Byla e2A-389-513/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, V. V., P. V., K. K., V. D., K. N., R. T., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. T., J. R., S. G., E. P., A. D., R. B., I. B., N. L., akcinei bendrovei „Klasco“, A. K., B. P. dėl 2016 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inicijuoto 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 vykdymą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė GNSB „Gintaro krantas“ prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ ir pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovę tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 vykdymą.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

102.

11Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.

123.

13Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1333 leista išnuomoti 99 metų laikotarpiui 2,9806 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, ( - ), AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rekreacinei paskirčiai. 1999 m. birželio 30 d. su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/99-0113. Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2290 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ buvo leista subnuomoti žemės sklypo ( - )dalį, sudarančią 2,7170 ha, 96 metų laikotarpiui. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ šio valstybinės žemės sklypo dalis išnuomojo fiziniams asmenims ir gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gintaro krantas“ (0,5323 ha). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2683, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, pakeisti nuomojamo žemės sklypo ( - ) duomenys, t. y. buvusi pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė rekreacijai – pakeista į kitos paskirties žemę, nurodytas žemės sklypo dalių naudojimo būdas: gyvenamosios paskirties teritorija – 2,4298 ha, komercinės paskirties teritorija – 0,0119 ha, rekreacinė teritorija – 0,1158 ha, infrastruktūros teritorija – 0,4231 ha, pakeista žemės sklypo vertė, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, panaikinti buvę architektūriniai urbanistiniai apribojimai.

144.

15Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 nutraukta prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/99-0113, sudaryta 1999 m. birželio 30 d. su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, ir 2,9806 ha valstybinės žemės sklypas ( - ), Klaipėda, išnuomotas GNSB „Gintaro krantas“ 94 metų laikotarpiui. 2004 m. gruodžio 22 d. su GNSB „Gintaro krantas“ sudaryta 2,9806 ha valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 14-6453-(1.3) buvo sumažintas nuomojamo 2,9806 ha žemės sklypo plotas iki 0,5009 ha ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu Nr. N21/2008-0095 buvo pakeista 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 su GNSB „Gintaro krantas“, kuria iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalies plotas buvo sumažintas iki 0,5009 ha ir pagal žemės sklypo planą apėmė tik rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų paskirties teritorijas, plane pažymėtas ( - ).

165.

17Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovė informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nuomojamame valstybinės žemės sklype yra tik inžineriniai tinklai – buitinės atliekos ir kiti inžineriniai statiniai – tvora, prie kurių valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono būdu nesudaromos, bei vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktu valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove bus nutraukta suėjus dviejų mėnesių terminui po šio rašto gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) prieš terminą nutraukta 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas Nr. N21/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ dėl 2,9806 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos mieste, dalies, kurios plotas 0,5009 ha, sudaryta su GNSB „Gintaro krantas“.

186.

19Ieškovei argumentuojant, kad ginčijamas įsakymas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, konstatavo, jog, įvertinus 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašto turinį, ieškovei turėjo būti suprantamas ir aiškus 2016 m. spalio 14 d. įsakymo turinys, įsakymas pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

207.

21Teismas nurodė, jog 0,5009 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu ( - ), Klaipėda, ieškovei buvo išnuomotas gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, teritorijos gatvių ir kelių infrastruktūrai įrengti ir eksploatuoti. Teismas nustatė, jog ieškovei nuomojamame žemės sklype, esančiame ( - ), Klaipėda, priklauso tik pastatyti inžineriniai tinklai – ryšių kanalizacija (ilgis = 759,70 m), unikalus Nr. ( - ), ir kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. ( - ), tuo tarpu lauko elektros tinklai: 0,4 kv-1 = 2182 m, 10kv-1 = 30 m; teritorijos apšvietimo tinklai-1 = 660 m, modulinė transformatorinė M.T-400, unikalus Nr. ( - ) – Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti ieškovės vardu. Teismas konstatavo, jog žemės sklype ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, kuris suteiktų bendrijai (ieškovei) teisę ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ieškovė naudoja valstybinę žemę pagal detaliojo plano nurodytą paskirtį ir nėra pažeidusi sutarties. Teismas nurodė, jog pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) ir sudaro įstatyme nustatytą pagrindą pripažinti žemės nuomos sutarties esminį pažeidimą.

228.

23Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą prašė inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nes dėl su ieškove sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties ji neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į ( - ) gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė yra užtvėrusi ( - ) gatvę, kuri eina per ieškovės nuomojamą teritoriją (150 metrų atkarpa nuo ( - ). iki žemės sklypo ( - )), dėl to kiti visuomenės nariai, išskyrus ieškovės narius, negali ja naudotis susisiekimo tikslais. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-69 į vietinės reikšmės kelių sąrašą įtraukta ( - ) gatvė (gatvės kodas ( - )). 2000 m. žemės sklypo Klaipėdoje, ( - ) detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad per teritoriją eina viena (esama) D kategorijos 5,5 metro pločio ( - ) gatvė (magistralinis rajoninės reikšmės transporto – pėsčiųjų kelias – 2 eismo juostos, plotis tarp projektuojamų gatvės raudonų linijų – 20,0 m), kuriai priklausanti teritorija planuojamame sklype išskiriama kaip servitutas (1404 m2); 2003 metų žemės sklypo detaliojo plano (2000 m. plano korektūros) aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamos D kategorijos gatvės (nuraminto eismo) – 3,5 m pločio – paskirstymui po pastatų grupes ir privažiavimui prie jų. Pradine kompozicine ašimi pasirinkta jau esanti ( - ) gatvė, kurios vakarinė 26 m ilgio dalis šiuo detaliuoju projektuojama į 3 m pločio pėsčiųjų taką su galimybe pravažiuoti. Teritoriją kertantis ( - ) takas projekte nurodytas kaip magistralinis rajoninės reikšmės transporto- pėsčiųjų kelias (2 eismo juostos, plotis tarp projektuojamų gatvės raudonų linijų – 20,0 m). Pažymėta, kad ši gatvė turi tiesioginį ryšį su rekreaciniu dviračių taku, einančiu palei pajūrio kopas. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, kuriuo pripažintas netekusiu galios STR 2.06.01:1999, nuostatas darė išvadą, kad vien tai, kad ( - ) gatvė detaliojo plano korektūroje buvo numatyta kaip nuraminto eismo gatvė ar kad suformuotame žemės sklype patvirtinus detalųjį planą nėra nustatyta servitutų, nesuteikia teisės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos gyventojams šią gatvę užtverti, nes ( - ) gatvė yra vietinės reikšmės kelias ir priklauso savivaldybei nuosavybės teise, kuri, kaip teisėtas gatvės savininkas, turi teisę šią gatvę įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka.

249.

25Ieškovei argumentuojant, kad teismas turėtų įvertinti teisėtus GNDB „Gintaro krantas“ bendrijos narių lūkesčius, kad asmenys, įsigiję gyvenamuosius namus bei žemės sklypus, esančius po jais, turėjo pagrįstą lūkestį, kad detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir suformavus žemės sklypą, numatyta padėtis išliks ilgą laiką, t. y. gyventojai galės gyventi aptvertoje, sutvarkytoje bei ramioje teritorijoje, teismas pažymėjo, jog gatvės užtvėrimo galimybė nebuvo numatyta detaliojo plano ir jo korektūros sprendiniuose, o lūkestis turi būti teisėtas bei pagrįstas. Teismas nurodė, jog valstybine žeme turi turėti teisę naudotis visi gyventojai, o vienai grupei asmenų užtvėrus gatvę yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos ir viešasis interesas. Teismas nurodė, jog CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kurių nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Teismas konstatavo, jog ieškovė, sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį gyvenamųjų namų kvartalui bei jo aptarnavimui komunikacijoms, inžineriniams statiniams įrengti, pabaigusi statybas bei iš statybos bendrijos tapusi gyvenamųjų namų savininkų bendrija, įgyvendino savo teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nustatytą tiems atvejams, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovės (bei jos narių, trečiųjų asmenų) lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis valstybinės žemės sklypu bendrijai pabaigus gyvenamųjų namų kvartalo statybos darbus bei įrengus komunikacijas ir inžinerinius statinius, tačiau nebeturint savo vardu įregistruotų pastatų, suteikiančių teisę ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo kontrolę, pagrįstai ir teisėtai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2810.

29Ieškovė GNSB „Gintaro krantas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

3011.

31Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, įrodymų, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, nepagrįstai analizavo aplinkybes, kurios turėtų reikšmės tik tuo atveju, jei šioje byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymi, jog sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai nėra tapatūs sutarties nutraukimo pagrindams, todėl skundžiamame sprendime vienašališko ginčo sutarties nutraukimo teisėtumas nepagrįstai grindžiamas vien tik aplinkybe, jog ieškovė žemės sklype, adresu ( - ), Klaipėda, neturi nuosavybės teise įregistravusi nuolatinių statinių ar įrenginių. Teigia, kad ši aplinkybė galėtų būti reikšminga tik tuo atveju, jei ginčo nuomos sutartis būtų sudaryta esamiems statiniams ginčo žemės sklype eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galimus nuomos sutarties negaliojimo pagrindus prilygino vienašališko sutarties nutraukimo pagrindams.

3212.

33Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas įsakymas motyvuotas, iš šio įsakymo nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukta su ieškove sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Nors įsakyme nurodyta, kad jis priimtas remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jame nedetalizuota, kuo konkrečiai pasireiškė žemės naudojimas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl ieškovei buvo apsunkintos galimybės ginčyti atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą teismine tvarka. Argumentuoja, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teigia, jog valstybė, siekdama, nutraukti nuomos sutartį, privalėjo griežtai vadovautis nuomos sutarčių nutraukimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė.

3413.

35Teigia, jog teismas taip pat nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė tariamas ginčo žemės sklypo naudojimas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl mano, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ginčas išspręstas tik formaliai, neatskleista bylos esmė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės GNSB „Gintaro krantas“ teisinio statuso specifiškumo, t. y. ji veikia ne kaip atskiras juridinis asmuo, bet kaip visų ginčo teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkų atstovas, kuriam pavesta įgyvendinti jų teises ir pareigas. Argumentuoja, jog siekdamas objektyvaus bylos išsprendimo, teismas privalėjo nustatyti, kokia veikla vykdoma žemės sklype, kokius veiksmus atliko ieškovė po nuomos sutarties sudarymo, ir ištirti visus su tuo susijusius įrodymus. Teismo sprendime nėra nurodyta, kaip pasireiškė tik rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų paskirties teritorijų, plane pažymėtas ( - ), naudojimas ne pagal sutartį. Teigia, jog siekis išsinuomotame žemės sklype pradėti bendruomenės namų statybos darbus neginčijamai patvirtina žemės sklypo naudojimą pagal sutartį.

3614.

37Ieškovė argumentuoja, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad išsinuomotą valstybinę žemę naudoja pagal sutartį ir detaliajame plane nurodytą paskirtį gyvenamųjų namų kvartalui įrengti (gyvenamiesiems namams statyti, teritorijos gatvių ir kelių infrastruktūrai įrengti bei eksploatuoti), todėl priešingos teismo išvados padarytos, pažeidžiant CPK 178 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neteisėtai užsitvėrė ginčo teritoriją, padaryta netinkamai aiškinant detalųjį planavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir detaliojo planavimo sprendinius, todėl negali būti vertinama kaip teisinga. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo teritorijoje esantis ieškovės lėšomis įrengtas vietinės reikšmės vidaus kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri turi teisę įregistruoti jį viešame registre.

3815.

39Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų namų savininkų (bendrijos narių) teisėtų lūkesčių ir visos visuomenės viešo intereso naudotis ( - ) gatve. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškiniu apibrėžtą bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas. Pažymi, kad sudariusi nuomos sutartį ir pradėjusi ją vykdyti, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog šios sutarties pagrindu išsinuomota teritorija galės netrukdomai naudotis visą nuomos sutarties laikotarpį. Ginčo teritorijos naudojimo režimas buvo apibrėžtas galiojančiuose detaliojo plano sprendiniuose, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisės aktų nuostatų bei visos visuomenės teisių ir interesų pažeidimo, ieškovei ribojant eismą ( - ) gatvėje, yra visiškai nepagrįsta. Teigia, jog sudarydama ginčo sutartį, ieškovė galiojančio detalaus plano pagrindu tikėjosi šios sutarties pagrindu įsigytame žemės sklype įrengti uždarą gyvenamųjų namų kvartalą (su visa infrastruktūra).

4016.

41Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ir išsamiai nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, teismų praktiką, atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

42IV.

43Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

44Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4517.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

4718.

48CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4919.

50Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškinį, t. y. teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5120.

52Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“.

5321.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-403/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

5522.

56Nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 22 d. su GNSB „Gintaro krantas“ sudaryta 2,9806 ha valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 14-6453-(1.3) buvo sumažintas nuomojamo 2,9806 ha žemės sklypo plotas iki 0,5009 ha ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu Nr. N21/2008-0095 buvo pakeista 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 su GNSB „Gintaro krantas“, kuria iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalies plotas buvo sumažintas iki 0,5009 ha ir apėmė rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų paskirties teritorijas, plane pažymėtas ( - ).

5723.

58Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2141 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kuriuo nurodė, jog statinio – ( - ) g., unikalus Nr. ( - ), ribos kerta žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas, t. y. ( - ) gatvės 150 metrų atkarpa nuo ( - ) iki žemės sklypo ( - ) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas. Dėl dalies valstybinės žemės sklypo, kurioje yra ( - ) gatvės atkarpa, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su GNSB „Gintaro krantas“, kuri sklype jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių neturi. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas, kuriuo numatyta teritoriją skaidyti į atskirus žemės sklypus ir teritorijas infrastruktūrai. Infrastruktūros teritorijoje yra D kategorijos ( - ) gatvė, tačiau žemės sklypas nesuplanuotas. Siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – ( - ) gatvę – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė inicijuoti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalies žemės nuomos sutarties, sudarytos su GNSB „Gintaro krantas“, nutraukimą.

5924.

60Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 13SD-1272-(14.13.104.) ieškovė informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nuomojamame valstybinės žemės sklype yra tik inžineriniai tinklai – buitinės atliekos ir kiti inžineriniai statiniai – tvora, prie kurių valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono būdu nesudaromos, bei vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktu valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove bus nutraukta suėjus dviejų mėnesių terminui po šio rašto gavimo. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimu Nr. 1PAV-465-(1.8.) atlikta valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ir gretimos teritorijos naudojimo valstybinė kontrolė, kurios tikslas – patikrinti, ar ( - ) gatvė yra užtverta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 13SD-2396-(14.13.78.) ieškovė informuota apie patikrinimo rezultatus, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo rytinėje pusėje įvažiavimą į sklypą ( - ), Klaipėdoje, riboja pakeliamas užtvaras, sklypo vakarinėje dalyje įvažiavimas (( - )) yra užtvertas metaline tvora (įrengti vartai), prie įvažiavimo iš rytų pusės yra neregistruotas metalinis statinys (sargo namelis). Ieškovei nurodyta iki 2016 m. spalio 21 m. pašalinti statinį – sargo namelį.

6125.

62Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) prieš terminą nutraukta 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas Nr. N21/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ dėl 2,9806 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Klaipėdos mieste, dalies, kurios plotas 0,5009 ha, sudaryta su GNSB „Gintaro krantas“. Šiame kontekste pažymėtina, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ginčijamas įsakymas neaiškus, todėl apribota jos teisė apginti savo teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog ginčijamas įsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog akto turinys ir motyvai gali būti išdėstyti ne viename, bet keliuose dokumentuose.

6326.

64Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nors tiesiogiai ginčijamo įsakymo įžanginėje dalyje nėra nurodyta, kad vadovaujamasi 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir valstybinės žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės rezultatais, tačiau tiek iš faktinių aplinkybių, tiek iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra grindžiamas skundžiamas įsakymas, ir tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą. Dėl to plačiau šie apeliantės argumentai nenagrinėtini.

6527.

66Sutiktina su ieškove, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tačiau tai savaime nereiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiklai ir priimamiems aktams nekeliamas teisėtumo reikalavimas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įgyvendindama civilinių teisės normų reglamentuojamas teises ir pareigas Nacionalinė žemės tarnyba priima administracinius aktus, kurių teisėtumas, atsižvelgiant į teisinį santykį, šiuo atveju nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

6728.

68Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, susiję su ( - ) gatvės užtvėrimu, bei argumentai dėl ginčo ribų išplėtimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-403/2020 konstatuota, kad ieškovė, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią ( - ) gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis ( - ) gatve susisiekimo tikslais, taip pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis ( - ) gatvės dalimi nuo ( - ) iki žemės sklypo ( - ) susisiekimo tikslais. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai užtveriant ( - ) gatvę buvo neteisėti, o tai sudarė savarankišką pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos ( - ) gatvės eksploatavimui, nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog būtina nustatyti, koks yra žemės sklypo dalies plotas, kurio nuomos sutartis nutraukta teisėtai.

6929.

70Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-3615 nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalis, reikalinga ( - ) gatvės eksploatavimui, sudaro 0,1031 ha plotą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pradėtas rengti gatvės eksploatavimui reikalingo žemės sklypo planas, inicijuotas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenų keitimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2533 Nacionalinei žemės tarnybai perdavė suderintą žemės sklypo ( - ), Klaipėda, planą ir prašė priimti sprendimą Klaipėdos miesto savivaldybei perduoti naudotis neatlygintinai šio žemės sklypo 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 13SK-300-(14.13.111.) patvirtintas žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas.

7130.

72Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad dėl nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 13SK-300-(14.13.111.) yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją prašydama spręsti administracinės bylos Nr. eI3-27-386/2020 ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sujungimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimą. Kilus ginčui su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tolimesnės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros buvo sustabdytos, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka nėra galimybės nustatyti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos ( - ) gatvės eksploatavimui, dydžio, nes ji dar nėra nustatyta (LAT nutarties 48 ir 65 punktai).

7331.

74Pažymėtina, jog pareiškime administraciniam teismui pareiškėjai nurodė, jog inicijavo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą siekdami įgyvendinti 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 577 ir 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 detaliųjų planų sprendinius, t. y. išpirkti iš valstybės pareiškėjų naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau pareiškėjams 2016 m. lapkritį pritarus 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui, plano rengėja UAB „Geosmart“ 2017 m. gegužės mėnesį atliko plano korekcijas, dėl kurių sumažėjo bendrai naudojamas sklypas ir kurioms pareiškėjai nepritaria. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos procesinį sprendimą, nagrinėjamoje civilinėje byloje svarstytinas bylos sustabdymo arba sujungimo klausimas. Be to, įvertinus išdėstytas aplinkybes civilinėje byloje gali kilti ir ieškinio bei reikalavimų tikslinimo, naujų administracinių aktų priėmimo būtinybė.

7532.

76Išdėstytos aplinkybės susijusios su Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutarties 60–62 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, kurias reikia nustatyti nagrinėjamoje byloje, t. y. dalis žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovės nariams, kurie yra sklype esančių gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkai. Šių gyvenamųjų namų eksploatavimui taip pat reikalingos žemės sklypo dalys, tačiau byloje nebuvo aiškintasi, kokie ieškovei nuosavybės teise ar jos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriems pagal galiojančius teisės aktus turi būti suformuojami ir ne aukciono būdu išnuomojami naudoti pagal paskirtį būtini žemės sklypai, yra valstybinės žemės sklype ir kokio dydžio sklypo dalis būtina šių pastatų eksploatavimui. Pažymėtina, jog iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 21 d. pasitarimo Dėl ( - ) gatvės įteisinimo protokolo Nr. DD3–37 matyti, jog bendrija į Nacionalinę žemės tarnybą, gavusi pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir iki jos nutraukimo nesikreipė ir nenurodė, kokia valstybinės žemės sklypo dalis yra reikalinga bendrijai. Pasitarimo protokole nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, ar šiuo požiūriu nuomos sutartis turi būti nutraukta visa, ar tik dėl dalies žemės sklypo, o ieškovei pateikus įrodymus apie sklypo naudojimą pagal paskirtį, būtų svarstoma šioje civilinėje byloje ginčijamo įsakymo atšaukimo galimybė. Taigi ieškovei nepateikus duomenų apie jai (jos nariams) reikalingą statiniams ir pastatams eksploatuoti valstybinės žemės sklypo dalį ir Nacionalinei žemės tarnybai tokių duomenų neturint, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje objektyviai nėra galimybės nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 62 punkte nurodytų aplinkybių.

7733.

78Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutarties 63–64 punktuose išdėstytais motyvais paneigė apeliantės argumentus dėl jai nuosavybės teise priklausančių sklype esančių statinių – inžinerinių tinklų ir tvoros. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklype ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, kuris suteiktų bendrijai (ieškovei) teisę ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu, t. y. prieš savo sąskaita statydamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą statinį nuosavybės teises, apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo išsiaiškinti, kokias teises jis įgis tokioje žemėje pastatęs statinį.

7934.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorija komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti, rekreacinė teritorija poilsio, sporto kompleksams statyti ir eksploatuoti, infrastruktūros teritorija jos gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti. 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo buvo susitarta dėl mažesnio žemės sklypo ploto nuomos, jo vertės bei nuomos mokesčio dydžio, tačiau nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis nebuvo pakeisti. Tai reiškia, jog valstybinės žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu ( - ), turėjo būti naudojama ne tik esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir statyti statiniams, kurie pagal detalųjį planą turėjo būti, bet nebuvo pastatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo, tačiau reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.

8135.

82Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog ieškovė tik 2016 m. gegužės 10 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. R16–05 su E. A. projektavimo firma, kurios pagrindu pradėtas rengti bendruomenės namų statybos ( - ) gatvėje, Klaipėdoje projektas, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino tik kaip pirminę stadiją – viziją, tačiau jokių duomenų nei apie išduotą statybos leidimą šio statinio statybai, nei apie aplinkybes, kodėl iki pat nuomos sutarties nutraukimo jokie kiti detaliajame plane numatyti statiniai sklypo dalyje, žymimoje indeksu ( - ), nebuvo pradėti statyti, byloje nėra ir ieškovė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo naujų įrodymų nepateikė ir aplinkybių nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga reikalauti nurodytus duomenis atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo 49–59 punktus ir juos vertinti, t. y. reikia nustatyti, ar statytojos teisių ieškovė neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių, ar dėl savo pačios pasyvumo.

8336.

84Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šioje nutartyje nurodyti klausimai neanalizuoti ir nevertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

8537.

86Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

8738.

88Paskyrus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka iki paskirto teismo posėdžio pradžios nė viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų, susijusių su kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nustatymu. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, kurioms nustatyti ir analizuoti bylą nagrinėti iš naujo grąžino kasacinis teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, esant poreikiui – tikslinami ieškinio reikalavimai, priimami nauji administraciniai aktai. Be to, iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas, objektyviai nėra galimybės nustatyti valstybinės žemės sklypo dalies ploto, reikalingo ( - ) gatvės funkcionavimui. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti stabdoma, o vėliau nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, arba, priklausomai nuo Specialiosios teisėjų kolegijos procesinio sprendimo, tikslinga svarstyti šios civilinės ir administracinės bylų sujungimo reikalingumą, o to negalima padaryti apeliacinės instancijos teisme dėl skirtingų šių bylų procesų stadijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

8939.

90Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9140.

92Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo. Taip pat, priklausomai nuo Specialiosios teisėjų kolegijos procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020, perdavus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti šios civilinės bylos sustabdymo klausimą.

93Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

94Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė GNSB „Gintaro krantas“ prašė panaikinti Nacionalinės žemės... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 2.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.... 12. 3.... 13. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 28 d.... 14. 4.... 15. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.... 16. 5.... 17. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2016 m.... 18. 6.... 19. Ieškovei argumentuojant, kad ginčijamas įsakymas neatitiko individualiam... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, jog 0,5009 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu ( -... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą... 24. 9.... 25. Ieškovei argumentuojant, kad teismas turėtų įvertinti teisėtus GNDB... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 28. 10.... 29. Ieškovė GNSB „Gintaro krantas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo... 30. 11.... 31. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė... 32. 12.... 33. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas įsakymas motyvuotas, iš... 34. 13.... 35. Teigia, jog teismas taip pat nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė tariamas... 36. 14.... 37. Ieškovė argumentuoja, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina,... 38. 15.... 39. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 40. 16.... 41. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 42. IV.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 44. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 45. 17.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. 18.... 48. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 49. 19.... 50. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 51. 20.... 52. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.... 53. 21.... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 55. 22.... 56. Nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 22 d. su GNSB „Gintaro krantas“ sudaryta... 57. 23.... 58. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr.... 59. 24.... 60. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2016 m.... 61. 25.... 62. Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2016... 63. 26.... 64. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei... 65. 27.... 66. Sutiktina su ieškove, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą... 67. 28.... 68. Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, susiję su ( - )... 69. 29.... 70. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės... 71. 30.... 72. Remiantis informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad... 73. 31.... 74. Pažymėtina, jog pareiškime administraciniam teismui pareiškėjai nurodė,... 75. 32.... 76. Išdėstytos aplinkybės susijusios su Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020... 77. 33.... 78. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d.... 79. 34.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje taip pat... 81. 35.... 82. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog ieškovė tik 2016 m. gegužės 10 d.... 83. 36.... 84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant... 85. 37.... 86. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 87. 38.... 88. Paskyrus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka iki paskirto teismo... 89. 39.... 90. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano , kad... 91. 40.... 92. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 93. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 94. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir...