Byla e2-1290-790/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai ir atmestas prašymas leisti sušaukti kreditorių susirinkimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilkvėja“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai ir atmestas prašymas leisti sušaukti kreditorių susirinkimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilkvėja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 13 d.

82.

9Bankroto administratorė 2019 m. birželio 12 d. pateikė UAB „Vilkvėja“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Bankroto administratorė nurodė, kad prašo tvirtinti pirmos eilės kreditoriaus V. V. 520,34 Eur finansinį reikalavimą, antros eilės I. V. 107 811 Eur dydžio ir R. Ž. 239,50 Eur dydžio finansinius reikalavimus. Informavo teismą, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1115-254/2019 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei BUAB „Vilkvėja“ dėl 539 695,94 Eur nuostolių atlyginimo, kadangi BUAB „Vilkvėja“, kaip buvusi žemės sklypo nuomininkė, nesutvarkė žemės sklypo, nepašalino statybinio laužo ir sklype vykdytos veiklos bei statybos darbų padarinių. Nurodė, kad šiuo metu BUAB „Vilkvėja“ yra pasirengusi minėtą žemės sklypą sutvarkyti, tuomet išnyks ginčo objektas, t. y. sutvarkius žemės sklypą nebebus pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimo. Tačiau tam reikalinga sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris patvirtintų bankroto administravimo išlaidoms reikalingą sumą, kuri bus naudojama žemės sklypui sutvarkyti. Pažymėjo, kad sutvarkius žemės sklypą, nebeliks ir prašomo tvirtinti kreditoriaus R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Todėl prašo teismo priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudarys mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos.

103.

11Kreditorius R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti bankroto administratorės 2019 m. birželio 12 d. prašymą priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudarys mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos departamento pažyma dėl dirvožemio sutvarkymo turi būti gaunama tik bankrutavusios bendrovės likvidavimo procedūros metu. UAB „Vilkvėja“ šiuo metu dar net neturi bankrutavusios bendrovės statuso. Be to, kaip ir visus kitus ūkinius klausimus, taip ir šį klausimą dėl bendrovės atliekų sutvarkymo (sąmatos tvirtinimo, subjekto parinkimo) turi spręsti bendrovės kreditorių susirinkimas.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino iš dalies, patvirtino neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, o kitą prašymo dalį atmetė.

165.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1115-254/2019 yra sprendžiamas ieškovo R. Ž. reikalaujamų priteisti iš atsakovės UAB „Vilkvėja“ nuostolių dydžio klausimas, o tuo pačiu ir ginčijamo R. Ž. kreditorinio reikalavimo dydžio BUAB „Vilkvėja“ bankroto byloje klausimas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1115-254/2019 priimto ir įsiteisėjusio sprendimo pagrindu bus tikslinamas R. Ž. finansinis reikalavimas BUAB „Vilkvėja“ bankroto byloje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio tvarka.

186.

19Teismas nurodė, kad prie patvirtinto R. Ž. finansinio reikalavimo sumos (239,50 Eur) pridėjus ginčijamą reikalavimo dalį (539 695,94 Eur), R. Ž. turimo reikalavimo suma leistų jam kreditorių susirinkime turėti absoliučią balsų daugumą ir vienasmeniškai priiminėti nutarimus. Tokiu atveju susidarytų situacija, priešinga nurodytai ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Lemiamą įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams turėtų R. Ž., o ne kiti kreditoriai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad leidimas sušaukti BUAB „Vilkvėja“ pirmąjį kreditorių susirinkimą pažeistų imperatyvias ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

207.

21Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1115-254/2019 dalykas yra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl įpareigojimo pašalinti statybines atliekas, todėl atmetė administratoriaus argumentus, jog BUAB „Vilkvėja“ sutvarkius ginčo žemės sklypą, išnyktų ginčo dalykas nuostolių atlyginimo byloje.

22III.

23Atskirojo skundo argumentai

248.

25Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Vilkvėja“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1350-896/2019, dalį, kuria prašymas atmestas ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

268.1.

27Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštaringa: iš pradžių teismas nusprendė, kad prašymas netvirtinti R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio reikalavimo dalies yra pagrįstas, tačiau vėliau pridėjo šią reikalavimo dalį prie bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ĮBĮ 22 straipsnis negali būti taikomas. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turi būti atsižvelgiama ne į tikslinamus reikalavimus, o būtent į tvirtinamų reikalavimų dalį.

288.2.

29Neįmanoma nustatyti, kokio dydžio nuostoliai bus priteisti civilinėje byloje Nr. e2-1115-254/201, todėl teismas šioje ginčo stadijoje nepagrįstai visą ginčijamą sumą pridėjo prie bendros kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Pažymėjo, kad BUAB „Vilkvėja“ pozicija pasikeitė, ji sutvarkys žemės sklypą ir nebeliks ginčo objekto, o kreditoriaus R. Ž. finansinis reikalavimas nebus tikslinamas.

308.3.

31Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, susijusį su žala aplinkai. Pirmosios instancijos teismas turėjo peržengti pareikšto reikalavimo ribas ir leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl darbų sąmatos, skirtos sutvarkyti atliekas ginčo žemės sklype.

328.4.

33Šiuo metu, t. y. teismui neleidus sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo, susidarė tokia situacija, kad bankroto administratorė negali imtis jokių veiksmų, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1115-254/2019, negali vykdyti jai imperatyviai ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų.

348.5.

35Bankroto administratorė prašė netvirtinti R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad toks prašymas yra pagrįstas, tačiau rezoliucinėje dalyje atskirai dėl šio prašymo nepasisakė ir nurodė, kad prašymas kitoje dalyje atmetamas.

36Teismas

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

399.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

4110.

42Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.

4311.

44ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

4512.

46Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių.

4713.

48Kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai laikomi teisėtais tik tuomet, kai yra laikomasi ĮBĮ nustatytų procedūrų ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimų sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-381/2018).

4914.

50ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti.

5115.

52Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžiant, ar yra pagrindas teismui leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kai nutartimi patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, reikalinga nustatyti, ar ginčijami kreditorių reikalavimai galėtų turėti įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.

5316.

54Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties dalimi, dėl kurios ginčo nėra, patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 108 570,84 Eur sumai, iš kurių didžiausias I. V. 107 811,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kreditorius R. Ž. taip pat yra pareiškęs prašymą dėl 539 935,44 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Vilkvėja“ bankroto byloje (2 t., b. l. 44 – 46), su šiuo reikalavimu bankroto administratorė nesutinka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1115-254/2019 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „Vilkvėja“ ir UAB „Gintrėja“ dėl 539 695,94 Eur dydžio nuostolių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kreditoriaus R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra ginčijamas, todėl sprendžiant, ar yra pagrindas teismui leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, reikia įvertinti ginčijamo finansinio reikalavimo galimą įtaką pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.

5517.

56Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad R. Ž. pareikšto ir šiuo metu ginčijamo reikalavimo suma leistų jam kreditorių susirinkime turėti absoliučią balsų daugumą ir vienasmeniškai priiminėti nutarimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad lemiamą įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams turėtų R. Ž., o ne kiti kreditoriai, todėl leidimas sušaukti BUAB „Vilkvėja“ pirmąjį kreditorių susirinkimą pažeistų imperatyvias ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5718.

58Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė netvirtinti kreditoriaus R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Teismo nutartis (sprendimas) yra vientisas procesinis dokumentas, todėl yra svarbi ne tik procesinio sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau ir nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kreditoriaus R. Ž. nuostolių atlyginimo klausimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, kurios pagrindu bus tikslinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas BUAB „Vilkvėja“ bankroto byloje. Taigi teismas skundžiama nutartimi per se (liet. savaime) neišsprendė paties kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o konstatavo, kad šiuo metu dėl jo vyksta ginčas.

5919.

60Atsakovė BUAB „Vilkvėja“ teigia, kad yra pasirengusi sutvarkyti žemės sklypą, kuriame ji, kaip buvusi žemės sklypo nuomininkė, nepašalino vykdytos veiklos bei statybos darbų padarinių. Atsakovės teigimu, sutvarkius žemės sklypą, išnyktų ginčo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1115-254/2019 objektas, t. y. nebūtų pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimo. Atsakovė BUAB „Vilkvėja“ nurodo, kad tam reikalinga sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris patvirtintų bankroto administravimo išlaidoms reikalingą sumą, kuri bus naudojama žemės sklypui sutvarkyti. Atsakovės BUAB „Vilkvėja“ tvirtinimu, teismui neleidus sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo, bankroto administratorė negali vykdyti imperatyviai įstatymo jai pavestų pareigų.

6120.

62Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad statybinėmis atliekomis užterštas žemės sklypas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Šio žemės sklypo savininkas R. Ž. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1115-254/2019 gina savo teises, reikalaudamas atlyginti dėl sklypo užteršimo atsiradusius nuostolius, o ne prašydamas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus ir sutvarkyti žemės sklypą. Todėl iš esmės nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu BUAB „Vilkvėja“ galėtų atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbus ne jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, kai iš esmės minėtoje civilinėje byloje vyksta ginčas dėl priteistinų nuostolių dydžio.

6321.

64Antra vertus, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus pareiga likviduojant įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą yra įtvirtinta įstatyme ir tokiam klausimui kreditorių pritarimo nereikia (ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-110-407/2019). Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurias iki pirmojo kreditorių susirinkimo tvirtina ir keičia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), jei bankroto administratorius jas pagrindžia ir įrodo jų reikalingumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė BUAB „Vilkvėja“ atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismui neleidus sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo, bankroto administratorė negali vykdyti imperatyviai įstatymo jai pavestų pareigų.

6522.

66Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo leisti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris galėtų spręsti klausimus dėl žemės sklypo sutvarkymo darbų, kadangi tai neatsiejamai susiję su daroma žala aplinkai ir viešuoju interesu. Sutiktina su atsakove BUAB „Vilkvėja“, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas egzistuoja ir bankroto bylose, jis pasireiškia poreikiu užtikrinti kreditorių interesų apsaugą ir proporcingą jų reikalavimų patenkinimą laikantis ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Netinkamas ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas sudarytų prielaidas pažeisti šį viešąjį interesą, paneigtų kreditoriaus, kurio reikalavimas yra ginčijamas, teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Kita vertus, kaip minėta, sprendimas nesušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo iš esmės neriboja bankroto administratorės teisių ir pareigų, susijusių su aplinkos tvarkymu ir žalos gamtai likvidavimu.

6723.

68Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl pagrindo šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kai nutartimi patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei... 8. 2.... 9. Bankroto administratorė 2019 m. birželio 12 d. pateikė UAB „Vilkvėja“... 10. 3.... 11. Kreditorius R. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti bankroto... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bankroto administratorės... 16. 5.... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu Kauno apygardos teismo... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad prie patvirtinto R. Ž. finansinio reikalavimo sumos... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.... 22. III.... 23. Atskirojo skundo argumentai... 24. 8.... 25. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Vilkvėja“ prašo panaikinti Kauno... 26. 8.1.... 27. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštaringa: iš pradžių teismas... 28. 8.2.... 29. Neįmanoma nustatyti, kokio dydžio nuostoliai bus priteisti civilinėje byloje... 30. 8.3.... 31. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, susijusį su žala aplinkai.... 32. 8.4.... 33. Šiuo metu, t. y. teismui neleidus sušaukti pirmojo kreditorių susirinkimo,... 34. 8.5.... 35. Bankroto administratorė prašė netvirtinti R. Ž. 539 695,94 Eur dydžio... 36. Teismas... 37. IV.... 38. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. 9.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 41. 10.... 42. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo... 43. 11.... 44. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su... 45. 12.... 46. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus... 47. 13.... 48. Kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai laikomi teisėtais tik tuomet,... 49. 14.... 50. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi... 51. 15.... 52. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžiant, ar yra... 53. 16.... 54. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties dalimi, dėl kurios ginčo... 55. 17.... 56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad R.... 57. 18.... 58. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 59. 19.... 60. Atsakovė BUAB „Vilkvėja“ teigia, kad yra pasirengusi sutvarkyti žemės... 61. 20.... 62. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad statybinėmis atliekomis užterštas... 63. 21.... 64. Antra vertus, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto... 65. 22.... 66. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo leisti... 67. 23.... 68. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 70. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą....