Byla e2-958-1012/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Mindaugui Navickui ir Rasai Grambaitei-Pusčienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „All time group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6

  1. ieškovas Austrijos bendrovė LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „All Time Group“ 26 105, 00 Eur dydžio skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo - lapkričio mėn. suteikė atsakovui tarptautinio vežimo paslaugas, t. y. įvairiais tarptautiniais maršrutais vežė krovinius, laiku ir tinkamai juos pristatė, ką įrodo CMR važtaraščiai, atsakovas pretenzijų dėl vežėjo įsipareigojimų netinkamo vykdymo neteikė. Ieškovas teigia, kad už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo – iki 2017 m. sausio mėnesio išrašė atsakovui trisdešimt dvi sąskaitas faktūras bendrai 26 105, 00 Eur sumai, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti ir iki šiol šių sąskaitų neapmokėjo. Pažymi, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas neatsiskaitė ir yra skolingas 26 105 Eur ieškovui.
  2. Atsakovas UAB „All Time Group“ pateikė teismui atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2 t., e. b. l. 8-13) ir keletą prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
    1. Atsakovas nurodė, kad šalys buvo sudariusios krovinio pervežimo sutartis, o kiekvienos sutarties 10 punkte įtvirtinta arbitražinė išlyga, jog bet koks ginčas, kylantis iš krovinio pervežimo sutarčių, turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme, tačiau ne bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovas nurodo, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos krovinio pervežimo sutartys yra galiojančios, ieškovas jų neginčija, vadinasi, nėra ginčijama ir arbitražinė išlyga. Nurodo, kad apsikeitimas Krovinio pervežimo sutartimis vykdavo elektroniniu paštu. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, šalys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Atsakovas pažymi, kad šis ginčas yra teismingas Lietuvos arbitražo teismui, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui.
    2. Atsakovas nurodo, kad jis neturi teisinės pareigos atsiskaityti su ieškovu, nes ieškovui mokėtinas sumas yra įskaitęs į atsakovui mokėtinas baudas pagal ginčo sutartis.
  3. 2017 m. birželio 26 d. (2 t., e. b. l. 98-101), 2017 m. lapkričio 8 d. (4 t., e. b. l. 1-13) teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai bei neteisingai nurodo, jog tarp šalių esantis ginčas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Ieškovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų sutikęs spręsti ginčus arbitraže, jog šalys derino tokio susitarimo sąlygą. Esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovas priima kitos šalies sąlygas tik toje apimtyje, kiek tai neprieštarauja pateiktam užsakymui (vežimo sąlygoms). Ieškovas niekada nepatvirtino ir nepripažino atsakovo siųstos arbitražinės išlygos, kurios galiojimui yra taikomas aiškaus dvišalio susitarimo kriterijus. Šalys dėl arbitražinės išlygos nesitarė, nediskutavo ir dėl jos nėra susitarę, todėl šalių ginčas, kylantis iš šalių sutartinių tarptautinio vežimo santykių, yra nagrinėtinas pagal atsakovo buveinės valstybės vietą.
  4. 2017 m. liepos 3 d. (2 t., e. b. l. 110-112), 2017 m. spalio 11 d. (3 t., e. b. l. 1-5) teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai dėl ginčo priskirtinumo. Atsakovas paaiškino, jog visos krovinio pervežimo sutartys yra standartinių sąlygų, taip pat CMR važtaraščių ir ieškovės sąskaitų tekstas yra analogiškas. Visose sutartyse yra įtraukta identiška arbitražo išlyga bei susitarimas dėl nekonkuravimo. Pagal ginčo krovinio pervežimo sutartis, šis ginčas nėra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Šalys aptarė visas esmines krovinio pervežimo sąlygas, minėtas sąlygas patvirtino abiejų šalių parašais. Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovas neigia akivaizdžius ir rašytiniais įrodymais patvirtintus faktus, kad tarp šalių buvo pasirašytos Krovinio pervežimo sutartys, kiekvienoje iš jų įtvirtinant arbitražines išlygas bei susitarimus dėl nekonkuravimo.

7Ieškinys tenkinamas.

  1. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ginčo šalių Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ir UAB „All time group“ vyko bendradarbiavimas pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais. Teismui yra pateiktos ieškovo atsakovui pateiktos sąskaitos, CMR važtaraščiai bei krovinio pervežimo sutartys, šalių elektroninis susirašinėjimas (1 t., e. b. l. 6-123; 2 t., e. b. l. 14-69, 3 t., e. b. l. 6-148; 4 t., e. b. l. 14-114; 5 t., e. b. l. 1-211). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo nei ginčo sutarčių vykdymo aplinkybių, nei ieškovo išrašytų sąskaitų dydžio.
  2. Ieškovas, kaip vežėjas, ieškiniu reikalauja skolos iš atsakovo, kaip užsakovo, pagal 32 sutartis priteisimo. 2017 m. lapkričio 24 d. parengiamojo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo, kad visos 32 ginčo sutartys buvo sudarytos tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, ginčas dėl skolos pagal minėtas 32 sutartis turi būti nagrinėjamas arbitraže, nes šalys sudarė arbitražinį susitarimą, tuo tarpu ieškovas nurodo, kad jis jokių arbitražinių susitarimų nesudarė, todėl ginčas nagrinėtinas teisme. Taigi ginčo šalys iš esmės nesutaria, ar tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl nagrinėjamo ginčo sprendimo arbitraže, dėl ko teismas ir pasisako. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas arbitražinio susitarimo galiojimo neginčija, tačiau grindžia savo poziciją tuo, kad aplamai tokio susitarimo sudaryta nebuvo.
  1. Dėl nagrinėjamo ginčo priskirtinumo teismo kompetencijai.
  1. Tarp ieškovo ir atsakovo atskira rašytinė sutartis dėl pervežimų („rėminė“ sutartis, apimanti bendro pobūdžio susitarimus dėl tęstinio šalių bendradarbiavimo) nebuvo sudaryta, todėl kiekvienam atskiram vežimui šalys tarėsi atskirai. Ieškovas teigia, kad dėl kiekvieno pervežimo buvo tariamasi taip: atsakovas pateikdavo „užsakymą“, teisiškai vertintiną kaip ofertą, (kurį atsakovas vertina kaip sutartį), tuomet ieškovas pateikdavo savo standartinį „užsakymo patvirtinimą“, teisiškai vertintiną kaip priešpriešinę ofertą, ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtindavo, kad priešpriešinė oferta yra priimtina jam. Ieškovo teigimu, šalys apsikeisdamos kiekviena savo parengtomis standartinėmis sutarties sąlygomis, sudarydavo sutartis, kurių turinys yra tos sąlygos, kurios sutampa. Ieškovas teigia, kad „užsakymo patvirtinimuose“ buvo nurodama, kokie atsakovo krovinių pervežimo užsakymai yra priimami, nurodytos vežamų krovinių detalės, krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietos, apmokėjimo ir kitos sąlygos (1 t., e. b. l. 51-79, 131-169), tačiau niekada nebuvo derinama ginčų sprendimo arbitraže sąlyga.
  2. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodo ieškovas, tarp šalių buvo sudarytos rašytinės 32 krovinio pervežimo sutartys dėl ginčo krovinių pervežimo, kuriuose kiekvienos sutarties dešimtajame punkte įtvirtintos arbitražinės išlygos. Teismui yra pateiktos ieškovo atsakovui pateiktos sąskaitos, CMR važtaraščiai bei krovinio pervežimo sutartys, šalių elektroninis susirašinėjimas (1 t., e. b. l. 6-123; 2 t., e. b. l. 14-69, 3 t., e. b. l. 6-148; 4 t., e. b. l. 14-114; 5 t., e. b. l. 1-211). Atsakovo teigimu, jo parengta standartinė sutartis nėra sudėtinga, sąlyga dėl ginčų sprendimo arbitraže nėra paslėpta, todėl ieškovas, tvirtindamas ir pasirašydamas šias sutartis, turėjo matyti, kad sutinka ginčus spręsti arbitraže. Atsakovas aktyviais veiksmais nederino arbitražinių išlygų su ieškovu, tačiau ir ieškovas aktyviai nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo standartinės sąlygos, jog ginčai sprendžiami arbitraže.
  3. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi (CK 6.179 straipsnis).
  4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu (valstybės teisme, mediacijos būdu, kt.), o būtent arbitraže. Sutarčių laisvės principas apima šalių teisę neperžengiant įstatymo ribų pasirinkti sudaromos sutarties formą. Šalys yra laisvos savo sutarties sąlygas išdėstyti viename ar keliuose fiziniuose ar elektroniniuose dokumentuose. Tai taikoma ir susitarimams dėl ginčų sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017).
  5. Arbitražinio susitarimo formos reikalavimus reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis. Komercinio arbitražo įstatymo (redakcija galiojusio ginčo sutarčių sudarymo metu) 10 straipsnyje nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą.
  6. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).
  7. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys patvirtina, kad individualiai atsakovo standartinės sutarties sąlygos dėl ginčų sprendimo arbitraže neaptarė ir nederino. Atsakovo teigimu, ant jo parengtų standartinių sutarties tekstų pasirašius ieškovui, laikytina, kad arbitražinis susitarimas buvo sudarytas. Byloje pateiktos 32 krovinių pervežimo sutartys (kurias ieškovas vadina „atsakovo užsakymais“) yra visos pasirašytos ieškovo, tačiau 29 iš šių sutarčių yra ranka padarytas ieškovo atstovo įrašas „Taip, kaip numatyta mūsų užsakymo patvirtinime“ (angl. – „According to our order confirmation“). Atsakovas teigia, kad jokių „užsakymo patvirtinimų“ negavo iš ieškovo, tačiau paties atsakovo pateiktas el. susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad „užsakymo patvirtinimai“ buvo siųsti atsakovui (3 t., e. b. l. 6; 10). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovo parengtas standartinis sutarties tekstas nebuvo ieškovo akceptuotas be jokių išlygų (įskaitant ir sąlygą dėl ginčų sprendimo arbitraže). Tai, kad atsakovo vadovas teigia nematęs ir nepastebėjęs šių ranka darytų įrašų, nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovas atsakovo standartines sąlygas akceptavo su išlygomis, o toks atsakovo vadovo elgesys negali būti laikomas protingu ir atidžiu bendrovės vadovo elgesiu, todėl bet kokios neigiamos tokio nerūpestingo elgesio pasekmės tenka atsakovui.
  8. Minėta, kad arbitražinis susitarimas yra savarankiškas susitarimas, kurio sudarymui taikytinos ir bendrosios sandorių sudarymo taisyklės. Atsakovo atstovai, teikdami paaiškinimus parengiamųjų posėdžių metu, iš esmės remiasi tuo, kad ieškovas tylėjimu akceptavo atsakovo standartinę sąlygą dėl ginčų sprendimo arbitraže, nes aktyviai neprieštaravo ginčų sprendimui arbitraže. Tokia atsakovo pozicija netiesiogiai patvirtina, kad byloje nėra rašytinio įrodymo patvirtinančio ieškovo aiškų ir nedviprasmį pritarimą (sutikimą) visus tarpusavio ginčus spręsti arbitraže. Ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad niekada su atsakovu nesusitarė dėl ginčų sprendimo arbitraže, nes tai iš esmės neatitinka ieškovo ilgametės verslo praktikos. CK 1.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas, kad tylėjimas bus laikomas ieškovo valios išraiškos forma (CPK 178 straipsnis).
  9. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškovu buvo susitarta dėl ginčų sprendimo arbitraže, todėl teismas konstatuoja, jog nagrinėjamas ginčas yra priskirtinas teismo kompetencijai nenustačius, kad tarp ginčo šalių yra sudarytas ir galiojantis arbitražinis susitarimas.
  1. Dėl įskaitymo
  1. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), teigdamas, kad atsakovo prievolė sumokėti už krovinių pervežimus yra pasibaigusi šiuo pagrindu. Tokiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus: (i) 2017-02-27 pranešimą apie įskaitymą, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieškinį reikalaujama skola pagal 32 sąskaitas-faktūras yra įskaitoma į atsakovui mokėtiną 50 000 Eur baudą (6 t., e. b. l. 133-137); (ii) 2016-12-02 pretenziją ieškovui dėl 50 000 Eur baudos už ginčo sutarčių 7 punkte nustatyto nekonkuravimo pažeidimą sumokėjimo (6 t., e. b. l. 138-142); (iii) 2017-02-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATG1700437 dėl baudos (6 t., e. b. l. 143-145).
  2. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
  3. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009), tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010).
  5. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus dėl priešpriešinio reikalavimų įskaitymo, nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą dėl 50 000 Eur baudos, nes atsakovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių aplamai buvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo ir dėl baudos už tokio įsipareigojimo pažeidimą. Ieškovas neginčija, kad yra gavęs pranešimą apie įskaitymą.
  6. Šiuo sprendimu nustatyta, kad individualiai atsakovo standartinės sutarties sąlygos nebuvo aptariamos ir derinamos tarp ginčo šalių, o atsakovo parengtas standartinis sutarties tekstas nebuvo ieškovo akceptuotas be jokių išlygų. Remiantis byloje surinkta medžiaga teismas prieina prie išvados, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas buvo išreiškęs valią (akceptavęs) atsakovo parengtos sutarties 7 punktą dėl nekonkuravimo įsipareigojimo ir baudos už tokio įsipareigojimo pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad net jei toks susitarimas dėl nekonkuravimo ir baudos būtų buvęs sudarytas, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad aplamai ieškovas tokį pažeidimą įvykdė, ir kad tokio dydžio bauda atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovo atžvilgiu, todėl atliktas įskaitymas nėra tinkamas prievolės pasibaigimo pagrindas, o ieškovo reikalavimo teisė yra galiojanti ir nepasibaigusi.
  7. Atsakovo į bylą pateiktas 2017-02-27 pranešimas apie įskaitymą (6 t., e. b. l. 133-137), kuriame nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal ieškinį reikalaujama skola pagal 32 sąskaitas-faktūras yra įskaitoma į atsakovui mokėtiną 50 000 Eur baudą, taip pat patvirtina, jog atsakovas skolos dydžio neginčija. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai, todėl ieškinį tenkina.
  1. Dėl baudos už piktnaudžiavimą
  1. Ieškovas prašo skirti atsakovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), nes dėl atsakovo nesąžiningo elgesio bylos nagrinėjimas užsitęsė.
  2. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
  3. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo procesinis elgesys (prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo, pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo teikimas) negali būti vertinamas kaip sąmoningas bylos vilkinimas, nes atskirojo skundo ir (ar) pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis atsakovo teisėmis, nes tokie procesiniai veiksmai buvo atlikti tik po vieną kartą. Vertinant atsakovo pakartotinius prašymus palikti ieškinį nenagrinėtu, pažymėtina, kad šie ieškovo prašymai buvo sprendžiami operatyviai teismo posėdžiuose protokolinėmis nutartimis, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkino. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atmeta.
  1. Dėl procesinių palūkanų
  1. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.
  2. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl iš vežėjo priteistinų procesinių palūkanų dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.), iš atsakovo, kuris santykiuose su ieškovu yra susitariantysis vežėjas, priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
  2. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 587,00 Eur žyminio mokesčio, kuris priteisiamas iš atsakovo. Ieškovas prašo priteisti 8787,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1956,72 Eur vertimo išlaidų, (6 t., e. b. l. 17-29; 113-118). Vertimo išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu) ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažinamos iki protingo dydžio, todėl iš atsakovo priteistina 4500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 7043,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 587,00 Eur žyminio mokesčio, 1956,72 Eur vertimo išlaidų ir 4500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

Nutarė

9ieškovo Austrijos bendrovės LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG ieškinį tenkinti.

10Priteisti ieškovui Austrijos bendrovei LKW WALTER Internationale Transportorganisation AG, j. a. k. FN-35799x, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „All Time Group“, j. a. k. 302480145, 26 105, 00 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą penkis eurus ir 0 ct) skolos ir 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 105, 00 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 22 d.), iki visiško sprendimo įvykdymo ir 7043,72 Eur (septyni tūkstančiai keturiasdešimt trys eurai ir 72 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

11Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai