Byla e2-6-635/2017
Dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,

2sekretoriaujant Irenai Valužienei,

3dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovui, advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovams V. Š. ir L. M., atsakovės L. M. atstovui, advokatui K. P., trečiajam asmeniui N. Š.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams V. Š. ir L. M., tretiesiems asmenims notarui A. G., N. Š., Valstybės įmonei registrų centras, dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo,

Nustatė

5Ieškovas ieškiniu bei teismo posėdžių metu prašo 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275 ir 2009m. rugpjūčio 27d. pirkimo - pardavimo sutartį N r. 4157 pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą, esantį ( - ) , unikalus Nr. ( - ), panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įrašą apie žemės sklypo, esančio ( - ) , unikalus Nr. ( - ), įregistravimą Registrų centre atsakovės L. M. vardu ir priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas bei jo atstovas nurodo, kad 2004m. rugsėjo 8d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2SD-6944, įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2007m. birželio 6d. jis įregistravo ūkininko ūkį - identifikavimo kodas Nr. 6639128 ( pažymėjimas ŪP Nr. 0099969). Šiame žemės sklype ketino statytis ūkininko sodybą ir 2008m. liepos 24d. jam buvo išduotas statybos leidimas Nr. 08(1)1-111 ūkininko sodybos (gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato), statybai. Tuo metu ieškovas gyveno su sugyventine N. Š.. Su ja gyveno nuo 1996m. pavasario iki 2009m. lapkričio mėnesio. Kadangi nuosavybės teise turėjo kelis žemės sklypus, N. Š. paprašė, kad vieną žemės sklypą ieškovas padovanotų atsakovui - jos sūnui V. Š., nes jis ketina imti paskolą, kurios grąžinimo užtikrinimui reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą. Jam sutikus padovanoti žemės sklypą, ant kurio neplanavo statyti statinių, N. Š. su savo sūnumi V. Š. dėl dovanojimo sutarties sudarymo susitarė su Jurbarko notaru A. G. ir pateikė jam visą informaciją dėl sudarytinos dovanojimo sutarties bei nurodė kuris žemės sklypas bus dovanojamas. Kadangi ieškovas su N. Š. kartu gyveno jau 11 metų, visiškai ja pasitikėjo. Dovanojimo sutarties sudarymui su notaru A. G. susitiko Pagėgiuose, kur 2007m. rugsėjo 12d. ir buvo patvirtinta Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5275 (toliau -dovanojimo sutartis).

7Po dovanojimo sutarties sudarymo toliau tame žemės sklype ieškovas vykdė ūkininko sodybos statybos darbus. 2007m. rugsėjo mėnesį šiame žemės sklype buvo parinkta jo, kaip ūkininko ūkio sodybos vieta ( Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo aktas). Apie tai, kad žemės sklypas, kuriame statoma sodyba, priklauso ne jam, o atsakovui V. Š. atsitiktinai sužinojo tik 2014 metu sausio mėnesį. Tuo metu, paaiškėjo, kad dovanojimo sutartis buvo apiforminta ne tam žemės sklypui, kurį jis ketino dovanoti atsakovui V. Š., o kitam žemės sklypui, t. y. būtent tam, kuriame ieškovas statėsi ūkininko sodybą. Dovanojimo sutartis ieškovo nuomone, buvo sudaryta jam iš esmės suklydus ir N. Š. su atsakovu V. Š. jį apgavus, nes ieškovas niekada neketino atsakovui V. Š. dovanoti žemės sklypo, kuriame vykdė sodybos statybos darbus.

8Be to, kad būtų apsunkintas jo suklydimo ir apgaulės pagrindu padovanoto žemės sklypo susigrąžinimas, atsakovas V. Š. 2009-08-27 sudarė tariamą šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4157 su savo sugyventine - atsakove L. M..

9Ieškovo nuomone visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad jo suklydimas dėl padaryto dovanojimo sandorio buvo esminis ir šie sandoriai, t.y. dovanojimo sandoris bei vėliau sekęs sklypo pardavimo L. M. sandoris turėtų būti naikinami, nes dovanojimo sutartis neatitiko jo valios bei ketinimų. Sandoris, sudarytas atsakovų tarpusavyje turėtų būti naikinamas dėl to, kad jis buvo sudarytas apgaule, nes tikrosios jų valios šis sandoris neišreiškė. Atsakovė L. M. niekada šiuo sklypu nesinaudojo, juo nesidomėjo.

10Atsakovė L. M. ieškinio nepripažino, teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu esant atsakovų kaltei, nesutinka. Mano, kad neturėtų būti atsakove šioje byloje, nes jos ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai. Yra sąžininga sklypo igijėja, be to sužinojusi apie visas sklypo perleidimo atsakovui V. Š. aplinkybes, stengėsi padėti ieškovui, būtų sutikusi grąžinti sklypą ieškovui. Dėl šio ginčo patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tikros valios neišreiškimo ir apgaulės sudarant sklypo pardavimo sandorį, yra niekuo nepagrįstos. Sklypo perleidimas atitiko tiek V. Š., tiek jos tikruosius ketinimus, jis išreiškė aiškią jų valią. Paaiškino, kad su V. Š. turi bendrus vaikus ir blogėjant jų tarpusavio santykiams, abu sutarė dėl sklypo pardavimo jai. Nesidomėjo koks tai konkretus sklypas ir iki ginčo atsiradimo nežinojo apie statybas jame. Nesutinka su CK 6.66 str. taikymu, nes tam nėra jokio pagrindo, o jei teismas ir nuspręstų, kad tam yra pagrindas, prašo taikyti vienerių metų senatį. Mano, kad sklypas iš jos negali būti išreikalautas, kadangi ji yra sąžiningas įgijėjas ir įgijo nekilnojamąjį turtą atlygintinai.

11Atsakovas V. Š. ieškinį pripažino iš dalies. Neprieštaravo, kad ieškovas galėjo suklysti nurodydamas dovanojamą sklypą, tačiau nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jis – atsakovas apgavo ieškovą, tuo pačiu nesutiko dėl sandorio sklypo perdavimo atsakovei L. M., panaikinimo. Patvirtino atsakovės L. M. nurodytas aplinkybes dėl jų susitarimo perleidžiant sklypą. Nurodė, kad jis priešingai nei aiškina ieškovas, naudojosi sklypu, laikė ten žvyrą, tačiau parduodamas sklypą nežinojo, kad jo įgytame sklype yra projektuojami statiniai, o vėliau gautas statybos leidimas.

12Tretysis asmuo N. Š. patvirtino, kad ieškovas, jos buvęs sugyventinis norėjo padovanoti žemės sklypą jos sūnui ir nenurodė, kad dovanojamas turėjo būti būtent tas sklypas, kuriame šiuo metu ieškovas turi pasistatęs namą. Neigė, kad buvo kokia nors apgaulė ieškovo atžvilgiu ir neprieštaravo, kad tai buvo ieškovo suklydimas dėl dovanojamo sklypo duomenų.

13Tretieji asmenys A. G., Valstybės įmonės registrų centro atstovas nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai, atsiliepimų negauta, byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Nustatyta, kad 2007-09-12 dovanojimo sutartimi ieškovas atsakovui V. Š. padovanojo žemės sklypą, esantį ( - ) , unikalus Nr. ( - ), sutarties notarinio registro Nr. 5275. 2009-08-27 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas V. Š. minėtą žemės sklypą pardavė atsakovei L. M.. Ginčo sklype ieškovas 2007-06-06 įregistravo ūkininko ūkį - identifikavimo kodas Nr. 6639128 ( pažymėjimas ŪP Nr. 0099969). 2008-07-24 ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. 08(1)1-111 ginčo sklype ūkininko sodybos (gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato), statybai. Ieškovas ginčija savo sudarytą dovanojimo sandorį ir tarp atsakovų sudarytą pirkimo pardavimo sandorį, sandorius pripažįstant negaliojančiais dviem teisiniais pagrindais – tiek sudarytais dėl apgaulės, tiek dėl klaidos.

16Dėl sandorio pripažinimo esant atsakovo apgaulei sudarymo ir pripažinimo tuo pagrindu negaliojančiu.

17CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pasinaudodamas jo pasitikėjimu, apgaulingai įtraukė į nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį žemės sklypą, kurio jis dovanoti neketino.

18Pagal CK 1.91straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, teismo nuomone, ieškovo veiksmai buvo nuoseklūs - jis savo valią išreiškė pasirašydamas dovanojimo sandorį, pats dalyvavo pas notarą sandorio sudarymo metu, kalbėjosi su notaru, be to kaip nurodė pats ieškovas dėl dovanojamo sklypo duomenų tikslinosi, nes toje pačioje vietoje turėjo kelis sklypus.

19Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir esamus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, ir byloje nenustatyta tokių duomenų, kad atsakovas V. Š. vertė, kažkaip įtakojo, nutylėjo kokias nors aplinkybes ar kitaip apgavo ieškovą ar elgėsi nesąžiningai sudarant dovanojimo sandorį dėl ginčo sklypo. Kaip paaiškino pats ieškovas jis sutiko dovanoti žemės sklypą savo sugyventinės N. Š. sūnui V. Š. įkalbėtas N. Š.. Duomenų, kad ieškovo sprendimas dovanoti sklypą buvo įtakotas nesąžiningų N. Š. ar kito asmens veiksmų, nenustatyta. Ieškovas su N. Š. vedė bendrą ūkį, turi vaiką, kas rodo, kad jų ryšiai buvo artimi ir siejami šeimos ryšiais. Ieškovas iš esmės neginčijo savo valios dovanoti sklypą, tačiau nurodo teigęs norėjęs dovanoti kitą, šalia ginčo sklypo, esantį sklypą. Ieškovo aiškinimas, kad tarp atsakovų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris buvo pirminio apgaule sudaryto sandorio pasekmė – apsimestinis sandoris, siekiant užvaldyti jam priklausantį sklypą, niekuo nepagrįstas. Kaip paaiškino atsakovai, kuriuos taip pat siejo šeimyniniai santykiai(turi bendrų vaikų) pirkimo-pardavimo sandorį sudarė dėl to, kad tuo metu jų santykiai buvo pablogėję ir už palankią kainą, vaikų labui atsakovas V. Š. ginčo sklypą pardavė L. M.. Šią aplinkybę dėl pablogėjusių atsakovų santykių iš dalies patvirtina tai, kad šiuo metu atsakovai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, todėl tikėtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris galėjo būti sudarytas dėl atsakovų nurodytų priežasčių. Vertinant tai kas išdėstyta nenustačius atsakovų ar kito asmens nesąžiningumo, piktavališkumo ar apgaulės, kitokių tyčinių veiksmų, kurie būtų turėję lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti, t. y. kad ieškovas būtų buvęs tyčia suklaidintas dėl esminių sandorių aplinkybių, nėra pagrindo ginčijamo dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu kaip sudarytu dėl apgaulės. Nesant įrodymų dėl apgaulės, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį.

20Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais esant šalių suklydimui.

21CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

22Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios aišraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Vertinant ieškovo, teigiančio, kad jis suklydo, elgesį pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, pagal protingumo kriterijų, teismas sprendžia, kad ieškovas aiškiai išreiškė savo valią – dovanoti žemės sklypą atsakovui V. Š., tačiau pažymi, kad ieškovas galėjo suklysti nurodydamas patį dovanojamąjį sklypą, nes, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, jis norėjo atsakovui dovanoti kitą sklypą, nes mažai tikėtina, kad po sklypo dovanojimo sandorio ieškovas, žinodamas, kad šis sklypas jam jau nepriklauso, toliau būtų vykdęs ūkinę veiką šiame sklype, juo labiau būtų statęs ten nekilnojamuosius daiktus.

23Esant išvardintų aplinkybių visumai, šioje dalyje ieškinys tenkintinas, ieškovo ir atsakovo V. Š. sudarytas sandoris - 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5275, pripažintinas negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento ieškovui iš esmės suklydus dėl sandorio objekto (CK 1.90 str. 4 d.).

24Atsakovė L. M., panaikinus ankstesnę taikos sutartį, kuria ji sutiko grąžinti ginčo sklypą atsakovui V. Š. ir nesutikus ieškovui sudaryti taikos sutartį su sąlyga atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, prašo pirkimo-pardavimo sutartį jos sudarytą su V. Š. nepripažinti negaliojančia. Atsakovės L. M. teigimu nėra teisinio pagrindo iš jos kaip sąžiningos įgijėjo išreikalauti ginčo sklypą, kuris gautas atlygintinai.

25Pagal 4.96 str. 2,3 dalių nuostatas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas atlygintinai įgytas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas – ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nei vienas iš atsakovų neginčija, kad sklypą įgydami ir po to, nežinojo apie ginčo sklype projektuojamus statinius ir vėliau išduotą ieškovui statybos leidimą, iš esmės net nežinojo kurį konkretų sklypą įgijo. Atsakovams buvo svarbu įgyti sklypą ir nebuvo svarbu kokį konkrečiai. Ieškovui suklydus padovanojant ne tą sklypą, o atsakovui V. Š. parduodant jį L. M. nepasitikslinus dėl parduodamo objekto, tokie pirkimo-pardavimo sandorio šalių veiksmai šioje situacijoje vertinant rūpestingo ir atidaus asmens aspektu negali būt pripažinti kaip atitinkantys protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Nenustatyta, kad atsakovė L. M. būtų elgusis kaip nors tyčia nesąžiningai, tačiau vertinant tai, kad abi šalis siejo artimi, šeimyniniai santykiai ir abi sandorio šalys elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, suklysdamos dėl sandorio objekto bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovė L. M. negali būt pripažinta ginčo sklypo sąžiningu įgijėju. Remiantis išdėstytu atsakovų sudaryta 2009-08-27 pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip iš esmės suklydus dėl sandorio objekto (CK 1.90 str. 4 d.).

26Pripažinus sandorį negaliojančiu, pagal CK 1.80 str. 2 d., viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsakovės L. M. nepripažinus sąžiningu įgijėju ir pripažinus abu sandorius negaliojančiais ieškovui grąžintinas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1180-6510, esantį Šilutės r., Bardūnų k., Kikilių g. 2, priteisiant atsakovei L. M. iš atsakovo V. Š. pagal sandorį sumokėtą kainą - 20000 Lt (5792,40 €).

27Dėl reikalavimo panaikinti įrašą Registro įmonėje

28Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1539 2-4 str. nuostatas Nekilnojamojo turto registras steigiamas nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 2 punkte nurodyta registro paskirtis – registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis. Ieškovo prašymas panaikinti ginčo objekto registraciją atsakovės vardu, nepagrįstas. Nei ieškovas nurodė, kad Registro įmonė būtų neteisingai įregistravusi gautus duomenis apie sudarytus sandorius, nei tokių duomenų nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Registro įmonė atlikdama jai paskirtas funkcijas, įregistravo jai pateiktus duomenis apie sudarytus sandorius ir esant teismo sprendimui dėl registruotinų faktų pasikeitimo, juos įregistruoja teismo sprendimo pagrindu, todėl šiuo atveju naikinti jau padarytų įrašų, nėra pagrindo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi savo teisėmis ir tinkamai vykdė pareigas. L. M. kaltės dėl šio ginčo nėra, ji iš esmės sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir aktyviai siekė kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tai patvirtina jos sudaryta, bet vėliau panaikinta taikos sutartis, pagal kurią ji sutiko grąžinti sklypą atsakovui V. Š.. Taikiai ginčą išspręsti atsakovė siekė ir šioje byloje. Vertinant tai, kad jos suklydimą dėl objekto sudarant sandorį, tiesiogiai įtakojo ieškovo suklydimas dėl pastarojo ypatingo nerūpestingumo ir neatidumo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos - 909,23 € advokato atstovavimo išlaidos atsakovei L. M. priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).

31Iš visų šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis, kurias sudaro 26,16 € pašto išlaidų (CPK 96 str.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK1.89 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d., 150 str., 259-270 str., teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

342007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275, sudarytą ieškovo A. R., asmens kodas ( - ), kuriuo ieškovas V. Š., asmens kodas ( - ) dovanojo 5,4860 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

352009m. rugpjūčio 27d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4157, sudarytą tarp pardavėjo V. Š., asmens kodas ( - ) ir pirkėjos L. M., asmens kodas ( - ) dėl 5,4860 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

36Taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovo A. R., asmens kodas ( - ) nuosavybėn žemės sklypą, esantį ( - ) , unikalus Nr. ( - ).

37Priteisti iš atsakovo V. Š. 5792,40 € piniginę kompensaciją atsakovei L. M..

38Kitą ieškinio dalį atmesti.

39Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei L. M. 909,23 € advokato atstovavimo išlaidų.

40Priteisti iš ieškovo A. R., atsakovų V. Š. ir L. M. po 8,72 € pašto išlaidų valstybės naudai.

41Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,... 2. sekretoriaujant Irenai Valužienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovui, advokatui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 5. Ieškovas ieškiniu bei teismo posėdžių metu prašo 2007 m. rugsėjo 12 d.... 6. Ieškovas bei jo atstovas nurodo, kad 2004m. rugsėjo 8d. pirkimo - pardavimo... 7. Po dovanojimo sutarties sudarymo toliau tame žemės sklype ieškovas vykdė... 8. Be to, kad būtų apsunkintas jo suklydimo ir apgaulės pagrindu padovanoto... 9. Ieškovo nuomone visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad jo suklydimas dėl... 10. Atsakovė L. M. ieškinio nepripažino, teismo posėdyje... 11. Atsakovas V. Š. ieškinį pripažino iš dalies.... 12. Tretysis asmuo N. Š. patvirtino, kad ieškovas, jos... 13. Tretieji asmenys A. G., Valstybės įmonės registrų... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Nustatyta, kad 2007-09-12 dovanojimo sutartimi ieškovas atsakovui 16. Dėl sandorio pripažinimo esant atsakovo apgaulei sudarymo ir pripažinimo tuo... 17. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 18. Pagal CK 1.91straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių... 20. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais esant šalių suklydimui.... 21. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 23. Esant išvardintų aplinkybių visumai, šioje dalyje ieškinys tenkintinas,... 24. Atsakovė L. M., panaikinus ankstesnę taikos sutartį,... 25. Pagal 4.96 str. 2,3 dalių nuostatas iš sąžiningo įgijėjo negali būti... 26. Pripažinus sandorį negaliojančiu, pagal CK 1.80 str. 2 d., viena jo šalis... 27. Dėl reikalavimo panaikinti įrašą Registro įmonėje... 28. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo1996 m.... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai... 31. Iš visų šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK1.89 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d., 150... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 5275,... 35. 2009m. rugpjūčio 27d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4157, sudarytą tarp... 36. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovo A. R.,... 37. Priteisti iš atsakovo V. Š. 5792,40 € piniginę... 38. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovei 40. Priteisti iš ieškovo A. R., atsakovų 41. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...