Byla 1A-241-634/2015
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorams Vilijai Šalčiūvienei, Nerijui Gružauskui, Gintarui Jakštui, nuteistajam E. G., jo gynėjai advokatei Rasai Gradauskienei, Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems J. G., J. S., A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (7007,55 Lt įgijimas apgaule iš J. G.) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

3pagal BK 182 str. 1 d. (4700 Lt įgijimas apgaule iš J. S.) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

4pagal BK 182 str. 2 d. (34452,36 Lt įgijimas apgaule iš A. P.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27.

6Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

7Iš E. G. J. G. priteistas 8507,55 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų septynių litų 55 ct) turtinės žalos atlyginimas.

8Iš E. G. J. S. priteistas 4700 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimas ir 800 Lt (aštuonių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimas, likusioje ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestas.

9Iš E. G. A. P. priteistas 35952,36 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt dviejų litų 36 ct) turtinės žalos atlyginimas ir 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas.

10Iš E. G. valstybei priteistos 49 Lt (keturiasdešimt devynių litų) proceso (pašto) išlaidos.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad neva jis vadovauja patyrusioms statybininkų brigadoms ir gali atlikti įvairius statybinius darbus, 2013 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono laikraštyje „Rinkos aikštė“ patalpino du skelbimus su tyčia klaidinančia informacija apie tai, kad: 1. „...Stato įvairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardų, grindų bei atitvarų šiltinimo darbus, taip pat kokybiškai montuoja gipso kartono plokštes, klijuoja plyteles ir įvairaus pluošto tapetus, deda visų tipų grindų dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomėjote? Skambinkite ir teiraukitės Tel. ( - )“ ir 2. „..esame patyrusių meistrų brigada, kurios specializacija - įvairios paskirties karkasinių namų statyba. Kokybiškai atliekame visų tipų pamatų montavimo darbus, dengiame stogus įvairia danga, šiltiname fasadus putų polistireno bei mineralinės vatos plokštėmis, kalame fasadus dailylentėmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. Pjauname medieną ir kalibruojame nuosavomis moderniomis staklėmis, naudojame tik savo stelažus, todėl atliekamų darbų kokybę ir greitį garantuojame! Tel. ( - )“, neturėdamas tokias paslaugas galinčio teikti juridinio asmens statuso, neįgijęs verslo liudijimo, nevykdydamas individualios veiklos, žinodamas, kad neturi jokių galimybių atlikti skelbimuose nurodytų darbų, remiantis šia jo pateikta klaidinančia informacija, su juo telefonu Nr. ( - ) susiekus J. G., jis 2013 m. balandžio 8 d. ( - ), sudarė žodinį susitarimą su J. G., pažadėdamas jai nupirkti statybines medžiagas ir pastatyti namo priestatą už 12500 litų, iš anksto žinodamas, kad neatliks visų statybos darbų, per laikotarpį nuo 2013-04-10 iki 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, per penkis kartus ( - ) iš J. G. paėmė 10500 litų, imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir medžiagų pirkimą iki sutarto laiko - 2013-06-01, tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 2992,45 Lt, o tolimesnius darbus nutraukęs pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. G. priklausantį turtą - pinigus – 7007,55 Lt. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

13Be to E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad neva jis vadovauja patyrusioms statybininkų brigadoms ir gali atlikti įvairius statybinius darbus, 2013 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono laikraštyje „Rinkos aikštė“ patalpino du skelbimus su tyčia klaidinančia informacija apie tai, kad: 1. „...Stato įvairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardų, grindų bei atitvarų šiltinimo darbus, taip pat kokybiškai montuoja gipso kartono plokštes, klijuoja plyteles ir įvairaus pluošto tapetus, deda visų tipų grindų dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomėjote? Skambinkite ir teiraukitės Tel. ( - )“ ir 2. „..esame patyrusių meistrų brigada, kurios specializacija - įvairios paskirties karkasinių namų statyba. Kokybiškai atliekame visų tipų pamatų montavimo darbus, dengiame stogus įvairia danga, šiltiname fasadus putų polistireno bei mineralinės vatos plokštėmis, kalame fasadus dailylentėmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. Pjauname medieną ir kalibruojame nuosavomis moderniomis staklėmis, naudojame tik savo stelažus, todėl atliekamų darbų kokybę ir greitį garantuojame! Tel. ( - )“, neturėdamas tokias paslaugas galinčio teikti juridinio asmens statuso, neįgijęs verslo liudijimo, nevykdydamas individualios veiklos, žinodamas, kad neturi jokių galimybių atlikti skelbimuose nurodytų darbų, remiantis šia jo pateikta klaidinančia informacija, su juo telefonu Nr. ( - ) 2013 m. gegužės 1-12 dienomis, tikslus laikas tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, susisiekus M. S., sutarė susitikti ir atvykęs 2013 m gegužės 14 d. į jos namus, esančius ( - ), sudarė fiktyvią statybos rangos sutartį su J. S., šia sutartimi įsipareigodamas už 20000 litų atlikti namo pamatų renovavimo darbus ir nupirkti statybines medžiagas namo pamatų renovavimui, iš anksto žinodamas, kad šios sutarties sąlygų nesilaikys, 2013-05-14 ( - ) iš J. S. paėmė 10000 litų, po to per laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2013-07-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, iš J. S. paėmė 2500 litų neva medžiagoms įgyti, imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir medžiagų pirkimą, o iki sutarto laiko - 2013-07-01 tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 7800 Lt, o tolimesnius darbus nutraukęs pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai, įgijo J. S. priklausantį turtą – pinigus - 4700 Lt. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

14Be to E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad neva jis vadovauja patyrusioms statybininkų brigadoms ir gali atlikti įvairius statybinius darbus, 2013m. balandžio 6 d. ir 2013 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono laikraštyje „Rinkos aikštė“ patalpino du skelbimus su tyčia klaidinančia informacija apie tai, kad: 1. „...Stato įvairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardų, grindų bei atitvarų šiltinimo darbus, taip pat kokybiškai montuoja gipso kartono plokštes, klijuoja plyteles ir įvairaus pluošto tapetus, deda visų tipų grindų dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomėjote? Skambinkite ir teiraukitės Tel. ( - )“ ir 2. „..esame patyrusių meistrų brigada, kurios specializacija - įvairios paskirties karkasinių namų statyba. Kokybiškai atliekame visų tipų pamatų montavimo darbus, dengiame stogus įvairia danga, šiltiname fasadus putų polistireno bei mineralinės vatos plokštėmis, kalame fasadus dailylentėmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. Pjauname medieną ir kalibruojame nuosavomis moderniomis staklėmis, naudojame tik savo stelažus, todėl atliekamų darbų kokybę ir greitį garantuojame! Tel. ( - )“, neturėdamas paslaugas galinčio teikti juridinio asmens statuso, neįgijęs verslo liudijimo, nevykdydamas individualios veiklos, žinodamas, kad neturi jokių galimybių atlikti skelbimuose nurodytų darbų, remiantis šia jo pateikta klaidinančia informacija, su juo telefonu Nr. ( - ) 2013 m. birželio mėnesį per laikotarpį nuo 1 iki 5 dienos, tikslus laikas tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, su juo susisiekus A. P., jis, atvykęs 2013 m. birželio 5 d. į jos namus, esančius, ( - ), sudarė su A. P. fiktyvią statybos rangos sutartį, joje įrašydamas klaidinančią informaciją, kad neva jis yra E. Š. ir šia sutartimi įsipareigodamas už 50000 litų atlikti namo renovavimo darbus ir nupirkti statybines medžiagas namo renovavimui, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų nesilaikys, per laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2013 m. rugpjūčio pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, per 7 kartus, ( - ) iš A. P. paėmė 50000 litų, imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir medžiagų pirkimą iki sutarto laiko - 2013-09-21 tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 15547,64 Lt, o tolimesnius darbus nutraukęs pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. P. priklausantį didelės vertės turtą - pinigus – 34452,36 Lt. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.

15Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, civilinių ieškovų ieškinius atmesti, pasiūlant ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Skunde nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagristas išimtinai prielaidomis, kai kurių teismo padarytų išvadų nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga, o įrodymai, kuriais teismas grindžia nuosprendį yra abejotini, padaryti esminiai BPK pažeidimai bei nesivadovauta kasacinio teismo suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad įvertinus liudytojų G. J., M. S., A. B., nukentėjusiųjų J. G., J. S., A. P. parodymus bei nukentėjusiosios pateiktą specialisto išvadą dėl statybos darbų kokybės ir atliktų darbų kainos, kuri patvirtina, kad atliktų statybos darbų vertė yra 2992,45 Lt, yra visiškai akivaizdu, kad darbai pagal sudarytas statybos rangos sutartis buvo atliekami realiai. O vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiųjų netenkina darbų kokybė, nesudaro pagrindo teigti, kad darbai buvo imituojami. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad kaltinamasis „siekė apsunkinti savo ir kitų su juo dirbusių asmenų suradimą ir identifikavimą, sąmoningai sudaryti sandorius taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio“. Pažymėjo, jog nežinojo tikslių duomenų asmenų, kurie jam dirbo, todėl ir ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės suteikti tokią informaciją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. S.. Be to, kaip jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui rangos sutarties pavyzdį rado internete ir per neapsižiūrėjimą pakeitė ne visus joje esančius duomenis, rašymo apsirikimo klaida negali būti laikoma sukčiavimo požymiu. Atkreipė dėmesį, kad J. S. buvo davęs savo asmens tapatybės kortelę, todėl akivaizdu, jog siekio sukčiauti jo veiksmuose nebuvo. Apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog ginčus su nukentėjusiaisiais buvo bandoma išspręsti gražiuoju, bendradarbiaujant, nuo jų nebuvo slapstomasi, ką patvirtino ir patys nukentėjusieji. J. S. parodė, jog „E. G. pasakė, kad gal po Joninių kažką spręs“, „E. G. atvyko 2013 m. birželio 27 d.“, „siūlėsi ištaisyti klaidas“ „grįžo nešinas pluoštu pinigų“. Liudytoja I. T. parodė, jog „nusiuntė kelias SMS žinutes, paskambino ir E. sutiko atvažiuoti“, „E. prašė nukelti darbų atlikimo terminą iki 2013- 09-21“. Šioje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įžvelgti nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. (sukčiavimas) būtinuosius požymius.

16Apelianto nuomone, tarp jo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2013-05-14 buvo sudaryta rašytinė statybų rangos sutartis su M. S., 2013-06-05 rašytinė statybos rangos sutartis su A. P.. Sutarčių 8 str. a) punkte nurodyta, kad „ginčai dėl šios sutarties turi būti sprendžiami tarpusavio konsultacijų ir derybų būdu, vadovaujantis gera valia“. Vadovaujantis to pačio Sutarties straipsnio b) dalimi, „Šalys vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos civiliniais įstatymais“. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusieji nuo to laiko, kai nusprendė gražiuoju nespręsti statybos rangos darbų užbaigimo klausimų, niekaip nebandė ginti savo pažeistų teisių civilinėmis procesinėmis priemonėmis, kaip yra numatyta sutartyje, nesikreipė civilinio proceso tvarka į teismą nei dėl avanso grąžinimo, nei dėl galimai jiems padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

17Pabrėžė, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad buvo bandoma išspręsti statybos rangos darbų užbaigimą gražiuoju, nukentėjusiajam J. S., netgi siūlyta grąžinti pinigus, tačiau jis jų neėmė, kaltinamojo tėvas liudytojas R. G. taip pat siūlė nukentėjusiajam J. S. grąžinti avansą, tačiau nukentėjusieji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir be pagrindo nori inkriminuoti nusikalstamas veikas, nors tarp šalių yra susiklostę civiliniai statybos rangos santykiai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka. Be to, atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnų E. G. buvo sulaikytas bedirbant A. P. namų valdoje - t. y., atvykus su darbo įrankiais ir dviem darbuotojais dirbti darbų, dėl kurių su A. P. buvo sutarta, todėl kalbėti apie nusikalstamos veikos darymą nėra pagrindo.

18Mano, kad teismas neteisingai ir be pagrindo konstatavo, jog iš nukentėjusiosios J. G. E. G. paėmė 10000 Lt; iš nukentėjusiojo J. S. 12500 Lt; nukentėjusiosios A. P. 50000 Lt. Šios teismo išvados yra nepagrįstos ir nepatvirtintos byloje esančiais leistinais įrodymais. Tiesa yra ta, kad iš nukentėjusiosios J. G. paimta 4800 Lt ir 600 Lt ji davė tiesiogiai M., kuris dirbo pas ją, viso būtų 5400 Lt; iš nukentėjusiojo J. S., o tiksliau iš jo sutuoktinės M. S., su kuria pasirašyta statybos rangos sutartis, paimti 8000 Lt; nukentėjusiosios A. P. 20000 Lt. Kadangi statybos darbai nebuvo pilnai atlikti, todėl nebuvo pagrindo nei reikalauti, nei nukentėjusiesiems sumokėti visus pinigus už statybos rangos darbus.

19Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek liudytojų, tiek nukentėjusiųjų parodymai dėl perduotų pinigų sumų yra nuoseklūs, iš esmės vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad buvo tartasi dėl 40 procentų avanso, kas nukentėjusiosios J. G. atveju sudarytų 4800 Lt, nukentėjusiojo J. S. atveju - 8000 Lt, o nukentėjusiosios A. P. atveju - 20000 Lt. J. G. dėl duotų pinigų parodė: „jei gerai pamenu, praėjus kelioms dienoms, vėl prašė 2500 Lt“, nors vėliau paaiškino, kad „tai mano pinigai, aš negaliu užmiršti kiek pinigų daviau“, be to, ji teigė, kad „mums begeriant kavą atėjo E., jam sumokėjau 2500 Lt“, kai tuo tarpu liudytoja G. J. nepatvirtino kada nors mačiusi E. G. perduodamus pinigus. Be to, aplinkybes, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs pastebėjo ir prokuroras, teismo posėdžio metu nurodydamas kad „nurodėte aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nesutampa viena suma. Sakėte, kad davėte 600 Lt M., ikiteisminio tyrimo metu sakėte, kad per kelis kartus viso padavėte 3500 Lt <...>“. Taigi tokiu atveju jau susidaro 10600 Lt suma, o ne 10000 Lt. Be to, nukentėjusioji A. P. parodė, kad jos draugė I. N. „matydavo, kad nuimu pinigus ir nešu E., kuris stovėjo prie pašto, prie parduotuvės IKI, Statoil degalinės, visur aš jam nešiau pinigus į mašiną“. Tuo tarpu byloje apklausta liudytoja I. N. dėl pinigų perdavimo parodė, kad „ji pati to nematė, A. P. ją informuodavo, kiek pinigų duodavo E., nes jos yra draugės“. Šie nurodyti nenuoseklumai patvirtina, kad nukentėjusieji keičia savo parodymus, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Nukentėjusiesiems nesant patenkintiems statybos rangos darbų kokybe nuo pat pradžios, akivaizdu, kad jie nebūtų sumokėję visų pinigų sumų.

20Aplinkybę, jog nukentėjusioji A. P. nesumokėjo visos 50000 Lt sumos patvirtina ir 2013-09-02 UAB „Skena“ esanti eksperto išvada Nr. 13-09/02, kuri yra sudaryta po to kai buvo įvertinta situacija pagal nukentėjusiosios A. P. paaiškinimus bei atlikti statybos rangos darbai ir kurios 2 p. „Statytojai rekomenduojama apmokėti rangovui tik tuomet, kai rangovas pašalins tyrimo dalyje punktuose 4.1-4.7 nurodytus mūro darbų defektus“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji A. P. apeliantui visų pinigų nesumokėjo, kadangi priešingu atveju išvadoje būtų rekomenduota susigrąžinti avansą ar kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tokie nukentėjusiosios A. P. veiksmai, kuomet ji meluoja teigdama, kad sumokėjo 50000 Lt patvirtina jos nesąžiningumą bei susidariusioje situacijoje norą be pagrindo praturtėti.

21Kaip nurodė pats nukentėjusysis J. S. bandant išspręsti ginčą taikiai, jis įrašinėjo pokalbį, tačiau kaltinamajam šios aplinkybės nebuvo žinomos, todėl jei nukentėjusysis būtų sumokėjęs visą pinigų sumą, tai E. G. tikrai būtų tai pripažinęs, tačiau pastarasis nepatvirtino fakto dėl 12500 Lt gavimo, kadangi tai yra visiška netiesa. Be to, aplinkybę, kad visus gautus pinigus iš nukentėjusiojo J. S. išleido medžiagoms ir darbui patvirtino ir pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodydamas, jog apie 6500 Lt buvo panaudota medžiagoms, o darbui 1300 Lt.

22Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusių asmenų veiksmai neatitiko civilinėje teisėje galiojančio bonus pater familias principo, kuris reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai ir rūpestingai, t. y. domėtųsi, rūpintųsi savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir nustatyta šioje byloje, kadangi nukentėjusieji neva tai davė pinigus nors negali paaiškinti kodėl, nes iš tiesų jie nurodytų sumų neperdavė. Taigi minėti asmenys elgėsi pakankamai nerūpestingai ir nepateisinamai, ir jų nepagrįstai rodomas pasitikėjimas šalina apgaulės požymius.

23Teismas visiškai neatsižvelgė į tai kokia darbų dalis statybos rangos darbų nukentėjusiems buvo atlikta ir vertino tik pačių nukentėjusiųjų pateiktus įrodymus. Šioje byloje kilęs ginčas dėl statybos rangos darbų turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir galbūt skiriant teismo statybinę ekspertizę, kadangi apeliantui šioje byloje nebuvo suteikta galimybė įvertinti atliktus darbus. Pažymėjo, jog nukentėjusiajai J. G. buvo įrengti pamatai, sukaltas priestato karkasas, kuris apkaltas lentelėmis, sudėtos gegnės stogui, atlikti kiti statybos darbai, todėl vien tik pateiktų statybos medžiagų kaina yra didesnė nei pateiktoje specialisto išvadoje, kurioje atliktų statybos darbų vertė nurodyta tik 2992,45 Lt. Nors nukentėjusioji ir priekaištauja dėl darbų kokybės, bet apelianto pastatytu priestatu naudojasi iki šiol. Teismas spręsdamas nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie medžiagų kainas bei padarytą darbą, nors duomenų, kad nukentėjusysis yra statybos ekspertas byloje nėra. Be kita ko, A. P. buvo atlikta darbų daugiau nei už jos nurodomą 15547,64 Lt sumą, kadangi vien medžiagos kainavo daugiau. Taigi, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl civilinių ieškinių ir jie turėjo būti spręstini civilinio proceso tvarka. Be to, visiškai nepagrįstai teismas priteisė nukentėjusiems neturtinę žalą, kadangi jokių duomenų, kad nukentėjusieji ją patyrė byloje nėra. Tuo labiau, kad J. S. atveju jis prašė žalą priteisti dėl to, kad jo sutuoktinė gulėjo onkologinėje ligoninėje.

24Mano, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, netaikė BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatuodamas, kad byloje nenustatyta sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai netaikė BK 61 str., kuriame numatytas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Neįvertino E. G. elgesio stengiantis išspręsti iš statybos rangos darbų kilusio ginčo taikiai, bei tai, kad nukentėjusiam J. S. siūlyta grąžinti pinigus, tačiau jis jų neėmė, bei tai, kad apeliantas gailisi dėl to, kas įvyko. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. G. buvo neteistas, nebandė išvengti atsakomybės, savo klaidas suprato ir iš jų pasimokė, todėl įstatymų leidėjo tikslas būtų pasiektas ir nebaudžiant realiu laisvės atėmimu.

25Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji prašė skundą atmesti.

26Nuteistojo E. G. skundas tenkintinas iš dalies.

27Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš E. G. apeliacinio skundo turinio, jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę išimtinai tik civiliniai teisiniai santykiai.

28Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl E. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

29Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamųjų teiginiai. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl atskirų bylos duomenų vertinimo, akcentuojant tam tikras jų detales ir vertinant atskirai nuo bylos įrodymų visumos, nepagrindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

30Pagal BK 182 str. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012, 2K-309/2013). Pažymėtina, jog apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti ir turto savininko suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų, taip „priverčiant“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

31Nors apeliantas neigia norėjęs apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų J. G., J. S., A. P. turtą (pinigus), tačiau iš byloje surinktų įrodymų viseto matyti, kad jo veiksmai rodo, kad melagingai suteiktos informacijos pagrindu įgijęs nukentėjusiųjų pasitikėjimą, pastariesiems kreipusis į E. G. pagal jo paduotus skelbimus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, raštu ir/ar žodžiu sutarus dėl įvairių statybos darbų atlikimo iš nukentėjusiųjų pinigus gaudavo, imituodavo pradėjęs statybos darbus ir medžiagų pirkimą, tam tikrą dalį darbų atlikęs, daugeliu atveju nekokybiškai, susitarimų vykdyti nebaigė, tolimesnius darbus nutraukė, pinigų negrąžino, dėl ko visi nukentėjusieji patyrė turtinę žalą.

32Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, jog E. G. panaudotas apgaulės būdas pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų, t. y. jis nukentėjusiuosius įtikino turįs statybų verslą (patyrusią meistrų brigadą), skelbėsi apie tai spaudoje, sudarė statybų verslininko įspūdį, nors suvokė, kad statybos darbų padaryti negalės, nes neturėjo jokios brigados, nebuvo įregistravęs jokios įmonės, neturėjo individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėjo nei vieno kvalifikuoto darbininko. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek, J. G., tiek J. S., tiek A. P. nurodė pasitikėję E. G.. Pasak J. G. E. G. minėjo, kad statybomis užsiima 5 metus, turi patirtį, sudarė sąžiningo žmogaus įspūdį (t. 2, b. l. 143). J. S. teigimu, E. G. minėjo, kad turi aukštąjį statybinį išsilavinimą, statybos įmonę turi jau 5 metus, todėl sudarė įspūdį asmens, kuris nusimano statybos darbuose (t. 2, b. l. 147). A. P. taip pat nurodė, kad laikraštyje pamatytas E. G. skelbimas skambėjo labai įtikinamai, ji juo patikėjo, be to, E. jai sakęs savo įmonės pavadinimą, ragino pasidomėti internete, tačiau ji jo neužsirašė (t. 2, b. l. 152). Liudytoja M. S. taip pat patvirtino, jog E. G. sudarė gerą įspūdį, labai gražiai paaiškino kaip viskas bus padaryta, sakė, kad universitete yra baigęs inžinerijos mokslus (t. 2, b. l. 160). Taigi apeliantas iš esmės piktnaudžiavo nukentėjusiųjų, liudytojos pasitikėjimu, kurį sukūrė meluodamas ir pateikdamas neteisingą informaciją apie savo sugebėjimus, neva turimą tinkamą išsilavinimą, specializuotą įmonę, kvalifikuotus darbuotojus ir ketinimus atlikti statybos darbus, įtikinęs nukentėjusiuosius, kad darbai bus atlikti, įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir tik imitavo darbų atlikimą, samdydamas nekokybiškai dirbančius darbuotojus ir pristatydamas juos į darbų atlikimo vietą, atveždamas dalį statybinių medžiagų ir nuolat reikalaudamas iš nukentėjusiųjų papildomų lėšų medžiagų pirkimui, nepateikdamas jokių statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus be jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, tokie E. G. veiksmai rodo jo kryptingumą sukčiaujant savo naudai įgyti svetimą turtą.

33Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia E. G. nukentėjusiųjų J. G., J. S., A. P. dėstomos įvykių aplinkybės iš esmės yra nuoseklios tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. J. G. nurodė sutarusi su E. G., kad pastarasis atliks priestato statybos darbus už 10500 Lt. Pirmo mokėjimo metu jam davė 300 Lt avansą, antro mokėjimo metu – 4000 Lt, trečio – 2500 Lt, vėliau matan vyrui davė 400 Lt, M. perdavė 600 Lt, likusius 2200 Lt atidavė kuomet dirbo. Darbai vykdavo labai retai, iš medžiagų atveždavo vieną kitą lentelę, sakė, kad medžiagos yra gaminamos, prašė daugiau pinigų. Vėliau, praėjus savaitei, dvejoms niekas nebeatvažiavo, skambino E., sakė atvažiuos, tačiau nesulaukė, telefonu niekas neatsiliepė, gavo žinutę, jog jis išvykęs, tačiau tuo pačiu telefonu paskambinus jos pažįstamai pasiteirauti dėl užsakymo, E. atsiliepė ir nurodė galintis su ja susitikti (t. 2, b. l. 142-144). Liudytoja G. J. patvirtino skambinusi E. iš savo telefono neva dėl jai reikalingų statybos darbų, šis patvirtino galįs atvykti, tuo tarpu J. sakė išvykęs į Norvegiją. Taip pat kalbėjusi su J. apie statybas, pastaroji sakė, kad ėmė pinigus iš banko ir mokėjo dalimis E. Kartą pati girdėjusi kaip J. kalbėjo su E. apie pinigus, sakė jam, kad yra davusi 4300 Lt, atskaičiavusi dar 2500 Lt padavė E. (t. 2, b. l. 160). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes, jog būdama pas J. girdėjo, kaip J. suskaičiavo 2500 Lt ir padavė juos E., vyriškis pinigus pasiėmė ir išėjo, J. pasakiusi, kad sumokėjo dar dalį sumos medžiagoms pirkti (t. 1, b. l. 49). Taigi apelianto skundo argumentai, jog G. J. niekada netvirtino mačiusi jam perduodamus pinigus atmestini kaip nepagrįsti. Be to, liudytojas A. G. taip pat nurodė atskirais epizodais matęs pinigų perdavimą E. G. (t. 2, b. l. 174-175). Bylos medžiagoje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina J. G. vykdytas grynųjų pinigų nuėmimo operacijas (t. 1, b. l. 36-37). A. S. teigimu, E. G. buvo sumokėta 12500 Lt suma, t. y. pradžioje davę 10000 Lt medžiagų pirkimui, vėliau dar 2500 Lt (t. 2, b. l. 147), analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja M. S. (t. 2, b. l. 160-161). A. P. nurodė perdavusi E. G. 50000 Lt sumą per kelis kartus, t. y. 10000 Lt, 10000 Lt, 9000 Lt, 6000 Lt, 6000 Lt, 6000 Lt, 3000 Lt sumomis (t. 2, b. l. 151-154). Liudytojos I. T. ir I. N. patvirtino, kad A. P. joms sakiusi, kad E. yra sumokėjusi 50000 Lt, be to, I. N. nurodė kartą mačiusi, kad I. N. nešė pinigus E., sakė, kad 10000 Lt, tačiau ji pinigų neskaičiavo (t. 2, b. l. 162). Grynųjų pinigų nuėmimo operacijas taip pat patvirtina byloje esantys A. P. ir A. P. sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 140-145). Nors apeliantas neigia nurodytas pinigų sumas perėmęs iš nukentėjusiųjų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nustatytomis aplinkybėmis.

34Nuteistojo tyčią sukčiauti parodo tai, kad tik po susitarimo atlikti statybos darbus E. G. ėmėsi ieškoti asmenų, kurie padėtų imituoti neva profesionaliai atliekamus darbus, samdomų darbuotojų kvalifikacijai jokių reikalavimų nekėlė. Tai matyti iš liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti. M. S. nurodė sakęs E., kad nesugeba gerai kaip profesionalas mūryti, nėra dirbęs prie stogo darbų, bet dirbdamas prie gero meistro galėtų išmokti. Jo išsilavinimas yra traktorininkas – šaltkalvis. E. jam parodęs kompiuteriu nubraižytą namo priestato eskizą, sakė, kad brėžinį padarė pats ir reikės pastatyti tokią verandą. Balandžio mėnesio pradžioje atvažiavus E. jie važiavo dirbti į ( - ) (t. 1, b. l. 43-44). Ikiteisminio tyrimo metu E. G. nurodė M. kvalifikacijos ir tai, ar jis gerai moka statybos darbus nežinojęs (t. 1, b. l. 64). Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad žodžiu prisiimtų įsipareigojimų E. G. nevertino rimtai, o ketinimai juos vykdyti buvo daugiau apsimestinio pobūdžio. Be to, E. G. dar akistatos su nukentėjusiąja J. G. metu nurodė, kad jokių pinigų iš jos neėmė, pas ją dirbo vienas, medžiagas pirko už savo pinigus, darbus nutraukė supratęs, kad moteris neketina atsiskaityti (t. 1, b. l. 56-57). Analogiškas aplinkybes pastarasis nurodė ir apklaustas liudytoju BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais (t. 1, b. l. 59-60). Vėliau jo pozicija pakito, jis pripažino pas J. G. dirbęs su M. ir iš jos paėmęs 4800 Lt (t. 2, b. l. 69-70). Toks apelianto teiktų parodymų nenuoseklumas negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip tik pasirinktos gynybinės taktikos formavimas, bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

35Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad civilinių santykių egzistavimą M. S., A. P. atžvilgiu apeliantas taip pat įrodinėja tarp šalių sudaryta rašytine rangos sutartimi, kurioje nurodyta, kad ginčai dėl šios sutarties turi būti sprendžiami tarpusavio konsultacijų ir derybų būdu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sudarytų sutarčių vertinti kaip atspindinčių šalių tikrąją valią ir siekį sukurti civilines teises ir pareigas negalima. Kaip matyti iš J. S., parodymų sudaryti sutartį pasiūlė M. S., E. G. sakė paruoš ir atveš ją kitą dieną, jau pirmą dieną paprašė 10000 Lt medžiagoms, pinigus jie davė, tačiau paprašė palikti asmens dokumentą, kol atveš sutartį. Atvežus sutartį asmens tapatybės kortelę atidavė (t. 2, b. l. 147). Analogiškas aplinkybes paaiškino ir liudytoja M. S. (t. 2, b. l. 160). Taigi akivaizdu, kad E. G. iš esmės neturėjo kito pasirinkimo, todėl siekdamas perimti pinigus buvo priverstas sudaryti rašytinę sutartį. Tai, kad apeliantas paliko nukentėjusiesiems savo asmens tapatybės kortelę buvo sąlygota nukentėjusiųjų iniciatyva, tačiau jokiu būdu neeliminuoja jo apgaulės įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prisiimtus įsipareigojimus buvimo, ką patvirtina sutartyje sąmoningai nurodyti klaidingi rangovo rekvizitai (adresas) (t. 1, b. l. 71-72). Tai, kad sutartyje nurodė išgalvotą adresą pastarasis patvirtino dar ikiteisminio tyrimo metu, nurodęs, kad jam reikėjo atsiimti asmens dokumentą, kuris buvo likęs pas S. (t. 1, b. l. 64). Tuo tarpu A. P. atveju rašytinė sutartis sudaryta E. G. iniciatyva, tačiau joje netinkamai nurodyta didžioji dalis rangovo rekvizitų (pavardė, asmens kodas, adresas, atspausdintas kito asmens parašas) (t. 1, b. l. 132-134). Kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais E. G. iš esmės siekė apsunkinti kreditoriaus galimybes atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kas yra esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos, skiriančios jį nuo civilinio delikto, požymis. Nors apeliaciniu skundu E. G. ir toliau bando įtikinti, kad sutartyse nurodytus klaidingus rangovo rekvizitus lėmė jo neapdairumas atspausdinant sutarties pavyzdį iš interneto, vertina tai kaip rašymo apsirikimą, tačiau tokie deklaratyvaus pobūdžio pasiaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti. Dar ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis minėtų sutarčių turinį, E. G. nurodė, kad sutartyje pateiktą adresą, ( - ), buvo išgalvojęs (t. 1, b. l. 64), sudarydamas sutartį su A. P. dalį rekvizitų nukopijavo nuo S. sutarties, t. y. adresą ir telefono numerį, kiti rekvizitai liko iš internetinės sutarties (t. 2, b. l. 66, 69-70). Vėliau nurodė, kad adresą ( - ), sutartyje įrašė todėl, kad darbą ketino pasiūlyti M. G. gyvenančiam nurodytu adresu (t. 2, b. l. 74). Tuo tarpu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas M. G. nurodė su kaltinamuoju jokių reikalų neturėjęs, apie šį asmenį nieko nežinantis, toks asmuo jam niekada nėra siūlęs kokį nors statybos objektą, nežinantis kokius duomenis ir iš kur jis galėjęs gauti (t. 1, b. l. 163, t. 2, b. l. 163). Taigi E. G. dėstydamas aplinkybes, dėl sutartyje netinkamai nurodytų rangovo rekvizitų nebuvo nuoseklus, jo versija paneigta liudytojo M. G. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visiškai nelogiški apelianto paaiškinimai apie tai, kad rengdamas A. P. sutartį jis nukopijavo tik dalį rekvizitų (adresą ir telefono numerį) iš S. sutarties, tačiau atskirų teksto dalių kopijavimas šiuo atveju reikalauja sąmoningo apsisprendimo, kas leidžia daryti išvadą, kad kita teksto dalis nebuvo kopijuojama valingai. Be to, pažymėtina, kad abejose sutartyse yra nurodytas skirtingas telefono numeris, priešingai nei teigia E. G.. Tai, kad sudarydamas sutartį su A. P. apeliantas sąmoningai į sutartį įrašė kito asmens vardą ir pavardę pastarasis patvirtino apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 116). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokius E. G. veiksmus vertinti civilinių teisinių santykių plotmėje šiuo atveju nėra pagrindo.

36Tai, kad apeliantas veikė sąmoningai siekdamas apsunkinti jo identifikavimą taip pat patvirtina A. P. bei I. T. nurodytos aplinkybės, jog pastarasis atsisakė parodyti savo asmens dokumentą, o į pokalbį atvyko su transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai, esantys gale ir priekyje buvo skirtingi, kas užfiksuota byloje esančiose fotonuotraukose (t. 1, b. l. 179-180). E. G. iš pradžių šias aplinkybes neigęs, vėliau pripažino lipnia juosta priklijavęs skirtingus numerius, kuriuos buvo gavęs iš pažįstamo Kaune, tai daręs dėl išgąsčio, nes A. P. dukra jam nurodė, jog yra nesklandumai, todėl jis turįs atvykti pasikalbėti, jei nenori rūpesčių (t. 2, b. l. 66).

37Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog darbai buvo atliekami realiai, o ne imituojami. Šiuo atveju darbų imitavimą apeliantas supranta tiesiogiai ir pakankamai formaliai. Tuo tarpu iš apeliantui inkriminuojamų kaltinimų ir bylos medžiagos matyti, kad darbų imitavimas grindžiamas reikiamos kvalifikacijos neturinčių asmenų darbu, nekokybiškų medžiagų naudojimu, kas ir lėmė nukentėjusiesiems padarytą žalą dėl nekokybiškai atliekamų darbų. Liudytoja A. B. įvertinusi atliktus darbus patvirtino, kad vietoje betoninių pamatų į žemę buvo suleisti blokeliai skirti sienoms mūryti, tokio broko teisinti patirties stoka negali (t. 2, b. l. 174). J. S. teigimu E. G. buvo atvežęs 4-5 maišus cemento, tačiau du iš jų buvo praplėšti, armavimo tinklas buvo surūdijęs, matėsi, kad pirktas ne prekybos centre (t. 2, b. l. 147-148). Kaip matyti iš UAB „Įraža“ pateiktos eksperto išvados, gyvenamojo namo ( - ) cokolio apdailos ir terasos įrengimo darbai vykdomi netinkamai, pasirinkti konstrukciniai sprendimai rodo visišką rangovo nekompetentingumą (t. 1, b. l. 73-75). Taip pat pateikta eksperto A. Z. išvada, jog sodo name, esančiame ( - ), rangovo atlikti darbai neatitinka Lietuvos statybininkų asociacijos taisyklių, t. y. reikalavimų mūro darbams (t. 1, b. l. 150-151).

38Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant pašalinti visas abejones buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, nuteistojo gynėjos prašymu apklausti liudytojai V. B. ir R. R., kurie atliko darbus E. G. nurodytuose objektuose.

39Liudytojas V. B. parodė, kad dirbo pas S. ir pas P., padėti paprašė G., kadangi jie yra kilę iš vieno kaimo, yra pažįstami. Jo specialybė yra agronomas, tačiau mūrininko darbus dirba nuo vaikystės. Dirbant pas S. dėl netinkamo darbo pretenzijų nebuvo, E. daug ką darė pats, jam reikėjo pamūryti blokelius ant paruošto pamato. Po to reikėjo privežti smėlio, jį vežė iš kitapus gatvės. G. dirbo kaip tiekėjas, vežė armatūrą, cementą, klijus. Prižiūrėjo darbų kokybę, matavo, tikrino su gulsčiuku mūrijimą. Paskutinę dieną nugirdo, kad S. netiko apdailos skardos atspalvis, todėl susirinko daiktus ir išvažiavo. Buvo padaryta daug darbų, bet liko nebaigti, nes įvyko mažas konfliktas. Pas P. atliko priestato sienos mūrijimo darbus, tai buvo E. G. prašymu. Šeimininkai dėl kokybės nieko jam nesakė. Po jo dirbo R. (t. 3, b. l. 112-113).

40Liudytojas R. R. parodė, kad dirbo pas P. apie 3 savaites. Kai jis atvyko jau buvo išmūrytos vidinės sienos, aptinkuotas pamatas, tai darė E.. Jis mūrijo išorinę sieną. Jo išsilavinimas vidurinis, su mūrijimu yra savamokslis. Į skiedinį pylė „Fairy“, nes tvirčiau rišasi skiedinys. Darbus atlikinėjo G. pavedimu, jis kontroliuodavo darbus. Pastabų niekas nesakė. Pas G. dirbo nelegaliai (t. 3, b. l. 114-115).

41Taigi šie liudytojai iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų dėstomą poziciją ir pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atliekant statybos darbus nebuvo nei vieno kvalifikuoto specialisto, be to, E. G. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad anksčiau statybos darbus yra atlikęs tik su tėvo priežiūra (t. 3, b. l. 9), kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas veikė piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įtikindamas juos, kad darbai bus atlikti profesionalių darbuotojų, kas lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti pastarajam pinigus.

42Apeliacinės instancijos teismui 2015-04-21 nuteistojo atstovė pateikė papildomus duomenis patvirtinančius aplinkybes, jog E. G. pirko statybines medžiagas atliekant statybos darbus A. P. objekte, t. y. A. P. parduotuvės „Rinka“ pranešimas (t. 3, b. l. 120), kasos juostų kopijos (t. 3, b. l. 121-125). Šiuo atveju įvertintinos aplinkybės, kad minėti duomenys pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, tuo tarpu nagrinėjant bylą apylinkės teisme E. G. teigė jokių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturintis (t. 3, b. l. 7), kas pagrįstai leidžia abejoti pateiktų dokumentų objektyvumu.

43Teismas konstatuoja, kad teisingai kvalifikuota ir įrodyta, kad kaltinamasis sukčiavo J. G., J. S., A. P. atžvilgiu. Visus nukentėjusius kaltinamasis įtikino galįs atlikti jų pageidaujamus darbus, tačiau jų neatliko arba atliko nekokybiškai, apgaule pasisavino jų pinigus, dėl ko visi nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. Taip pat nustatyta E. G. tiesioginė tyčia, atskleistas jos turinys; tą parodo sąmoningi nuteistojo veiksmai, kuriais jis siekė suklaidinti nukentėjusiuosius ir, tuo pasinaudojęs, gauti iš jų pinigines lėšas, iš anksto numatydamas, kad šie patirs žalą, nes jiems žadėtų ir apmokėtų paslaugų tinkamai nevykdys. Apelianto skundo teiginiai dėl pačių nukentėjusiųjų nerūpestingo elgesio ar jo pastangų atlyginti jiems padarytą žalą, esant pirmiau nurodytoms bylos aplinkybėms, nepaneigia E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvimo.

44Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, kurie buvo išsakyti dalyje dėl E. G. kaltinimo tolimesnius darbus nutraukus ir pasislėpus, konstatuoja, kad šios kaltinimo aplinkybės neatsispindi byloje nustatytų faktinių duomenų kontekste, todėl šalintinos iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Bylos medžiaga patvirtina, kad trys epizodai sekė vienas paskui kitą, vieno objekto nebaigęs E. G. susitaria dėl antro ir trečio, skelbimas yra galiojantis, priimami nauji užsakymai, ką patvirtino ir liudytoja G. J., kuri norėdama patikrinti ar asmuo nėra išvykęs skambino E. G., pastarasis atsiliepė, sutiko apžiūrėti jos objektą (t. 2, b. l. 160). J. S. nurodė susisiekęs su E. G., kuris patikino, kad gal po Joninių kažką spręs, atvyko birželio 27 d., siūlėsi ištaisyti klaidas (t. 2, b. l. 148). Liudytoja I. T. parodė, jog nusiuntė kelias žinutes, paskambino ir E. sutiko atvažiuoti, prašė nukelti darbų atlikimo terminą (t. 2, b. l. 183). A. P. teigimu, E. iš jų išsivežė kriminalistai (t. 2, b. l. 154). Tokiu būdu konstatuoti, kad kaltinamasi pasislėpė nėra pagrindo, priešingai jis ir toliau sistemingai tęsė atskirų darbų imitavimą, o susisiekimas dėl naujų darbo užsakymų nebuvo apsunkintas, pastarasis buvo sulaikytas atvykęs į A. P. objektą. Atsižvelgiant į tai, iš nuosprendžio aprašomosios dalies (7007,55 Lt įgijimas apgaule iš J. G., 4700 Lt įgijimas apgaule iš J. S., 34452,36 Lt įgijimas apgaule iš A. P.) šalintina kaltinimo dalis, kad „tolimesnius darbus nutraukęs pasislėpė“.

45Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad E. G. yra kaltas dėl nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, jis yra atsakingas dėl nukentėjusiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti priteistų civilinių ieškinių dalies teisingumu. Turtinės žalos atlyginimą patvirtina byloje pateikti dokumentai, nukentėjusiųjų paaiškinimai. A. P. pateikta atliktų darbų statybinės vertės paskaičiavimo ataskaita patvirtina, kad atliktų statybinių darbų vertė yra 2992,55 Lt (t. 1, b. l. 28-29), tuo tarpu E. G. sumokėta suma sudaro 10000 Lt, taigi iš E. G. pagrįstai priteista 8507,55 Lt suma, t. y. 7507,55 Lt įgyti apgaule ir 1000 Lt išlaidos už atliktų statybos darbų vertės ataskaitą (t. 1, b. l. 24). J. S. ir A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies konstatavus, kad E. G. apgaule iš J. S. įgijo 4700 Lt, o iš A. P. 35952,36 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos sumos iš E. G. priteistos pagrįstai, remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nukentėjusieji J. S. ir A. P. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė nervinę įtampą, išgyvenimus ir kitus nepatogumus, kadangi apgaulės būdu iš jų buvo pasisavinti pinigai, tačiau statybos darbai nebaigti. J. S. atveju pagrįstai įvertintos ir tos aplinkybės, kad pablogėjo J. S. sutuoktinės M. S. sveikata, pastarieji turėjo aiškintis aplinkiniams, kad buvo apgauti, anksčiau jų sodyba buvo priskiriama prie gražiausiai tvarkomų, tačiau po kaltinamojo atliktų darbų buvo viskas išardyta, nesutvarkyta. A. P. atveju įvertinos aplinkybės, kad apgaulės būdu išvilioti pinigai gauti iš tėvų, kurie buvo ištremti į Sibirą, tai, kad A. P. dėl vykdomų statybų patyrė nervinę įtampą, verkė patvirtino jos dukra I. T. (t. 2, b. l. 183). Darytina išvada, kad nukentėjusiųjų naudai priteistas J. S. – 800 Lt, A. P. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

46Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta E. G. charakterizuojanti medžiaga, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, patvirtinanti, jog E. G. draudėjas laikotarpiu nuo 2014-09-10 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 yra UAB „G.“ (t. 3, b. l. 91). V. K. firmos „K.“ raštas dėl bendradarbiavimo su UAB „G.“, patvirtinantis, kad apmokėjimai vykdomi laikantis pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų terminų, pabrėžiant, jog klientai teigiamai vertina UAB „G.“ atliktų darbų kokybę (t. 3, b. l. 92). S. V. įmonės „S.“ rekomendacija, kurioje nurodyta, jog įmonės klientai užsisakę paslaugas UAB „G.“ yra patenkinti jų atliekamų darbų kokybe, profesionaliu požiūriu į darbus, atsakingu, kruopščiu ir operatyviu jų atlikimu (t. 3, b. l. 94). UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro“ pažyma dėl E. G. mokymosi, patvirtinanti, jog E. G. mokosi pagal formalią apdailininko mokymo programą nuo 2014-09-08 iki 2015-04-14 (t. 3, b. l. 93). Akivaizdu, kad minėti duomenys apibūdina kaltinamąjį po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau objektyviai neatspindi veikos padarymo metu egzistavusios faktinės situacijos. Pateikti duomenys gali turėti įtakos sprendžiant bausmės skyrimo E. G. klausimus, tačiau nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

47Teismas, parinkdamas E. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę. E. G. padarė du tyčinius baigtus nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei. Atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę teisiamas pirmą kartą, nedirba, darbo biržos duomenimis darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, įvertino nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padaryta didelė žala), veika padaryta savanaudiškais motyvais, kritiškai savo elgesio nevertino, nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas bei bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. G. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė žymiai mažesnį nei sankcijų vidurkis.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistajam paskirtoji bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga. Tačiau, įsigaliojus BK 75 str. 1 d. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) teisėjų kolegija sprendžia, kad svarstytinas klausimas dėl E. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti BK 75 str. 1 d. redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą taip pat asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

49Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta švelnesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Vertinant materialųjį BK 75 str. taikymo pagrindą atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas (2 metai), E. G. dirba, charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytina BK 75 str. (2015-03-19 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 4 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

50Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. G. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p.,

Nutarė

52Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti:

54Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (7007,55 Lt įgijimas apgaule iš J. G., 4700 Lt įgijimas apgaule iš J. S., 34452,36 Lt įgijimas apgaule iš A. P.) pašalinti kaltinimo dalį, kad „tolimesnius darbus nutraukęs pasislėpė“.

55Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pasiųsti nuteistąjį atlikti bausmę pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

56Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., nuteistajam E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą per bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

57Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27 (dvi paras).

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.... 3. pagal BK 182 str. 1 d. (4700 Lt įgijimas apgaule iš J. S.) – laisvės... 4. pagal BK 182 str. 2 d. (34452,36 Lt įgijimas apgaule iš A. P.) – laisvės... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 6. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 7. Iš E. G. J. G. priteistas 8507,55 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų... 8. Iš E. G. J. S. priteistas 4700 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų... 9. Iš E. G. A. P. priteistas 35952,36 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių... 10. Iš E. G. valstybei priteistos 49 Lt (keturiasdešimt devynių litų) proceso... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą -... 13. Be to E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą -... 14. Be to E. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą -... 15. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono... 16. Apelianto nuomone, tarp jo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę išimtinai... 17. Pabrėžė, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad buvo... 18. Mano, kad teismas neteisingai ir be pagrindo konstatavo, jog iš... 19. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek liudytojų, tiek... 20. Aplinkybę, jog nukentėjusioji A. P. nesumokėjo visos 50000 Lt sumos... 21. Kaip nurodė pats nukentėjusysis J. S. bandant išspręsti ginčą taikiai,... 22. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusių asmenų veiksmai... 23. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai kokia darbų dalis statybos rangos... 24. Mano, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė laisvės atėmimo... 25. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras... 26. Nuteistojo E. G. skundas tenkintinas iš dalies. ... 27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 28. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 29. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo,... 30. Pagal BK 182 str. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 31. Nors apeliantas neigia norėjęs apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų J. G., J.... 32. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 33. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia E. G. nukentėjusiųjų J. G., J.... 34. Nuteistojo tyčią sukčiauti parodo tai, kad tik po susitarimo atlikti... 35. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad civilinių santykių egzistavimą M.... 36. Tai, kad apeliantas veikė sąmoningai siekdamas apsunkinti jo identifikavimą... 37. Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog darbai buvo... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant pašalinti... 39. Liudytojas V. B. parodė, kad dirbo pas S. ir pas P., padėti paprašė G.,... 40. Liudytojas R. R. parodė, kad dirbo pas P. apie 3 savaites. Kai jis atvyko jau... 41. Taigi šie liudytojai iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų dėstomą... 42. Apeliacinės instancijos teismui 2015-04-21 nuteistojo atstovė pateikė... 43. Teismas konstatuoja, kad teisingai kvalifikuota ir įrodyta, kad kaltinamasis... 44. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, kurie buvo... 45. Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad E. G. yra kaltas dėl... 46. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta E. G. charakterizuojanti... 47. Teismas, parinkdamas E. G. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį,... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistajam paskirtoji bausmė... 49. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. padarytos nusikalstamos veikos... 50. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,... 52. Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 53. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį... 54. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies (7007,55 Lt įgijimas apgaule iš J. G.,... 55. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pasiųsti nuteistąjį atlikti... 56. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., nuteistajam E. G.... 57. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....