Byla e2-514-381/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria panaikinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarimai

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria panaikinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarimai.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Būstas plius“ (toliau – BUAB „Būstas plius“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „ATENERGO“ (toliau – UAB „ATENERGO“ arba bankroto administratorė).
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nutarta BUAB „Būstas plius“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus.
  3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi BUAB „Būstas plius“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatorės funkcijas pavesta atlikti administratorei UAB „ATENERGO“, nustatyta 1 (vienerių) metų supaprastinto bankroto proceso trukmė.
  4. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d., 2015 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis patikslintas BUAB „Būstas plius“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus V. G. 49 597,31 Eur dydžio finansinis reikalavimas, bankroto administratorei nustatytas vieno mėnesio terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti V. G. patalpas, esančias Cintjoniškių g. 13 B, Šilutėje. Teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 5 d.
  5. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarta nutraukti BUAB „Būstas plius“ supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir įmonės bankroto procedūras vykdyti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka.
  6. 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvyko pirmasis BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimas.
  7. 2017 m. spalio 6 d. kreditorius V. G. pateikė teismui skundą dėl BUAB „Būstas plius“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
  8. K. V. G. skunde nurodė, kad neturėjo galimybės ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus apskųsti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytais terminais, nes jo finansinis reikalavimas į BUAB „Būstas plius“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą buvo įtrauktas tik teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsniu, pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 22 straipsnio nuostatas, t. y. tuo metu, kai teismui pateiktų ir neįsiteisėjusių kreditorinių reikalavimų suma sudarė daugiau nei ½ dalį teismo patvirtintų ir įsiteisėjusių kreditorinių reikalavimų sumos. Bankroto administratorės atstovas A. M. žinojo, kad vyksta teisminis ginčas dėl V. G. finansinio reikalavimo, kurio suma vertine išraiška sudaro daugiau nei 50 procentų visų įmonės finansinių reikalavimų, patvirtinimo, todėl negalėjo šaukti ginčijamo kreditorių susirinkimo.
  9. BUAB „Būstas plius“ bankroto administratorė UAB „ATENERGO“ atsiliepimo į kreditoriaus V. G. skundą nepateikė.
  10. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime į kreditoriaus V. G. skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  11. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad net ir nustačius, jog šaukiant 2017 m. rugpjūčio 25 d. pirmąjį BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimą buvo pažeisti ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimai, tai savaime nelemia šiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumo. Pareiškėjas skunde nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą bei nepateikė argumentų, kad ginčijami nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ar pačios bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesams.
  12. Teismo posėdyje atsakovės BUAB „Būstas plius“ atstovas A. M. prašė kreditoriaus V. G. skundą atmesti, nes ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeidė jo ir/ar kitų įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi patenkino kreditoriaus V. G. skundą, panaikino 2017 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarimus.
  2. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas gali būti sušaukiamas tik tais atvejais, kai teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro daugiau nei ½ dalį iš visų įmonei pateiktų kreditorinių reikalavimų sumos.
  3. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Būstas plius“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 45 626 Eur; 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtintas V. G. 49 597 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
  4. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tuo metu, kai kreditorių pateiktų, bet įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais dar nepatvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė daugiau nei ½ dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 22 straipsnio nuostatas.
  5. Teismas atmetė atsakovės bankroto administratorės argumentus, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai atitinka visų kreditorių valią bei įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu bankroto administratorei buvo žinoma apie V. G. finansinio reikalavimo pateikimą bei jo patvirtinimą pirmosios instancijos teisme, todėl priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus ĮBĮ reikalavimai bei V. G. teisės buvo pažeisti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovės BUAB „Būstas plius“ bankroto administratorė UAB „ATENERGO“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atsakovės bankroto administratorės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 22 straipsnio nuostatas. ĮBĮ 22 straipsnis numato, kada pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti iškėlus bankroto bylą bendra tvarka, tačiau šiame straipsnyje nėra išaiškinta, kaip ir kada turi įvykti kreditorių susirinkimas po supaprastinto bankroto proceso nutraukimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. gruodžio 30 d. priėmus nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso nutraukimo ir įmonės bankroto procedūros vykdymo bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, nevykdant kreditorių susirinkimų bus nepagrįstai sustabdytas bankroto procesas.
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad V. G. žinojo apie 2013 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi UAB „Būstas plius“ iškeltą bankroto bylą, nes buvo šios įmonės pagrindinis akcininkas bei šioje įmonėje ėjo vadybininko pareigas, tačiau prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikė teismui tik 2016 m. gruodžio 27 d. Tokioje situacijoje bankroto administratorė negalėjo nevykdyti bankroto proceso ir privalėjo šaukti kreditorių susirinkimą, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų užvilkintas bankroto procesas.
    4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai turėjo įtakos kitų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto proceso pradžioje, teisėms ir teisėtiems interesams, ar V. G. nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis pateikdamas prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą po trijų metų nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  1. K. V. G. atsiliepime į atsakovės bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, paskirti bankroto administratorės atstovui A. M. pinginę baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą, 50 procentų iš šios baudos skirti jo naudai.
  2. K. V. G. atsiliepimas į atsakovės bankroto administratorės atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo padarytas ĮBĮ 22 straipsnio pažeidimas, pažeista kreditoriaus V. G. teisė dalyvauti kreditorių susirinkime.
    2. Teisiškai nereikšmingi bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai, kad ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais įmonei nebuvo padaryta žala, kad susirinkimo nutarimai atitinka įmonės kreditorių interesus.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, konstatavus ĮBĮ 22 straipsnio pažeidimą, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimo nutarimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
  3. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  4. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).
  6. ĮBĮ 22 straipsnis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013).
  7. Nagrinėjamu atveju BUAB „Būstas plius“ kreditorius V. G. 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumą ginčijo vieninteliu pagrindu, kad nutarimai priimti pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 22 straipsnio nuostatas, t. y. kreditorių susirinkimas sušauktas tuo metu, kai kreditorių pateiktų, bet įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais dar nepatvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė daugiau nei ½ dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai kreditoriaus V. G. pozicijai bei sprendė, kad bankroto administratorei žinant apie kreditoriaus V. G. pareikštą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą finansinį reikalavimą, kurio suma sudarė daugiau nei ½ dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendžia, kad ji padaryta tinkamai nustačius ir įvertinus visas reikšmingas šiam klausimui spręsti faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant ĮBĮ 22 straipsnio nuostatas.
  9. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, BUAB „Būstas plius“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nutarus įmonei taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 45 626 Eur sumai. Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi į BUAB „Būstas plius“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas VSDFV Klaipėdos skyrius ir patvirtintas jo 2 950,15 Eur (10 186,30 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. Taigi bendra BUAB „Būstas plius“ kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 48 576,15 Eur.
  10. Per ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytą terminą įmonės nelikvidavus supaprastinto bankroto proceso tvarka, teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo nutrauktas BUAB „Būstas plius“ supaprastinto bankroto proceso vykdymas ir nutarta įmonės bankroto procedūras vykdyti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka.
  11. 2016 m. gruodžio 27 d. V. G. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į BUAB „Būstas plius“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 32 437 Eur dydžio finansinį reikalavimą. 2017 m. gegužės 26 d. V. G. patikslino savo prašymą ir prašė patvirtinti 60 023,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Bankroto administratorė su tokiu V. G. prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi V. G. prašymas buvo patenkintas iš dalies – patvirtintas 49 597,31 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis palikta nepakeista.
  12. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmasis 2017 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Būstas plius“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas vykstant teisminiam ginčui dėl kreditoriaus V. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį inicijavo pati bankroto administratorė nesutikdama su šio kreditoriaus prašomu patvirtinti 60 023,75 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Ginčijamo 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas bankroto administratorės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus V. G. 49 597,31 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Taigi akivaizdu, kad bankroto administratorė žinojo apie V. G. pareikštą finansinį reikalavimą ir dėl jo kilusį ginčą, todėl prieš šaukdama 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad apeliacine tvarka nėra išspręstas ginčas su didžiausiu įmonės kreditoriumi, kurio patvirtinta reikalavimo dalis galėjo turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimo dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikšto reikalavimo dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrintų šiam kreditoriui balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti.
  13. Tiek kreditoriaus V. G. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo suma (60 023,75 Eur), tiek šio kreditoriaus pirmosios instancijos teisme patvirtinto finansinio reikalavimo suma (49 597,31 Eur) sudarė daugiau nei pusę pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 26 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. nutartimis patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (48 576,15 Eur), kas patvirtina, jog pirmasis 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmojo kreditorių susirikinimo sušaukimo tvarkos. Tokioje situacijoje bankroto administratorė, sušaukdama pirmąjį kreditorių susirinkimą, pažeidė ne tik kreditoriaus V. G. teises, bet ir kreditorių susirinkimų sušaukimo bei sprendimų priėmimo juose tvarką (ĮBĮ 22 straipsnis, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  14. Padarytos išvados nepaneigia bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes iškėlus BUAB „Būstas plius“ bankroto bylą iš pradžių buvo vykdomas supaprastintas bankroto procesas bei tik 2016 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi šis procesas buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad, supaprastintą bankroto procesą nutraukus, įmonės bankroto procedūros vykdomos bendra ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 131 straipsnio 5 dalis), t. y. esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka.
  15. Bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į faktines aplinkybes, jog V. G. žinojo apie 2013 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi UAB „Būstas plius“ iškeltą bankroto bylą, tačiau prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2016 m. gruodžio 27 d., neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad klausimas dėl termino V. G. finansiniam reikalavimui pareikšti buvo nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. G. finansinį reikalavimą pareiškė praleidęs ĮBĮ nustatytą terminą tačiau, atsižvelgę į aplinkybes, jog nuomos sutartys, iš kurių kildinamas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas, nebuvo ginčijamos bankroto byloje bei žala, susijusi su šio kreditoriaus dingusiais daiktais, iš BUAB „Būstas plius“ nepriteista, pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis bei pakankamomis termino atnaujinimui (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
  16. K. V. G. atsiliepime į atsakovės bankroto administratorės atskirąjį skundą prašo paskirti bankroto administratorės atstovui A. M. pinginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą, 50 procentų iš šios baudos skirti jo naudai.
  17. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (atskirąjį skundą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  18. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
  19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad bankroto administratorės atstovas sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas teikdamas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, todėl vien bankroto administratorės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis negali būti prilyginamas piktnaudžiavimui teise.
  20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti bankroto administratorės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstą atskirąjį skundą.
  21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB ,, Būstas plius“ pirmąjį kreditorių susirinkimą neteisėtu bei, atitinkamai nustatęs procedūrinį pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, pagrįstai pripažino šio susirinkimo metu priimtus nutarimus neteisėtais, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai