Byla 2A-985-212/2016
Dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, atsakovo V. M., trečiojo asmens J. M. – Ž. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. E. M., V. M., trečiajam asmeniui J. M. – Ž. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1‘787,50 Eur žalos atlyginimą, 54 Eur žyminį mokestį, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,80 Eur už ekspertinės išvados parengimą. Nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 23 d. iš ( - ) esančio buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios T. S. priklausančios patalpos, esančios ( - ). Šios patalpos buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovė išmokėjo 1‘787,50 Eur dydžio draudimo išmoką.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. E. M. ir V. M. 1‘787,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 787,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė valstybei solidariai iš atsakovų R. E. M. ir V. M. 28,17 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. iš ( - ) esančio buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios T. S. priklausančios patalpos, esančios ( - ), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas T. S.. Viršutiniame aukšte – bute esančiame ( - ), trūko šalto vandens vandentiekio žarnelė. 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas turto sunaikinimo aktas. 2012 m. gruodžio 6 d. T. S. su UAB Alneda“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 12/11, bei darbo atlikimo sąmatą 6‘171,87 Lt sumai. 2013 m. sausio 30 d. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo 1‘787,50 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui T. S.. Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Butas, esantis ( - ) nuosavybės teise 2012 m. rugsėjo 23 d. priklausė atsakovams R. E. M. ir V. M.. UAB „Smart Claims“ vyriausiasis ekspertas S. T. savo išvadoje konstatavo, kad UAB „Alneda“ parengta sąmata yra korektiška, darbų kiekiai atitinka padarytų defektų kiekiams.
  3. Atsakovai neįrodė ir teismas nenustatė, kad žalos atsiradimą būtų lėmusi nenugalima jėga, tyčia ar neatsargumas. Viršutinio aukšto patalpų, dėl kuriuose esančių įrenginių vandentiekio avarijos buvo užlietas ir sužalotas pastato žemesniame aukšte esantis turtas, ir tokiu būdu padaryta žala, savininkai ir valdytojai nekilnojamojo turto registro duomenimis yra atsakovai R. E. M. ir V. M..
  4. Į avarijos vietą buvo iškviesta UAB Anykščių komunalinis ūkis avarinė tarnyba, kuri likvidavo avarijos padarinius ir 2012 m. spalio 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pažymą, konstatuodamas, kad avarijos priežastis yra 34 bute trūkusi šalto vandens žarnelė, kas leido daryti išvadą, kad atsakovai neprižiūrėjo jų patalpose esančių įrengimų ir tokiu būdu pažeidė kiekvieno savininko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neužtikrino, kad jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantys įrengimai būtų tiek tvarkingi, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Teismas sprendė, kad T. S. patirti nuostoliai dėl jam priklausančių patalpų ir jose esančio turto sugadinimo atsirado dėl atsakovų patalpose esančių įrengimų nepriežiūros, lėmusios avariją.
  5. Žalos dydis nustatytas remiantis ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. rugsėjo 25 d. surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir akto priedu, pagal UAB „Alneda“ ir T. S. 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 12/11 ir sudarytą darbų sąmatą. Apmokėjimui pateikta UAB „Alneda“ 2013 m. sausio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AND Nr.00256 viso 6‘171,87 Lt sumai. Atsakovai neįrodė, kad patirta mažiau išlaidų dėl patalpų užliejimo padarytiems sugadinimams pašalinti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos ieškovės patirtos kelionės išlaidos ir šias išlaidas priteisti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Nurodo, jog kelionės išlaidos, vykstant į bylos nagrinėjimą, pagal susiklosčiusią teismų praktiką priskirtinos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovę atstovavęs advokatas vyko iš Kauno į Anykščių rajono apylinkės teismą; pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį kelionės išlaidas įsipareigojo apmokėti ieškovė, apmokėjimo faktą pagrindžia pateikti PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo pavedimas, tvirtinantis šios sąskaitos apmokėjimą. Byloje ieškovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl ieškovė privalėjo dalyvauti teismo posėdyje, į kurį atstovas turėjo atvykti iš kito miesto. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų 24,86 Eur kelionės išlaidų ieškovės atstovui vykstant iš Kauno į Anykščių rajono apylinkės teismą ir atgal atstovaujant ieškovę 2016 m. birželio 14 d. 14 val. teismo posėdyje.
  1. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo J. M. – Ž. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas ieškovui. Apeliantė prašė įtraukti į procesą atsakovu gyvenamojo namo ( - ), administratorių UAB „Anykščių komunalinį ūkį“, kuris ne tik administruoja šį gyvenamąjį namą bet ir šalina avarijas. Pirmos instancijos teismas nesiūlė ieškovui įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Anykščių komunalinio ūkio“, nors tai turėjo padaryti. Avarijos priežastis yra nenustatyta iki šiol, nes nėra aišku ko pasėkoje buvo aplietas butas esantis antrame aukšte, ar dėl bendrojo naudojimo pastato sienų konstrukcijose esamų įtrūkimų, hidroizoliacinės dangos trūkumo tarp aukštų perdangų (defekto), ar dėl atsakovų kaltės, kuri nėra įrodyta, o tik padaryta prielaida, remiantis neobjektyviu ir neatitinkančiu tikrovės namo administratoriaus raštu Nr.SD-355. Namo administratorius UAB „Anykščių komunalinis ūkis„ negalėjo teismui pateikti avarijų šalinimo žurnalo, kadangi toks ir nebuvo vedamas, iš kurio būtų matyti ar buvo užfiksuota avarijos priežastis, jos pranešimo apie avariją laikas, avarijos pašalinimo laikas.
  2. Iš ieškovo pateiktos teismui lokalinės sąmatos neaišku, kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi, skaičiuojant buto būklės atkūrimo sąnaudas. Ieškovas pateikė UAB „Alneda“ sudarytą lokalinę sąmatą, kurią sudarė šios bendrovės direktorius N. A., buvęs buto savininkas ir perleidęs butą T. S.. Nustatyta, kad namas, kuriame yra draudėjo butas, pastatytas 1979 m., jo bendras nusidėvėjimas, remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, yra 23 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu draudėjo buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 66 procentais. Lubų ir sienų dažymo vidutinė naudojimo trukmė normatyvuose nenurodyta, tačiau pažymėtina, kad draudėjo bute ir dažymo nusidėvėjimas yra ne mažesnis už tinko nusidėvėjimą.
  3. Sudarytoje lokalinėje sąmatoje nedetalizuojami dažymo procese atliekami darbai, nurodyta bendras anksčiau dažytų paviršių gerasis lubų dažymas vandens emulsiniais dažais. Papildomai apskaičiuota pagalbinių medžiagų vertė (dviejų-trijų gyslų laidų tiesimas sienose ir paruoštose vagose), nors sugadinimo akte nėra užfiksuota, kad būtų pažeisti dėl vandens apliejimo elektros laidai ir reikalinga keisti 8 liuminescencinius šviestuvus, nėra pateiktos ir elektros energijos tiekimo specialisto išvados šiuo klausimu. Nėra aišku, kokiais įkainiais paskaičiuota lokalinė sąmata ir ar šie paskaičiavimai atitinka statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ bei jame nustatytus principus, sąmatoje tai neatsispindi.
  4. Ieškovas praėjus trims metams laiko, pateikė teismui dar vieną lokalinę sąmatą, kuri perrašyta iš pirmosios UAB „Alneda“ lokalinės sąmatos ir negali būti pagrindas teisingam nuostolių įvertinimui.
  5. Mano, jog ieškovo ekspertizės išvados nėra objektyvios ir neatitinka ekspertiniam tyrimui keliamų reikalavimų ir tikrovės, kadangi liudytojas N. A. sąmatą sudarė pagal gautą draudimo išmokos sumą. Pirmos instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus vertino klaidingai, nes liudytojas N. A. parodė, kad bute buvo sugadintos tik lubos, sienos ir grindys. UAB „Alneda“ sąmatoje buvo nurodyta, kad neva keisti reikia visą elektros instaliaciją ir 8 liuminescencines lempas. Nors turto sunaikinimo akte tai nėra užfiksuota.
  6. Teismas neištyrė visų esamų aplinkybių ir prievolė atlyginti žalą turi tekti ir statinio valdytojui, kuris viešajame registre nurodytas asmuo, kuris turi teisę daryti statiniui ūkinį bei fizinį poveikį - gyvenamojo namo administratoriui UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, kuriam yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, nes vandens pratekėjimas per pagrindinę gyvenamojo namo sieną sąlygoja netinkamą gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pirmos instancijos teismas nesiūlė įtraukti į bylą atsakovu - ginčo namo administratorių ir priimdamas sprendimą dėl to nepasisakė. Todėl mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir perduotas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Niekada neginčijo fakto, kad jų bute 2012 m. rugsėjo 23 d. trūko šalto vandentiekio žarnelė, tačiau mano, kad ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovai yra atsakingi už padarytą žalą. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog apie padarytą žalą antrame aukšte atsakovų niekas neinformavo, jie šiame bute negyvena. Tame bute gyvena jų dukra, su kuria taipogi niekas nebendravo dėl padarytos žalos. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog jokia avarinė tarnyba į butą nebuvo atvykusi, trūkusi žarnelė buvo pakeista su dukters vyro ir kaimyno pagalba. Dėl trūkusios žarnelės vonios kambaryje buvo tik maža balutė vandens, kuris niekur negalėjo išbėgti, nes buvo sušluostyta. Liudytoja O. V. patvirtino, kad butas trečiame aukšte visiškai nenukentėjo, todėl nelogiška, kad vanduo, aplenkdamas trečiojo aukšto butą, apliejo antrojo aukšto butą. Be to, atsakovai nebuvo kviečiami apžiūrėti antro aukšto buto ir negali pasakyti, kas ten įvyko. Atsakovų dukra butą matė tik pradėjus jį remontuoti, tuo metu apžiūrėjo ir pats ekspertas.
  2. Teismas nekreipė dėmesio į tai, jog T. S. parodymai nesutampa, jis painiojosi, nesiaiškino koks butas buvo iki pardavimo, tiek buto pirkėjas tiek buvęs savininkas stengėsi parodyti kuo didesnį žalos dydį. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kaip butas atrodė iš karto po apliejimo, o fotonuotraukos darytos jau esant remontui. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog antrojo aukšto butas buvo aplietas būtent iš atsakovų buto ir ši aplinkybė teisme neišaiškinta. Kadangi draudimo bendrovė nesusisiekė su atsakovais, niekas jų neinformavo apie įvykį, nebuvo supažindinti su nuostoliais, todėl yra įsitikinę, kad ne dėl jų bute trūkusio šalto vandentiekio žarnelės buvo apgadinti antrame aukšte esantis butas. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovais laikė apeliantą ir jo sutuoktinę, nes bute nuo 2004 m. gyvena jų dukra ir ten yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Mano, jog teismas turėjo atsakovu į bylą įtraukti UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, nes būtent šiai įmonei yra pavesta prižiūrėti ir eksploatuoti gyvenamąjį namą. Į bylą nebuvo pateikta avarijos šalinimo žurnalas, iš kurio būtų galima spręsti ar buvo fiksuota avarijos priežastis, pranešimo apie avariją laikas, avarijos pašalinimo laikas bei būdai.
  3. Kadangi teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, visiškai neanalizavo apelianto paaiškinimų, kurie turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė rungtyniškumo principą, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas yra naikintinas.
  1. Atsiliepimu į atsakovo V. M. apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užpylimo židinys buvo atsakovams priklausančiame bute. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o iš kitų šaltinių. Būtent įvykio dieną jų bute trūko vandens sistemos žarnelė. Apeliantas nepagrįstai ginčija atsiradusios žalos dydį. Ieškovė nuostolį įvertino ir draudimo išmoką sumokėjo remdamasis draudėjo pateikta PVM sąskaita – faktūra. Byloje esanti ekspertinė išvada tvirtina didesnes sugadinto turto remonto išlaidas nei ieškovė atlygino draudėjui. Šiuo atveju nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas, nes draudėjas 2012 m. sausio mėnesį buvo atlikęs patalpų remontą.
  1. Atsiliepimu į trečiojo asmens J. M. – Ž. apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė privalėjo įrodyti avarijos priežastį, nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užpylimo židinys buvo atsakovams priklausančiame bute. Teismui nebuvo jokio pagrindo įtraukti į bylą UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, nes teismo sprendimas nesukelia šiam asmeniui jokių pasekmių. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota remiantis įrodymais.
  1. Atsiliepimu į trečiojo asmens J. M. – Ž. apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo jos apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Palaiko savo apeliacinį skundą ir jame išdėstyta pozicija bei trečiojo asmens apeliacinį skundą. Sutinka su apeliante, jog į bylą turėjo būti įtraukta UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Teismas neanalizavo byloje esančių prieštaravimų, nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo aplietas butas antrame aukšte, kai butas trečiame aukšte nenukentėjo. Be to, kyla pagrįstų abejonių, jog išsiliejus nedideliam vandens kiekiui, galėjo būti užtvindytas bei visiškai sugadintas butas antrame aukšte. Pažymi, kad bute niekas nesilankė, buvo užsukta tik bendra namo vandens tiekimo sklendė, todėl nustatyti avarijos priežastis niekas ne tik negalėjo, bet tai ir nebuvo daroma. Teismas privalėjo pilnai išsiaiškinti visas su avarija susijusias aplinkybes. Pritaria apeliantės pozicijai dėl lokalinės sąmatos neteisėtumo. Teismas neištyrė visų aplinkybių ir nevertino, kad prievolė atlyginti žalą turi tekti statinio valdytojui – UAB „Anykščių komunalinis ūkis“.
  1. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, palaiko savo apeliacinį skundą bei trečiojo asmens apeliacinį skundą. Mano, kad panaikinus Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą, bus atmestos ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teisme nebuvo įrodyta, kad atsakovai yra atsakingi už nuostolius, kuriuos patyrė antrame aukšte gyventojai.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10

  1. Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK- 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. vasario 27 d. sudarė Būsto draudimo sutartį su T. S., pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis ( - ). Draustas T. S. butas 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. 34, nuosavybės teise priklausančio atsakovams R. E. M. ir V. M.. Ieškovė, atlikusi žalos administravimo procedūrą, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui T. S. 6‘171,87 Lt (1‘787,50 Eur) dydžio draudimo išmoką (t. 1, 6, 12-17, 24-26).
  1. Apeliantė, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos ieškovės patirtos 24,86 Eur kelionės išlaidos. Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 94,94 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 70,08 Eur atstovavimo teisme išlaidos ir 24,86 Eur kelionės išlaidos (2 t., b. l. 11-14).
  2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei advokato kelionės išlaidų. Vertinant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015‑03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju, ieškovę atstovaujantis advokatas į Anykščių rajono apylinkės teismą vyko ne teismo iniciatyva, nes teismas pripažino ieškovės, bet ne advokato, dalyvavimą būtinu.
  3. Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas ir keisti skundžiamą sprendimo dalį nėra pagrindo.
  1. Apeliantų, atsakovo V. M. ir trečiojo asmens J. M. – Ž. nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių bei surinktų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neanalizavo jų esminių šiam ginčui paaiškinimų, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
  2. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
  3. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 kt.).
  4. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines žalos atsiradimo aplinkybes, ištyrė ieškovės pateiktą medžiagą, administruojant ir sureguliuojant žalos atlyginimą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, įvertino kitus byloje esančius įrodymus. Apeliantai neginčija fakto, kad jų bute, esančiame ( - ), 2012 m. rugsėjo 23 d. truko šalto vandens žarnelė, tačiau neigia atsakomybę dėl padarytos žalos T. S. butui. Iš AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad jį surašė vyresnysis žalų ekspertas G. M. 2012 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus tik vienai dienai po avarijos. Šio akto priede yra buto nuostolių aprašymas, kurio pagrindu ir buvo sudaryta buto remonto sąmata bei apskaičiuota turtui padaryti nuostoliai (1 t., b. l. 14-18, 21-22). Apeliantai šio akto neginčijo ir neįrodinėjo, kad žala yra mažesnė, nei apskaičiavo ieškovė.
  5. Tame pačiame akte nurodyta, kad butas aplietas nakties metu, kad vanduo sunkiasi iš buto, esančio ketvirtame aukšte, kurio savininko namie nebuvo, kad atvykę komunalininkai užsuko bendrą namo vandens įvadą. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas atsakovu turėjo patraukti namo administratorių UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, kad nebuvo pateiktas avarijų šalinimo žurnalas, kad nenustatytos avarijos priežastys. UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ pateikė teismui avarijų registravimo ir šalinimo žurnalo kopiją už 2012 m. rugsėjo mėnesį, iš kurios matyti, kad 09-23, 02:10 – 03:10 val. buvo kviečiama avarinė tarnyba į Vairuotojų g. 3 namą, IV aukštą, kuri ir nustatė, jog šaltas vanduo bėga iš 34 buto iki I aukšto, kad šeimininkai išvykę. Šaltas vanduo namui atidarytas 07:30 val. (1 t., b. l. 155).
  6. Teismas negali savo iniciatyva patraukti atsakovu UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, tokią teisę turi tik ieškovas (CPK 45 straipsnis). Be to, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, būdamas Vairuotojų g. 3 namo administratoriumi, nėra atsakingas už savininkų bute esančios įrangos ir vandentiekio tinklų priežiūrą. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl namo administratoriaus prievolių nevykdymo, netinkamo vykdymo ar tokiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, todėl UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ įtraukti į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu nebuvo jokio pagrindo.
  7. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, kt.).
  8. Nagrinėjamu atveju nenuginčyti ieškovės pateikti įrodymai: UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ raštas, išrašas iš avarijų šalinimo žurnalo, liudytojų T. S., G. M. paaiškinimai, patvirtinantys, kad T. S. butas užlietas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 34. Kaip žinia, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovai nepateikė pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių jog dėl padarytos žalos jų kaltės nėra.
  9. Apeliantų argumentai, jog žala gali būti paskaičiuota netinkamai, neįvertinus pastato nusidėvėjimo, atmestini kaip neįrodyti. Per visą bylos nagrinėjimo laiką (nuo 2015 m. gruodžio 8 d iki 2016 m. liepos 4 d.) atsakovai neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės žalos paskaičiavimą, neįrodinėjo kad buto nuostoliai buvo mažesni, kad remontui buvo reikalinga mažiau lėšų, kad sąmata užaukštinta ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų žalą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė Anykščių rajono apylinkės teismas, nėra pagrindo.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, kt.).
  11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti skundžiamą 2016 m. liepos 4 d. sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai