Byla 2A-658-730/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. L. 13310,35 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1365-794/2012 ieškinys buvo tenkintas – priteista ieškovui iš atsakovo

313310,35 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31. Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-77-460/2013, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-11 nutartis bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimas panaikinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4Perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-111-794/2014, kurioje ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti iš atsakovo R. L. 20346,89 Lt žalos atlyginimo dėl R. K. išmokėtų periodinių netekto darbingumo išmokų už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28, ir civilinė byla Nr. 2-1666-512/2014, kurioje ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti iš atsakovo R. L. 6327,72 Lt žalos atlyginimo dėl R. K. išmokėtų periodinių netekto darbingumo išmokų už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1666-512/2014 ir Nr. 2-2217-676/2014 sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. 2-2217-676/2014, teismo 2014-03-25 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-111-794/2014 ir Nr. 2-2217-676/2014 sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. 2-2217-676/2014.

5Nagrinėjamoje byloje ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 39984,96 Lt žalos atlyginimo, patirtos paskyrus R. K. netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30, t. y. 13310,35 Lt už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31, 20 346,89 Lt už laikotarpį nuo

62010-06-01 iki 2013-02-28, 6327,72 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30. Nurodė, jog atsakovas 2005-09-21 vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. ( - ) partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią R. K.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 patvirtino, jog R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to ieškovas 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė R. K. netekto darbingumo periodinę kompensaciją, per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 ieškovas išmokėjo R. K. 13310,35 Lt dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, per laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28 išmokėjo 20346,89 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją, per laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 išmokėjo R. K. dar 6327,72 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, iš viso – 39984,96 Lt. Ieškovas, remdamasis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka; LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, pagal kurį, tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka; CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, prašė priteisti iš atsakovų 39984,96 Lt R. K. išmokėtų periodinių netekto darbingumo išmokų.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 39984,96 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30, priteisė valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1199,55 Lt žyminio mokesčio ir 101,21 Lt pašto išlaidų, priteisė atsakovui R. L. iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (tam skirtų biudžeto lėšų) 4298,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitos ieškinio dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas R. L. ir draudikas 2004-12-06 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07 buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė; buvo nustatyta, kad draudimo sutartis nutraukta 2005-08-29, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudikui; 2005-09-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas R. L., vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą automobilį, sužalojo R. K., kuriai netekto darbingumo periodinę kompensaciją moka ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius. Pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 135 straipsnį, iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia, todėl formaliai vertinant atsakovo su draudiku sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pasibaigė 2005-08-29, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos draudikui iškėlimo, t. y. nuo šio momento atsakovas prarado draudimo apsaugą, tačiau, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai 2014-01-10 nutartimi konstatavus buvus ginčo metu teisės spragą draudimo teisinių santykių reguliavime, inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, teisėjų kolegija ex officio konstatavo, kad draudimo apsaugą suteikusio draudiko bankroto atveju protingo termino draudėjui draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti nenustatymas laikytinas teisės spraga ir nustatytina, kad protingas, sąžiningas ir teisingas terminas naujai draudimo sutarčiai sudaryti yra 30 dienų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis), dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes 2005-09-21 eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, 2005-08-29 įsiteisėjus nutarčiai, kuria draudikui iškelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti iki 2005-09-28. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta norma lemia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareigą atlyginti tretiesiems nukentėjusiems asmenims nuostolius, kai žala padaroma galiojant draudimo sutarčiai, pagal byloje nustatytas byloje aplinkybes konstatavus ir pripažinus 2005-09-21 eismo įvykį draudžiamuoju įvykiu ir galiojant atsakovui R. L. draudimo apsaugai iki 2005-09-28. Byloje nustačius atsakovo Biuro pareigą išmokėti socialinio draudimo išmokas, mokamas ir tais atvejais, kai sužalojama sveikata, kurios įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nustatyta 39984,96 Lt žalos atlyginimo suma priteista iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą subsidiariai iš atsakovų netenkintas nagrinėjamoje byloje. Ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo pirmosios išmokos išmokėjimo ginčo laikotarpiu, ieškovas pirmąją išmoką išmokėjo 2008 m. lapkričio mėnesį (mokama už praėjusį mėnesį), ieškinys teismui pateiktas 2010-06-28. Praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atnaujintas, nes terminas atsirado byloje tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartyje pateikto išaiškinimo ir nuo to momento ieškovas įgijo teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

92014-10-29 sprendimo dalį, kuria atsakovui R. L. iš ieškovo buvo priteistas 4298,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas – ieškinio tenkinimą iš dalies lėmė ne ieškovo reikalavimo atsakovo R. L. atžvilgiu nepagrįstumas, o nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės, tai yra 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas, todėl ieškovas negali būti atsakingas dėl atsakovo R. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškinys pareikštas praleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą naikinamąjį subjektinės tesės įgyvendinimo terminą, be to, ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, nepateikė atsakovui pretenzijos, kas yra būtina sąlyga teisei į draudimo išmoką atsirasti.
  2. 2005-09-21 eismo įvykio metu negaliojo dėl transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. ( - ) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kadangi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014 padarė negalutines išvadas.
  3. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra tinkamas atsakovas byloje. Net ir konstatavus, jog transporto priemonė 2005-09-21 eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turėjo būti pareikštas likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“. Pripažinus, jog tinkamas atsakovas yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ieškinys atmestinas, remiantis nukentėjusiosios ir R. L. sudarytos 2009-05-18 taikos sutarties sąlygomis, kuriomis nukentėjusioji atsisakė reikalavimų R. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.
  4. Sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens DUAB „Ingo Baltic“ sudarytos draudimo sutarties galiojimo, be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertino atsakovo argumentų dėl subjektinės teisės įgyvendinimo termino praleidimo.
  5. Nepagrįstai atnaujintas ieškinio senaties terminas dėl reikalavimų atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atžvilgiu.

11Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo palikti nepakeistą 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nuo ginčo pradžios įrodinėjo, jog už žalą atsakingas yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, tačiau ieškovas pareiškė dar du ieškinius atsakovui. Nepaisant Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakomybės, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dviem atsakovams. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad reikalaujama priteisti iš atsakovų suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytos privalomojo draudimo sumos ir kad draudimo sumos pakanka padengti visai ieškovo žalai, tačiau prašė priteisti žalos atlyginimą subsidariai iš abiejų atsakovų. Atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį sąžiningai domėjosi bylos procesu, dalyvavo posėdžiuose, naudojosi advokato pagalba, patyrė išgyvenimų, todėl atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį, klausimų sudėtingumą nėra pagrindo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

13Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas, nesikreipęs su pretenzija į atsakovą, neprarado teisės reikalauti iš jo žalos atlyginimo, kadangi yra išlikusi teisė reikalauti žalos atlyginimo iš eismo įvykio kaltininko R. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, kadangi iki 2014-01-10 nutarties ieškovas neturėjo teisės reikšti reikalavimo atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė nustatytas išnagrinėto ginčo faktines aplinkybes, aiškiai išdėstė teisės nuostatas, todėl atsakovo nurodomi motyvai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nepagrįsti.

14Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo palikti nepakeistą 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas iki 2008-09-19 rašto Nr. 156 gavimo kreipėsi į atsakingą draudiką DUAB „Ingo Baltic“ su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kaip draudikų įmones vienijanti organizacija, turėjo žinoti ir žinojo, kad DUAB „Ingo Baltic“ yra iškelta bankroto byla ir kad atsakovui kyla pareiga mokėti nukentėjusiems asmenims pagal pareikštas pretenzijas. Kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2005-09-21 įvykęs eismo įvykis buvo draudžiamasis, atsakovui R. L. galiojo draudimo apsauga. Atsakovas nenurodo, kokią įtaką byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti DUAB „Ingo Baltic“ teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą.

15Apeliaciniai skundai netenkintini.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. L., vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. ( - ) Klaipėdoje, ( - ), 2005-09-21, apie 10.00 val., partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią R. K., kuriai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilis „V. P.“, valst. Nr. ( - ) draudimo bendrovėje DUAB „Ingo Baltic“ buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07. Vilniaus apygardos teismo 2005-08-18 nutartimi DUAB „Ingo Baltic“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2005-09-21 iki 2006-01-22, jai už šį laikotarpį buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 1422550. Ieškovas R. K. 2005-09-21 nelaimingą atsitikimą darbe 2005-12-31 sprendimu Nr. D1571 pripažino draudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu jai už 2005-09-21–2006-01-22 laikotarpį paskyrė 4017,92 Lt ligos pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2006-01-27 pažyma Nr. 0003735 nustatė, jog dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe R. K. nuo 2006-01-23 neteko 95 procentų darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2006-03-01 sprendimu Nr. 367 paskyrė jai nuo 2006-01-23 netekto darbingumo periodinę kompensaciją netekus 95 procentų darbingumo. NDNT 2006-07-25 pažyma Nr. 0007530 R. K. laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2007-07-25 nustatė 90 procentų netektą darbingumą ir VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-24 sprendimu Nr. 6-18-519 R. K. nuo 2006-07-25 paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją netekus 90 procentų darbingumo. 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 NDNT pavirtino, kad R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 jai nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją. 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-158-613/2009 ieškovei VSDFV iš atsakovo R. L. priteista 24 022,76 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį iki 2008-09-30, sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi R. K. netekto darbingumo periodinė kompensacija paskirta neterminuotai, todėl per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV R. K. išmokėjo 13310,35 Lt netekto darbingumo kompensaciją, už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28 išmokėjo 20346,89 Lt, už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 išmokėjo 6327,72 Lt, iš viso – 39984,96 Lt netekto darbingumo kompensaciją už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30.

18Byloje iškilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakomybės atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, išmokėjusiam eismo įvykyje nukentėjusiajam asmeniui netekto darbingumo kompensaciją, žalą, kai eismo įvykio transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui iškelta bankroto byla iki eismo įvykio dienos.

19Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

20Draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartį atlygina nukentėjusiajam žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 23, 24 dalys). Tačiau ne visada žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui.

21Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą naikinamąjį subjektinės tesės įgyvendinimo terminą, be to, ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, nepateikė atsakovui pretenzijos, kas yra būtina sąlyga teisei į draudimo išmoką atsirasti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

22Sprendžiant šį ginčą taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui. Tai yra – įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

23Nustatyta, jog eismo įvykis, kuriame sužalota R. K., įvyko 2005-09-21, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovas per nustatytą laikotarpį pretenzijos atsakovui nepateikė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalį pretenzijos dėl žalos atlyginimo pareiškimas yra privalomas ir jos nepareiškus kasatorius patiria neigiamus teisinius padarinius, susijusius su jam mažiau palankiu senaties termino skaičiavimu, tačiau nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl nesinaudojimas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pretenzine tvarka nepaneigia kasatoriaus teisės į pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, ieškovui nepasinaudojus įstatyme numatyta pretenzine tvarka ir 2010 metais kreipusis su reikalavimais į teismą, ieškovas neprarado teisės reikalauti žalos atlyginimo. Toks pažeistų teisių gynimo būdas turi įtakos tik ieškinio senaties termino skaičiavimui, kadangi teismų praktikoje nurodoma, kad jei reikalavimo teisę turintis asmuo nesinaudoja įstatyme nustatyta pretenzine tvarka ir kreipiasi į teismą su ieškiniu atsakingam draudikui, reiškia, kad jis atsisako jam palankesnio senaties termino skaičiavimo, nes šiuo atveju senaties termino pradžia susiejama ne su pretenzijos nepatenkinimo diena, bet su laiko atžvilgiu ankstesne – teisės į pretenziją atsiradimo – diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013).

24Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo grumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui senaties terminą.

25Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą siejo su pirmosios išmokos išmokėjimu ginčo laikotarpiu. Nustatė, kad ieškovas pirmąją išmoką sumokėjo 2008 m. lapkričio mėnesį, ieškinys teismui pateiktas 2010-06-28. Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įtrauktas dalyvauti bendraatsakoviu 2014-02-07 nutartimi, todėl akivaizdu, jog ieškinio senaties terminą ieškovas praleido.

26Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas. Teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

27Kaip nustatyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2014-01-10 nutartyje konstatavo teisės spragos buvimą, kai iškėlus draudikui bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia, nenustačius protingo termino draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti, ir išaiškino, jog nagrinėjamas eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, įsiteisėjus nutarčiai, kuria atsakovo civilinės atsakomybės draudikui iškelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti dar mėnesį iki 2005-09-28. Taigi byloje yra pagrindas spręsti dėl byloje dalyvaujančio trečiuoju asmeniu LR transporto priemonių draudikų biuro civilinės teisinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog ieškovas iki minėtos 2014-01-10 nutarties neturėjo teisės pareikšti reikalavimų atsakovui ir ši aplinkybė nepriklausė nuo ieškovo valios, todėl pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

28Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog 2005-09-21 eismo įvykio metu negaliojo dėl transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. ( - ) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kadangi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Nesutiktina su atsakovo argumentu.

29Nustatyta, jog atsakovas R. L. 2004-12-06 su DUAB „Ingo Baltic“ sudarė įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07 apdraudė transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę. DUAB „Ingo Baltic“ Vilniaus apygardos teismas 2005-08-18 nutartimi iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2005-08-29. Eismo įvykis, kurio metu sužalota R. K., įvyko 2005-09-21. Eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnyje numatyta, jog iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia.

30Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą gražinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011). Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 pateikto išaiškinimo apie draudimo apsaugos galiojimą, kadangi padarytos išvados negalutinės ir teisinio pagrindo konstatuoti teisės spragos buvimą nebuvo, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014 buvo nagrinėjamas atsakovo R. L. kasacinis skundas dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išaiškino, kad draudimo apsaugą suteikusio draudiko bankroto atveju protingo termino draudėjui draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti nenustatymas laikytinas teisės spraga. Nustatytina, kad protingas, sąžiningas ir teisingas terminas naujai draudimo sutarčiai sudaryti yra 30 dienų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis). Dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes 2005 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykis, minėta, pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjus nutarčiai, kuria draudikui iškelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti iki 2005 m. rugsėjo 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

31Taigi, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta kasacinio teismo nutartimi, padarė išvadą, jog 2005-09-21 įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis, o atsakovui R. L. eismo įvykio metu galiojo draudimo apsauga.

32Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra tinkamas atsakovas byloje, vadovaudamasis nuostata, jog net konstatavus, kad transporto priemonė 2005-09-21 eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turėjo būti pareikštas likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

33Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką moka Transporto priemonių draudikų biuras tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Tokia pati įstatymo nuostata galiojo 2005-09-21 eismo įvykio metu.

34Kaip buvo anksčiau minėta, atsakovas R. L. transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį 2004-12-06 sudarė su DUAB „Ingo Baltic“. Kadangi kasacinis teismas jau minėtoje nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 išaiškino, jog transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės apsauga galiojo iki 2005-09-28, o eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, atsakomybė atlyginti žalą turėtų kilti DUAB „Ingo Baltic“. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog DUAB „Ingo Baltic“ iškelta bankroto byla, bei į tai, jog draudimo apsauga galiojo eismo įvykio metu, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pareiga išmokėti išmoką kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Be to, kasacinis teismas išaiškino, jog yra pagrindas spręsti būtent dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinės teisinės atsakomybės, kuriam atsakomybė turėtų atsirasti byloje aptartos teisės spragos, nustačius protingą draudimo sutarčių su kitu draudiku sudarymo terminą, pašalinimo pagrindu, o ne dėl bankrutavusios DUAB „Ingo Baltic“ atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

35Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys atsakovui negali būti tenkinamas, remiantis 2009-05-18 tarp atsakovo R. L. ir nukentėjusiosios R. K. sudarytos taikos sutarties pagrindu, kurioje R. K. atsisakė savo reikalavimų R. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

36Civilinės bylos Nr. 2-189-538/2010 duomenimis nustatyta, kad R. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymą L. K., 2008-09-19 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama subsidiariai priteisti iš atsakovų R. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 112640,22 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 3370,96 Lt periodinių išmokų per mėnesį, iš atsakovo R. L. priteisti 99 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas dėl 2005-09-21 eismo įvykio. Tarp R. K. atstovės pagal įstatymą ir atsakovo R. L. 2009-05-18 sudaryta taikos sutartis, kuria reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 15 000,00 Lt, reikalavimo atlyginti turtinę žalą atsisakyta.

37Aplinkybė, kad atsakovas ir nukentėjusysis tarpusavio susitarimu nustatė atsakovo atlygintinės žalos dydį, nereiškia, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti dar ir valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurias reglamentuoja pozityvioji teisė, nes ieškovas neveikia vienos iš susitarimo šalių vardu, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis turi įstatymo galią tik jos šalims; netekto darbingumo pensija kompensuojamos ne tik netekusio darbingumo asmens negautos pajamos, bet ir kitos išlaidos; asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

38Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tai reiškia, kad įstatymo pagrindu R. K. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėta netekto darbingumo pensija, neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, tarp atsakovo R. L. ir R. K. sudaryta taikos sutartis neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro lėšas, išmokėtas R. K. kaip netekto darbingumo kompensaciją, gina savo teises ir neveikia vienos iš susitarimo šalių vardu. Be to, sutartis negali nustatyti teisių ir pareigų joje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims (CK 6.189 straipsnio 1 dalį). Sudarydami taikos sutartį dėl žalos atlyginimo R. L. ir R. K. neatleido ieškovo nuo pareigos mokėti netekto darbingumo kompensaciją ir neapribojo R. K. teisės gauti socialinio draudimo išmokas, skirtas jos patirtai žalai kompensuoti.

39Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens DUAB „Ingo Baltic“ sudarytos draudimo sutarties galiojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertino atsakovo argumentų dėl subjektinės teisės įgyvendinimo termino praleidimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes jame nustatytos visos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, pateikiamas išsamus įrodymų vertinimas, daromos išvados. Teismo sprendime aiškiai pasisakyta, kodėl, teismo vertinimu, atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga atlyginti žalą ieškovui, išmokėjusiam socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nereiškia motyvacijos nebuvimo ar jos nepakankamumo.

42Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens DUAB „Ingo Baltic“ sutarties galiojimo, pažymėtina, jog 2005-08-29 įsiteisėjo nutartis, kuria DUAB „Ingo Baltic“ iškelta bankroto byla. Kadangi kasacinis teismas išaiškino, jog tokiu atveju draudimo apsauga pagal atsakovo R. L. ir minėto juridinio asmens sudarytą transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį galiojo iki 2005-08-29, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pareiga išmokėti išmoką kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, todėl pirmosios instancijos teismo pasisakymas dėl DUAB „Ingo Baltic“ sutarties galiojimo nesukelia jokių teisų ir pareigų likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“ ir pagrindo įtraukti minėtą juridinį asmenį dalyvauti byloje nėra.

43Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

44Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas – ieškinio tenkinimą iš dalies lėmė ne ieškovo reikalavimo atsakovui R. L. nepagrįstumas, o nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės, tai yra 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas, todėl ieškovas negali būti atsakingas dėl atsakovo R. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

46Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas R. L. patyrė bylinėjimosi išlaidas – 4298,00 Lt, kurias sudaro 798,00 Lt žyminis mokestis, 3500,00 Lt advokato išlaidos. Teismas, atmetęs ieškovo reikalavimus atsakovui R. L., jo turėtas 4298,00 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

47Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovas su ieškiniu atsakovui į teismą kreipėsi 2010-06-21, bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo pateikti dar du ieškiniai, nuo bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas laikėsi pozicijos, jog nėra tinkamas atsakovas byloje. Tačiau net po 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimo, jog tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ir nesant ginčo dėl to, jog ieškovo reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas neviršija TPVCAPDĮ nustatytos privalomojo draudimo sumos ir jos visiškai pakanka ieškovo žalai padengti, ieškovas neatsisakė savo reikalavimo atsakovui R. L.. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimo įgijo teisinį pagrindą nukreipti savo reikalavimą į kitą atsakovą, neatleidžia ieškovo nuo pareigos, visiškai atmetus ieškovo reikalavimus atsakovui R. L., atlyginti jo pagrįstas ir teisėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

48Atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimas vyko daugiau nei ketverius metus, atsakovas buvo priverstas gintis nuo ieškovo reikalavimų, naudotis advokato pagalba, dalyvauti posėdžiuose, įvertinusi įrodymais pagrįstų išlaidų dydį, kurios neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (redakcija, galiojusi iki 2015-03-20) nustatytų dydžių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu.

49Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas (CK 6.290 straipsnis) bei proceso teisės normas (CPK 93 straipsnis, 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. L. prašė, atmetus apeliacinius skundus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, teismui nebuvo pateikta, prašymas netenkintinas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

54Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. L.... 3. 13310,35 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki... 4. Perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui,... 5. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 6. 2010-06-01 iki 2013-02-28, 6327,72 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 9. 2014-10-29 sprendimo dalį, kuria atsakovui R. L. iš ieškovo buvo priteistas... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 11. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo palikti... 12. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos... 13. Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 14. Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 15. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. L., vairuodamas... 18. Byloje iškilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 19. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas... 20. Draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus... 22. Sprendžiant šį ginčą taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius... 23. Nustatyta, jog eismo įvykis, kuriame sužalota R. K., įvyko 2005-09-21,... 24. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo... 25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 26. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio... 27. Kaip nustatyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2014-01-10 nutartyje... 28. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog 2005-09-21 eismo įvykio metu... 29. Nustatyta, jog atsakovas R. L. 2004-12-06 su DUAB „Ingo Baltic“ sudarė... 30. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui,... 31. Taigi, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro... 32. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos... 33. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 34. Kaip buvo anksčiau minėta, atsakovas R. L. transporto priemonės valdytojų... 35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys atsakovui negali būti... 36. Civilinės bylos Nr. 2-189-538/2010 duomenimis nustatyta, kad R. K.,... 37. Aplinkybė, kad atsakovas ir nukentėjusysis tarpusavio susitarimu nustatė... 38. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą socialinio... 39. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.... 40. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 42. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas... 43. Dėl ieškovo apeliacinio skundo.... 44. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas R. L. patyrė... 47. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 48. Atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimas vyko daugiau nei ketverius... 49. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 50. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 54. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti...