Byla 2A-614/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,MSF Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4379-611/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ajolas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MSF Lithuania“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Ajolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „MSF Lithuania“ 17 516 194,36 Lt be PVM ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006-08-21 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išsinuomojo iš ieškovo negyvenamąsias patalpas, 1976,1 kv. m ploto ( - ). Iki 2010 m. vidurio atsakovas pretenzijų ieškovui dėl sutarties pažeidimo ar netinkamo vykdymo nereiškė. Be to, atsakovas 2010 m. pradžioje kreipėsi į ieškovą, prašydamas padidinti nuomojamą plotą, vėliau derybas nesąžiningai nutraukė. 2010-07-08 raštu atsakovas nurodė, kad, jo nuomone, egzistuoja galimybė jam nutraukti nuomos sutartį sutarties 30.7 p. (e) papunktyje nurodytu pagrindu, t. y. jei per pirmuosius 5 metus po sutarties sudarymo bet kuriuo 3 mėnesių laikotarpiu yra neišnuomota 17,5 proc. nuomojamo prekybos centro ploto (neskaitant 4 aukšto). Toks atsakovo raštas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis apie neužimtą plotą. 2010-07-23 raštu atsakovas įspėjo, kad nuo 2010-10-25 vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovo pateikta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2010-07-22 ataskaita, kuria atsakovas grindžia savo poziciją, nėra pasirašyta ją sudariusio asmens, joje neįvertinti realiai išnuomoti ir faktiškai užimti plotai, kai kurie plotai nėra įtraukti. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-14 nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas buvo pagrindinis ieškovo prekybos centro patalpų nuomininkas. Nepaisydamas ieškovo nesutikimo, atsakovas 2010-10-25 nutraukė veikslo vykdymą pagal sutartį. Ieškovas patalpas iš atsakovo perėmė 2010-11-30. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties 30.7 p. (e) papunktį, nes nebuvo jame nurodytų sąlygų visumos. Atsakovas, neteisėtai nutraukdamas nuomos sutartį, padarė ieškovui nuostolių, nes ieškovas nebegauna mokėjimų pagal nuomos sutartį, nebegaus nuompinigių ateityje, gali netekti pajamų pagal kitas sutartis su kitais nuomininkais, mažėja paties prekybos centro vertė, lemianti jo pardavimo kainą. Nuostolius sudaro atsakovo pagal sutartį neatliktų mokėjimų suma iki sutarties termino pabaigos (2017-04-18) – 16 120 030,31 Lt (be PVM), ieškovo suteikto grąžintino įnašo patalpų įrengimui dalis už likusį sutarties terminą – 441 027,05 eurų (1 522 778,21 Lt be PVM), už 2010 m. lapkričio mėn. atsakovo skola už nuomą bei paslaugas – 215 617,46 Lt (be PVM), iš viso 17 858 425,98 Lt (be PVM). Patikslintu ieškiniu prašomą priteisti sumą sumažino 342 231,64 Lt suma ir prašė priteisti 17 516 194,36 Lt (be PVM). Ieškinio sumą ieškovas sumažino suma, kurią gavo ir ateityje gaus iš dabartinio nuomininko, iš dalies užėmusio atsakovo nuomotas patalpas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 553 916,31 Lt žalos, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 553 916,31 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas nurodė, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį sumažinti iki 1 553 916,31 Lt sumos. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2006-08-21 šalys sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas ( - ), prekybinei veiklai vykdyti (sutarties 3.1 p., 38.2 p.). Šalys susitarė, kad nuomos terminas yra 10 metų (sutarties 38.3.1 p.). Atsakovas, vadovaudamasis tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 30.7 p. (e) papunkčiu, 2010-07-08 raštu įspėjo ieškovą apie minėtos sutarties sąlygos pažeidimą, nes neužimtas plotas viršija 17,5 procento nuomojamo ploto ilgiau kaip 7 mėnesius, reikalaudamas pašalinti šį sutarties pažeidimą), o 2010-07-23 raštu atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2010-10-25. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu nuomos sutarties nutraukimo teisėtumu, prašė iš atsakovo priteisti dėl neteisėto sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Teismas nurodė, kad 2006-08-21 nuomos sutarties 30 p. reglamentuoja sutarties nutraukimą prieš terminą, o konkrečiai 30.7 p. nustatė atvejus, kada atsakovas, kaip patalpų nuomininkas, turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, vadovaudamasis nuomos sutarties 30.7 punkto (e) papunkčiu, nes buvo visos šiame papunktyje nurodytos sąlygos sutarčiai nutraukti. Teisė reikalauti nuostolių atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, nuostoliams ir kaltei (CK 6.246-6.6.249 str.). Nesant bent vienos minėtos sąlygos, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Ieškovas nuostolius kaip negautas pajamas iš nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų grindžia atsakovo veiksmais, nutraukiant nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad kadangi atsakovas nuomos sutartį nutraukė teisėtai, laikydamasis sutartyje nustatytų pagrindų ir procedūros, todėl nėra būtinos sąlygos taikyti jam atsakomybę – neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 15 777 798,68 Lt (be PVM) neatliktų mokėjimų, kuriuos atsakovas sumokėtų ieškovui, jeigu naudotųsi nuomotomis patalpomis iki sutarties termino pabaigos, priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Nuomos sutarties 30.3 p. nustato, kad nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių atsakovas privalo ieškovo pasirinkimu atkurti patalpų būklę iki perdavimo jam metu buvusios būklės arba už sutartą kompensaciją išsaugoti visus ar dalį patalpose atliktų pagerinimų. Be to, patalpos ieškovui turi būti perduotos ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo dienos arba nuo įspėjimo laikotarpio pabaigos. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas patalpas ieškovui perdavė 2010-11-04, todėl ieškovo reikalavimą dėl komunalinių mokesčių ir mokėjimų už naudojimąsi patalpomis tenkintino iš dalies, t. y. tik už laikotarpį iki 2011-11-04, ir ieškovui iš atsakovo priteisė 28 059,23 Lt mokėjimų. Atsižvelgdamas į patalpų perdavimo ieškovui momentą, į ieškovo ir atsakovo iniciatyva antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais užfiksuotus skaitiklių parodymus, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė visą reikalaujamą sumą už vandenį, elektros energiją – 2 756,67 Lt, o už patalpų šildymą proporcingai nuomotam terminui – 322,20 Lt, viso – 3 078,87 Lt. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 441 027,05 eurus arba 1 522 778,21 Lt (be PVM) sumą, kaip likusią negrąžintą grąžintino įnašo patalpų įrengimui dalį, nurodydamas, kad pagal sutarties 38.13 p. suteikė atsakovui grąžintiną 690 904 eurų (be PVM) dydžio įnašą patalpų įrengimui, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo teigimu, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir nuomos sutarties turinio, šalių paaiškinimų, ieškovas perdavė atsakovui neįrengtas patalpas, o atsakovas ieškovo sutikimu jas pagerino, pritaikydamas savo veiklai (sutarties 6 str.). Teismas nurodė, kad sutarties 38.13 p. numatytas ieškovo grąžintinas įnašas vertintinas kaip atsakovo kreditavimas, kurį atsakovas turi grąžinti nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo ir termino, bet kurio mokėjimas buvo išdėstytas visam nuomos sutarties galiojimo terminui, kadangi atsakovas negrąžino 441 027,05 eurų dalies ieškovo suteikto įnašo, todėl ieškovo reikalavimas dėl šios sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pagal nuomos sutarties 14.2 p., 30.3 p. ieškovas turi teisę pasirinkti arba reikalauti atsakovą sugrąžinti patalpas į buvusią padėtį, arba pasilikti visus ar dalį pagerinimų, sumokėdamas atsakovui piniginę kompensaciją. Ieškovas pagal faktines aplinkybes pasiliko patalpų pagerinimus, todėl teismas nurodė, kad ieškovas turėtų atsakovui atlyginti jų vertę, tačiau ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, bankroto byla iškelta iki nuomos sutarties nutraukimo, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str., 14 str. 1 d., 35 str. ieškovo ir atsakovo prievolių įskaitymas yra negalimas, nes tai reikštų kitų kreditorių interesų pažeidimą, nes būtų pažeistą reikalavimų tenkinimo tvarka. Atsakovas priešieškinio dėl pagerinimų išlaidų atlyginimo nereiškė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovui paliktų pagerinimų vertę, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas neturi mokėti ieškovui 441 027,05 eurų, nes paliko ieškovui didesnės nei ši suma vertės pagerinimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad tokių pagerinimų išlaidų atlyginimo atsakovas gali reikalauti, reikšdamas reikalavimą ieškovo bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 28 059,23 Lt mokėjimų, 3 078,87 Lt komunalinių mokesčių ir 441 027,05 eurų (1522778,21 Lt) (be PVM), iš viso 1 553 916,31 Lt (be PVM), bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 553 916,31 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o kita ieškinio dalis atmestina.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atsakovas UAB „MSF Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 441 027,05 EUR (1 522 778,21 Lt) suma, kaip likusi negrąžinto grąžintino įnašo patalpų įrengimui dalis, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai aiškino ir pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas normas bei teismų praktikoje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas netinkamai išaiškinęs nuomos sutartį tarp šalių, priėmė neteisėtą sprendimą priteisdamas ieškovui negrąžinto grąžintino įnašo likusią dalį už 76,6 mėnesius. Tikroji šalių valia buvo 690 904 EUR (2 383 618,80 Lt) įnašo grąžinimą išdalinti į 120 dalių ir tinkamai abiems šalims vykdant sutartį, išmokėti kaip pridėtąjį nuomos mokestį, mokėtiną kartu su baziniu nuomos mokesčiu. Vadovaujantis CK 6.477, 6.487 straipsniais, teisėtai nutraukus sutartį, nuomotojas praranda teisę gauti nuomos mokestį bet kokia forma, tiek bazinio nuomos mokesčio, tiek pridėtojo nuomos mokesčio forma. Nuomos sutartis nesuteikia teisės tokiu atveju, t. y. kai dėl atsakovo kaltės nuomos sutartis buvo teisėtai nutraukta, reikalauti toliau mokėti įnašus patalpų įrengimui. Išnykus prievolei mokėti bazinį ar kitą nuomos mokestį, išnyksta ir pareiga mokėti pridėtąjį nuomos mokestį. Taip pat nuomos sutartis nenumato įnašo grąžinimo vienkartine išmoka ar kokia nors kitokia tvarka.

102. Visuotinai pripažintina verslo praktika patvirtina, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas grąžina nuomotojui nuomos objektą, įskaitant ir visus pakeitimus, kuriuos padarė nuomininkas ir kurių neįmanoma atskirti be žalos nuomojamam objektui. Nuomos sutarties 30.3 p. nurodo, kad nutraukus nuomos sutartį, nepaisant nutraukimo priežasčių, atsakovas privalo ieškovo pasirinkimu: 1) atkurti patalpų būklę, kokios jos buvo perduotos atsakovui; 2) už sutartą kompensaciją išsaugoti visus ar dalį patalpose atliktų pertvarkymų ir pagerinimų. Nuomos sutarties nutraukimo metu ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nesinaudojo jam nuomos sutartimi suteiktomis teisėmis. Atsakovas elgėsi sąžiningai ir paliko visą įrangą, kuriai įrengti buvo panaudojęs ieškovo suteiktą įnašą. Teismui buvo pateikta patalpų įrengimo preliminari sąmata, kurioje nurodyti visi patalpų įrengimo kaštai, kurie sudarė 1 531 076 EUR. Visų ieškovui paliktų įrengimų ir ilgalaikio turto vertė lygi 642 884 EUR. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovas grąžina ieškovui visą patalpų įrengimo įnašą, jis nepagrįstai praturtėja, nes ne tik gauna turto už

11642 884 EUR (2 219 749,88 Lt), kurio piniginė išraiška net 696 971,66 Lt didesnė nei ginčijama ieškovui priteista suma, bet ir pasilieka beveik 1 milijoną litų su PVM jau sumokėto pridėtojo nuomos mokesčio. Tokia situacija yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti.

123. Ieškovas pradiniame ieškinyje savo teisių pažeidimą ir nuostolius negrąžino įnašo atžvilgiu grindė atsakovo neteisėtu nuomos sutarties nutraukimu, taigi, ieškovas aiškiai išreiškė ieškinio faktinį pagrindą. Teismui konstatavus, kad atsakovas teisėtai nutraukė nuomos sutartį pagal nuomos sutarties 30.7 punkto (e) papunktį, t. y. egzistavo visos šiame papunktyje nurodytos nutraukimo sąlygos ir atsakovas tinkamai įvykdė nuomos sutarties nutraukimo procedūrą, ieškovo ieškinio faktinis pagrindas tapo teisiškai nepagrįstu. Teismas negalėjo peržengti ieškinio ribų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 441 027,05 EUR sumą, kaip likusią negrąžinto grąžintino įnašo patalpų įrengimui dalį, visai kitu pagrindu, bei buvo nurodyta ieškovo ieškinyje.

134. Nuomos sutarties 38.13 punkte numatytas įnašas buvo finansinė pagalba atsakovui įrengti patalpas, kuri negali būti laikoma kreditavimu ar paskola CK 6.870 - 6.880 straipsnių prasme. Įnašo grąžinimo būdas buvo susietas su bazinio nuomos mokesčio mokėjimu, todėl atsakovui teisėtai nutraukus nuomos sutartį, nebelieka pareigos toliau grąžinti įnašą kaip pridėtinę vertę prie nuomos mokesčio. Tai, kad atsakovui sumokėjo įnašą patalpoms įrengti ir jo grąžinimą išdalino į 120 dalių, nereiškia, kad ieškovui suteikė kreditą. Vadovaujantis nuomos sutarties 38.13 punktu, atsakovo įnašo grąžinimas buvo prilygintas padidinto mokesčio mokėjimu. Tačiau nutraukus sutartį dėl ieškovo kaltės, atsakovas neturi jokios pareigos toliau mokėti bazinio, papildomo, pridėtojo ar kitokio nuomos mokesčio.

14Ieškovas BUAB ,,Ajolas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai kvalifikavo tarp šalių buvusius teisinius santykius ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo ieškovui grąžinti jam suteiktą grąžintiną įnašą. Taip pat atsakovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams.

15IV. Apeliacinio teismo argumentai

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

18Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2006-08-21 sudarytos nuomos sutarties nuostatas, pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

19Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės yra apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010. Pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

20Šalys, sudarydamos sutartis, neišeidamos už įstatymų nustatytų ribų, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, be to, gali sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų; sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi tiek, kiek tai nedraudžiama įstatymo, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai (CK 6.158 str.). Kita vertus, sudariusios sutartį ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

21Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Ajolas“ ir atsakovas UAB „MSF Lithuania“ 2006-08-21 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas ( - ) prekybinei veiklai vykdyti (sutarties 3.1 p., 38.2 p.) (t. 1, b. l. 10-118). Šalys susitarė, kad nuomos terminas yra 10 metų (sutarties 38.3.1 p.). Iš byloje esančių įrodymų ir nuomos sutarties turinio, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas perdavė atsakovui neįrengtas patalpas, tačiau pagal sutarties 38.13 p. suteikė atsakovui grąžintiną 690 904 eurų (be PVM) dydžio įnašą patalpų įrengimui (t. 1, b. l. 59, t. 2, b. l. 108-109) ir sutiko, kad atsakovas patalpas įrengtų pritaikydamas savo veiklai (sutarties 6.2 p.). Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui suteiktą įnašą, kurio suma, šalių susitarimu, turėjo būti padalinta į 120 lygių dalių ir kurių kiekviena turėjo būti mokama kaip pridėtasis nuomos mokestis, tą pačią dieną kaip ir bazinis nuomos mokestis (sutarties 38.13 p.). Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovo suteiktos lėšos perduodamos nepagrąžinamai.

22Įvertinusi šalių sudarytos sutarties turinį ir sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad sutarties 38.13 p. numatytas ieškovo grąžintinas įnašas vertintinas kaip atsakovo kreditavimas. Sutarties nuostatos nenustatė, kad grąžintiną įnašą kokiu nors pagrindu atsakovas galėjo pasilikti negrąžindamas ieškovui. Atmestinas apelianto argumentas, kad jam teisėtai nutraukus nuomos sutartį, ieškovas prarado teisę gauti nuomos mokestį bet kokia forma, tiek bazinio nuomos mokesčio, tiek pridėtojo nuomos mokesčio forma. Sutartyje numatytas grąžintinas įnašas nėra siejamas su sutarties nutraukimo priežastimi ar sutarties galiojimo laikotarpiu. Nors sutartyje grąžintinas įnašas šalių įvardintas ,,pridėtuoju nuomos mokesčiu“ ir turėjo būti mokamas kartu su nuomos mokesčio mokėjimu, tačiau toks įvardijimas nekeičia šio ieškovo įnašo esmės, nes tai buvo ieškovo suteikta atsakovui pinigų suma patalpų įrengimui, kuri turėjo būti grąžinta lygiomis dalimis per 10 metų, t. y. per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Vertinant šalių sudarytos sutarties sąlygas darytina išvada, kad tikroji šalių valia buvo grąžintino įnašo forma suteikti atsakovui finansinę pagalbą, skirtą nuomojamų patalpų įrengimui ir išdėstyti jų grąžinimą 10 metų laikotarpiui. Kadangi atsakovas grąžino ieškovui tik dalį grąžintino įnašo, todėl likusią negrąžintą dalį (441 027,05 eurų) atsakovas turėtų grąžinti ieškovui, nepriklausomai nuo to, kada sutartis baigėsi ir kokiu pagrindu.

23Šalių sudarytos nuomos sutarties 30.3 p. numatyta, kad nutraukus nuomos sutartį, nepaisant nutraukimo priežasčių, atsakovas privalo ieškovo pasirinkimu: 1) atkurti patalpų būklę, kokios jos buvo perduotos atsakovui; 2) už sutartą kompensaciją išsaugoti visus ar dalį patalpose atliktų pertvarkymų ir pagerinimų. Bylos duomenimis, ieškovui liko atsakovo atlikti patalpų pagerinimai. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Tam, kad nuomininkas šią teisę įgytų, jis turi įrodyti, jog daiktą pagerino jis, taip pat įrodyti išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. individuali įmonė v. A. B., R. B., bylos Nr. 3K-3-474/2003). Tačiau šiuo atveju atsakovas nepareiškė ieškovui reikalavimo dėl jo padarytų pagerinimų išlaidų atlyginimo pagal CK 6.501 straipsnį, nepateikė tokių pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), atsakovo pateikta preliminari sąmata nėra tinkamas įrodymas išlaidoms pagrįsti. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas paliko visą įrangą, kuriai įrengti buvo panaudojęs ieškovo suteiktą įnašą bei savo lėšas, todėl atsakovas neturi grąžinti ieškovui patalpų įrengimo įnašo.

24Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ajolas“ bankroto bylą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reguliuoja Įmonių bankroto įstatymas. Jame nustatyta, kad, teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. likviduojama AB „Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko v. likviduojama AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-529/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių 2006-08-21 sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta jau po bankroto bylos UAB ,,Ajolas“ iškėlimo (2010-10-25), todėl šalių prievolių įskaitymas šiuo atveju negalimas.

25Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovas ieškinyje savo teisių pažeidimą ir nuostolius negrąžinto įnašo atžvilgiu grindė atsakovo neteisėtu nuomos sutarties nutraukimu, todėl teismas negalėjo peržengti ieškinio ribų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 441 027,05 EUR sumą, kaip likusią negrąžinto grąžintino įnašo patalpų įrengimui dalį, visai kitu pagrindu nei buvo nurodyta ieškovo ieškinyje. Priešingai, nei nurodo apeliantas, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nesiejo reikalavimo priteisti negrąžinto įnašą su sutarties nutraukimo neteisėtumu. Ieškovas prašė šį įnašą priteisti nurodydamas, kad atsakovas turėtų įvykdyti sutarties 38.13 punkte nurodytą besąlyginę pareigą grąžinti įnašą. Be to, ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; kt.).

26Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas.

27Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo

285 154,60 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 4, b. l. 200-203). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniame skunde keltus teisinius klausimus, bei skundo apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia jam iš atsakovo 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo UAB ,,MSF Lithuania“ (į. k. 300585891) ieškovui BUAB ,,Ajolas“ (į. k. 136052676) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Ajolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB „MSF Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismas netinkamai aiškino ir pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas... 10. 2. Visuotinai pripažintina verslo praktika patvirtina, kad pasibaigus nuomos... 11. 642 884 EUR (2 219 749,88 Lt), kurio piniginė išraiška net 696 971,66 Lt... 12. 3. Ieškovas pradiniame ieškinyje savo teisių pažeidimą ir nuostolius... 13. 4. Nuomos sutarties 38.13 punkte numatytas įnašas buvo finansinė pagalba... 14. Ieškovas BUAB ,,Ajolas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 15. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo.... 19. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 20. Šalys, sudarydamos sutartis, neišeidamos už įstatymų nustatytų ribų,... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Ajolas“ ir atsakovas UAB „MSF... 22. Įvertinusi šalių sudarytos sutarties turinį ir sąlygas, teisėjų kolegija... 23. Šalių sudarytos nuomos sutarties 30.3 p. numatyta, kad nutraukus nuomos... 24. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m.... 25. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovas ieškinyje savo teisių... 26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 28. 5 154,60 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 4,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovo UAB ,,MSF Lithuania“ (į. k. 300585891) ieškovui BUAB...