Byla 2-94-374/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovo AB Swedbank atstovui S. P., atsakovui V. G., jo atstovei advokatei N. K., atsakovo D. R. atstovei advokatei J. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Swedbank ieškinį atsakovams V. G., D. G., D. R., I. R., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei I. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2Ieškovas AB Swedbank, patikslinęs ieškinį, teismo prašo: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento sandorį, kuriuo atsakovai V. G. ir D. G. perleido atsakovams D. R. ir I. R. nuosavybės teises į (1) patalpas, un. Nr. 4400-2075-7560:6959, esančias Kauno g. 15, Marijampolės m.; (2) žemės sklypą, un. Nr. 4400-0247-5852, esantį Brazavo k., Kalvarijos sen. Kalvarijos sav.; (3) žemės sklypą, un. Nr. 5138-0002-0017, ir sodo pastatą, un. Nr. 5198-9007-6016, esančio Aušros g. 26, Naujienėlės k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav.

3Atsakovai V. G. ir D. R. su ieškiniu nesutinka.

4Atsakovės D. G., I. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti atsiliepimai į ieškinį, su kuriuo nesutinka, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

5Trečiasis asmuo Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarė I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį, su kuriuo nesutinka, ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (3 t. b.l. 52-53).

6Ieškinys atmestinas.

7Nustatyta, kad ieškovas „Swedbank", AB ir V. G. 2005-09-19 pasirašė Kredito sutartį Nr. 05-061738-FA, kuri abiejų šalių sutarimu vėliau buvo keista ir pildyta, paskutinė aktuali sutarties redakcija išdėstyta 2009-10-12 susitarime Nr.05-061738-FA/09-0934516-FA/09-034557-FA-3 dėl 2005-09-19 kredito sutarties NR.05-061738-FA pakeitimo, remiantis kuria V. G. suteiktas 212 294,37 Eur dydžio kreditas (1 t. b.l. 10-35). Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ) hipoteka bei kredito gavėjo sutuoktinės D. G. laidavimu pagal 2005-09-19 laidavimo sutartį Nr.05-061738-LA1, su visais pakeitimais ir papildymais (1 t. b.l. 10-35).

8Ieškovas nurodo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio kredito gavėjas nebegrąžino Bankui kredito, taip pat iš esmės nevykdė kitų mokėjimų pagal Kredito sutartį. Nepriklausomai nuo to Bankas tęsė bendradarbiavimą ir 2011 metais skolininkui 3 kartus siūlė suteikti papildomus lengvatinius periodus, atidėti mokėjimų pagal Kredito sutartį vykdymą, suteikti papildomą kreditą (kapitalizuoti) pradelstiems įsiskolinimams įvykdyti. Kadangi skolininkui tinkamai nevykdant Kredito sutarties išaugo skolininko kredito rizika bei įkeisto turto vertės nepakako kredito grąžinimui, privaloma šių Banko pasiūlymų sąlyga - skolininkui priklausančių komercinių patalpų, unikalus Nr. 4400-2075-7560:6959, esančių Kauno g. 15, Marijampolės m., įkeitimas. Skolininkas nesutiko atlikti Kredito sutarties sąlygų pakeitimus, atsisakė įkeisti papildomai turimą niekam neįkeistą nekilnojamąjį turtą ir kitaip nebendradarbiavo su Banku. Dėl sistemingo Kredito sutarties pažeidimo ir atsisakymo bendradarbiauti Bankas kredito gavėjui V. G. bei laiduotojai D. G. 2011-05-04 nustatė papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Šiais pranešimais kredito gavėjas ir laiduotoja taip pat įspėti, kad nepašalinus Kredito sutarties pažeidimo iki 2011-05-25, Kredito sutartis nutraukiama prieš terminą (1 t. b.l. 36-37). Ieškovas nurodo, kad nei kredito gavėjas, nei laiduotoja šiuo papildomu terminu nepašalino Kredito sutarties pažeidimų, taip pat nepasiūlė kitokio įsiskolinimo panaikinimo būdo, todėl 2011-05-26 atsirado solidari V. G. bei D. G. pareiga grąžinti Bankui visą kreditą, sumokėti palūkanas ir kitus neįvykdytus mokėjimus pagal Kredito sutartį.

9Ieškovas taip pat nurodo, kad skolininkai nevykdė šios pareigos ir toliau elgėsi nesąžiningai. Iš viešai VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre skelbiamų duomenų ieškovas -Bankas sužinojo, kad skolininkai su D. R. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl šio turto perleidimo: (1) patalpų, unikalus Nr. 4400-20757560:6959,esančias Kaunog.15, Marijampolės m.; (2.) žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0247-5852, esančio Brazavo k., Kalvarijos sen. Kalvarijos sav. pardavimo; (3) žemės sklypo, unikalus Nr. 5138-0002-0017 ir sodo pastatą, unikalus Nr. 5198-9007-6016, esančio Aušros g. 26, Naujienėlės k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav. Skolininkų perleisto - patalpos Marijampolės m., žemės sklypas Brazavo k. ir žemės sklypas su pastatu Naujienėlės k. Turto pardavimo sandorio sudarymą patvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011-08-30 notaro pranešimas Nr. 1001339177 (1 t. b.l.38-46, 110-123).

10Ieškovas pažymi, kad skolininkai neinformavo Banko apie šio turto pardavimą. Skolininkams buvo žinoma, kad įkeisto turto vertės nepakanka kredito grąžinimui. Nepriklausomai nuo to, už parduotą turtą gautos lėšos nebuvo skirtos atsiskaitymui su Banku. Tai, ieškovo nuomone, parodo, kad turto pardavimu skolininkai siekė išvengti prievolių Bankui įvykdymo. Sužinojus apie sandorio dėl Turto pardavimo įregistravimą, Bankas kreipėsi į skolininkus su raginimu susilaikyti nuo nuosavybės teisės pagal Turto pirkimo - pardavimo sutartį perleidimo pirkėjui D. R., nutraukiant Turto pirkimo - pardavimo sutartį. Priešingu atveju skolininkai įspėti, kad Bankas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais kreipsis į teismą dėl sandorio nuginčijimo (1 t. b.l. 47). Bankas taip pat kreipėsi į pirkėją D. R., informuodamas, kad V. G. ir D. G. yra skolingi Bankui, todėl naudojant gautus pinigus ne atsiskaitymui su Banku, skolininkų sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir yra neteisėtas ir gali būti panaikintas (1 t. b.l. 48). Tačiau nei skolininkai, nei Turto įgijėjas neatsižvelgė į Banko raginimus. Turto pardavimo sutarties įvykdymą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių matyti, kad šia dienai nevienas iš Turtų skolininkams nepriklauso (b.l. 38-46).

11Skolininkams negrąžinant skolų, ieškovas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės r. apylinkės teismo dėl priverstinio Kredito sutarties vykdymo iš įkeisto turto. 2011-11-28 nutartimi teismas nustatė, kad Bankas turi pagrįstą ir vykdytiną reikalavimą į kredito gavėją, todėl areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininką bei laiduotoją grąžinti skolą geruoju (1 t. b.l. 51-53). Šis teismo įspėjimas taip pat nebuvo įvykdytas, todėl Marijampolės r. apylinkės teismas 2012-03-20 nutarė išieškoti iš skolininko V. G. 208 090,29 Eur negrąžintą kreditą, 10925,67 Eur nesumokėtų palūkanų, 26 715,88 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat 4.218 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 208 090,29 Eur kredito sumą, ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 245 731,84 Eur (arba 848 462,90 Lt) skolą. Pastaroji nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2012-05-15 atmetus nepagrįstą kredito gavėjo atskirą skundą (1 t. b.l. 54-55).

12Vertindamas galimybes išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, ieškovas nustatė, kad dabartinė įkeisto turto rinkos vertė siekia 520 000 Lt (1 t. b.l. 56-63). Jo nuomone, tokios įkeisto turto vertės neužtenka teismo priteistai 848 462,90 Lt dydžio skolai su palūkanomis išieškoti. Be to, įkeistas turtas bus parduodamas priverstine tvarka, todėl vadovaujantis CPK 718 str. ir 719 str., įkeisto turto priverstinio pardavimo (likvidacinė) kaina gali sumažėti iki 40 proc, t.y. iki 312000Lt. Ieškovui akivaizdu, kad įkeisto turto vertės nepakaks skolininkų įsipareigojimams Bankui įvykdyti.

13Ieškovas teigia, kad neturi duomenų apie skolininkų su D. R. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei jos vykdymo tvarką. Tačiau iš parduoto turto nebuvo padengta net dalis pradelstų skolininkų įsipareigojimų. Šio turto pardavimas taip pat neatkūrė skolininkų mokumo, po turto pardavimo skolininkai neatliko nei vieno mokėjimo Bankui. Todėl, ieškovo nuomone, egzistuoja pakankamas pagrindas tvirtinti, kad skolininkai pirkimo-pardavimo sutartį sudarė nesąžiningu tikslu - visą perleistą turtą išimti iš savo turto masės bei apriboti Banko galimybes patenkinti savo reikalavimus iš šio turto.

14Ieškovo nuomone, aukščiau nurodyti skolininkų veiksmai ir sudarytas turto pirkimo-pardavimo sandoris iš esmės pažeidžia kreditoriaus teises, todėl Bankas priverstas savo teises ginti CK 6.66 str. numatytu kreditoriaus gynimosi nuo nesąžiningų skolininko veiksmų būdu.

15Ieškovas nurodo, kad Kredito sutartis nutraukta nuo 2011-05-26. Marijampolės r. apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi iš V. G. priteisti ir neįvykdyti įsipareigojimai pagal Kredito sutartį yra 245731,84 Eur (arba 848462,90Lt) skola, 4.218 proc. dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 208090,29 Eur kredito sumą, ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 245 731,84 Eur skolą. Priimant šią teismo nutartį byloje taip pat dalyvavo D. G.. Laidavimo sutartimi D. G. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties Bendrosios dalies 2.1 p.). Sutinkamai su Laidavimo sutarties Bendrosios dalies 3.2 p., D. G. įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir V. G. t.y. kredito gavėjui pažeidus Kredito sutarties įpareigojimus, D. G. įsipareigojo solidariai atsakyti už: kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą Bankui. D. G. įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartį galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo (Laidavimo sutarties Bendrosios dalies 10.1 p.). Vadinasi, pagal Kredito sutartį V. G. ir D. G. yra atsakingi solidariai, t.y. turi bendrą ir vykdytiną prievolę Bankui.

16Ieškovas paminėjo, kad ginčijamą turto perleidimo sandorį atsakovai įregistravo 2011-08-30, t.y. po to, kai 2011-05-26 atsirado atsakovų įsipareigojimas grąžinti ieškovui visą kreditą. Tai, reiškia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu Banko reikalavimo teisę į skolininkus egzistavo ir buvo vykdytina, o Marijampolės r. apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi buvo tik patvirtintas Kredito sutarties pažeidimas ir legalizuotas jos priverstinis vykdymas iš įkeisto turto.

17Ieškovas įsitikinęs, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu skolininkas dėl jo tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

18Ieškovas teigia, kad vadovaujantis CK 4.193 str. 1 d., jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į dabartinę Įkeisto turto vertę matyti, kad po priverstinio pardavimo skolininku neįvykdyti įsipareigojimai gali siekti: (1) mažiausiai - 328162,90 Lt (848 462.90 Lt - 520 000 Lt); (2) daugiausiai - 536 462,90 Lt (848 462,90 Lt - 312000Lt).

19Iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovo nuomone, taip pat matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkai žinojo apie įkeisto turto vertės nepakankamumą įsipareigojimams pagal Kredito sutartį įvykdyti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkams be įkeisto turto taip pat priklauso žemės sklypas, reg. Nr.48/1181, SB „Šilas", esantis Naujienėlės k. Kalvarijos sav. Kalvarijos sen. Vadovaujantis 2009-10-05 atliktu vertinimu, šio turto vidutinė rinkos vertė yra 960 Lt. Šio skolininkams priklausančio turto nepakaks prievolei Bankui įvykdyti. Todėl, kaip teigia ieškovas, ginčijami turto perleidimo sandoriai akivaizdžiai pažeidžia Banko teises ir teisėtus interesus.

20Ieškovas taip pat teigia, kad, sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai V. G. ir D. G. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad perleisdami nuosavybės teises atsakovui D. R. mažina savo mokumą ir Banko galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus. Skolininkams buvo žinoma, kad Įkeisto turto vertės nepakanka įsipareigojimų pagal Kredito sutartį užtikrinimui. Tuo pačiu metu skolininkai žinojo, kad Bankas sutiktų su Kredito sutarties pakeitimu, jeigu bus papildomai įkeistos Patalpos Marijampolės m. Be to, tik sužinojęs apie ginčo sandorio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Bankas paragino skolininkus susilaikyti nuo turto perleidimo. Nepaisydami šių faktinių aplinkybių, 2011-05-26 atsiradusios skolos ir Banko raginimų, skolininkai perleido visą jiems priklausantį vertingą nekilnojamą turtą. Tuo atveju, jeigu ginčijamu sandoriu skolininkai iš tiesų gavo Turto pardavimo kainą, šios lėšos privalėjo būti skirtos pradelstai prievolei Bankui vykdyti. Tačiau net ir sudarę ginčo sandorį atsakovai Kredito sutarties neįvykdė.

21Ieškovo nuomone, vertingo nekilnojamojo turto perleidimas trečiajam asmeniui, egzistuojant galiojančiai pareigai grąžinti didelės apimties kreditą ir žinant, kad šis turtas galėtų būti tinkama užtikrinimo priemone, leisiančia savarankiškai, papildomu terminu įvykdyti įsipareigojimus, neatitinka nei objektyvaus, nei subjektyvaus sąžiningumo kriterijų, todėl ginčijamo Turto perleidimo sandorio sudarymas turi būti vertinamas kaip atsakovų V. G. ir D. G. nesąžiningas elgesys Banko atžvilgiu.

22Ieškovas teigia, kad

23CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus.

24Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu sandoriu perleisti 3 savarankiški ir tarpusavyje nesusiję nekilnojamieji daiktai. Ši faktinė aplinkybė turėjo sukelti pirkėjui D. R. papildomą susidomėjimą dėl skolininko Turto perleidimo motyvų. Būdamas sąžiningu atsakovas privalėjo išsiaiškinti, ar Turto savininkai neturi kreditorių, ar tokiu sandoriu nėra pažeidžiamos kreditorių teisių, ar jų interesai nebus pažeisti įsigyjant šį turtą. Kadangi atsakovas D. R., turėdamas pakankamą pagrindą numatyti turto pardavėjų motyvų nesąžiningumą, neįvykdė pareigos veikti aktyviai ir pasidomėti, dėl kokių priežasčių sudaromas sandoris, ar sandorio šalis turi kreditorių, kurių teises galėtų pažeisti sandorio sudarymas, ieškovo nuomone, pripažintina, kad turto įgijėjas elgėsi nesąžiningai. Ieškovo nuomone, D. S. turėjo žinoti, kad vienu metu įsigydamas 3 nekilnojamus daiktus pažeidžia V. G. ir D. G. kreditorių, tame tarpe ir Banko teises. Sužinojus apie turto perleidimo sandorio įregistravimą, Bankas įgyjamo turto adresais kreipėsi į D. R., informuodamas apie pažeidžiamas Banko teises, tačiau visi Banko pranešimai grįžo neįteikti.

25Atsakovas V. G. paaiškino, kad, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį ( Paskutinė aktuali sutarties redakcija išdėstyta 2009-10-12 susitarime Nr.05~061738-FA/09-0934516-FA/09-034557-FA-3 dėl 2005-09-19 kredito sutarties NR.05-061738-FA pakeitimo, (sutarties punktas 10.5.3) 2010-12-16 su prašymu kreipėsi į Swedbank, AB Marijampolės skyriaus valdytoją dėl kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimo, nurodydamas, kad dėl susidariusių finansinių sunkumų (neteko darbo ir šeimos pajamas sudaro tik sutuoktinės gaunamas atlyginimas) prašo atidėti kredito ir palūkanų mokėjimą. Bankas nepateikė jokio atsakymo, tik atsiuntė pranešimą Dėl įsiskolinimo už suteiktą paskolą. Atsakovai pakartotinai dėl paskolos ir palūkanų mokėjimo atidėjimo kreipėsi į banką 2011-01-24; 2011-01-27, 2011-02-02; 2011-03-30; 2011-04-26. Ieškovas nepateikė nei vieno raštiško atsakymo į atsakovų pateiktus prašymus, tačiau kiekvieną mėnesį siuntė priminimus apie įsiskolinimą, informuodamas, kad nurodytais terminais nesumokėjus pradelstų įsipareigojimų, bus nutraukta Kredito sutartis.

262011-03-09 atsakovai elektroniniu paštu gavo ieškovo Susitarimo Nr. 05-61738FA/09-034516-FA/09-034557-FA-4 projektą Dėl 2005-09-19 Kredito sutarties Nr. 05-061738- FA pakeitimo, kuriame buvo numatyta galimybė 6 mėnesiams atidėti paskolos ir palūkanų mokėjimą, suteikiant atsakovams papildomą kreditą kapitalizuoti pradelstiems įsiskolinimams įvykdyti. Atsakovams buvo nurodyta, kad šis susitarimas bus pasirašytas tik su sąlyga kai ieškovui bus papildomai įkeistas nekilnojamasis turtas - komercinės patalpos (unikalus Nr. 4400-2075-756:6959), esančias Kauno g. 15, Marijampolėje. Atsakovai V. G. ir D. G. pareiškė, kad tarp šalių jokios derybos nevyko. Atsakovams buvo teikiami jau paruošti Kredito sutarties pakeitimo projektai ir bankas, pasinaudodamas savo ekonominiu, finansiniu, teisiniu pranašumu, vertė atsakovus didinti paskolos sumą, pasirašyti Susitarimą, įkeičiant papildomą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai, įvertindami savo finansines galimybes, atsisakė didinti Kredito sumą ir tuo pagrindu įkeisti bankui papildomą nekilnojamąjį turtą, todėl susitarimas tarp šalių nebuvo pasirašytas. Atsakovas nurodo, kad bankas vienašališkiai nutraukė Kredito sutartį ir pradėjo išieškojimo procedūrą iš hipoteka užtikrinto turto.

27Atsakovai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-12 mėn. atsakovai kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovui pinigines įmokas po 700 Lt. Laikotarpiu Nuo 2010-12 iki 2012-05 sumokėjo 11 210,10 Lt kredito. Šie faktai, jų nuomone, paneigia ieškovo teiginius, kad nuo 2010-12 atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

28Atsakovai teigia, kad ieškinyje nurodoma, kad skolininkai nevykdė pareigos grąžinti visą kreditą, sumokėti palūkanas ir kitus neįvykdytus mokėjimus pagal Kredito sutartį ir toliau elgėsi nesąžiningai su D. R. sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir apie tai neinformuodami banko. Ieškovas taip pat nurodo, kad Skolininkams buvo žinoma, kad įkeisto turto vertės nepakanka kredito grąžinimui. Nepriklausomai nuo to, už parduotą turtą gautos lėšos nebuvo skirtos atsiskaitymui su Banku. Tai parodo, kad turto pardavimu skolininkai siekė išvengti prievolių Bankui įvykdymo. Atsakovai teigia, kad nesutinka su ieškovo aukščiau nurodytomis aplinkybėmis . Atsakovai, sudarydami Kredito sutartį su ieškovu, įsipareigojo: neinformavę Banko raštu neprisiimti jokių piniginių prievolių pagal su trečiais asmenims sudaromas kredito, paskolos ar kitas sutartis, kurių suma ar vertė lygi arba viršija 10 proc. Kredito sumos (sutarties 10.2.2 p.), neinformavę banko raštu neprisiimti jokių Įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimų, turto įkeitimo ar kitas sutartis, kuriomis užtikrinamas prievolių įvykdymas, jei tokia sutartimi yra užtikrinamas įvykdymas prievolės, kurios suma ar vertė lygi arba viršija 10 proc. kredito sumos (sutarties 10.2.3 p.), be raštiško banko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisiu į Bankui įkeista (numatytą įkeisti) turtą (sutarties 10.2.4 p.) .

29Atsakovai pareiškė, kad Kredito sutartis nenumatė jokių apribojimų ar draudimų atsakovams perleisti kita bankui neįkeistą nekilnojamąjį turtą. Kredito sutartis taip pat neįpareigojo atsakovus informuoti ieškovą apie numatomą perleisti kitą bankui neįkeistą nekilnojamąjį turtą. Turtas, įkeistas ieškovui, nebuvo parduotas ar kitaip apsunkinta nuosavybės teisė į šį turtą .

30Atsakovai nesutinka su banko pozicija, kad įkeisto turto vertės nepakaks kredito grąžinimui. Mano, kad bankas visiškai nepagrįstai nurodo, kad dabartinė įkeisto turto rinkos vertė siekia 520 000 Lt., o įkeisto turto priverstinio pardavimo (likvidacinė) kaina gali sumažėti iki 40 proc, t.y. iki 312 000 Lt., nurodant, kad tokios įkeisto turto vertės neužtenka teismo priteistai 848 462,90 Lt dydžio skolai su palūkanomis išieškoti. Atsakovai įsitikinę, kad banko nurodytas įkeisto turto vertės sumažėjimas yra visiškai nepagristas ir neįrodytas. Pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. NTVS LIT 2568 RR yra atlikta pagal banko užsakymą vidinėms banko reikmėms, formaliais pagrindais, pagal lyginamosios vertės metodą, todėl yra neobjektyvi, neinformatyvi ir ginčytina.

31Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-10-12 įkeisto turto Sutartinės hipotekos lakšte (identifikavimo kodas (07/1/2005/0001866) , nurodyta įkeičiamų daiktų (žemės sklypo unikalus Nr. 5160-0006-0050 ir gyvenamojo namo unikalus Nr. 4400-0192-9320, esančių Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav. bendra rinkos vertė - 890 000 Lt. (aštuoni šimtai devyniasdešimt tūkstančių litų). Nurodyta rinkos vertė buvo nustatyta šalių susitarimu, tai reiškia, kad bankas patvirtino, kad nurodyta rinkos vertė 2009 metu IV ketvirtį yra reali, šiuo turtu yra užtikrinamas banko suteiktas 212 294,37 eur Kreditas atsakovams ir nebuvo reikalaujama įkeisti papildomo turto. Atsakovų nuomone, aktualu yra tai, kad pagal statistinius duomenis parduodami namai labiausiai atpigo III -iąjį 2008 m. ketvirtį ir tris paskutinius 2009 m. ketvirčius. Tai reiškia, kad bankas įkeistą turtą 890 000 Lt. sumą įvertino tuo laikotarpiu , kai parduodamų namų kainos buvo žemiausios Lietuvos Respublikoje. 2012-2011 metais parduodamų namų kainos buvo stabilios arba mažėjo tik keliai procentais. Nuo 2011 metų parduodamų namų kainos, nors ir nežymiai, tačiau kilo. Šios aplinkybės paneigia ieškovo nurodytą informaciją, kad įkeisto turto vertė yra ženkliai sumažėjusi ir jos neužteks priteistai skolai su palūkanomis sumokėti .

32Atsakovas V. G. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėn. neteko darbo, tačiau laiku ir tinkamai ieškovui vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Atsakovas, neturėdamas darbo ir piniginių santaupų, buvo priverstas skolintis lėšas iš trečiųjų asmenų, kad galėtų mokėti periodines įmokas kredito grąžinimui ir palūkanų padengimui. Laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2011-04-06 bankui buvo sumokėta 58 863,98 Lt suma. Nurodyta suma buvo sumokėta iš pasiskolintų lėšų. Atsakovas, nepažeisdamas Kredito sutarties 10.2.2 punkto , 2009-2010 m. skolinosi iš trečiųjų asmenų 70 000 Lt. Iš šios sumos taip pat lėšos buvo skiriamos bankui įkeisto nekilnojamojo turto priežiūrai, išlaikymui bei mokesčiams sumokėti, pragyvenimui ir šeimos poreikiams tenkinti, sūnaus studijoms apmokėti bei draudimų įmokoms mokėti. 2011-06 atsakovas papildomai iš trečiųjų asmenų pasiskolino 20000 Lt. nurodytoms reikmėms tenkinti. 2011m. kreditoriams pareikalavus grąžinti paskolintas lėšas, atsakovai buvo priversti parduoti turimą, neįkeistą nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodytos aplinkybės ir faktai paneigia ieškovo teiginius apie nesąžiningus atsakovų veiksmus ir elgesį.

33Atsakovai nurodo, kad ieškovo suteiktas kreditas atsakovams buvo ir yra užtikrintas įkeisto turto hipoteka . 2009-10-12 įkeisto turto Sutartinės hipotekos lakšte ( identifikavimo kodas (07/1/2005/0001866), nurodyta įkeičiamų daiktų (žemės sklypo unikalus Nr. 5160-0006-0050 ir gyvenamojo namo unikalus Nr. 4400-0192-9320), esančių Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav. bendra rinkos vertė - 890 000 Lt. ( aštuoni šimtai devyniasdešimt tūkstančių litų) (1 t. b.l. 178-187). Nurodyta rinkos vertė buvo nustatyta šalių susitarimu. Tai reiškia, kad ieškovo darbuotojai (turto vertintojai) nustatė įkeičiamo turto vertę, patvirtino, kad nurodyta rinkos vertė 2009 metu IV ketvirtį yra reali, šiuo turtu yra užtikrinamas banko suteiktas 212 294,37 eur kreditas atsakovams, užtikrinimas yra pakankamas, kadangi ieškovas žinojo, kad atsakovai turi kito nekilnojamojo turto, kurio nereikalavo papildomai įkeistu. Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. patvirtino, kad tarp šalių jokių susitarimų ir derybų dėl įkeičiamo turto vertės nevyko, jam buvo pateiktas pasirašymui jau paruoštas Hipotekos lakštas, todėl jis pagrįstai tikėjo, kad įkeičiamo turto vertės realiai pakanka suteikto kredito užtikrinimui ir tuo atveju, jei dėl finansinių problemų jis negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui. Atsakovai, grąžindami bankui paskolą, iki 2010 m. gruodžio mėn. yra sumokėję 182 002,42 Lt., o nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. yra sumokėję 11 270,10 Lt., bendroje sumoje bankui yra grąžinta 193 272,52 Lt.

34Atsakovai neginčija, kad bankas turi reikalavimo teisę į atsakovus, tačiau šiai dienai, kol nebaigta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra ir yra nežinoma esminė aplinkybė, t. y. likusio nepatenkinto banko reikalavimo dydis, mano, kad atsakovo pareikštas ieškinys dėl actio Pauliana pagrįstumo, negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Be to, atsakovai įsitikinę, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovo teisių. Visų pirma dėl to, kad atsakovo 2011-08-30 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleistas nesuvaržytas, neapsunkintas nekilnojamasis turtas ir tai neturėjo jokios įtakos turto, kuriuo buvo užtikrinta ieškovo reikalavimo teisė vertės sumažėjimui; atsakovai, stengdamiesi tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui, 2009-2010 metais buvo priversti skolintis piniginių lėšų, kurios buvo skirtos banko paskolai ir palūkanoms mokėti. Nurodytu laikotarpiu bankui buvo sumokėta 58 863, 98 Lt.; pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo grąžintos kreditoriams piniginės lėšos, kurios buvo sumokėtos bankui. Atsakovai 2011-08-30 pirkimo - pardavimo sutartimi perleido ne visą turėtą turtą. Be įkeisto turto dar liko žemės sklypas, reg. Nr.48/1181, SB „Šilas", esantis Naujienėlės k. Kalvarijos sav., atsakovai netapo nemokiais, kadangi yra darbingi ir gauna pajamas pagal darbo sutartis.

35Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodyta įkeisto turto vertės nustatymu bei banko nurodytu skolininkų neįvykdytų įsipareigojimų dydžiais. Pateikta banko turto vertinimo ataskaita atlikta banko užsakymu, todėl laikytina subjektyvia.

36Atsakovai nurodė, kad ieškovas yra pradėjęs išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/20I 1 yra išaiškinęs, kad esant pradėtai, tačiau nebaigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai, negalima iš anksto spręsti, kad kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš įkeisto turto realizavimo (arba perdavimo kreditoriui administruoti). Jeigu, atsižvelgiant į įkeisto turto vertės ir neįvykdytos skolininko prievolės pagal Paskolos sutartį dydžio santykį, įkeisto turto aiškiai nepakaktų skolininko prievolei padengti, tai net ir tokiu atveju pirmiausia būtina užbaigti pradėtą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą tam, kad išaiškėtų kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti, proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Kadangi, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, kreditorius savo reikalavimo teisę pradėjo įgyvendinti skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, tai jis savo teises, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, galėtų ginti tik tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą gautos sumos nepakaktų skolai padengti, ir tik ta apimtimi, kiek reikalavimo dalies liktų nepadengta.

37Atsakovų nuomone, CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006).

38Atsakovai V. G. ir D. G. teigia, kad ieškovo ginčijamą sandorį sudarė dėl žemiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandorį privalėjo sudaryti: atsakovas V. G. 2009-2010 m. būdamas bedarbis ir negaudamas piniginių lėšų, buvo priverstas skolintis pinigų iš trečių asmenų, kad laiku ir tinkamai galėtų mokėti įmokas bankui Kredito sutarties pagrindu; atsakovai, skolindamiesi lėšas, garantavo, kad pasiskolintos sumos bus grąžinamos, todėl už paskolintas lėšas tretieji asmenys atleido nuo palūkanų mokėjimo; atsakovams lėšos taip pat buvo reikalingos įkeisto turto priežiūrai ir išlaikymui, pragyvenimui, sūnaus mokslams apmokėti; atsakovai, skolindamiesi lėšas iš trečiųjų asmenų, nepažeidė Kredito sutarties sąlygų ir šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; 2012 m. pradžioje kreditoriams pareikalavus grąžinti paskolintas lėšas ir stengiantis išvengti teismo procesų, atsakovai buvo priverti ieškoti pirkėjų ir parduoti turimą neįkeistą nekilnojamąjį turtą; ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2011-08-30, kadangi tuomet atsirado pirkėjas, pareiškęs norą įsigyti negyvenamas patalpas, esančias Kauno g. 15, Marijampolėje. Atsakovui pasiūlius pirkti ir kitą turimą nekilnojamąjį turtą, buvo sutarta dėl parduodamo nekilnojamojo turto apimties ir kainos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovai daro išvadą, kad atsakovai privalėjo sudaryti ieškovo ginčijamą sandorį dėl susidariusių aukščiau nurodytų aplinkybių.

39. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais dėl atsakovų nesąžiningumo ir aplinkybių, kurios, ieškovo teigimu, patvirtina atsakovų nesąžiningumą. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

40Atsakovai įsitikinę, kad ieškovą ir atsakovus V. G. ir D. G. siejo kreditavimo sutartiniai santykiai, kurių užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovas, 3 kartus keisdamas Kredito sutarties sąlygas, nei karto nereikalavo ir nekėlė atsakovams reikalavimų dėl papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo užtikrinant Kredito grąžinimą. Atsakovai, pasirašydami Kredito sutartį, įsipareigojo be banko raštiško sutikimo neperleisti tik bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Ieškovas nenustatė atsakovams jokių kitų draudimų ar įpareigojimų dėl kito, neįkeisto turto perleidimo tretiesiems asmenims ar privalomo banko informavimo apie numatomus neįkeisto turto perleidimo sandorius. Atsakovai iki 2011-09-15 nebuvo gavę iš ieškovo jokio pranešimo apie draudimą perleisti kitą turimą neįkeistą turtą tretiesiems asmenims. Be to, ieškovas nei karto neinformavo atsakovų, kad įkeisto turto vertės nepakanka įsipareigojimų pagal Kredito sutartį užtikrinimui. Atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad grąžinus dalį kredito, t.y. 193 272,52 Lt. , įkeisto turto vertės užteks įsipareigojimų pagal Kredito sutartį užtikrinimui, kadangi ir įkeisto turto vertė ( 890 000 Lt) 2009 m. viršijo suteikto 212 294, 37 eurų ( kas sudarė 734 538,53 Lt -212 294,37 eurų x 3,46 lito santykio) Kredito sumą 155 461,5 litais. Atkreipė dėmesį į tai, kad įkeičiamo turto rinkos vertę - 890 000 Lt, bankas nustatė 2009 m. antroje pusėje, kai nekilnojamojo turto rinkos kainos buvo ypatingai žemos dėl ekonominės krizės padarinių.

41Atsakovams 2011 m. kovo mėnesį ieškovo atstovai siūlė pasirašyti Susitarimo Nr. 05-61738FA/09-034516-FA/09-034557-FA-4 projektą Dėl 2005-09-19 Kredito sutarties Nr. 05-061738- FA pakeitimo, suteikiant atsakovams papildomą kreditą kapitalizuoti pradelstus mokėjimus ir galimybę 6 mėn. atidėti paskolos ir palūkanų mokėjimą su sąlyga, kad atsakovai papildomai įkeis nekilnojamąjį turtą - komercines patalpas, esančias Kauno g. 15, Marijampolėje. Atsakovai, įvertindami savo finansines galimybes, atsisakė didinti paskolą, jiems nebuvo leista kapitalizuoti kreditą, todėl atsakovams neliko pagrindo papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą.

42Atsakovų nuomone, ieškovas, ginčydamas pirkimo pardavimo sandorį actio Pauliana ieškiniu ir kaip viena iš šio instituto sąlygų nurodydamas turto įgijėjo nesąžiningumą, privalo įrodyti šią aplinkybę, o ne remtis prielaidomis. Atsakovai teigia, kad ieškovas nepateikia įrodymų, kad turto įgijėjas buvo nesąžiningas. Atsakovų V. G., D. G. ir D. S., I. R. sudarytas sandoris yra atlygintinis, turtas perleistas už kainą, kuri yra panaši į kainas, nurodytas VĮ Registrų centras. Kaina buvo protingai mažinama, kadangi pirkėjas sutiko įsigyti kelis perleidžiamo nekilnojamojo turto vienetus. Atsakovai pareiškė, kad V. G. ir D. G. nesieja jokie giminystės ryšiai su D. R. ir jo sutuoktine. Turto perleidimo sandoris buvo forminamas pas notarą. Notaras, laikydamasis įstatymo nuostatų, patikrino ir patvirtino pirkėjui, kad perleidžiamam turtui netaikomi jokie suvaržymai ir apribojimai, turtas priklauso pardavėjams nuosavybės teise. Be to, pirkėjas D. R. nebuvo informuotas apie atsakovų įsipareigojimus bankui, kadangi atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad grąžintos Kredito dalies ir įkeisto turto vertės pakaks likusiai skolai sumokėti. Mano, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius apie atsakovų (skolininkų) nesąžiningumą bei daromas prielaidas apie turto įgijėjo nesąžiningumą.

43Atsakovai mano, kad ieškovas, teikdamas action Pauliana ieškinį, elgiasi nesąžiningai, visą Kredito sutarties grąžinimo riziką perkeldamas tik atsakovams. Atsakovų nuomone, Banko ūkinės komercinės veiklos esmę sudaro teikimas finansinių paslaugų, iš kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas (Banku įstatymo 4 str.). Bankų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama taip. kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi. Aiškinant banko prievoles, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, įskaitant ir paskolų išdavimą, turi būti vadovaujamasi nuostata, jog bankas veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu. Banko atsakomybė, atsirandanti iš sutarties neįvykdymo, yra sutartinė, ji galima tik esant kaltei. Tai bendras sutarčių teisėje įtvirtintas principas, nes banko sudaromoms sutartims išimčių nenumatyta. Bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą būti ypatingai atidžių ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Toks aiškinimas atitinka bankinės veiklos principus, teismų formuojamas bankų praktikos vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1J45/2000, 2001 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/200L 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Banko kaip verslo subjekto kaltė gali pasireikšti pačia mažiausia forma, klaidos padarymu, neatidžių pareigų atlikimu, nepakankamu dėmesingumu, nereiklumu banko klientui vykdant ikisutartines ir sutartines prievoles, ar netgi atsitiktinumu, su kuriuo banko skolininkas turi ryšį.

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovai daro išvadą, kad ieškovas, suteikdamas atsakovams itin didelį Kreditą, nepakankamai atidžiai ir pagrįstai vertino atsakovų galimybes suteiktą Kreditą grąžinti, neįvertino galinčios kilti ekonominės krizės šalyje bei pasaulyje ir iš to kylančių pasekmių atsakovams, veikė nesilaikydamas aukšto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Iš byloje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad bankas šiuo atveju atsisako ir vengia prisiimti bent dalį rizikos ir nuostolių, kurie gali atsirasti, jei pardavus įkeistą turtą, nebus pilnai grąžinta skola, atsiradusi pagal šalių sudarytą Kredito sutartį.

45Atsakovas D. R. paaiškino, kad yra UAB „RDR korporacija", užsiimančios nekilnojamojo turto pardavimu, nuoma, konsultacijomis, atliekančios geodezinius ir topografinius matavimus, rengiančios teritorijų planavimo projektus, vienintelis akcininkas ir direktorius (1 t. b.l. 124-134). Ketindamas plėsti įmonės veiklą atsakovas pradėjo domėtis galimybėmis Marijampolėje. Tuo tikslu sužinojo apie parduodamas centre negyvenamosios paskirties patalpas Kauno g. 15, Marijampolėje. Pardavėjas (atsakovas V. G.) pasiūlė pirkti dar kelis nekilnojamojo turto objektus, kurie potencialiai tiko veiklos pradžiai Marijampolės regione. 2011-08-30 buvo sudaryta pirkimo-paradavimo sutartis, pagal kurią atsakovai Darius ir I. R. iš viso už 97 000 Lt nupirko: Žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0247-5852, esantį Kalvarijos sav. Brazavo k. , pirkimo kaina 6000 Lt. (kadastro duomenimis 3400 Lt); pastatą - Sodo pastatą, unikalus Nr. 5198-9007-6016, esančio Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, ; pirkimo kaina 36000 Lt. (kadastro duomenimis 32200 Lt); pastatą - Garažą, unikalus Nr. 5198-9007-6027, esančio Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, pirkimo kaina 1000 Lt. (kadastro duomenimis -159 Lt); negyvenamąją patalpą - įstaigą, unikalus Nr. 1897-8003-9012:0039, esančią Marijampolės sav. Marijampolės m. Kauno g. 15, pirkimo kaina 22000 Lt. ; negyvenamąją patalpą – Parduotuvės patalpas, unikalus Nr. 4400-2075-7560:6959, esančias Marijampolės sav. Marijampolės m. Kauno g. 15, pirkimo kaina 28000 Lt. (kadastro duomenimis 54100 Lt); žemės sklypą, unikalus Nr. 5138-0002-0017, kadastrinis adresas 5138/0002:17, esantį Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, kaina 4000 Lt. (kadastro duomenimis 540 Lt). Iš viso parduoto turto vertė pagal kadastro duomenis 90399 Lt.

46Pažymėjo, kad nei vienas objektas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu nebuvo nei areštuotas, nei įkeistas, nenurodyti jokie juridiniai faktai nei žymos, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie kokias nors trečiųjų asmenų teises į turtą (duomenys - 2011-08-30 pirkimo pardavimo sutartyje).

47Sutarties 8.1 p. pardavėjai patvirtino, kad jų teisė disponuoti parduodamu turtu neatimta ir neapribota, kitos teisės nėra suvaržytos, parduodamas turtas nėra įkeistas, užstatytas, parduotas, padovanotas, išmainytas, išnuomotas ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims, jam nėra taikomas turto areštas ar kitokie draudimai, kurie trukdytų pirkėjui naudotis, disponuoti šiuo turtu ar jį valdyti/ tretieji asmenys neturi jokių teisių į parduodamą turtą, teisminių ginčų dėl parduodamo turto nėra.

48Atsakovų Raveikių šeimos pajamos buvo ir yra pakankamos tokiam turtui įsigyti (1 t. b.l. 135-148). Atsakovas pastebi, kad nėra draudžiama asmenims, net ir turintiems kreditorių, kurie yra užsitikrinę prievolės įvykdymą, parduoti turtą, kuris nėra suvaržytas. Net ir šiuo metu, atsakovui jau žinant apie pardavėjo kreditorių, atsakovas mano, kad jis nebūtų galėjęs ir tuo labiau neturėjo pareigos vertinti pardavėjo ir jo kreditoriaus (bankai paprastai laikomi kreditoriais, kurie turi pakankamai specialių žinių ir priemonių apsisaugoti nuo netinkamo prievolės įvykdymo) tarpusavio teisinių santykių vertinti įkeisto turto pakankamumo ar kitus rodiklius. Atsakovo nuomone, ieškovas sąmoningai bando „pritaikyti“ situaciją ir įrodinėti tariamą nesąžiningumą tam, kad galėtų būti išpildytos actio Pauliano ieškinio sąlygos bei taptų galima restitucija (CK 4.96 str.). Atsakovai tvirtina, kad sudarydami sandorį buvo sąžiningi, o restitucijos taikymas pažeistų jų, kaip sąžiningų įgijėjų interesus. Nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 str. negali būti taikoma, nes nėra nei vienos iš numatytų sąlygų.

49Atsakovo D. R. nuomone, akivaizdu, kad tarp atsakovo - skolininko (G) ir ieškovo - kreditoriaus sandorio sudarymo metu 2011-08-30 ginčo teisme nebuvo. Ieškovas nurodo, kad turėjo galiojančią reikalavimo teisę į skolininką nuo 2011-05-26, tačiau akivaizdu, kad nepardavus ieškovui įkeisto hipoteka turto - nėra ir nebus aiški prievolės apimtis. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 konstatavo, kad „aplinkybė, kad vyko skolininko ir kreditoriaus ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalą, tam tikrais atvejais gali būti reikšminga nustatant skolininko sąžiningumą (penktoji actio Pauliana sąlyga) byloje pagal kreditoriaus pareikštą Pauliano ieškinį, pvz., tais atvejais, kai įrodoma, jog skolininkas nežinojo apie savo prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo ir teismo sprendimu nekonstatuota jo civilinė atsakomybė, arba sąžiningai klydo dėl savo atsakomybės apimties ir pan., tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas". Šioje byloje konstatuotina, kad nors ir egzistavo reikalavimo teisė, bet nėra aiški jos apimtis atsakovų Raveikių atžvilgiu tol, kol nerealizuotas įkeistas hipoteka atsakovų Golikų turtas.

50Atsakovas nurodo, kad atsakovai - pirkėjai nėra susiję jokiais giminystės ryšiais su atsakovais - pardavėjais, byloje apie tai nėra ir negali būti jokių duomenų. Kainos požiūriu turtas įgytas panašiomis kaip viešame registre nurodytomis kainomis, be to, įgyti keli objektai iš to paties asmens - taip pat rinkoje pripažįstama sąlyga kainą šiek tiek protingai sumažinti.

51Atsakovai - pirkėjai nežinojo ir neturėjo galimybių žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis atsakovo - pardavėjo ar tuo labiau - jo kreditorių teises (byloje ieškovas nepateikia jokių įrodymų, tik daro nepagrįstas prielaidas).

52Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad nėra tenkinama 6-toji actio Pauliano ieškinio sąlyga (t.y. reikalavimas, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, būtų nesąžiningas). Todėl klausimas dėl restitucijos spręstinas, taikant CK 6.153 straipsnį, kuriame nustatyti restitucijos padariniai tretiesiems asmenims, kadangi ieškovas - kreditorius neturi teisės actio Pauliano ieškiniu ginčyti šio sandorio, o turto išreikalavimo klausimas iš jį įgijusio asmens sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas.

53Kita vertus, net jei ir būtų sprendžiama dėl restitucijos pagal prievolinės teisės normas, teismas turėtų atsižvelgti, kad pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Akivaizdu, kad pritaikius restituciją, atsakovų R. padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes jų galimybės atgauti sumokėtą už nupirktą turtą sumą, esant atsakovų G. įsipareigojimams ieškovui, užtikrintais hipoteka - taptų minimalios.

54CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų - kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius - actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29). Įstatymas reglamentuoja, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

55CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas. Nustatytas sąrašas yra baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Nesąžiningumo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį sudariusioms šalims, t. y. CK 6.67 straipsnio nuostatos negali būti taikomos kitiems asmenims. Ne sandorio šalims CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, bet ne kaip išankstinis teisinis vertinimas, lemiantis įrodinėjimo naštos paskirstymą. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinama, kad asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti" aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai ir pasidomėti, dėl kokiu priežasčių sudaromas sandoris, ar sandorio šalis turi kreditorių, kuriu teises galėtu pažeisti sandorio sudarymas ir pan. Nepagrįstas trečiojo asmens neveikimas yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Pažymėtina tai, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Be to, nustatant trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad ginčijamo sandorio šalių kaltė reikštųsi neatsargia kaltės forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandori nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17).

56Teismas sutinka su atsakovų nurodytais motyvais. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė visų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, t.y. skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo. Kaip pažymėjo trečiasis asmuo Alytaus 5-ojo notarų biuro notarė I. B., sandoris sudarytas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, parduodamas turtas nebuvo nei areštuotas, nei įkeistas, nebuvo registruota jokių juridinę reikšmę turinčių faktų ar žymų, dėl kurių sandorio sudarymas būtų negalimas (3 t. b.l. 52-53). Pagal CK 4.96 str. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

57Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas, reiškiantis, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip (CK 1.5 str.). Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningumo ar kaltumo. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo tai teigiantis (CPK 178 str.). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

58Ieškovą ir atsakovus V. G. ir D. G. siejo kreditavimo sutartiniai santykiai, kurių užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Ieškovas, 3 kartus keisdamas Kredito sutarties sąlygas, nei karto nereikalavo ir nekėlė atsakovams reikalavimų dėl papildomo nekilnojamojo turto įkeitimo užtikrinant Kredito grąžinimą. Atsakovai, pasirašydami Kredito sutartį, įsipareigojo be banko raštiško sutikimo neperleisti tik bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Ieškovas nenustatė atsakovams jokių kitų draudimų ar įpareigojimų dėl kito, neįkeisto turto perleidimo tretiesiems asmenims ar privalomo banko informavimo apie numatomus neįkeisto turto perleidimo sandorius. Atsakovai iki 2011-09-15 nebuvo gavę iš ieškovo jokio pranešimo apie draudimą perleisti kitą turimą neįkeistą turtą tretiesiems asmenims. Kaip minėta, atsakovų V. G., D. G. ir D. R. sudarytas sandoris yra atlygintinis, turtas perleistas už kainą, kuri yra panaši į kainas, nurodytas VĮ Registrų centras. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad kaina buvo protingai mažinama, kadangi pirkėjas sutiko įsigyti kelis perleidžiamo nekilnojamojo turto vienetus. V. G. ir D. G. nesieja jokie giminystės ryšiai su D. R. ir jo sutuoktine. Turto perleidimo sandoris buvo forminamas pas notarą. Notaras, laikydamasis įstatymo nuostatų, patikrino ir patvirtino pirkėjui, kad perleidžiamam turtui netaikomi jokie suvaržymai ir apribojimai, turtas priklauso pardavėjams nuosavybės teise. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovų V. G. ir D. G. veiksmai buvo sąžiningi ir teisingi visų kreditorių, tiek fizinių asmenų, tiek ieškovo atžvilgiu.

59Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 str. 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo (2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013).

60Be to, kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2007; kt.). Tačiau net ir esant mažesnės nei rinkos kainos atvejui - vertintinos konkrečios bylos aplinkybės. Nagrinėjamuoju atveju, ginčijamas sandoris sudarytas mažesne nei rinkos kaina, tačiau tai nėra žymus skirtumas (virš 10 proc): atsakovai D. ir I. R. nupirko: žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0247-5852, esantį Kalvarijos sav. Brazavo k. , pirkimo kaina 6000 Lt. (kadastro duomenimis 3400 Lt); pastatą - Sodo pastatą, unikalus Nr. 5198-9007-6016, esančio Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, pirkimo kaina 36000 Lt. (kadastro duomenimis 32200 Lt); pastatą - Garažą, unikalus Nr. 5198-9007-6027, esančio Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, pirkimo kaina 1000 Lt. (kadastro duomenimis -159 Lt); negyvenamąją patalpą - įstaigą, unikalus Nr. 1897-8003-9012:0039, esančią Marijampolės sav. Marijampolės m. Kauno g. 15, pirkimo kaina 22000 Lt; negyvenamąją patalpą – Parduotuvės patalpas, unikalus Nr. 4400-2075-7560:6959,esančias Marijampolės m. Kauno g.15, pirkimo kaina 28000 Lt. (kadastro duomenimis 54100 Lt); žemės sklypą, unikalus Nr. 5138-0002-0017, kadastrinis adresas 5138/0002:17, esantį Kalvarijos sav. Naujienėlės k. Aušros g. 26, pirkimo kaina 4000 Lt. (kadastro duomenimis 540 Lt); viso parduoto turto vertė pagal kadastro duomenis 90399 Lt, o pagal sutartį sumokėjo 97000 Lt. Atsakovų Raveikių šeimos pajamos buvo ir yra pakankamos tokiam turtui įsigyti (gyventojų pajamų deklaracijos pridėtos- 1 t. b.l. 135-148). Pažymėtina, kad tarp atsakovo - skolininko (V. G.) ir ieškovo - kreditoriaus sandorio sudarymo metu 2011-08-30 ginčo teisme nebuvo. Ieškovas nurodo, kad turėjo galiojančią reikalavimo teisę į skolininką nuo 2011-05-26, tačiau akivaizdu, kad nepardavus ieškovui įkeisto hipoteka turto - nėra ir nebus aiški prievolės apimtis. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 konstatavo, kad „aplinkybė, kad vyko skolininko ir kreditoriaus ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalą, tam tikrais atvejais gali būti reikšminga nustatant skolininko sąžiningumą (penktoji actio Pauliana sąlyga) byloje pagal kreditoriaus pareikštą Pauliano ieškinį, pvz., tais atvejais, kai įrodoma, jog skolininkas nežinojo apie savo prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo ir teismo sprendimu nekonstatuota jo civilinė atsakomybė, arba sąžiningai klydo dėl savo atsakomybės apimties ir pan., tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas". Šioje byloje konstatuotina, kad nors ir egzistavo reikalavimo teisė, bet nėra aiški jos apimtis atsakovų R. atžvilgiu tol, kol nerealizuotas įkeistas hipoteka atsakovų G. turtas. Panašią išvadą LAT padarė ir kitoje byloje (Nr. 3K-3-316/2011), kurioje pažymėjo, kad „net ir esant duomenims dėl hipoteka įkeisto turto vertės sumažėjimo iki ribos, mažesnės nei paskolos suma pagal hipoteka užtikrintą paskolos sutartį, tai nereiškia, kad skolininko prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdymo atveju kreditorius įgytų teisę reikalauti patenkinti reikalavimą iš neįkeisto skolininko turto ir tik po to - į įkeistą skolininko turtą. Esant pradėtai, tačiau nebaigtai išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai, negalima iš anksto spręsti, kad kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas iš įkeisto turto realizavimo. Pirmiausia būtina užbaigti pradėtą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą tam, kad išaiškėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti, proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui." Teismas sutinka su atsakovų nuomone, kad netenka prasmės ieškovo motyvai apie tai, kad atsakovai R. turėjo pareigą pasidomėti atsakovų G. turtine padėtimi neįkeisto turto pardavimo momentu - bet kokiu atveju tuo metu hipoteka įkeistas turtas dar nebuvo realizuotas.

61Pagal CK 4.96 str., iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

62Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai. Remiantis atsakovų V. G. ir D. G., D. R. ir I. R. išdėstytais motyvais bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais ir liudytojų parodymais, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nėra visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

63Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovų naudai, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos: atsakovo V. G. naudai – 2500 Lt už teisinę pagalbą (3 t. b.l. 54-56), atsakovui D. R. – 1400 Lt už advokato suteiktas paslaugas (1 t. b.l. 149, 3 t. b.l. 17) valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).

64Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,

Nutarė

65Ieškinį atmesti.

66Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, atsakovo V. G., a/k ( - ) gyv. ( - ) naudai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

67Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, atsakovo D. R., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

68Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, valstybės naudai 133 Lt teismo pašto išlaidų.

69Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,... 2. Ieškovas AB Swedbank, patikslinęs ieškinį, teismo prašo: pripažinti... 3. Atsakovai V. G. ir D. R. su ieškiniu nesutinka.... 4. Atsakovės D. G., I. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir... 5. Trečiasis asmuo Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarė I. B. teismo posėdyje... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Nustatyta, kad ieškovas „Swedbank", AB ir V. G. 2005-09-19 pasirašė... 8. Ieškovas nurodo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio kredito gavėjas... 9. Ieškovas taip pat nurodo, kad skolininkai nevykdė šios pareigos ir toliau... 10. Ieškovas pažymi, kad skolininkai neinformavo Banko apie šio turto... 11. Skolininkams negrąžinant skolų, ieškovas kreipėsi į Hipotekos skyrių... 12. Vertindamas galimybes išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, ieškovas... 13. Ieškovas teigia, kad neturi duomenų apie skolininkų su D. R. sudarytos... 14. Ieškovo nuomone, aukščiau nurodyti skolininkų veiksmai ir sudarytas turto... 15. Ieškovas nurodo, kad Kredito sutartis nutraukta nuo 2011-05-26. Marijampolės... 16. Ieškovas paminėjo, kad ginčijamą turto perleidimo sandorį atsakovai... 17. Ieškovas įsitikinęs, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus... 18. Ieškovas teigia, kad vadovaujantis CK 4.193 str. 1 d., jeigu pardavus... 19. Iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovo nuomone, taip pat matyti, kad... 20. Ieškovas taip pat teigia, kad, sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai V. G.... 21. Ieškovo nuomone, vertingo nekilnojamojo turto perleidimas trečiajam... 22. Ieškovas teigia, kad... 23. CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik... 24. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu sandoriu perleisti 3... 25. Atsakovas V. G. paaiškino, kad, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal... 26. 2011-03-09 atsakovai elektroniniu paštu gavo ieškovo Susitarimo Nr.... 27. Atsakovai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-12 mėn. atsakovai kiekvieną... 28. Atsakovai teigia, kad ieškinyje nurodoma, kad skolininkai nevykdė pareigos... 29. Atsakovai pareiškė, kad Kredito sutartis nenumatė jokių apribojimų ar... 30. Atsakovai nesutinka su banko pozicija, kad įkeisto turto vertės nepakaks... 31. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-10-12 įkeisto turto Sutartinės... 32. Atsakovas V. G. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėn. neteko darbo, tačiau... 33. Atsakovai nurodo, kad ieškovo suteiktas kreditas atsakovams buvo ir yra... 34. Atsakovai neginčija, kad bankas turi reikalavimo teisę į atsakovus, tačiau... 35. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodyta įkeisto turto vertės nustatymu bei... 36. Atsakovai nurodė, kad ieškovas yra pradėjęs išieškojimo procedūrą iš... 37. Atsakovų nuomone, CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui... 38. Atsakovai V. G. ir D. G. teigia, kad ieškovo ginčijamą sandorį sudarė dėl... 39. . Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais dėl atsakovų nesąžiningumo ir... 40. Atsakovai įsitikinę, kad ieškovą ir atsakovus V. G. ir D. G. siejo... 41. Atsakovams 2011 m. kovo mėnesį ieškovo atstovai siūlė pasirašyti... 42. Atsakovų nuomone, ieškovas, ginčydamas pirkimo pardavimo sandorį actio... 43. Atsakovai mano, kad ieškovas, teikdamas action Pauliana ieškinį, elgiasi... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovai daro išvadą, kad ieškovas,... 45. Atsakovas D. R. paaiškino, kad yra UAB „RDR korporacija", užsiimančios... 46. Pažymėjo, kad nei vienas objektas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo... 47. Sutarties 8.1 p. pardavėjai patvirtino, kad jų teisė disponuoti parduodamu... 48. Atsakovų Raveikių šeimos pajamos buvo ir yra pakankamos tokiam turtui... 49. Atsakovo D. R. nuomone, akivaizdu, kad tarp atsakovo - skolininko (G) ir... 50. Atsakovas nurodo, kad atsakovai - pirkėjai nėra susiję jokiais giminystės... 51. Atsakovai - pirkėjai nežinojo ir neturėjo galimybių žinoti, jog sudarydami... 52. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad nėra tenkinama 6-toji actio Pauliano... 53. Kita vertus, net jei ir būtų sprendžiama dėl restitucijos pagal... 54. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo... 55. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo... 56. Teismas sutinka su atsakovų nurodytais motyvais. Teismo nuomone, ieškovas... 57. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas, reiškiantis,... 58. Ieškovą ir atsakovus V. G. ir D. G. siejo kreditavimo sutartiniai santykiai,... 59. Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti... 60. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo... 61. Pagal CK 4.96 str., iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas... 62. Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys... 63. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovų naudai, jų turėtos... 64. Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,... 65. Ieškinį atmesti.... 66. Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas... 67. Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas... 68. Priteisti iš ieškovo AB „Swedbank“, į/k 112029651, buveinės adresas... 69. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos...