Byla e2A-122-883/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (iki 2018-01-01 – Panevėžio apylinkės teismas) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-223/2016 pagal S. K. ieškinį atsakovams Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, įsakymų ir rašto panaikinimo, išmokų susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys Panevėžio miesto savivaldybės Taryba, S. R..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas S. K. ieškiniu, kurį patikslino, prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centre neteisėtu: grąžinti ieškovą į darbą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms atlikti; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015-11-05 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“; pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015-10-08 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalį, kiek tai liečia direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimą; pripažinti neteisėtu atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu; priteisti ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-05 iki 2016-05-01 3790,61 Eur bei už likusį priverstinės pravaikštos laiką iki ieškovo grąžinimo į darbą dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 5000 Eur neturtinės žalos.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2014-05-09 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymu buvo priimtas į darbą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre ( toliau – centras, sporto centras) direktoriaus pavaduotoju sporto bazėms. Mano, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau –DK ) 129, 130 straipsnių normas. Buvo nurodoma, kad naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas, nors mano, kad jo darbo funkcijos išliko. Jis savo darbą atliko sąžiningai ir kokybiškai, tačiau sporto centro direktoriui nepatiko, kad jis eilę kartų nurodė darbo trūkumus, liečiančius tiek viešųjų pirkimų, tiek kitus sporto centro veiklos klausimus. Ieškovas 2015-11-05 buvo supažindintas su 2015-10-09 pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo, o 2015-11-09 buvo supažindintas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, tačiau turinio nesuprato, liko neaišku už ką jis atleidžiamas iš darbo. Pranešime dėl atleidimo buvo nurodyta, kad laisvų darbo vietų nėra.
  3. Jis nebuvo supažindintas su 2015-08-27 Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. I-225 dėl sporto skyriaus įsteigimo, nei su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-06 raštu Nr. 19-2301(4.10) dėl pareigybių sporto centre sumažinimo. Vėliau paaiškėjo, kad Taryba priimdama sprendimą dėl sporto skyriaus įsteigimo nesprendė pareigybių klausimų. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro nuostatų 1 d. 10 p., 2 d. 16.9 p. yra nurodyta, kad Taryba nustato pareigybių skaičių centre. 2015-10-06 administracijos direktorius nurodė sporto centrui sumažinti pareigybių skaičių 3 vienetais. Šis raštas yra neteisėtas, nes savivaldybės administracijos direktorius neturi teisės duoti nurodymus dėl pareigybių skaičiaus mažinimo, tai gali daryti tik Taryba. Minėto rašto tekstas rodo, kad tai ne informacinio pobūdžio aktas, o juo daromas tiesioginis poveikis ieškovo atleidimui. Tokie savivaldybės administracijos veiksmai negali būti laikomi teisėtais.
  4. Apie sporto centro direktoriaus 2015-10-08 įsakymą Nr. V-98 ieškovas sužinojo tik 2016-01-08, kai Audito tarnyba informavo ieškovą, kad šiuo įsakymu buvo sumažintos sporto centre trys pareigybės. Ieškovo vertinimu realiai etatų mažinimas nevyko, nes tuo metu sporto centre buvo 5-6 laisvos pareigybės, niekas nedraudė jų panaikinti ir tuo pačiu išsaugoti ieškovo užimtą pareigybę. Atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras, atleisdamas ieškovą, nesiūlė realių laisvų darbo vietų. 2015-12-31 dienos pasiūlymą atsakovas gavo jau po atleidimo iš darbo. Dėl atleidimo iš darbo patyrė didelius nepatogumus, darbo netekęs labai pergyveno, prasidėjo galvos skausmai ir nemiga, pakilo kraujospūdis, vartojo vaistus. Kilo dvasiniai išgyvenimai ir dėl spaudoje paviešinto jo atleidimo iš darbo detalių, pasikeitė aplink jį susiklosčiusi įprastinė aplinka bendravimas su kitais asmenimis, todėl prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą.
  5. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Atstovė nurodė, kad 2015-08-27 buvo patvirtinta nauja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos struktūra - įsteigtas Sporto skyrius. Dėl šios aplinkybės buvo numatoma sumažinti Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro etatų skaičių 3 etatais, juos perduodant naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui. Vietos savivaldos įstatymas suteikia administracijos direktoriui teisę kontroliuoti šiuos klausimus, todėl buvo informuotas sporto centras, kad imtųsi veiksmų etatams mažinti, nes šis klausimas bus svarstomas Taryboje. Nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-06 raštas yra tik informacija ir jokių nurodymų jame nėra.
  6. Atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras prašo atmesti ieškinį. Atstovas nurodė, kad ieškovas buvo atleistas prisilaikant DK reikalavimų. Panevėžio miesto savivaldybės Taryba 2015-09-17 nutarė įkurti Sporto skyrių ir todėl Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre buvo nutarta sumažinti pareigybių skaičių ir atitinkamai sumažinti finansavimą. Tarybos sprendimu buvo nutarta pakeisti pareigybių skaičių iš 136 vnt. iki 134 vnt. 2015-10-06 savivaldybės administracijos direktoriaus raštas yra informacinio pobūdžio, tik informuojantis, kad sumažinus etatų skaičių, bus dar kartą atliekamas etatų mažinimas spalio mėnesį. Taip pat ryšium su tuo bus mažinamas finansavimas. Sporto centro direktorius gavęs informaciją apie darbo užmokesčio finansavimo sumažinimą, pasirinko mažiausiai reikalingus etatus. Atleidžiant ieškovą iš darbo buvo laikomasi Darbo kodekso normų reguliuojančių atleidimo iš darbo tvarką, ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, kuriame buvo nurodytos jo atleidimo iš darbo priežastys - t. y. etatų mažinimas. Ieškovo etatas buvo įsteigtas kaip kontroliuojantis ir jo panaikinimas jokių neigiamų pasekmių sporto centro funkcijų atlikimui nesukėlė, nes kiti darbuotojai kaip atlikinėjo taip ir atlikinėja tas funkcijas. Viešųjų pirkimų organizatoriaus etatas yra tik 0,5, o ieškovui viešųjų pirkimų funkcijos buvo tik kaip priedas prie jo pagrindinių darbo funkcijų. Centre ieškovo atleidimo metu buvę laisvi ( nefinansuojami) etatai negali būti panaikinti, nes darbai negali būti panaikinti, jie realiai reikalingi, juos turės dirbti kiti žmonės, kuriems reikės mokėti. Ieškovui išsiųstame pranešime dėl laisvų darbo vietų nėra nurodyta, kad visai nėra laisvų darbo vietų, o tik pažymėta, kad nėra ieškovo kompetenciją atitinkančių darbų. Vėliau ieškovui registruotu paštu buvo siunčiami pranešimai apie laisvas darbo vietas. Be to, ši informacija buvo paskelbta viešai. Ieškovo nurodytus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių jo teigimu buvo patirta neturtinė žala, reikėtų vertinti kritiškai, nes apklaustų liudytojų parodymai nesutapo, buvo tendencingi, jokių receptų ir gydytojų išvadų apie būtinumą ieškovui naudoti vaistus į bylą nepateikta.
  7. Trečiasis asmuo S. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kūno kultūros ir sporto centro direktorius turėjo imtis priemonių, kad būtų sumažintas etatų skaičius, nes priešingu atveju pritrūks finansavimo. Iki tol jo vadovaujamam sporto centrui buvo priskirtos kai kurios funkcijos, kurios perėjo savivaldybės sporto skyriui ir todėl darbo apimtis sumažėjo. Buvo nutarta sumažinti ieškovo pareigybę, nes kitos pareigybės, nors ir buvo laisvos, tačiau nebuvo finansuojamos. Jo pavedimu sekretorė paskambino ieškovui ir paklausė kokiu būdu įteikti pranešimą apie laisvas darbo vietas, ieškovas nurodė siųsti pranešimą raštu, taip ir buvo padaryta. Ieškovo etatas buvo įsteigtas siekiant pagerinti darbą, tačiau pasirodė kad šis sprendimas nepasiteisino. Po ieškovo atleidimo dalis jo funkcijų buvo perduotos sporto bazių vyr. administratoriams, kitas funkcijas jis prisiskyrė sau.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pripažinti neteisėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, nepagrįstas. Rašte nėra nurodyta, ką konkrečiai sporto centras turi atlikti ir kokius etatus sumažinti, todėl šis raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kuriame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų konkrečiam pareiškėjui, t. y. ieškovui, todėl savaime toks raštas nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Be to, pagal sporto centro nuostatus sprendimą dėl sporto centro struktūros, konkrečių etatų mažinimo ir pan. savarankiškai priima sporto centro direktorius. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių minėto akto neteisėtumą bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Ieškovas neįrodė, kad skundžiamas raštas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant norminius aktus.
  2. Teismas sprendė, kad darbo sutartis su S. K. buvo nutraukta dėl Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro struktūrinių pertvarkymų (Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalis ), t. y. dėl savivaldybėje naujai įsteigto sporto skyriaus vyko etatiniai pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai: kadangi dalis sporto centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui. Tuo pagrindu sporto centro direktoriaus pavaduotojo funkcijų apimtis sumažėjo, taigi funkcijoms atlikti užteko kitų darbuotojų ( sporto bazių vyr. administratorių), dalis funkcijų buvo perkelta pačiam sporto centro direktoriui, šie pokyčiai buvo įforminti sporto centro direktoriaus ir buvo realiai vykdomi. Centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos sporto centro funkcijų sumažėjimo, sporto centro finansavimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažinimu. Tai akivaizdžiai matyti iš Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kurioje numatyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė ir 2015-10-08 įsakymu Nr. V-97 ir 2016-01-29 įsakymu Nr.V-10 patvirtintos Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kur direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė nėra numatyta. Centras kaip darbdavys atliko realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių realiai nebeliko ieškovo einamų pareigų.
  3. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro nuostatų 8 p., 9 p., 10 p. nustatyta, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė, o centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Panevėžio miesto savivaldybės Taryba. Minėtų nuostatų 16.9 p. numato, kad savivaldybės taryba nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių ; 28.5 p. – centro direktorius tvirtina sporto centro vidaus struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto pareigybių skaičiaus ir darbo užmokesčiui skirtų asignavimų; 28. 7 p.- sporto centro direktorius teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia sporto centro darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus. Iš to teismo vertinimu seka, kad biudžetinės įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sporto centro direktoriui tokių įpareigojimų ir nurodymų sumažinti būtent ieškovo pareigybę neteikė, tai buvo paties sporto centro direktoriaus apsisprendimas.
  4. Teismo vertinimu, centro direktorius, kaip įgaliotas ir kompetentingas asmuo spręsti klausimus dėl sporto centro struktūrinių pertvarkymų, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas atsižvelgdamas į darbuotojų realų darbo krūvį ir faktiškai atliekamus darbus bei galimybę sujungti pareigybes, patvirtino centro darbuotojų etatų sąrašą, siekdamas optimizuoti administracijos struktūrą, racionaliau ir taupiau naudoti biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas, peržiūrėjo administracijos darbuotojų realų darbo krūvį, jų atliekamas funkcijas, jas perskirstė, sujungė darbuotojų pareigybes, sumažino etatų skaičių, atleido dalį darbuotojų, jų atliekamas funkcijas priskyrė kitoms pareigybėms, patvirtino pareigybių aprašymus, todėl teismas padarė išvadą, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo organo, centro direktoriaus sprendimu ir jie buvo realūs, todėl įrodyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas esant svarbiai priežasčiai – struktūriniams sporto centro pertvarkymams.
  5. Teismas pažymėjo, kad darbo sutarčiai DK 129 straipsnio pagrindu nutraukti vienas iš būtinų juridinių faktų yra tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas). Iš 2015-10-09 pranešimo (įspėjimo) apie darbo sutarties nutraukimą teismo vertinimu matyti, kad jame konkrečiai nurodyta jog yra naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas ; jog darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis bei 130 straipsnio 1,2 ir 8 dalies nuostatomis; kad atleista bus po 2 mėnesių nuo įspėjimo gavimo: per įspėjimo laikotarpį dirbti nebereikės; bus išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir atlikti kiti atsiskaitymai; jog pagal ieškovo kompetenciją šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, atsakovo pateiktas ieškovui pranešimas ( įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą) atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl sporto centras šiuo aspektu tinkamai įvykdė atleidimo iš darbo procedūrą.
  6. Viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį yra tai, kad darbuotojo negalima perkelti jam sutinkant į kitą darbą. Teismo vertinimu byloje nustatyta, kad ieškovui pasiūlymai dėl kito darbo buvo teikiami raštu ne vieną kartą. O būtent, 2015-10-09 pranešimu, kai ieškovas buvo informuotas, kad darbo pagal jo kompetenciją nėra, 2015-12-21 ir 2015-12-31 pranešimais - kai ieškovas buvo informuotas apie visas laisvas darbo vietas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras tinkamai įgyvendino pareigą per visą numatomo atleisti S. K. įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo dienos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą. Teismas ieškovo argumentus, kad jis pranešimų negavo dėl išvykimo, vertino kritiškai, nurodydamas apie ieškovo galimybės tikrinti pašto dėžutę, kurioje pašto darbuotojai, net ir neradę adresato, palieka pranešimus apie registruotą laišką. Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad 2015-12-31 siunta įteikta asmeniškai 2016-01-26.
  7. Teismas sprendė, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, kad ieškovo atžvilgiu nėra sąlygų sąlygojančių jo pirmenybės teisę pasilikti darbe ( DK 135 straipsnyje numatytų sąlygų), todėl ši aplinkybė kaip ieškovo pripažintas faktas byloje papildomai neįrodinėtina, nes laikytina įrodyta.
  8. Teismo vertinimu ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atleidimo iš darbo būdu su juo buvo susidorota dėl to, jog jis, dirbdamas sporto centre, iškėlė darbų trūkumus, kitus pažeidimus, yra grindžiama tik jo paties žodžiais ir laikytina neįrodyta aplinkybe. Be to, ši aplinkybė tiesioginės įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra atleidimo iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumas.
  9. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras atleidžiant ieškovą iš darbo, laikėsi visų DK nuostatų reguliuojančių atleidimo iš darbo procedūrų ir terminų. Yra įrodyta darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina juridinių faktų visuma: 1) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); 2) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; 3) faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, todėl pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo priteisti jam išmokų už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos.
  10. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikino ir 2017 m. balandžio 20 d. priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pripažino S. K. atleidimą iš darbo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu; panaikino 2015 m. lapkričio 5 d. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“ dėl jo atleidimo nuo 2015-11-09, nukeliant atleidimo datą į 2016-01-05 (pasibaigus įspėjimo terminui); grąžino S. K. į darbą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms atlikti; pripažino neteisėta ir panaikino 2015-10-08 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalyje dėl direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimo; priteisė ieškovui S. K. iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2017-04-20 14 934,09 Eur ir po 45,67 Eur vidutinį dienos darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-04-21 iki sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 726 Eur apeliacinės instancijos teisme; priteisė iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 71 Eur žyminio mokesčio ir 16,06 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro kasacinį skundą, 2017-12-27 nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti ieškovo S. K. atleidimą iš darbo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre neteisėtu; grąžinti ieškovą S. K. į darbą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms atlikti; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015-11-05 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P- 127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“; pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015-10-08 Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymo Nr. V- 98 dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo dalį dėl direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimo; pripažinti neteisėtu atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu; priteisti ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 8129,26 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-05 iki 2016-09-07 bei už likusį priverstinės pravaikštos laiką iki ieškovo grąžinimo į darbą dienos; priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 5000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškovo atleidimo iš darbo priežastis ir nepagrįstai konstatavo, kad vyko sporto centro etatų pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai, nes dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės Sporto skyriui. Teismo sprendime nenurodyta, kokie įrodymai leido teismui tokią išvadą padaryti, taip pat nenurodyta, kokios ir kuriuo laiku konkrečios funkcijos buvo perduotos savivaldybės sporto skyriui ir kiek konkrečių funkcijų perdavimas galėjo įtakoti atsakovo sporto centro direktoriaus pavaduotojo etato panaikinimą. Atsakovas sporto centras nurodė priešingai, kad visos ieškovo atliktos funkcijos buvo paskirstytos kitiems šio atsakovo darbuotojams.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdomus centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos centro funkcijų sumažėjimu, centro finansavimo sumažėjimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažėjimu, nes centro funkcijos aktualiu laikotarpiu nesumažėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2015-10-08 būtų sumažintas sporto centro finansavimas. Priešingai, ieškovo atleidimo iš darbo metu, atsakovas sporto centras turėjo 13 laisvų etatų (pagal atsakovo į bylą pateiktą 2015-12-21 raštą Nr. SR- 422 „Dėl laisvų darbo vietų...“- 10 laisvų etatų, o pagal 2015-12-31 raštą Nr. SR- 428-13 laisvų etatų.), kuriems buvo skiriamas finansavimas.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sporto centras atliko realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių neliko ieškovo pareigų. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš 2015-10-08 įsakymo priėmimą, buvo peržiūrėtas darbuotojų darbo krūvis, perskirstytos darbuotojų atliekamos funkcijos ir sujungtos pareigybės, darbuotojų pareiginės instrukcijos nebuvo pakeistos, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad sporto centre buvo per naują paskirstytos darbuotojų funkcijos bei buvo sujungtos pareigybės. Atsakovas sporto centras neįrodė, kad ieškovo darbinėms funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Priešingai, ieškovo atliekamai funkcijai - viešųjų pirkimų organizavimas - buvo priimtas į darbą naujas darbuotojas, o kitai funkcijai vykdyti - sporto bazių priežiūra, iki šio laiko yra laisvų etatų (vyresniojo administratoriaus sporto bazėms).
    4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie darbo sutarties nutraukimą ir kad pranešimo apie ieškovo darbo sutarties nutraukimo turinys atitinka DK 130 straipsnio reikalavimus. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų 2015-11-05 įteikto pranešimo turinio trūkumų, neatitikimo įstatymo reikalavimams.
    5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015-11-05 ieškovui įteiktame pranešime apie darbo sutarties nutraukimą, esanti nuoroda, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra, yra tinkamas kito darbo pasiūlymas. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovui buvo pasiūlytas kitas darbas 2015-12- 21 ir 2015-12-31 pranešimais nes tokia išvada nepagrįsta bylos medžiaga.
    6. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015-10-06 raštu neteisėtai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, nors to negalėjo daryti nei pagal jam priskirtą kompetenciją nei pagal Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad rašte išdėstytas nurodymas dėl pareigybių sumažinimo nesukėlė ieškovui jokių pasekmių. Šioje dalyje teismo sprendimas prieštaringas, nes vienoje teismo sprendimo pastraipoje nurodoma, kad 2015-10-06 raštas Nr. 19-2301 (4.10.) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ laikytinas „tarpiniu viešojo administravimo subjekto dokumentu“, kitoje sprendimo pastraipoje minėtas raštas įvardijamas „informacinio pobūdžio raštu“, o sprendimo dalyje (sprendimo 6 puslapio 2 pastraipa) - kaip rekomendacinis raštas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras ir trečiasis asmuo S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą 2015-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės pažeidimų, išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, savo išvadas sprendime motyvavo, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
    2. 2015-10-08 sporto centro direktorius, veikdamas savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose, priėmė įsakymą Nr. V-97 „Dėl Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu direktorius patvirtino Panevėžio kūno kultūros ir sporto cento organizacinę vidaus struktūrą, patvirtino Panevėžio kūno kultūros ir sporto cento etatų sąrašą, panaikinant direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms, vieno iš trijų metodininko ir bendrabučio administratoriaus pareigybes/etatus. Direktorius negali viršyti miesto tarybos nustatyto didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus ir/ar tvirtinti vidaus struktūrą viršijant maksimalų nustatytą darbuotojų skaičių, tačiau mažinti turi visas kompetencijas ir įgalinimus. 2015-11-05 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl etato panaikinimo (darbovietės struktūrinių pertvarkymų).
    3. Pažymėjo, kad įgyvendindama savivaldybės tarybos sprendimą, Panevėžio miesto savivaldybės administracija parengė ir 2015-10-06 išsiuntė informatyvaus pobūdžio raštą Nr. 19-2301 (4.10.), kuriuo informavo sporto centrą, kad nuo 2016-10-01 įsteigtas Sporto skyrius, kuriame numatomos 3 pareigybės, kas sąlygoja tai, kad Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre atitinkamai bus sumažintas pareigybių skaičius (nedetalizuojant konkrečių pareigybių) ir finansavimas kūno kultūros ir sporto centre. Taip pat Savivaldybės administracija paprašė kompetentingo valdymo organo atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus mažinimu. Atsakovo struktūrinė pertvarka, atsisakant trijų etatų, yra tikslinga, reali ir atitinkanti atsakovui keliamus uždavinius, tenkinant viešojo intereso poreikius. Šiai dienai, buvusio direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybės funkcijas atlieka konkrečių sporto salių administratoriai, kurių funkcijas dubliavo direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė. Viešųjų pirkimų organizavimo funkcijos neįėjo į direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybės funkcijas, šios funkcijos ieškovui buvo pavestos kaip papildomas darbas, mokant už jį atlyginimo priedą.
    4. Ieškovui įteiktas įspėjimas atitinka visas įstatymų ir teismų praktikos suformuotų taisyklių visumą, o būtent: buvo nurodyta atleidimo priežastis, t. y. naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas. Papildomai buvo nurodyti teisės aktai (nuostatai), pagal kuriuos atsakovo direktorius turi teisę atleisti ieškovą. Be kita ko, ieškovui buvo nurodyti miesto tarybos ir Savivaldybės administracijos raštai. Visi kiti susiję ir/ar ieškovą dominantys dokumentai yra pateikiami viešoje erdvėje, todėl su jais ieškovas gali susipažinti laisva valia. Apelianto teiginys, kad įspėjimas neatitinka įstatymo reikalavimo, neatitinka tikrovės.
    5. Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo buvo nurodyta, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra, tačiau atkreipia dėmesį, kad nepasibaigus įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminui, ieškovui net du kartus buvo išsiųsti registruoti pranešimai dėl laisvų darbo vietų Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre, kuriuose buvo nurodyta, kad ieškovas turi pareikšti iniciatyvą dėl perkėlimo į nurodytas laisvas darbo vietas. Be to visa informacija apie laisvas darbo vietas buvo patalpinta viešai atsakovo internetiniame puslapyje. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės pereiti į kitas pareigas sporto ir kūno kultūros centre, tačiau jis tokios iniciatyvos nerodė.
  3. Atsiliepimais apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą 2015-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-06 raštas Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ neteisėtas ir ieškovui sukėlė teisines pasekmes. Ginčijamas savivaldybės administracijos direktoriaus raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, tarpinis atsakymas. Raštas neįtakoja šios bylos baigties, kadangi vienu ar kitu atveju, galioja savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1-309, kuriuo atitinkamai sumažintas pareigybių skaičius Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre.
    2. Kūno kultūros ir sporto centro direktorius 2015-10-08 priėmė įsakymą Nr. V-98 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir panaikino 3 pareigybes: direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms, metodininko ir bendrabučio administratoriaus. Remiantis minėto įsakymo pagrindu, Kūno kultūros ir sporto centro direktorius 2015-10-09 pranešimu pranešė ieškovui, kad naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas; pranešimas yra pakankamai informatyvus ir atitinka savo paskirtį.
    3. Ieškovui pasiūlymai dėl kito darbo sporto centre buvo teikiami raštu ir ne vieną kartą. 2015-12-21 pranešimu ieškovas buvo informuotas apie visas laisvas darbo vietas darbovietėje. Pakartotinis pranešimas išsiųstas 2015-12-31, kuriuo taipogi buvo pateikiama informacija apie visas laisvas darbo vietas. Atsakovas tinkamai įgyvendino įstatyme nustatytą pareigą, pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą. Kūno kultūros ir sporto centras negali būti atsakingas už tai, kad ieškovas negavo minimų pranešimų.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas..

  1. Kasacinis teismas konstatavo esant pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo Kūno kultūros ir sporto centro ieškovui pateikti pranešimai (įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, pranešimai apie laisvas darbo vietas) pripažinti netinkamais, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (58 LAT nutarties punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pasisako dėl nutarties 19.1, 19.2, 19.3 ir 19.6 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

13Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas apelianto S. K. prašymas dėl teismo posėdžio paskyrimo žodinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinėje instancijoje šalys jau buvo išklausytos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą pakartotinai nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Apelianto prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

14Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų realumo

  1. Kaip jau yra nurodyta ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantas S. K. 2014 m. gegužės mėnesį laimėjo konkursą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms užimti, 2014-05-09 atsakovas su apeliantu sudarė darbo sutartį Nr. DS-739 ir sutarė, jog apeliantas pradės dirbti nuo 2014-05-12. Nuo 2014-05-19 buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir apeliantui skirtas 70 procentų atlyginimo mėnesinis priedas už papildomų pareigų atlikimą (viešųjų pirkimų, kurių vertė viršijo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) organizavimą). 2015-08-27 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-225 nuspręsta nuo 2015-10-01 Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje įsteigti sporto skyrių. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-10-06 raštu Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ informavo atsakovą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą apie trijų pareigybių sporto skyriaus savivaldybėje įsteigimą ir paprašė skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus mažinimu. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius 2015-10-08 priėmė įsakymus Nr. 97 „Dėl Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ ir Nr. V-98 „Dėl pareigybių panaikinimo“, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms, metodininko ir bendrabučio administratoriaus pareigybes. 2015 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. SR-247 ieškovas S. K. buvo informuotas, kad yra naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas, laisvų darbo vietų pagal S. K. kompetenciją nėra. Ieškovas su pranešimu susipažino, pranešimą pasirašė. 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. P-127 darbo sutartis su S. K. nutraukta vadovaujantis DK 130 str. 1 ,2, 5 d., 129 str.1 ir 2 d., 140 str. 1 d. 2 p., nukeliant jo atleidimo datą į 2016-01-05 (pasibaigus įspėjimo terminui). Su minėtu įsakymu ieškovas S. K. pasirašytinai supažindintas 2015-11-09. 2015-12-21 raštu Nr. SR-422 registruotu laišku ieškovas informuotas apie visas laisvas darbo vietas. 2015-12-31 raštu Nr. SR-428 ieškovas registruota pašto siunta pakartotinai informuotas apie laisvas darbo vietas.
  1. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; etc.).
  1. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, jog tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau turint omenyje CPK 362 straipsnio 2 dalį – jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus; pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016; etc.).
  1. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų realumo, nevertino atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro argumentų, kad dalį ieškovo funkcijų prisiėmė pats sporto centro direktorius, o nuo 2015-12-18 0,5 etato viešųjų pirkimų funkcijoms atlikti buvo priimtas kitas darbuotojas; nenustatė, ar buvo darbo funkcijų dubliavimasis ir (ar) darbo funkcijos – perteklinės; neišsiaiškino, kokia apimtimi ieškovo iki struktūrinių pertvarkymų atliktos darbo funkcijos išliko, kas konkrečiai jas vykdo, nenustatė, kam, konkrečiai buvo pavesta atlikti ieškovo darbo funkcijas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro kasacinį skundą išaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktų konstatavimui taip pat aktualu nustatyti: 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara); 2) kaip ji pakito; 3) ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.
  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto S. K. atleidimo iš darbo priežastis buvo darbdavio Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro struktūriniai pertvarkymai. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog kūno kultūros ir sporto centras realių struktūrinių pertvarkymų, dėl kurių neliko ieškovo pareigų, neatliko.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra kompetentingas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, bet gali tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė viršydamas savo diskrecijos teisę.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. V-131 patvirtintoje Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinėje struktūroje buvo numatyta, jog direktorius turi du pavaduotojus, kuriems buvo nustatytos konkrečios administruojamos veiklos sritys. Pažymėtina, kad direktoriaus pavaduotojui yra perduodama dalis direktoriaus funkcijų tam tikroje srityje. Direktoriaus pavaduotojas sporto bazėms atliko dalį direktoriaus funkcijų, organizuojant sporto renginius ir užtikrinant sporto bazių veiklą, jam buvo pavaldūs „Aukštaitijos“ sporto komplekso, V. Variakojo sporto komplekso, lengvosios atletikos maniežo, rankinio sporto salės, plaukimo baseino ir sporto bendrabučio vyr. administratoriai.
  1. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V97 patvirtinus naują Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinę vidaus struktūrą, joje nelieka direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybės, anksčiau minėtų „Aukštaitijos“ sporto komplekso, V. Variakojo sporto komplekso, lengvosios atletikos maniežo, rankinio sporto salės, plaukimo baseino ir sporto bendrabučio vyr. administratoriai tampa tiesiogiai pavaldūs Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriui. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d. mėnesio galiojančiuose Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro nuostatuose numatytas vienas direktoriaus pavaduotojas.
  1. Apelianto pareigos, numatytos jo pareiginiuose nuostatuose (patvirtintuose Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-04-07 įsakymu Nr. 32), buvo organizuoti mokomojo sportinio proceso aprūpinimą sporto bazėmis, organizuoti palankių ir saugių sąlygų sudarymą sporto bazėse, sporto bazių aprūpinimą inventoriumi ir įranga, organizuoti sporto bazių parengimą renginiams (pareiginių nuostatų 7 p.). Pažymėtina, kad dalis funkcijų organizuojant sporto renginius ir užtikrinant sporto bazių veiklą, kurias atliko direktoriaus pavaduotojas sporto bazėms, dubliavosi su kitose pareigybėse dirbančių darbuotojų - sporto bazių vyr. administratorių funkcijomis, kurių pareigybėse taip pat buvo numatyta, kad administratoriai vadovauja sporto bazių paruošimui sportiniams ir kultūriniams renginiams, sportiniams užsiėmimams ir varžyboms; įdiegia priemones, įgalinančias saugių darbo sąlygų užtikrinimą vykdant sporto kompleksų priežiūros, remonto, paruošimo renginiams ir varžyboms darbus; organizuoja darbų vykdymą paruošiant sporto bazes masiniams sportiniams ir kultūriniams renginiams ir sporto varžyboms; vykdo darbus, susijusius su sporto bazių paruošimu ir aptarnavimu masiniams sporto ir kitiems renginiams.
  1. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po atsakovo struktūrinių pertvarkymų, panaikinus direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybę, dalį funkcijų, susijusių su sporto bazių aprūpinimu reikiamu inventoriumi ir įranga, saugių sąlygų sudarymu minėtose sporto bazėse, jų parengimu sportinio proceso vykdymui atliko sporto bazių administratoriai, kurie tapo tiesiogiai pavaldūs direktoriui. Tai reiškia, kad po struktūros pakeitimo buvo pasirinktas toks struktūros organizavimo modelis, kuriame atsisakyta funkcijų dubliavimo sporto bazių veiklos organizavimo srityje, o kontrolės funkcija ir atsakomybė už anksčiau apelianto kuruotą sporto bazių veiklos sritį atiteko direktoriui, kuris pagal centro nuostatus atsako už viso centro veiklos planų įgyvendinimą, saugą darbe, gaisrinę, turto ir aplinkos apsaugą, darbo tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymą.
  1. Kaip teisingai nurodo atsakovas Panevėžio kultūros ir sporto centras, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013). Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar atsakovui buvo tikslinga panaikinti direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms darbo vietą, nes institucijos vidinės struktūros pertvarkymas yra jos vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra logiška, kad, panaikinus direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybe, direktoriaus pavaduotojo vykdytos kontrolės funkcijos ir atsakomybė už sporto bazių veikla atiteko Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriui.
  1. Šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad apelianto pareigybė buvo panaikinta realiai, o ne fiktyviai, nes apelianto organizacines funkcijas perėmė vyr. administratoriai, o kontrolės funkcijas vykdo direktorius. Aplinkybė, kad pareiškėjo iki sporto centro struktūrinių pertvarkymų vykdytos funkcijos išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad savivaldybės taryba 2015-08-27 sprendimu Nr. 1-225 įsteigusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje sporto skyrių nepriėmė sprendimo dėl sporto centro pareigybių mažinimo ar perkėlimo į savivaldybės administraciją; sporto skyrius buvo įsteigtas kūno kultūros ir sporto Panevėžio mieste plėtojimo įgyvendinimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui, tačiau pripažintina, kad teismas byloje kilusį ginčą išsprendė iš esmės teisingai, todėl naikinti apskųstą sprendimą šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog į jo pareigas įėjo ir viešųjų pirkimų organizavimas. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareiginių nuostatų 8.5. punktas numato, kad viena iš apelianto darbo funkcijų buvo viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas. Tačiau iš Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. V.-131 patvirtintos Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros schemos matyti, kad viešųjų pirkimų procedūras vykdo atsakovo struktūroje numatytas viešųjų pirkimų organizatorius, kuris tiesiogiai pavaldus kūno kultūros ir sporto centro direktoriui, o direktoriaus 2015-02-02 įsakymu Nr. V-14 patvirtintuose Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro viešųjų pirkimų organizatoriaus pareiginiuose nuostatuose detaliai numatyta, kokias funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų organizavimu, atlieka viešųjų pirkimų organizatorius.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto pareiginiuose nuostatuose numatyta apelianto funkcija, susijusi su viešaisiais pirkimais, nebuvo esminė apelianto funkcija, be to, ji dubliavosi su viešųjų pirkimų organizatoriaus darbo funkcijomis, kadangi atsakovo viešųjų pirkimų organizavimui buvo numatyta atskira pareigybė. Dargi, apelianto pareiginių nuostatų 8.5. punkte buvo numatyta, jog jis „Organizuoja pagal kompetenciją viešųjų pirkimų procedūras“; 7.1. punkte numatyta, kad direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareiga yra „Organizuoti Kūno kultūros ir sporto centre plėtojamų sporto šakų mokomojo sportinio proceso aprūpinimą parengtomis sporto bazėmis“. Tuo tarpu viešųjų pirkimų organizatoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta daug platesnė viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo kompetencija. Tai reiškia, kad apeliantui, atsižvelgiant į jo pareiginius nuostatus, nebuvo suteikta tokia plati kompetencija viešųjų pirkimų organizavimo srityje. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tai, jog 2015-12-29 viešųjų pirkimų organizavimo funkcijoms atlikti buvo priimtas naujas darbuotojas, gali reikšti, jog atsakovo organizacinės struktūros pertvarkymas buvo fiktyvus.
  1. 2015-10-06 raštu Panevėžio miesto savivaldybės administracija informavo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrą, kad bus sumažintas pareigybių skaičius ir finansavimas kūno kultūros ir sporto centre ir prašoma skubiai atlikti veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu. Sumažėjusį sporto centro finansavimą patvirtina viešai skelbiama informacija, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-22 kūno kultūros ir sporto centrui 2015 metams iš savivaldybės biudžeto buvo skiriama 1 521 590 Eur, o 2016 metais iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 1 450 000 Eur (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1-152 2 priedas).

    15

  1. Dėl apelianto argumentų, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015-10-06 raštu neteisėtai veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir kad teismas nepagrįstai sprendė, jog rašte išdėstytas nurodymas dėl pareigybių sumažinimo nesukėlė ieškovui jokių pasekmių, teisėjų kolegija nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog minėtas sprendimas nesukelia apeliantui jokių teisinių pasekmių.
  2. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijamame 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) yra nurodyta bendro pobūdžio informacija dėl sumažinto finansavimo ir pareigybių panaikinimo. Akivaizdu, kad šiuo raštu apeliantui nėra sukuriamos nei teisės, nei pareigos. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo teisme objektu. Nagrinėdamas ginčus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus reikalavimą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
  1. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas dokumentas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo pareiškėjui nėra suteikta nei teisių, nei nustatyta pareigų, t. y. nesukelta jokių konkrečių teisinių pasekmių. Nustačius, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 raštas Nr.19-2301(4.10) nėra aktas, kuris ieškovui sukeltų teisines pasekmes, reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą atlikti veiksmus nenagrinėtinas teismų ir teismas ieškinį šioje dalyje turėjo atsisakyti priimti nagrinėti.
  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisminis procesas pagal ieškovo suformuluotą ieškinio reikalavimą dėl nurodymo 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) panaikinimo yra negalimas. Priėmus šį ieškinio reikalavimą nagrinėti ir šias aplinkybes konstatavus bylos nagrinėjimo metu, byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu – kai byla nenagrinėtina teisme.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įrodymų byloje visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, vykdyti tik tam, kad būtų galima nutraukti darbo sutartį su apeliantu. Byloje nustačius, kad atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, kad apelianto darbo funkcijos viešųjų pirkimų atžvilgiu dubliavosi su viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijomis, nėra pagrindo teigti, jog apelianto atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto skyrius advokatui ir advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 600 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 100 Eur, viso 700 Eur; pateikdamas kasacinį skundą sumokėjo 371 Eur žyminio mokesčio ir už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 1350 Eur. Trečiasis asmuo S. R. už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 600 Eur.
  2. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atmetus ieškovo S. K. apeliacinį skundą, atsakovui Panevėžio kūno kultūros ir sporto skyrius priteistina iš ieškovo 2421 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, o trečiajam asmeniui S. R. priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
  3. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi įstatymas nenumato, kad darbuotojas būtų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš ieškovo priteistina valstybei 7,96 Eur apeliaciniame teisme ir 5,83 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 13,79

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

19Sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

20Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. ( - ) atsakovui Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui, j. a. k. 3000365119, 2421 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui S. R., a. k. ( - ) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. ( - ) valstybei 13,79 Eur (trylika eurų 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai