Byla A-146-2423-12
Dėl turtinės žalos, teismo išlaidų atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei, atsakovų atstovei Rasai Račkytei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos, teismo išlaidų atlyginimo, palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau – ir UAB „Baltic Agro“, Bendrovė, pareiškėjas) padavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį (b. l. 2-5), kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas), 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo, 884,36 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, 2011 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B. UAB „Baltic Agro“ naudai: 2009 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724 dėl 51 270,33 Lt išieškojimo ir 2009 m. spalio 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046 dėl 51 260 Lt. Šie vykdomieji įrašai buvo perduoti vykdyti antstolės R. M. kontorai. Antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0064/09/01490/1. 2009 m. gruodžio 21 d. antstolė priėmė Patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 areštuoti pinigines lėšas ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (toliau – ir 2009 m.Patvarkymas). Patvarkymas buvo adresuotas Agentūrai, nurodant kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 4 dalimi, antstolė areštuoja skolininkui D. B. priklausančias lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, iš viso 128 388,66 Lt. Patvarkyme antstolė nurodė atsakovui areštuotas skolininkui priklausančias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Agentūra atsisakė vykdyti teisėtą antstolės Patvarkymą, atsakydama į jį 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR6-(2.30)-15415, kuriame nurodė, jog Patvarkymo nevykdys ir tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą neperves, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Gavusi šį Agentūros raštą, antstolė išsiuntė atsakovui 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą (toliau – ir 2010 m. Patvarkymas), kuriame pakartotinai pareikalavo vykdyti 2009 m. Patvarkymą ir pervesti D. B. priklausančias tiesiogines išmokas į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat išaiškino patvarkymo apskundimo tvarka. Atsakovas į šį patvarkymą nereagavo, nevykdė 2009 m. Patvarkymo ir jo neskundė teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisydamas privalomų antstolės nurodymų, atsakovas D. B. priklausančių mokėtinų tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė. Tiesiogines išmokas pervedė į skolininko D. B. nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjas teigė, kad tokiais veiksmais Agentūra ne tik nevykdė teisėtų ir privalomų antstolės reikalavimų, bet ir padarė žalą D. B. kreditoriui UAB „Baltic Agro“. Agentūra 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. BR6-(3.35)-2590 „Dėl atsakymo į reikalavimą ir patvarkymą“ nurodė, kad po 2009 m. gruodžio 21 d., t. y. po antstolės 2009 m. Patvarkymo, išmokėjo D. B. šias tiesioginių išmokų sumas: 2010 m. vasario 18 d. – 16 368,91 Lt, 2010 m. spalio 20 d. – 5 194,80 Lt ir 2011 m. sausio 26 d. – 7 914,85 Lt. Nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 26 d. Agentūra, nevykdydama antstolės 2009 m. Patvarkymo, neteisėtai išmokėjo D. B. 29 478,56 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.249 straipsniais, pareiškėjas vertina nurodytą sumą kaip patirtą žalą, t. y. negautas pajamas. Atsakovas, nevykdydamas 2009 m. Patvarkymo ir D. B. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdamas ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o į D. B. nurodytas banko sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus, nes nevykdė privalomų antstolės reikalavimų (CPK 585 straipsnio 1 dalis), dėl to Agentūrai kyla civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 ir kitose bylose yra nurodęs, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Be to, negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis pajamomis. Agentūra 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. BR6-(3.35)-2590 patvirtino, kad 2010 m. vasario 18 d., 2010 m. spalio 20 d. ir 2011 m. sausio 26 d. išmokėjo D. B. iš viso 29 478,56 Lt tiesioginių išmokų. Jeigu Agentūra būtų vykdžiusi antstolės 2009 m. Patvarkymą ir pervedusi šią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, o ne skolininkui D. B., 29 478,56 Lt būtų pervesti išieškotojui UAB „Baltic Agro“, t. y., jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, Bendrovės naudai būtų buvę realiai išieškota 29 478,56 Lt. Pareiškėjo teigimu, dėl Agentūros neteisėtų veiksmų Bendrovė patyrė 29 478,56 Lt nuostolių. Patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su skolininko neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.).Taigi, yra visos CK numatytos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė) taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos visos dėl jo kaltės pareiškėjo negautos pajamos, t. y. 29 478,56 Lt.

6Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą (ieškinį) kaip nepagrįstą.

7Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (ieškinį) (b. l. 18-20, 48-49) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš Lietuvos valstybei atstovaujančios Agentūros. Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas, atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 1 punktas). Viena iš deliktinės atsakomybės rūšių yra CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Siekiant gauti nuostolių atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, turi būti įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Taigi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais. Taigi, apie tai, ar pareiškėjo nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011). Agentūros nuomone, D. B. išmokėta teisėtai jam priklausiusi parama negali būti traktuojama kaip trečiojo asmens turėta žala ar nuostoliai. Pareiškėjo nurodyti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos, todėl Bendrovė neįrodė jos neva turėtų nuostolių/žalos, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, antstolei priėmus vykdyti Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724 dėl 51 270,33 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046 dėl 51 260,00 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3148-550 dėl 13 604,00 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui UAB „Baltic Agro“ dėl 102 540,66 Lt skolos, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui D. B. Vadovaujantis CPK 642 straipsnio 1 dalimi, skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Vadinasi, vykdymo procese skolininku laikomas asmuo, kurio atžvilgiu yra išduotas vykdomasis dokumentas. Būtent skolininkas yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui. Pareiškėjas yra skolininko D. B. kreditorius, t. y. skolininkas iš UAB „Baltic Agro“ įsigijo tam tikrų prekių ar paslaugų, už kurias neatsiskaitė, delsė atsiskaityti ar pan. Agentūra neturi pareigos vykdyti prievolių už D. B. NMA, vadovaudamasi savo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, turi pareigą tinkamai administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, todėl, išmokėjus D. B. teisėtai priklausančią paramą, pareiškėjas jokiu būdu neįgijo teisės regreso būdu reikalauti iš Agentūros sumokėti antra tiek paramos pareiškėjui kaip žalą. Agentūrai išmokėjus D. B. priklausančią paramą, šis privalėjo aktyviai bendradarbiauti su antstole ir apie tai pranešti. Visiškai atsiskaityti su išieškotoju yra skolininko pareiga, tuo tarpu Agentūra negali ir neturi prievolės padaryti tai už skolininką. Vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad išieškoti skolą iš skolininko D. B. yra neįmanoma, t. y. kad nėra turto ar pajamų, į kuriuos būtų įmanoma nukreipti išieškojimą. Nesant lėšų/turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-352, 2.12 punkte nurodytą išieškojimo negalimumo aktą. Atsižvelgdamas į tai, kad tokių įrodymų į bylą nepateikta, teismas vertino, kad antstolė dar nėra užbaigusi vykdyti skolininkui D. B. užvestos vykdomosios bylos, vadinasi, Bendrovės finansiniai reikalavimai vis dar gali būti patenkinti vykdomosios bylos vykdymo metu. Taip pat tikėtina, kad dalį skolos D. B. jau yra sumokėjęs, todėl pareiškėjo skunde nurodyta reikalaujama suma galimai yra sumažėjusi. Atsakovo teigimu, Bendrovė neįrodė visų sąlygų Agentūros civilinei atsakomybei atsirasti, todėl jos reikalavimas nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 2 d. sprendimu (b. l. 80-86) pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ skundą patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Baltic Agro“ 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 29 478,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti,o kitą pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Agentūros darbuotojų atitinkama veika (veikimas, neveikimas) lėmė 29 478,56 Lt turtinės žalos padarymą pareiškėjui. UAB „Baltic Agro“ keliamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra išvestiniai iš paminėto pagrindinio reikalavimo.

11Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. antstolė R. M. priėmė 2009 m.Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01490/1, kurioje vienas iš išieškotojų yra UAB „Baltic Agro“, o skolininkas D. B. 2009 m. Patvarkymu antstolė areštavo skolininkui D. B. priklausančias lėšas skolai išieškoti bei vykdymo išlaidoms atlyginti, iš viso 128 388,66 Lt, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 7). Agentūra 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR6-(2.30)-15415 informavo antstolę apie tai, kad neturi teisės paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai, pervesti antstoliams, nes tokie veiksmai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms (b. l. 8-9). Gavusi šį Agentūros raštą, antstolė 2010 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-334 dėl atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą, kuriame pakartotinai pareikalavo vykdyti 2009 m. Patvarkymą ir pervesti D. B. priklausančias tiesiogines išmokas į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 10-11). 2011 m. kovo 1 d. antstolė pateikė Agentūrai reikalavimą dėl informacijos pateikimo Nr. S-1391, kuriame reikalavo per 5 dienas nuo rašto gavimo informuoti, kada, į kokią sąskaitą ir kokiomis dalimis pagal D. B. prašymą buvo pervesta parama (b. l. 26), bei priėmė 2011 m. kovo 1 d. patikslintą patvarkymą Nr. S-1392 (toliau – ir 2011 m. Patvarkymas) areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 27). Atsakydama į antstolės 2011 m. kovo 1 d. reikalavimą ir 2011 m. Patvarkymą, Agentūra 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. BR6-(3.35)-2590 nurodė, kad ji po 2009 m. gruodžio 21 d. D. B. išmokėjo tiesiogines išmokas (b. l. 12-13). Pareiškėjo įgaliota atstovė 2011 m. birželio 10 d. pateikė Agentūrai prašymą geranoriškai kompensuoti dėl institucijos neteisėtų veiksmų UAB „Baltic Agro“ patirtus nuostolius ir iki 2011 m. birželio 27 d. sumokėti Bendrovei 29 478,56 Lt sumą (b. l. 23). Atsakydama į šį prašymą, Agentūra 2011 m. birželio 27 d. rašte Nr. BR6-(2.48)-5521 nurodė, kad negali tenkinti prašymo atlyginti 29 478,56 Lt nuostolių, kadangi jai tokia teisė ar pareiga nėra nustatyta (b. l. 22).

12Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žalas, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 konstatavo, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Netinkamo NMA veikimo faktą patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. priimta atskiroji nutartis, kurioje nurodyta informuoti Žemės ūkio ministeriją dėl nepakankamo skaidrumo Agentūroje, administruojant nacionalinio ir Europos Sąjungos biudžeto lėšas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, jog Agentūra turi teisę nevykdyti teisėtų antstolio nurodymų. Agentūra, įvykdydama teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos. Elgdamasi kitaip, Agentūra pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas (CPK 585, 749 str.). Antstoliui areštavus skolininko pinigines lėšas, pastarasis netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuotomis lėšomis. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų prieštaravęs dėl jam priklausančių pinigų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, ar būtų prašęs ir įgaliojęs Agentūrą ginti jo interesus. Teismas pažymėjo, kad antstolė turėjo teisę patvarkymu areštuoti D. B. lėšas ir įpareigoti Agentūrą vykdyti prievolę, sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o Agentūra privalėjo įvykdyti antstolės įpareigojimą, nustatytą 2009 m. Patvarkyme. Atsisakiusi vykdyti antstolės Patvarkymą ir D. B. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdama ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o į skolininko nurodytas banko sąskaitas, Agentūra pažeidė imperatyvią proceso teisės normą – CPK 585 straipsnio 1 dalį bei teisėtus UAB „Baltic Agro“ interesus. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – šiuo atveju yra nustatyta.

14CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 ir kitose bylose yra nurodęs, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis pajamomis.

15Teismas nustatė, kad UAB „Baltic Agro“ yra D. B. kreditorius. Agentūrai atsisakius vykdyti antstolės įpareigojimą, nustatytą 2009 m. Patvarkyme , 29 478,56 Lt buvo pervesti į D. B. nurodytas banko sąskaitas. Bankrutuojančios D. B. individualios įmonės „Verslo matas“ administratorius 2012 m. vasario 15 d. atsakymu į paklausimą informavo pareiškėją apie tai, jog, pardavus D. B. turtą ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaičius su pirmos bei antros eilės kreditoriais, trečios eilės kreditorių, tarp kurių yra ir UAB „Baltic Agro“, kreditorinių reikalavimų patenkinimui nei turto, nei piniginių lėšų neliks. Teismo vertinimu, jei atsakovas būtų vykdęs antstolės patvarkymą ir pervedęs minėtą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, o ne skolininkui, 29 478,56 Lt būtų buvę pervesti išieškotojai UAB „Baltic Agro“ iš dalies padengti D. B. įsiskolinimą už įsigytas prekes. Pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, tačiau nebuvo gautos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tarp teisei priešingų Agentūros veiksmų (neteisėto atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą) ir atsiradusios turtinės žalos (antroji ir trečioji civilinės atsakomybės sąlygos) yra priežastinis ryšys.

16Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad jis neturi pareigos vykdyti prievolių už skolininką D. B. Pažymėjo, kad UAB „Baltic Agro“ iš Agentūros reikalauja ne skolos apmokėjimo už skolininką, tačiau nuostolių, kuriuos Bendrovė patyrė dėl neteisėtų Agentūros veiksmų, atlyginimo. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį valstybės institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą atlygina valstybė. Nuostolių atsiradimo faktas šioje byloje kildinamas iš neteisėtų Agentūros, kuri yra valstybinė įstaiga, veiksmų, todėl atsakomybės dėl žalos atlyginimo subjektas yra ne Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o Lietuvos valstybė.

17Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, UAB „Baltic Agro“ naudai 29 478,56 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

18CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti, tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Nustatęs, kad dėl Agentūros veiksmų pareiškėjas patyrė 29 478,56 Lt turtinę žalą, teismas sprendė, jog yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

19UAB „Baltic Agro“ prašė atlyginti išlaidas, susijusias su advokato pagalba paruošiant skundą. Šias išlaidas patvirtina 2011 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita faktūra (serija AK Nr. 500; b. l. 62), sąskaitos išrašas (b. l. 63). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė (b. l. 14) parengė skundą (b. l. 2-5). Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio advokatui dydis yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant konkretų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į Rekomendacijų 2.1–2.8 punktuose nustatytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt.). Įvertinęs tai, kad nagrinėjama administracinė byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, jos apimtis nėra didelė, teismas priėjo išvados, jog šiuo atveju 800 Lt suma už skundo parengimą yra pakankama.

20Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 884,36 Lt žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje. Byloje esantis 2011 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 237010 patvirtina, kad, kreipdamasi į teismą, UAB „Baltic Agro“ sumokėjo 884,36 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6), tačiau šis mokestis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 40–41) buvo grąžintas pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios sumos priteisti iš atsakovo. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Baltic Agro“, norėdama susigrąžinti žyminį mokestį, turi kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir pateikti teismo nutartį, kuria nutarta šį mokestį grąžinti.

21III.

22Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 92-94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo patenkintas, ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

23Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Agentūra, išmokėdama D. B. priklausančias paramos lėšas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir veikė pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Agentūra turėjo pareigą šias lėšas išmokėti D. B., kadangi jis 2009 m. gegužės 29 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už 2009 m., o 2010 m. birželio 7 d. - paraišką tiesioginėms išmokoms už 2010 m. Teismas, pripažindamas, kad Agentūros veiksmai išmokant paramos lėšas buvo neteisėti, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, tačiau ši nutartis priimta byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl Agentūros veiksmų teisėtumo, o dėl antstolės patvarkymų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Šioje byloje buvo konstatuota, kad nėra draudžiama priverstinį išieškojimą nukreipti į Europos Sąjungos finansinę paramą (tiesiogines išmokas). Minėta nutartis buvo priimta jau po to, kai tiesioginės išmokos D. B. buvo išmokėtos. Tuo metu, kai D. B. buvo išmokėtos tiesioginės išmokos, nei teisės aktuose, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nebuvo numatyta, jog yra leidžiama nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę paramą. Todėl Agentūra vadovavosi nustatytomis imperatyviomis viešosios teisės normomis. Pagal CK 6.476 straipsnį parama laikomas turto perdavimas konkrečiam tikslui, o pagal Europos Komisijos 2006 m. birželio 21 d. reglamentą (EB) Nr. 885/2006, nustatantį išsamias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūki garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui ar jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Iki minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 teismų praktika rodo, jog Agentūros veiksmai buvo teisėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjekto priimtas asmeniui nepalankus sprendimas ne visais atvejais gali būti traktuojamas kaip valdžios institucijos neteisėtas aktas CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad teismas panaikina viešojo administravimo subjekto priimtą aktą, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus aktus CK 6.271 straipsnio prasme. Sprendžiant ginčą dėl žalos, kurios atsiradimą asmuo sieja su viešojo administravimo subjekto neteisėtais aktais, kuriuos teismas panaikino, turi būti atsižvelgiama į tai, kokios buvo nustatytos aplinkybės, kurios teismui buvo pagrindas panaikinti tuos aktus. Apelianto nuomone, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta ne tik į Agentūros, bet ir į pareiškėjo, antstolės veiksmus, atliktus išieškant skolą pareiškėjo naudai, bei faktines vykdomosios bylos aplinkybes, kurių teismas šioje byloje nevertino ir netyrė. Agentūra, vadovaudamasi 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30 p. 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1250/2009 (OL 2009 L 338 p. 1), 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L 316, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 146/2010 (OL 2010 L 47 p. 1), Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“, privalėjo paramos gavėjui išmokėti tiesiogines išmokas, todėl ši teisės aktuose įtvirtinta pareiga buvo įvykdyta. Teisės aktuose nenumatyta galimybė tiesiogines išmokas, skirtas paramos gavėjui, pervesti jo kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Atsisakydama išmokėti paramą D. B., Agentūra būtų pažeidusi nurodytus teisės aktus, todėl kitaip elgtis negalėjo. Teisės taikymo taisyklė, jog Agentūra privalo lėšas išmokėti ir antstoliui, buvo suformuota tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t. y. jau po to, kai parama D. B. buvo išmokėta. Atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, apeliantas mano, jog nebuvo pagrindo konstatuoti Agentūros neteisėtus veiksmus.
  2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos ir nuostolių atlyginimą, ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Baltic Agro“ patyrė žalą, kurią jai priteisė teismas iš valstybės biudžeto. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011). Apelianto nuomone, teismo pareiškėjui priteisti tariamai patirti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos bei teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotų žalos kriterijų, todėl Agentūros D. B. išmokėta parama negalėjo būti laikoma žala. Pareiškėjas kildina reikalaujamą žalą iš UAB „Baltic Agro“ reikalavimo teisės į D. B. Apeliantas pabrėžia, kad tiek prieš Agentūros sprendimą išmokėti lėšas paramos gavėjui, tiek po paramos lėšų išmokėjimo į D. B. nurodytą sąskaitą pareiškėjo subjektinė teisė reikalauti skolos grąžinimo vykdymo procese nė kiek nepasikeitė. Įstatymas nenumato senaties termino vykdymo procesui, skolos grąžinimas yra tik laiko klausimas. Pažymi, kad, išmokėjus paramos lėšas tiesiogiai paramos gavėjui, D. B. įgijo turtą, į kurį antstolė turėjo galimybę nukreipti išieškojimą. Antstolė, areštuodama D. B. turtą, tiek jam pačiam, tiek bankams privalėjo išsiųsti patvarkymus areštuoti visas lėšas sąskaitose. Teismas nesiaiškino, koks D. B. įsiskolinimas buvo atliekant mokėjimus, ar antstolė nebuvo išieškojusi skolos pagal vykdomuosius dokumentus, ar ji surado Agentūros pervestas paramos lėšas, ir kodėl jos nebuvo surastos, o išieškojimas nenukreiptas į jas. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jis iš esmės nepagrįstai praturtėjo, kadangi jam 29 478,56 Lt suma buvo priteista iš valstybės. Be to, pareiškėjas išsaugojo ir iki šiol turi subjektinę teisę šio dydžio skolos dalies reikalauti iš D. B. Tokiu būdu teismas suformavo precedentą, pagal kurį valstybė, išmokėjusi paramą D. B., papildomai įgijo pareigą tokią pačią sumą išmokėti ir D. B. kreditoriams, nors tokia galimybė jokiame teisės akte nenumatyta.

243. Teismas klydo taikydamas CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą kelių kreditorių naudai. Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymo areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą matyti, kad antstolė D. B. skirtą 29 478,56 Lt dydžio paramą areštavo vykdydama išieškojimą kelių kreditorių naudai, ir vien tik ši antstolė turi pradėtas vykdomąsias bylas. CPK 753 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šios eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams CPK 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 753 straipsnio 2 dalį paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. CPK 754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Apeliantas pažymi, kad teismas nesiaiškino, koks D. B. skolos likutis, ir kiek kreditorių turėjo teisę į D. B. pervestas paramos lėšas, todėl visiškai be pagrindo nusprendė, jog visą paramos gavėjui išmokėtą paramą turėjo gauti tik UAB „Baltic Agro“. Į šią bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iš D. B. išieškojimas buvo vykdomas net keliose vykdomosiose bylose: Nr. 0064/09/01490/1, Nr. 0064/09/01624/1 ir Nr. 0064/09/01735/1. Antstolė, vykdydama išieškojimą, privalėjo areštuoti visas D. B. priklausančias sąskaitas, todėl galimai Agentūros pervesta 29 478,56 Lt suma ar jos dalis buvo išieškota, ir pareiškėjas apskritai jokios žalos nebuvo patyręs.

254.Vien tai, kad Agentūra lėšas pervedė į D. B. sąskaitą, iš esmės įrodo tik tai, kad antstolė turėjo galimybę ir privalėjo šias lėšas surasti, aprašyti ir areštuoti. Jeigu antstolė to nepadarė, dėl pareiškėjo tariamai patirtos žalos galimai atsakinga antstolė, kuri dalies sąskaitų nebuvo areštavusi, taip pat kredito įstaigos, kurios nevykdė antstolės patvarkymų areštuoti sąskaitas, ir pats D. B., kuris jam pervestas areštuotas lėšas galimai pasisavino ar iššvaistė, jeigu jų nepanaudojo įsiskolinimui vykdomosiose bylose padengti. Apelianto įsitikinimu, Agentūra ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko D. B. nesąžiningumą ir jo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, nes būtent dėl jo neteisėtų veiksmų pareiškėjas neatgavo dalies skolos, dėl kurios pareiškė pretenzijas valstybei. Tai, kad šioje byloje nebuvo surinkta ir įvertinta įrodymų apie realų įsiskolinimo dydį, visas D. B. pradėtas vykdomąsias bylas, jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, vykdomosiose byloje antstolės priimtus sprendimus, įrodo, jog byla išnagrinėta nevisapusiškai, o žalos faktas ir jos tariamas dydis buvo visiškai nepagrįsti (ABTĮ 87 str. 4 d., 57 str. 4 d.). Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas į bylą neįtraukė antstolės ir D. B., todėl objektyviai nebuvo galimybės įvertinti, ar pareiškėjas patyrė kokią nors žalą. Teismas tik formaliai pasisakė, jog Agentūra, neįvykdžiusi patvarkymo, veikė neteisėtai, nors žala, kurią buvo prašoma atlyginti šioje byloje, iš esmės sąlygota ne Agentūros, bet paties skolininko D. B. veiksmų, t. y. jo nesąžiningo ir neteisėto elgesio, kurio Agentūra negalėjo kontroliuoti ir nuspėti. Tai iš esmės įrodo, jog tarp Agentūros priimtų sprendimų išmokėti paramą D. B. ir pareiškėjo deklaruotos žalos nėra jokio priežastinio ryšio.

26Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103-117) pareiškėjas iš dalies remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad:

  1. Tai, jog Agentūros veiksmai, jai nevykdant antstolio įpareigojimo, iš esmės yra neteisėti, patvirtino ir Agentūros skundus dėl 2009 m. gruodžio 21 d. antstolės 2009 m. Patvarkymo panaikinimo nagrinėję Kėdainių rajono apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011), nes visų instancijų teismai aiškiai pasisakė, jog Agentūra privalo vykdyti antstolių patvarkymus ir, antstolio nurodymu, pervesti tiesioginių išmokų pinigų sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas pabrėžia, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti ne išmokant tiesiogines išmokas D. B. (t. y. ne pačioje procedūroje), o nevykdant antstolės privalomo 2009 m. Patvarkymo.
  2. Antstolis, remdamasis CPK 688–689 straipsnių nuostatomis, gali areštuoti skolininkui priklausančius, pas trečiąjį asmenį (banką) esančius pinigus ir įpareigoti banką pervesti juos į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju bankas, nepaisydamas pinigų savininko (skolininko) valios ar pageidavimų, privalo vykdyti antstolio patvarkymą ir pervesti lėšas antstoliui. Pareiškėjo nuomone, analogiška situacija yra ir šiuo atveju, skirtumas tik tas, jog skolininkui D. B. priklausantys pinigai (tiesioginės išmokos) buvo ne banke, o Agentūros sąskaitoje. Agentūra turėjo pareigą išmokėti tiesiogines išmokas D. B., kaip ir bankas turėtų pareigą grąžinti banke laikomus pinigus jų savininkui. Tačiau nuo 2009 m. gruodžio 21 d., t. y. nuo tos dienos, kai buvo priimtas antstolės patvarkymas, Agentūrai kilo pareiga vykdyti antstolės patvarkymą ir, nepaisant skolininko ar pačios Agentūros pageidavimų ir valios, pervesti areštuotas D. B. priklausančias tiesioginių išmokų sumas į antstolės depozitinę sąskaitą. Agentūra, nevykdydama šio teisėto antstolės reikalavimo, užkirto kelią svarbiausiam tikslui – kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu pati Agentūra pripažįsta, jog minėti jos atlikti veiksmai buvo neteisėti, nes drausmingai vykdo privalomus antstolių patvarkymus ir perveda areštuotas tiesioginių išmokų pinigų sumas į antstolių depozitines sąskaitas. Faktą, kad Agentūra, nevykdydama antstolės patvarkymų, elgėsi neteisėtai, taip pat patvirtina ir tai, jog 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2317-673/2010 Kėdainių rajono apylinkės teismas Agentūros vadovui S. S. skyrė 400 Lt baudą už analogiškų antstolės R. M. patvarkymų nevykdymą. Šią Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį dėl baudos skyrimo paliko galioti ir Panevėžio apygardos teismas (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-744-544/2010) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
  3. Antstoliai gali areštuoti tik esančias skolininko sąskaitas bankuose ar kitose kredito įstaigose. Taigi, nors visos skolininko sąskaitos yra areštuotos, niekas tokiam asmeniui nedraudžia atsidaryti vis naujos sąskaitos, kurioje esančių lėšų disponavimas nėra ribojamas iki atskiro antstolio patvarkymo priėmimo. Tai reiškia, kad, kol antstolis nesužino apie konkrečią naują skolininko sąskaitą, skolininkas tokia sąskaita gali naudotis absoliučiai be jokių apribojimų. Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-747-825/2010 2010 m. gegužės 19 d. priėmė atskirąją nutartį, kurioje pažymėjo, jog paramos gavėjas (D. B.) atvirai nurodo, kad jis slepia gaunamas lėšas, nurodo, kad turi dvidešimt banko sąskaitų, jam priklauso trys įvairių juridinių formų įmonės. Akivaizdu, kad tiek banko sąskaitų atidaroma tik tam, kad būtų galima išvengti skolų išieškojimo ir iš Agentūros gautas pajamas panaudoti ne skolų grąžinimui, o kitiems tikslams. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog netinkamo Agentūros veikimo faktą patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. priimta atskiroji nutartis, kurioje nurodyta informuoti Žemės ūkio ministeriją dėl nepakankamo skaidrumo Agentūroje administruojant nacionalinio ir Europos Sąjungos biudžeto lėšas. Remdamasis minėtais argumentais, pareiškėjas teigia, kad Agentūra, piktybiškai nevykdydama antstolių patvarkymų, savo neteisėtais veiksmais itin ženkliai prisidėjo prie to, jog nesąžiningi skolininkai galėtų išvengti skolų grąžinimo ir antstolių vykdomo priverstinio skolų išieškojimo.
  4. Priešingai, nei nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 sprendė klausimą ne dėl antstolės patvarkymų atitikties Europos Sąjungos teisės aktus, o dėl antstolės veiksmų bei pagrindo panaikinti antstolės 2009 m. Patvarkymą. Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog, taikant piniginių lėšų areštą CPK 689 straipsnio pagrindu, asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, jog nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei jos nagrinėjimo metu kasatorius Agentūra informacijos antstoliams nepateikė, nors tokią pareigą turėjo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pareiga vykdyti visiems privalomus antstolių patvarkymus atsirado tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė minėtą nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad tiek iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, tiek po jos šiai bylai aktualus teisinis reglamentavimas nepasikeitė. CPK 585 straipsnis aiškiai ir imperatyviai nurodo, jog antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą. Tuo atveju, jei asmuo mano, kad antstolio reikalavimai yra neteisėti, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimo, tačiau pats asmuo savavališkai negali nuspręsti, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir jų vykdyti jam neprivaloma. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta jau po to, kai, nevykdant antstolės patvarkymo, buvo išmokėti pinigai D. B., neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl Agentūros veiksmų neteisėtumo. Kaip minėta, tiek iki nutarties priėmimo, tiek po jos galiojo tas pats CPK 585 straipsnis, įpareigojantis visus asmenis vykdyti antstolio reikalavimus.
  5. CPK 668 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas turto, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Agentūros administruojamas tiesiogines išmokas, todėl akivaizdu, jog teisės aktai nenustato draudimo išieškoti iš šių tiesioginių išmokų. Kita vertus, Agentūra neturi nei teisės, nei kompetencijos kvestionuoti antstolių patvarkymų teisėtumo bei pati spręsti, ar išieškojimas iš tam tikro turto yra galimas ar ne. Antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas, todėl tik teismas gali spręsti dėl antstolio patvarkymo teisėtumo. Tuo tarpu Agentūra, kaip ir bet kurie kiti asmenys, privalo antstolių nurodymus besąlygiškai vykdyti, o manydama, kad toks nurodymas yra neteisėtas, gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti jį teismui. Kol teismas nenurodo priešingai, bet koks antstolio reikalavimas yra laikomas teisėtas, privalomas ir vykdytinas.
  6. Apeliaciniame skunde atsakovas išvardija teisės aktus, kuriais remiantis Agentūra privalėjo paramos gavėjui išmokėti tiesiogines išmokas. Tačiau atsakovas nenurodo nei vieno konkretaus išvardintų teisės aktų straipsnio, kuris jam leistų nevykdyti antstolių patvarkymų arba bent jau nurodytų, kad išieškojimas iš tiesioginių išmokų yra negalimas.

28Pareiškėjo manymu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Agentūra, nevykdydama CPK 585 straipsnyje numatytų reikalavimų, atliko neteisėtus veiksmus, ir tai sudaro pagrindą civilinei atsakomybei taikyti.

  1. Priešingai, nė teigia apeliantas, žalą UAB „Baltic Agro“ patyrė ne dėl to, jog D. B. negrąžino skolos įmonei, o konkrečiai dėl Agentūros neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė privalomų antstolio reikalavimų nevykdymu, t. y. būtent Agentūros neteisėti veiksmai vykdymo procese lėmė, jog išieškotojas UAB „Baltic Agro“ negavo jam priklausančių lėšų. Pats D. B. skolos buvimo faktas ar skolos kilmė šiuo atžvilgiu nėra aktualūs, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/09/01490/1 ir Nr. 0064/09/01624/1, kuriose antstolė vykdė išieškojimą iš D. B. UAB „Baltic Agro“ naudai, privaloma tvarka yra sustabdytos. Tai buvo atlikta dėl to, jog Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“. Taigi, šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai iš skolininko D. B. nėra atliekami. Bankrutuojančios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ bankroto administratorius A. T. 2012 m. vasario 15 d. raštu informavo, jog: „kadangi individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko asmeninio turto, kreditorių reikalavimams patenkinti yra realizuojamas visas individualios įmonės bei paties D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pardavus turtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka ir atsiskaičius su pirmos bei antros eilės kreditoriais, t. y. įkaito turėtojais, Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, trečios eilės D. B. kreditoriams, tarp jų ir UAB „Baltic Agro“, kreditorinių reikalavimų patenkinimui nei turto, nei piniginiu lėšų neliks“. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog, nors UAB „Baltic Agro“ turi subjektinę teisę į skolos išieškojimą, tačiau dėl susidariusių aplinkybių bei bankroto bylos iškėlimo skolininko individualiai įmonei išieškotojas UAB „Baltic Agro“ savo skolos neatgaus. Todėl pareiškėjas mano, kad, jeigu nebūtų buvę atlikti neteisėti Agentūros veiksmai, UAB „Baltic Agro“ kreditorinis reikalavimas būtų mažesnis 29 478,56 Lt suma. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau turėtų žemės ūkio paskirties sklypų, už kurias Agentūra mokėdavo tiesiogines išmokas, D. B. jau nebeturi, ūkininko veiklos nebevykdo, todėl nebegauna nei tiesioginių išmokų, nei jokių kitokių pajamų.

29Antstolės 2012 d. balandžio 4 d. rašte Nr. S-4355 nurodoma, jog po to, kai Agentūra išmokėjo D. B. 29 478,56 Lt tiesioginių išmokų, UAB „Baltic Agro“ nebuvo padengtas įsiskolinimas, taip pat nebuvo padengtos ir jokios vykdymo išlaidos. Antstolė šiame rašte taip pat nurodo, kad pagal Vilniaus miesto 5-jo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724/2009 iš D. B. liko išieškoti 50 265,00 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, o pagal Vilniaus miesto 5-jo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046/2009 iš D. B. liko išieškoti 50 265,00 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų. Taigi, antstolės pateikti duomenys rodo, jog nuo pat vykdomosios bylos vykdymo pradžios iš D. B. skola nebuvo išieškota net maža dalimi, todėl Agentūros abejonės dėl galimo

30D. B. skolos sumažėjimo yra nepagrįstos.

31Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais, kad UAB „Baltic Agro“ iš esmės praturtėjo, nes jam išliko teisė į skolos reikalavimą iš D. B. ir buvo priteista 29 478,56 Lt iš valstybės. Šiuo aspektu pažymi, kad vykdomoji byla yra sustabdyta, o pateikti įrodymai patvirtina, jog realus išieškojimas trečiosios eilės D. B. kreditoriams nebus galimas. Mano, kad Agentūra privalo teismo priteistus nuostolius išsiieškoti iš konkrečių Agentūros darbuotojų, kurių atskiri veiksmai bei sprendimai lėmė, jog privalomi antstolių patvarkymai nebuvo vykdomi. Agentūra taip pat turi teisę nurodytą neteisėtai pervestą sumą išsiieškoti iš paties D. B.

  1. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas, suklydo taikydamas CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą kelių kreditorių naudai. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūros nurodoma CPK 753 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsigaliojo tik nuo 2011 m. spalio 1 d., o neteisėtų veiksmų atlikimo ir žalos padarymo metu galiojo kita CPK 753 straipsnio redakcija, kuria šiuo atveju ir reikia vadovautis. Galiojusi redakcija nustatė, jog išieškotos lėšos paskirstomos CPK 754 ir 755 straipsnių nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusio CPK 754 straipsnio redakciją visi D. B. kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami, kaip numatė CPK 754 straipsnio 4 dalis ir 756 straipsnis. Tačiau, net vadovaujantis Agentūros logika, jog areštuotos lėšos būtų skirstomos keliems kreditoriams, UAB „Baltic Agro“ priteistų nuostolių dydžiui tai iš esmės įtakos neturėtų. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-747-825 nustatyta, jog iš D. B., kaip fizinio asmens, buvo vykdomas išieškojimas dviem kreditoriams: 1) UAB „Bikuva“ – 13 342,00 Lt (vykdomoji byla Nr. 0064/09/01735/1) ir 2) UAB „Baltic Agro“ 100 530 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0064/09/01624/1 ir Nr. 0064/09/01490/1). Bendras šių dviejų trečiosios eilės kreditorių reikalavimas D. B. sudaro 113 872 Lt. UAB „Baltic Agro“ kreditorinis reikalavimas sudaro 88,3 proc., kito kreditoriaus UAB „Bikuva“ – tik 11,7 proc. Taigi, net šią sumą paskirsčius proporcingai kreditorių reikalavimams, UAB „Baltic Agro“ būtų atitekę 88,3 proc. visų išieškotų lėšų. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Bikuva“ nėra kreipusis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, todėl ir paskirstymo proporcingumo taisyklė šiuo atveju neturi būti taikoma. Be to, šioje byloje yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl vykdymo proceso normos nėra taikomos.

32Pareiškėjo manymu, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog dėl neteisėtų Agentūros veiksmų UAB „Baltic Agro“ patyrė 29 478,56 Lt žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis. Šios pajamos laikytinos realiomis, pagrįstomis, o ne tik tikėtinomis. Minėtas pajamas pareiškėjas neišvengiamai būtų gavęs, jeigu Agentūra nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Tačiau šios pajamos iki šiol pareiškėjo nėra gautos, D. B. įsiskolinimo mastas nė kiek nesumažėjęs, o bankroto bylos iškėlimas individualiai D. B. įmonei, su tuo susijęs antstolės R. M. vykdomųjų bylų sustabdymas bei bankroto administratoriaus pateikti dokumentai patvirtina, jog skolos iš D. B. pareiškėjas realiai neatgaus.

  1. Tarp Agentūros neteisėtų veiksmų ir UAB „Baltic Agro“ patirtos žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas mano, kad yra visos būtinos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui.
  2. Anot pareiškėjo, Agentūros teiginiai, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti antstolė ir skolininkas D. B., yra visiškai nepagrįsti, nes jų dalyvavimas šioje byloje neturi prasmės ar įtakos teisingam bylos išsprendimui. Be to, Agentūra nei pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokio prašymo nereiškė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo dėl valdžios institucijos (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos) neteisėtų veiksmų.

37Neteisėtais veiksmais pareiškėjas nurodė tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip Europos Sąjungos ir valstybės paramos atitinkamoms žemės ūkio plėtros priemonėms administratorius, nevykdė antstolio 2009 m. Patvarkymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojo UAB „Baltic agro“ naudai, nepervedė į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą šiuo Patvarkymu areštuotų tiesioginių išmokų, pervedė į D. B. asmeninę sąskaitą per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2011 m. sausio 26 d. iš viso 29 478 Lt tiesioginių išmokų. Pareiškėjo teigimu, jei ne šie neteisėti atsakovo veiksmai, ši suma būtų buvusi išmokėta UAB „Baltic agro“. Pareikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Agentūros, pareiškėjas minėtą pinigų sumą įvardijo kaip UAB „Baltic agro“ negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino.

38Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.64-73), bendrosios kompetencijos teismuose buvo nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros ieškinį antstolei R. M. (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Baltic agro“, UAB „Bikuva“, D. B.) dėl antstolio veiksmų (nagrinėjamam ginčui aktualaus antstolės 2009 m. Patvarkymo). Šis ginčas baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria pareiškėjo kasacinis skundas buvo atmestas. Visų instancijų teismai antstolės patvarkymą pripažino teisėtu. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ši nutartis turi prejudicinę reikšmę.

39Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė kai kurių bylai reikšmingų aplinkybių dėl žalos fakto nustatymo. Teismas nesiaiškino kokie vykdymo veiksmai atlikti vykdomosiose bylose dėl skolos iš skolininko D. B. išieškojimo UAB „Baltic agro“ naudai, ar antstolė nėra areštavusi Agentūros pervestų minėtam asmeniui lėšų ar už jas įgyto turto, nes tik nustačius, kad antstolė nesurado jokio skolininko turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, gali būti svarstoma dėl žalos fakto ir galimos žalos priežastinio ryšio su pareiškėjo nurodytais Agentūros veiksmais nustatymo.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, pareiškėjui negalėtų būti priteista visa suma (29 478 Lt), kurią Agentūra, nevykdydama antstolės 2009 m. Patvarkymo, pervedė į skolininko D. B. sąskaitą, nes pareiškėjas pagal 2009 m. Patvarkymą nėra vienintelis išieškotojas. Iš minėto Patvarkymo matyti, kad skolininko D. B. piniginės lėšos buvo areštuotos dviejų išieškotojų (UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“) naudai. Patvarkyme taip pat nurodytos konkrečios vykdymo išlaidų sumos, susijusios su minėtų skolų išieškojimu. Taigi pareiškėjo reikalavimo patenkinimo atveju, turėtų būti nustatyta kokią minėtos sumos dalį išieškotoja UAB „Baltic agro“ galėjo gauti pagal vykdymo proceso taisykles.

41Minėtoms aplinkybėms išaiškinti turi būti surinkta daug įrodymų (ABTĮ 141 str.1 d.2 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismo funkcija ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo teisiškai išanalizuoti ir kvalifikuoti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-131/2010, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1236/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nustatymui turėtų spręsti dėl vykdomųjų bylų (jų kopijų, ar atitinkamų dokumentų) prijungimo prie nagrinėjamos bylos, taip pat turėtų svarstyti dėl antstolės R. M., galimai ir kitų asmenų (UAB „Bikuva“ ir R. B.) įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau – ir UAB... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė... 6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo... 7. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (ieškinį) (b. l. 18-20, 48-49)... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo... 10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Agentūros... 11. Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad... 12. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje... 14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 15. Teismas nustatė, kad UAB „Baltic Agro“ yra D. B. kreditorius. Agentūrai... 16. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad... 17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas... 18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat... 19. UAB „Baltic Agro“ prašė atlyginti išlaidas, susijusias su advokato... 20. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 884,36 Lt žyminio... 21. III.... 22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie... 23. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Agentūra,... 24. 3. Teismas klydo taikydamas CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą... 25. 4.Vien tai, kad Agentūra lėšas pervedė į D. B. sąskaitą, iš esmės... 26. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka,... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103-117) pareiškėjas iš dalies... 28. Pareiškėjo manymu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Agentūra,... 29. Antstolės 2012 d. balandžio 4 d. rašte Nr. S-4355 nurodoma, jog po to, kai... 30. D. B. skolos sumažėjimo yra nepagrįstos.... 31. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais, kad UAB „Baltic Agro“ iš... 32. Pareiškėjo manymu, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog dėl... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą dėl turtinės žalos... 37. Neteisėtais veiksmais pareiškėjas nurodė tai, kad Nacionalinė mokėjimo... 38. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.64-73), bendrosios kompetencijos... 39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) nustatė, kad pirmosios... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus pareiškėjo reikalavimą... 41. Minėtoms aplinkybėms išaiškinti turi būti surinkta daug įrodymų (ABTĮ... 42. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas minėtų... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą... 46. Nutartis neskundžiama....