Byla 2-173-676/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei J. D., atsakovui O. F. (O. F.), VTAS atstovei Vaidilutei Stalmokienei, civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams A. D. (A. D.), O. F. (O. F.), išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Nustatė

2ieškovė prašo nuginčyti tėvystę – pripažinti, kad atsakovas A. D. nėra vaiko N. D. (N. D.), gim. ( - ), tėvas, o vaikas N. D., gim. ( - ), nėra atsakovo A. D. sūnus; nustatyti tėvystę – pripažinti atsakovą O. F. vaiko N. D. tėvu, o vaiką N. D., gim. ( - ), pripažinti atsakovo O. F. sūnumi; nustatyti vaiko N. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo O. F. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės ir 4050,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę uzufrukto teise vaiko lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu N. D. gyveno nuo 2008-11-25 iki 2012 m. pradžios, ištuoka su juo įregistruota 2013-01-15. Su atsakovu O. F. ieškovė susitikinėjo nuo 2012 m. pradžios ir su juo bendraujant ieškovė tapo nėščia, o 2013-02-02 pagimdė sūnų N. D.; kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo su atsakovu A. D., vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas A. D., tačiau tikrasis vaiko tėvas yra atsakovas O. F.. Atsakovas O. F. nuo pat vaiko gimimo neteikė jokio išlaikymo vaikui, todėl iš atsakovo O. F. priteistinas išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo (b.l. -4). Teismo posėdžio metu ieškovė J. D. papildomai paaiškino, kad vaiko tėvu gimimo akto įraše yra įrašytas buvęs jos sutuoktinis A. D., nes vaikas gimė nesuėjus nustatytam terminui po santuokos nutraukimo, tačiau A. D. nėra vaiko tėvas, nes su A. D. ji negyveno iki santuokos nutraukimo du metus, santuoka nutraukta teismo sprendimu; su atsakovu O. F. ji pažįstama 6 metus, apie metus laiko iki pastojimo ji su atsakovu O. F. pradėjo bendrauti artimai, turėjo su juo lytinių santykių, apie savaitę laiko O. F. gyveno pas ją, tuo metu ji gyveno adresu ( - ), tačiau konkrečių datų nurodyti negali. Ji taip pat negali pateikti byloje jokių įrodymų apie šias nurodytas aplinkybes. Ji taip pat negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji nebesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl praėjusiais metais jai teiktos teisinės pagalbos pratęsimo ar atnaujinimo nagrinėjamoje byloje bei pasinaudoti galimybe valstybės lėšomis atlikti DNR tyrimus.

3Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu dalyje dėl tėvystės nuginčijimo sutinka, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nėra nepilnamečio vaiko N. D., gim. ( - ), tėvas, vaikas gimė po santuokos nutraukimo, santuoka nutraukta su ieškove 2013-01-08 ir iki santuokos nutraukimo su ieškove kartu negyveno nuo 2012 metų pradžios; kas yra vaiko tėvas jam nežinoma (b.l. 24-25). Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. papildomai paaiškino, kad jo išsiskyrimo su ieškove priežastis buvo atsakovas O. F., porą metų iki santuokos nutraukimo jis jau grįžęs iš darbo namuose rasdavo atsakovą O. F., kas yra vaiko tėvas jam yra nežinoma, su ieškove jis jau artimai nebendravo apie 2 metus, tačiau su ieškove susitikdavo dėl kito jų bendro vaiko.

4Atsakovas O. F. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovas O. F. paaiškino, kad su reikalavimu dėl jo tėvystės pripažinimo bei kitais nesutinka, nes jis nėra šio vaiko tėvas. Iki 2012 metų jis buvo įkalintas, paleistas į laisvę jis apie savaitę gyveno pas ieškovę, o vėliau retsykiais susitikinėdavo su ieškove, tačiau su ieškove bendrai negyveno, bendro ūkio nevedė, vaikui išlaikymo nei pinigais, nei daiktais neteikė, jo neprižiūrėjo; taip pat pastoviai pas ieškovę ateidavo jos buvęs vyras A. D. ir bendraudavo su dukra, yra matęs, jog A. D. pasilikdavo nakčiai. Jo bendravimo su ieškove metu ieškovė taip pat bendravo su daugeliu vyrų, jo bendravimo su ieškove metu pati ieškovė jam prisipažino, kad tuo pačiu metu buvo su kitu vyru, todėl ji nežino kas galėtų būti vaiko tėvu. Atsakovas nepageidauja naudotis Valstybės garantuojama teisine pagalba nagrinėjamoje byloje bei galimybe valstybės lėšomis atlikti DNR tyrimus, nes ieškovė padavė jį į teismą, todėl ji tuo turi rūpintis,

5VTAS atstovės V.Stalmokienės išvadomis pateiktais byloje įrodymais negalima daryti išvados, jog atsakovas A. D. nėra nepilnamečio vaiko N. D. tėvas bei atsakovas O. F. yra šio vaiko tėvas; tiek ieškovė, tiek abu atsakovai nesiėmė jokių priemonių jog būtų atlikti DNR tyrimai, neteikė jokių įrodymų, šalių paaiškinimai yra prieštaringi, ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą, pastoviai prašo bylos nagrinėjimus atidėti, tačiau nenurodo kas bus konkrečiai atliekama bylos nagrinėjimo atidėjimų metu, todėl pateiktais byloje įrodymais negalima daryti išvados, jog atsakovas A. D. nėra Nikitos tėvu, o atsakovas O. F. yra šio vaiko tėvas.

6Ieškinys netenkintinas.

7Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

8Ieškovė prašo nuginčyti nepilnamečio vaiko tėvystę bei nustatyti kito asmens tėvystę.

9CK 3.149 str. – 3.153 str. nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškovė turi ieškinyje išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).

10Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis; dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius; taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

11Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.)(LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu; vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą; vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.

12Bylos duomenimis nepilnamečio vaiko N. D., gim. ( - ), tėvu 2013-02-12 Gimimo įraše N. ( - ), taip pat vaiko 2013-02-12 Gimimo liudijime įrašytas atsakovas A. D., motina įrašyta ieškovė J. D. (b.l. 5, 22). Ieškovės J. D. ir atsakovo A. D. ištuoka įregistruota ( - ) (įrašo Nr. ( - ))(b.l. 6). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės J. D. ir atsakovo A. D. santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. N2-15278-826/2012)(b.l. 90-91). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų Registro 2016-05-12 duomenimis, atsakovas O. F. 2012-03-16 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, išvyko į Klaipėdą (b.l. 53-60). GRT 2015-03-16 duomenimis atsakovas O. F. apskaitytas Klaipėdos m. sav. nuo 2012-03-30, nuo 2000-08-29 iki 2003-03-14 gyvenamąją vietą deklaravo adresu Klaipėda, Debreceno 47-53 (b.l. 7). GRT 2015-04-23 domenimis atsakovas A. D. gyvenamąją vietą deklaravo 1999-08-03 adresu Klaipėda, Debreceno 37-65 (b.l. 8).

13Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės J. D. ir atsakovo A. D. santuoka nutraukta teismo 2012-03-16 sprendimu šalių susitarimu, ištuoka įregistruota 2013-01-15, nepilnametis N. D. gimė 2013-02-02; taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė J. D. ir atsakovas O. F. artimai bendravo po 2012-03-16, taip pat bendravo ir po nepilnamečio vaiko Nikitos gimimo (CPK 178 str., 185 str.). Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad ieškovė J. D. ir atsakovas A. D. susitikdavo ieškovės gyvenamojoje vietoje ir po jų santuokos nutraukimo, susitikimų metu atsakovas A. D. bendraudavo ir su savo dukra.

14Pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nuginčijimo/nustatymo byloje. Pagal formuojamą teismų praktiką tėvystės nuginčijimo/nustatymo bylose pagrindas nustatyti tėvystei yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iššlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę. Šalys neginčija, kad ieškovė J. D. ir atsakovas O. F. 2012 metų pavasarį lytiškai bendravo, tačiau paaiškina, kad tas jų bendravimas buvo epizodiškas, nepastovus - tai ieškovė apsilankydavo pas atsakovą O. F., tai atsakovas O. F. apsilankydavo pas ieškovę, kartu bendrai pastoviai negyveno, bendro ūkio jie nevedė, toks jų bendravimas buvo iki vaiko gimimo, toks buvo ir po vaiko gimimo; šalys teismo posėdžio metu neteikė jokių duomenų ir įrodymų bei paaiškinimų apie tokį jų nurodytą konkretų bendravimą, šių nurodytų aplinkybių jie negalėjo konkretizuoti, tik atsakovas paaiškino, jog po 2012-03-16 paleidimo jo iš laisvės atėmimo vietos jis apie savaitę gyveno pas ieškovę ir ieškovė iš esmės šias aplinkybes patvirtino. Bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai aiškina ginčo aplinkybes, jų pozicija iš esmės prieštaringa, šių prieštaravimų paneigimui ir reikalavimo bei atsikirtimų pagrindimui šalys iš esmės jokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė, taip pat nesinaudojo teismo nevienkartiniu siūlymu kreiptis dėl teisinės pagalbos į teisininkus, advokatą, advokato padėjėją bei teismo išaiškinimu šalims galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tuo labiau, kad ieškovei jau buvo šioje byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiant ieškinį, taip pat ne kartą šalims išaiškinta galimybė tokiu atveju valstybės lėšomis atlikti byloje DNR tyrimus, tačiau savo tokio elgesio tinkamai paaiškinti bei pateikti tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų teismo posėdžių metu negalėjo, teismas ne kartą konstatavo jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė piktnaudžiauja tokiu savo elgesiu procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, todėl, įvertinus šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir VTAS išvadą byloje, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio reikalavimų tenkinimui, todėl daroma išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.). Šalių nurodytas trumpalaikis bendravimas ginčo laikotarpiu, nesant byloje duomenų bei įrodymų apie pastovius ir artimus ieškovės ir atsakovo O. F. santykius vedant bendrą ūkį, prižiūrint, rūpinantis bei auklėjant nepilnametį N. D., atsakovui O. F. nors kokiais nors savo veiksmais pripažįstant galimą tėvystę, nesudaro pakankamo pagrindo ieškinio reikalavimo tenkinimui (CPK 178 str., 185 str.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai