Byla 2A-478-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant S.Rimavičiūtei dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E.Sinkevičiui atsakovo atstovui advokatui Z.Benečiui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. įmonės „Inesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. įmonės „Inesa“ ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, E. V. “.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas, V. G. įmonė „Inesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 29900 Lt nuostolių už prarastą krovinį ir 20160 Lt negautų pajamų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad pagal 2007-11-07 sutartį atsakovas įsipareigojo pervežti jiems krovinį iš siuntėjo C. CAF SRL, pakrovimo vieta - ( - ), dvylika pakuočių. 2008-02-26 atsakovas pristatė tik vieną iš dvylikos pakuočių (reklamos ir pakavimo maišeliai - 192 vnt.), kita krovinio dalis dėl vežėjo kaltės nebuvo pristatyta, kadangi pradingo. Krovinys (12 pakuočių) buvo prarastas dėl vežėjo kaltės, todėl jis privalo atlyginti visus ieškovui padarytus nuostolius. Krovinys nebuvo draustas.

7Ieškovas paaiškino, kad jis patyrė 36087 Lt nuostolių, dalis šio nuostolio yra atlyginta draudimo išmoka - 6846,97 Lt, kuri minusuota 659,48 Lt (franšizės dalis), todėl prašoma priteisti suma sudaro 29900 Lt. Negavęs krovinio (prekių) ieškovas negavo planuoto pelno, kuris sudaro 20160 Lt.

8II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad ginčo šalių sutartyje neaptartos krovinio saugojimo papildomos sąlygos, nenurodoma, kad krovinio pervežimo metu transporto priemonė vairuotojo poilsio metu turi būti laikoma saugomose aikštelėse, nedraudžiama gabenti krovinį priekaba su tentu (tai šalių susitarimo objektas, kuris lemia ir pervežimo kainą, šalių riziką). Kaip matyti, ieškovas krovinio ir nedraudė. Teismas atsižvelgė į tai, kad arti nebuvo saugojimo aikštelės, nėra įrodymų, kad vairuotojas sąmoningai ar dėl neatsargumo nevyko į jam žinomą saugojimo aikštelę, teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais, kad kelyje buvo grūstis, arti nebuvo saugojimo aikštelės (veiksniai, kurių vairuojas negalėjo įtakoti, ar rinktis kitą maršrutą). Nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad aikštelė, kurioje buvo laikomas krovinys, buvo su stebėjimo kameromis, joje buvo ir kitų transporto priemonių, gabenusių krovinius (CPK 185 str.). Faktas, kad tentas buvo perpjautas, teismo teigimu, parodo, kad plombos ar užrakto buvimas (nebuvimas) iš esmės nebūtų sudarę kliūčių pagrobti krovinį. Apie įvykį ir galimą krovinio pagrobimą buvo pranešta policijai nedelsiant. Teismas pažymėjo, kad atsakovo draudikas išmokėjo draudimo išmoką, nes nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galėjęs daryti išvadą, jog nuostoliai padaryti dėl atsakovo neatsargumo.

11Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo teismas sutiko su atsakovo ir UAB DK „PZU Lietuva“ argumentais, kad ieškovas neįrodė jų realumo, šie nuostoliai pagrįsti daugiau prielaidomis.

12Vairuotojo darbo laiko trukmė, rezoliucija dėl krovinių grobimo keliuose neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, tačiau taip pat sąlygoja tai, kad teismas neturi pagrindo visų faktinių aplinkybių visumos pagrindu daryti išvados, jog krovinys prarastas dėl didelio neatsargumo, dėl ko atsakovui kiltų prievolė atlyginti ir kitus nuostolius. Tai konstatavus nėra pagrindo priteisti ieškovui tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Tuo pačiu teismas atmetė ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

13III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. įmonė „Inesa“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies, t.y. iš atsakovo priteisti 29900 Lt kompensaciją už prarastą krovinį ir 6 proc. metinių palūkanų nuo kompensacijai skirtos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. byloje nustatyta, kad batų krovinio, kurį gabeno atsakovas, vagystė įvyko atsakovo transporto priemonei nakčiai sustojus nesaugomoje aikštelėje. Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti tai, jog esant naktį neapšviestai aikštelei, stebėjimo kamerų buvimas ar nebuvimas jokios įtakos krovinio saugumui ar vežėjo pareigos vykdymui, neturi. Esant neapšviestai stovėjimo aikštelei, stebėjimo kameros tamsoje nieko užfiksuoti negali. Be to, teismas privalėjo įvertinti tai, kad policijos pažymoje nėra jokių užuominų apie stebėjimo kamerų buvimą aikštelėje;
  2. kitas pirmosios instancijos teismo argumentas susijęs su aplinkybe, kad vairuotojas pateko į transporto grūstį, negalėjo pasiekti trečios krovinio pasikrovimo vietos, dėl to buvo priverstas sustoti nesaugomoje aikštelėje. Apelianto teigimu, AETR 6 str. nedraudžia pasinaudoti poilsio laiku būsimo poilsio sąskaita. Iš to seka, kad atsakovo vairuotojas, matydamas, kad nesuspės sustoti saugomoje aikštelėje, turėjo galimybę sustoti poilsiui anksčiau arba atsakovo vadybininkai galėjo planuoti krovinio pakrovimo vietas, laiką bei vežimo maršrutą;
  3. teismas nevertino atsakovo į bylą pateiktų duomenų apie vairuotojo darbo trukmę. Apelianto nuomone, aplinkybė, jog buvo patekta į transporto grūstį turi būti įrodinėjama, o byloje jokių įrodymų apie tai nėra. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikti darbo laiko fiksavimo duomenys ir nuvažiuotas kilometrų skaičius neleidžia daryti išvados, kad iš tikrųjų buvo transporto grūstis. Priešingai, pasibaigiant darbo dienai ir vairuotojui esant Modenoje, jis turėjo nevaržomą galimybę stovėjimui nakčiai pasirinkti saugomą aukštelę Modenoje. Tai patvirtina ir AETR 9 str. Taigi galimybė sustoti nakčiai saugomoje aikštelėje realiai egzistavo ir nei automobilių grūstis, nei AETR susitarimo normos realiai nekliudė vairuotojui pasiekti saugomas aikšteles;
  4. ieškovo ir atsakovo 2007-11-07 sutartyje buvo susitarta dėl krovinio pristatymo nuo durų iki durų. Tai reiškia, kad atsakovas pats privalėjo pasiimti krovinį pervežimui iš savo užsienio partnerių sandėlių, t.y. atsakovas faktiškai nebuvo varžomas konkrečiu krovinio priėmimo pervežimui laiku. Ieškovui priklausančios prekės buvo perduotos atsakovo užsienio partneriams, minėtos prekės buvo saugomos atsakovo užsienio partnerių sandėliuose ir ieškovas atsakovui turėjo mokėti už šias paslaugas pagal sutarties priedą. Apelianto nuomone, iš to seka, kad atsakovas objektyviai turėjo galimybę planuoti savo transporto judėjimo maršrutą ir pasikrovimus tokiu būdu, kad pasikrovus ir vežant labai brangų krovinį, būtų galima išvengti sustojimų nesaugomose aukštelėse. Be to, bendra ir esminė krovinio vežėjo pareiga yra rūpinimasis vežamu kroviniu ir jo saugumo užtikrinimas. Rūpestingas ir sąžiningas vežėjas, gabendamas itin brangų ir vagystėms patrauklų krovinį – batus, privalėjo tinkamai rūpintis gabenamo krovinio saugumu;
  5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl papildomų sąlygų, t.y. dėl kitokios konstrukcijos puspriekabės naudojimo ir sustojimų poilsiui tik saugomose aikštelėse. Teigia, kad pagal CMR konvenciją dėl vežėjo pareigos rūpintis kroviniu nereikia tartis. Tokia pareiga vežėjui tenka pagal įstatymą, o vežėjo pasirinktas rūpinimosi krovinio saugumu mastas visiškai priklauso nuo krovinio individualių savybių. Apelianto nuomone, šioje byloje, vežant itin brangų bei vagystėms patrauklų krovinį – batus, sustojimas nesaugomoje aukštelėje turi būti vertinamas kaip neatsargus vežėjo elgesys. Sustodamas nakčiai neapšviestoje aukštelėje atsakovas nesilaikė minimalių atsargumo bei nerūpestingumo reikalavimų ir tuo sudarė sąlygas krovinio vagystei. Ieškovo nuomone, tai įgalina atsakovo atžvilgiu taikyti CMR konvencijos 29 str. nuostatas, bei įpareigoti atsakovą atlyginti visą prarasto krovinio vertę.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transtira“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teigia, kad kaip matyti iš oficialaus Valstybinės policijos rašto, aikštelė, kurioje įvyko vagystė, nėra saugoma, prie autostrados nėra kitų saugomų aukštelių. Baigiantis darbo režimo laikui, vairuotojas elgdamasis atsakingai, pasirinko aukštelę su instaliuotomis stebėjimo kameromis, kas užtikrina saugų stovėjimą.

18Nurodo, jog pagal reiso planavimą viskas buvo teisingai numatyta, tik nebuvo numatyta grūstis kelyje, ko pasekoje baigėsi darbo laikas.

19Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog remiantis AETR 9 str. numatyta išlyga, vairuotojas, net ir viršijęs nustatytą vairavimo limitą, turėjo teisę pasiekti tinkamą sustojimo vietą. Atsakovas pažymi, kad vairuotojas, matydamas grūstį, nerizikavo grįžti į Boloniją, nes grįžtant galėjo būti didelė grūstis, todėl žinodamas apie Italijoje esančias dideles baudas dėl darbo ir poilsio taisyklių pažeidimo, pasibaigus darbo laikui sustojo saugioje aikštelėje.

20Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sudarytoje pervežimo sutartyje nėra aptartos papildomos saugumo sąlygos, nėra akcentuota, kad krovinys itin brangus ir itin patrauklus vagystėms, todėl kažkokių išskirtinių krovinio gabenimo sąlygų ir nebuvo taikoma, o pervežimas buvo planuojamas teisingai, tik grūstis kelyje planus pakoregavo. Be to, vairuotojo veiksmai negali būti laikomi prilyginamais tyčiniams veiksmams, kadangi jis nepaliko automobilio, parinko aikštelę, kurioje buvo kelios transporto priemonės ir įrengtos stebėjimo kameros.

21Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad vežant krovinį – batus, atsakovas ir jo vairuotojas privalėjo žinoti apie krovinio vertę ir patrauklumą vagystėms, kad sustodamas nakčiai neapšviestoje ir nesaugomoje aukštelėje atsakovas nesilaikė minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų ir tuo sudarė sąlygas krovinio vagystei. Atsakovo nuomone, šiuo atveju ieškovas, žinodamas, kad atsakovui patiki vežti itin brangų krovinį – batus, privalėjo tai aptarti sutartyje, nurodydamas papildomus saugumo reikalavimus vežimui, tačiau to nepadarė.

22Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje (dėl tiesioginių nuostolių) naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.)..

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

25Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t.y toje dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl jo patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo.

26Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės ribų- ar vežėjo atsakomybė šiuo atveju apribojama CMR Konvencijos 23 str. 3 d. nuostata, jog kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, ar, vadovaujantis Konvencijos 29 str., vežėjas turi atsakyti neribojant jo atsakomybės minėtąja nuostata, t.y. pilnai atlyginti dėl krovinio praradimo padarytus nuostolius.

27Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-11-07 sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. IZ20071107 (I t., b. l. 7). Pagal šios sutarties nuostatas vežėjas įsipareigojo kelių transporto priemone pervežti užsakovo transporto paraiškoje nurodytą krovinį nuo tiekėjo durų iki užsakovo durų, o užsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartą kainą (sutarties 1.1 punktas).

28Remiantis sutartimi, kroviniai gabenami kelių transporto priemonėmis, už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijos, šios valstybės yra Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės, ieškovo ir atsakovo ginčui spręsti taikomos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 str.). Remiantis tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR), atsakovas- krovinio vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį-12 pakuočių iš siuntėjo Calzaturificio CAF SRL, pakrovimo vieta- ( - )ieškovui, iškrovimo vieta- ( - ) (1 t., b.l. 14). Iškrovimo vietoje gauta viena dėžė.

29Ieškovas sumokėjo siuntėjui 10431,52 Eurus (I t., b. l. 10- 13). Naktį iš 2008-02-21 į 2008-02-22 ieškovo krovinys Italijoje iš atsakovo transporto priemonės buvo pavogtas (1 t., b. l.16-17) Ieškovo prekės buvo pavogtos, kai atsakovo transporto priemonė, gabenusi krovinius, stovėjo avariniam sustojimui skirtoje, izoliuotoje, neapšviestoje ir nesaugomoje stovėjimo vietoje Pietinės autostrados A/1 186 kilometre (1 t., b. l. -111-112- Bolonijos Kelių policijos viršininko Claudio Canelli atsakymas). Trečiasis asmuo- UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo ieškovui draudimo išmoką- 6187,49 Lt (1 t., b.l. 115). Ši suma- tai CMR konvencijos 23 str. 3 d. apibūdintas ribotas (ne didesnis kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto- už vieną trūkstamą krovinio kilogramą bruto svorio) žalos atlyginimas (kompensacija)- 6187,49 Lt iš jo atėmus franšizę- 659,48 Lt. Dėl franšizės nesumokėtąją UAB DK „PZU Lietuva“ apskaičiuoto nuotolių atlyginimo dalį- 659,48 Lt. buvo atlyginta užskaitos būdu.

30Ginčo dėl aplinkybės, kad krovinys buvo pavogtas, taip pat dėl pavogtų batų kiekio ir kainų, tarp šalių nėra. Minėta, kad ginčo esmė- vežėjo atsakomybės ribos, priklausančios nuo atsakovo vairuotojo veiksmų vertinimo ir šių veiksmų įtakos prekių vagystei. Ieškovas mano, kad atsakovo vairuotojo veiksmai, sustojant ilgalaikio poilsio tam nepritaikytoje, krovinio saugumo neužtikrinančioje aikštelėje laikytini dideliu neatsargumu ir prilygintini CMR konvencijos 29 str. 1 d. nurodytam žalos padarymui „sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams“. Atsakovas mano, kad jo vairuotojo veiksmai, užtikrinant krovinio saugumą, buvo pakankami, turint omenyje aplinkybę, kad pagal Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) („Valstybės žinios“, 2000 m. Nr. 59,- 1762) nuostatas atsakovo vairuotojas 2008-02-21 negalėjo vairuoti ilgiau kaip 9 valandas ir privalėjo sustoti. Sustojimui pasirinko nors ir nesaugomą, tačiau stebimą vaizdo kameromis aikštelę. Todėl mano, jog atsakovui negali būti taikomos CMR konvencijos 29 str. (neribotos civilinės atsakomybės) nuostatos. Atsakovas nurodė ir bylos medžiaga patvirtina, kad CMR konvencijos 23 str. 3 d. apibūdintas ribotas (ne didesnis kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto- SDR už vieną trūkstamą krovinio kilogramą bruto svorio) žalos atlyginimas ieškovui buvo sumokėtas.

31Sprendžiant šį ginčą, lemiamos įtakos turi aikštelės, kurioje ilgalaikio poilsio buvo sustojęs atsakovo vairuotojas, trečiasis asmuo E. V. , savybės ir krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojo galimybė poilsiui pasirinkti kitą, geriau krovinio ir transporto priemonės saugumą užtikrinančią stovėjimo vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių ylų skyriaus kolegijos 2009-07-07 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-318/2009, konstatuota, kad civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai yra vienodos. Pavyzdžiui, savininko (valdytojo) ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę visiškai ar iš dalies pašalina nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Skolininko tyčia ar didelis neatsargumas įstatymo leidėjo požiūriu turi vienodą įtaką sudarant susitarimus, ribojančius civilinę atsakomybę- toks susitarimas negalioja (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007), kad pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Paminėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kasacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojo sustojimas nakčiai nesaugomoje, neaptvertoje ir blogai apšviestoje medžiais apaugusioje aikštelėje yra nesiėmimas net minimalių atsargumo priemonių, apdairaus ir rūpestingo elgesio krovinio saugumui užtikrinti bei krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti stoka. Pirmosios ir kasacinės instancijos teismų vertinimu, krovinys buvo prarastas dėl faktinio vežėjo didelio neatsargumo, kuris lemia neribotos civilinės atsakomybės vežėjui taikymą.

32Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Atsakovo argumentas, jog vairuotojas negalėjo žinoti, kokius krovinius gabena ieškovo užsakymu, yra nepagrįstas, šį argumentą paneigia paties vairuotojo pranešimo policijai turinys (1 t., b.l. 16-17), kuriame nurodoma, jog iš transporto priemonės buvo pavogta apie 40 dėžučių su batais. Taigi, gabenamo krovinio sudėtis atsakovo vairuotojui buvo žinoma. Toks krovinys yra ne tik lengvai realizuojamas, tačiau ir jo vagystei nereikalingos specialios priemonės, įranga. Šios aplinkybės sąlygoja padidintą pasikėsinimo pavogti riziką, todėl atsakovas, kaip verslininkas- krovinių vežimo profesionalas, privalėjo taip organizuoti ieškovo krovinių gabenimą, kad krovinių vagystės rizika būtų minimali. Italijos policijos dokumentuose (1 t., b. l. 24-25, 26-27, 111-112) apibūdintos krovinių vagystės vietos- avarinio sustojimo aikštelės (autostrados A1 186 kilometre) savybės neatitinka vietos, kurioje ilgesniam poilsiui galėtų sustoti paklausų, didelės vagystės rizikos krovinį gabenanti transporto priemonė, reikalavimų. Tai avariniam sustojimui skirtas, izoliuotas, neapšviestas ir nesaugomas praplatintas plotas šalia autostrados. Nors atsakovas tvirtina, kad aikštelė buvo stebima vaizdo kameromis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Priešingai, Bolonijos Kelių policijos viršininko C.C. atsakyme (1 t., b. l24-25) nurodoma, kad vagystė įvyko aikštelėje, kuri skirta avariniam sustojimui, yra izoliuota, neapšviesta ir nesaugoma. Šio rašto priede yra duomenys, kad netoli nuo vagystės vietos (5- 35 km atstumu) yra bent trys aikštelės, atitinkančios minimalius krovinio apsaugos reikalavimus (apšviestos, prie nuolat veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais). Aplinkybė, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime- kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos papildomos krovinio saugojimo sąlygos, nenurodoma, kad krovinio pervežimo transporto priemonė vairuotojo poilsio metu turi būti laikoma saugomose aikštelėse, nagrinėjamame kontekste negali būti vertinama kaip šalinanti vežėjo atsakomybę. Minėta, jog remiantis sutarties nuostatomis, vežėjas įsipareigojo kelių transporto priemone pervežti užsakovo transporto paraiškoje nurodytą krovinį nuo tiekėjo durų iki užsakovo durų (sutarties 1.1 punktas), tai reiškia, jog vežėjas prisiėmė atsakomybę už krovinio saugumą visame krovinio gabenimo maršrute ir būtent jam tenka pareiga pasirūpinti tokiu kroviniu saugojimu, kuris užtikrintų pervežimo įsipareigojimo tinkamą įvykdymą.

33Taip pat pažymėtina, jog sąlygos, kurias turi atitikti sustojimo poilsiui vieta, yra aptartos ir atsakovo su trečiuoju asmeniu- UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos Draudimo sutarties priede Nr. 6 (1 t., b. l. 88), tai- saugoma stovėjimo aikštelė, o jeigu tokių nėra- mokama, jei nėra ir tokių- saugi degalinė, kuri yra apšviesta ir kurioje visą parą budi degalinės operatorius bei joje numatyta vieta tolimųjų reisų vairuotojų poilsiui arba kiek įmanoma saugesnė stovėjimo aikštelė, skirta tolimųjų reisų vairuotojų poilsiui, arba prie stacionarių policijos postų.

34Sprendžiant, ar nagrinėjamą sustojimą nakvynei galima vertinti kaip avarinį, neišvengiamą, pagrindžiantį atsakovo argumentus dėl vairuotojų darbo režimo, nustatyto Europos šalių susitarimu dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), pažymėtina, jog šio susitarimo 9 straipsnyje yra numatyta galimybė vairuotojui nukrypti nuo Susitarimo nuostatų tiek, kad būtų užtikrintas žmonių, transporto priemonių arba jų krovinių saugumas, su sąlyga, kad eismo saugumui dėl to nekeliamas pavojus ir tam, kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta. Tokiais atvejais vairuotojas privalo kontrolės prietaiso registracijos lape arba kitame dokumente pažymėti nukrypimo nuo nuostatų pobūdį ir priežastis. Tad atsakovo vairuotojas, gabenęs ieškovo krovinį, turėjo galimybę naktį iš 2008-02-21 į 2008-02-22, nepažeisdamas Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) nuostatų, surasti tinkamą, atitinkančią bent minimalius krovinio apsaugos reikalavimus poilsio vietą, tačiau to nepadarė. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi atsakovo bei trečiojo asmens E. V. paaiškinimais, jog automobilis su kroviniu pakliuvo į spūstį ir dėl to negalėjo per nustatytą vairavimo laiką pasiekti saugomos automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau atsakovo į bylą pateikti duomenys apie vairuotojo darbo trukmę (2 t., b.l. 60-62) šios aplinkybės nepatvirtina: antai, periodu nuo 18.19 val. iki sustojimo nakvynei vairuotojas buvo sustojęs 28, 18 ir 4 minutes, iš viso per šiek tiek ilgesnį negu dvi su puse valandos periodą buvo stovėta 50 minučių. Tokios trukmės sustojimai neatitinka paaiškinimų dėl stovėjimo spūstyje, nes spūstyje transporto priemonė juda, nors ir trumpais intervalais, tačiau nuolat. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog net ir tuo atveju, jeigu dalį laiko vairuotojas iš tiesų praleido spūstyje, pagal pateiktus duomenis, buvo ir tokių periodų, kurie spūstimi negali būti pateisinami, t.y. vairuotojas stovėjo ilgesnius laiko tarpus, negu sustojimai esant spūsčiai, todėl nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovo argumentus, jog pasiekti tinkamą, saugią stovėjimo vietą galimybės nebuvo, būtent dėl spūsties, o ne dėl to, kad nebuvo tinkamai suplanuotas maršrutas, pasikrovimo, poilsio laikas.

35Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas vežėjo atsakomybės ribas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos kasacinės instancijos teismo nutartyse 2007-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2009-07-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-318/2009, nes nagrinėjamu atveju vairuotojo sustojimas nakvynei nesaugomoje, neapšviestoje, minimalių saugumo reikalavimų neatitinkančioje aikštelėje su brangiu, lengvai prieinamu vagystei ir lengvai realizuojamu, taigi, paklausiu kroviniu, vertintinas kaip didelis neatsargumas, kuris pagal teisės doktriną pagal pasekmes yra analogiškas tyčiniams veiksmams.

36Išdėstyti argumentai yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246- 6.249 str. bei CMR konvencijos 29 str. 1 p. numatytos neribotos (visiškos) vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą bei dėl to ieškovo patirtus nuostolius sąlyga- atsakovo kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu.

37Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, pareiškė reikalavimą tik dėl tiesioginių nuostolių- prarasto krovinio vertės, nekompensuotos draudiko, priteisimo. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su krovinio praradimo aplinkybėmis ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo atsakomybės apimties, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d. 1 p.), tenkinant ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). taip pat, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d., iš atsakovo priteisiamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, taip pat dalis žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, proporcinga patenkintai ieškovo reikalavimų daliai, iš viso priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 1794 Lt (Civilinio proceso kodekso 93 str.).

39Taip pat, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme- 14,10 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

41Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl 29900 Lt nuostolių bei procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.

42Ieškovo V. G. įmonės „Inesa“ ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti V. G. įmonei „Inesa“ iš atsakovo UAB „Transtira“ 29900 Lt nuostolių už prarastą krovinį, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-10-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1794 Lt žyminio mokesčio.

43Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Transtira“ 14,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas, V. G. įmonė „Inesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Ieškovas nurodė, kad pagal 2007-11-07 sutartį atsakovas įsipareigojo... 7. Ieškovas paaiškino, kad jis patyrė 36087 Lt nuostolių, dalis šio nuostolio... 8. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo... 10. Teismas konstatavo, kad ginčo šalių sutartyje neaptartos krovinio saugojimo... 11. Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo teismas sutiko su atsakovo ir UAB DK... 12. Vairuotojo darbo laiko trukmė, rezoliucija dėl krovinių grobimo keliuose... 13. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. įmonė „Inesa“ prašo Vilniaus miesto 2... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. byloje... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transtira“ prašo... 17. Teigia, kad kaip matyti iš oficialaus Valstybinės policijos rašto,... 18. Nurodo, jog pagal reiso planavimą viskas buvo teisingai numatyta, tik nebuvo... 19. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog remiantis AETR 9 str. numatyta... 20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sudarytoje pervežimo... 21. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad vežant krovinį – batus,... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 26. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės ribų- ar vežėjo atsakomybė... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-11-07 sudarė krovinių... 28. Remiantis sutartimi, kroviniai gabenami kelių transporto priemonėmis, už... 29. Ieškovas sumokėjo siuntėjui 10431,52 Eurus (I t., b. l. 10- 13). Naktį iš... 30. Ginčo dėl aplinkybės, kad krovinys buvo pavogtas, taip pat dėl pavogtų... 31. Sprendžiant šį ginčą, lemiamos įtakos turi aikštelės, kurioje... 32. Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Atsakovo... 33. Taip pat pažymėtina, jog sąlygos, kurias turi atitikti sustojimo poilsiui... 34. Sprendžiant, ar nagrinėjamą sustojimą nakvynei galima vertinti kaip... 35. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir... 36. Išdėstyti argumentai yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo... 37. Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, pareiškė reikalavimą tik dėl... 38. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo... 39. Taip pat, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos,... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 41. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28d. sprendimą... 42. Ieškovo V. G. įmonės „Inesa“ ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti... 43. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 44. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Transtira“ 14,10 Lt...