kad teisinė registracija atlikta nesant teisinio pagrindo arba pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų nustatytą tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001).

52Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo sutarties, kurių pagrindu kasatoriai įgijo nuosavybės teises į ginčo statinį, t. y. nekvestionuoja kasatorių nuosavybės teisių į šį statinį, tik teigia, kad kasatorių įsigytas daiktas yra laikinas statinys, kuris pagal nustatytą teisinį reglamentavimą neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad ieškovas prašo panaikinti ginčo statinio ir kasatorių nuosavybės teisių į jį registraciją kaip atliktą be teisinio pagrindo, nes įstatymo nustatyta, jog laikini statiniai ir teisės į juos neregistruojami Nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo ginčyti nei varžytynių akto, nei pirkimo-pardavimo sutarties, kurių pagrindu kasatoriai tapo nurodyto statinio savininkais.

53Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 7 punktą ir nepagrįstai netaikė 9 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio nuostatų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

54Kasatorių teisingai nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-01/2004 nustatyta, jog, formuojant ginčo statinio kadastro ir registro bylą, neteisingai užfiksuoti šio statinio kadastro duomenys (nurodyta, kad statinys turi monolitinius betoninius pamatus, nors šis statinys – be pamatų), dėl to neteisingai nustatytas šio statinio teisinis statusas. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikinas statinys nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektas. Neteisingų ginčo statinio kadastro duomenų nurodymas lėmė neteisėtą laikino statinio ir nuosavybės teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nes šiame registre tokie statiniai ir teisės į juos neregistruojami. Dėl to kasatorių teiginys, kad ginčo statinys teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

55Dėl išdėstytų motyvų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti kasatorių argumentai, kad, nepanaikinus nuosavybės teisės į ginčo statinį atsiradimo sandorių, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, kasatoriai pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį turi teisę vėl kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šio statinio teisinės registracijos. Konstatavus, kad ginčo statinys yra laikinas, nei šio statinio, nei kasatorių nuosavybės teisių, įgytų varžytynių aktu ir pirkimo-pardavimo sutartimi, nėra teisinio pagrindo registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes, minėta, nei laikinas statinys, nei teisės į jį neregistruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

56Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai teisiškai kvalifikavo bylos faktus ir priėjo prie teisėtos išvados, jog ginčo objektas –laikinas statinys – ir kasatorių nuosavybės teisės į jį neteisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teisėtai panaikino teritorinio registratoriaus sprendimus ir nurodyto statinio teisinę registraciją (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas).

57Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

59Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 3 d. pažymą dėl trečiųjų asmenų inicijuoto kasacinio proceso patirta 61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus trečiųjų asmenų kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš jų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti iš UAB „Ūlos sala“ (juridinio asmens kodas 8452077) ir UAB „Dzūkijos turizmas“ (juridinio asmens kodas 1426646) valstybės naudai po 30,50 Lt (po trisdešimt litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

63Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bylos šalių ginčas kilo dėl Varėnos rajone, Perlojos kaime, esančio... 5. Ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašė teismo... 6. 2004 m. birželio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB „Ūlos... 7. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Varėnos paruošos“... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 11. Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovas praleido Nekilnojamojo turto... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2004 m. birželio 29 d. varžytynių... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 14. Kasaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1. Yra absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo sužinojimo apie... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą.... 19. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro... 20. 6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo... 21. Atsakovas VĮ Registrų centras pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 23. 1. Teismas nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių. Viena vertus,... 24. 2. Teismas nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio,... 25. 3. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą.... 26. 4. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4... 27. 5. Teismas nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2... 28. 6. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal kasaciniame skunde ir... 33. Dėl šalių ginčo rūšinio teismingumo ... 34. Kasatorių argumentai, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų... 36. Dėl praleisto termino teritorinio registratoriaus sprendimams ginčyti... 37. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatymas, ar konkrečiu atveju praleistas... 39. Kasatoriai teigia, kad ieškovas neprašė atnaujinti termino, nenurodė jo... 40. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 41. Kasatorių argumentai, kad ieškovas apie ginčo statinio teisinę... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių argumentai, jog apeliacinės... 43. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, reglamentuojančio prejudiciją, taikymo... 44. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog... 45. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-31-01/2004 pagal... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtent šioje konkrečioje byloje... 48. Dėl teisinės registracijos ginčijimo, kai neginčijamas nuosavybės teisės... 49. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta įstatyme įtvirtinta prezumpcija,... 51. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pastatų teisinė registracija... 52. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo... 53. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino... 54. Kasatorių teisingai nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu... 55. Dėl išdėstytų motyvų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti kasatorių... 56. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 57. Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 3 d. pažymą dėl... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 62. Priteisti iš UAB „Ūlos sala“ (juridinio asmens kodas 8452077) ir UAB... 63. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...