Byla e2-1762-475/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Ievai Einorytei, dalyvaujant ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atstovui K. G., atsakovės T. L. atstovei advokatei D. D., nedalyvaujant atsakovei T. L., trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei T. L. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (toliau - S. I. AS ) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės T. L. 1 050,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Seesam Insurance AS 2010 m. kovo 4 d. su R. P. (toliau - draudėja) sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutarti (draudimo polisas Nr. ( - )), kuria apdraudė butą, esantį adresu ( - ) (toliau – butas). Ieškovė draudėjos buvo informuota apie tai, kad 2017 m. vasario 17 d. apdraustas butas buvo aplietas ir jam buvo padaryta žala. Gavus pranešimą, buvo užvesta žalos byla Nr. ( - ), apžiūrėtas butas, padarytos vandens apliejimo sukeltos žalos foto fiksacijos. Draudikas, pripažinęs šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinęs žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio išmokėjo draudėjai 1 264,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. 16. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto, esančio adresu ( - ) savininkė įvykio dieną buvo T. L. (toliau – atsakovė). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Šiuo atveju, aplinkybę, kad vandens apliejimas įvyko iš viršuje esančio buto Nr. ( - ) patvirtino draudėjos vyras D. P. nurodydamas šią aplinkybę nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole. Kaip nurodo D. P. pasirašydamas po apžiūros protokolu, avarijos likvidavimui buvo iškviesta namo administratoriaus Šilainių būstas1 (juridinis pavadinimas UAB „Namų priežiūros centras“) avarinė tarnyba, kuri iškvietimui suteikė žalos numerį V17-066002 bei užfiksavo žalos priežastį. 2017 m. vasario 28 d. apžiūrėjus sugadintą turtą ir sugadinimus užfiksavus apžiūros protokole buvo sudaryta būsimo remonto sąmata. Pagal būsimo remonto sąmatą žalos dydis 1 351,45 Eur. Pritaikius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę 86,89 Eur išskaitą, išmokėta 1 264,56 Eur draudimo išmoka. Įvertinus buto nusidėvėjimą įvykio dieną, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 1 050,71 Eur.

6Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

7Atsakovė T. L. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nustatytą kompetentingo asmens. Kaip galima matyti iš ieškinio medžiagos, ieškovė apskritai neturi jokių išvadų dėl jos kliento turtui žalą padariusio asmens – galimai apie atsakovę arba galimai apie namą administruojančios organizacijos neveiklumo atveju – viso namo bendraturčius (arba pačią administruojančią įmonę).

8Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad užliejimas pagal pateiktos žalos dydį buvo stiprus. Toks stiprus užliejimas negalėjo įvykti neužliejant lubų. Byloje nėra duomenų, kad 2017 m. vasario 17 d. būtų fiksuota vandens avarija. Ieškovas byloje neįrodė žalos atsiradimo šaltinio. Užliejimo metu liudytojas D. P. nebuvo savo bute, nebuvo užėjęs pas atsakovę. Avarija galėjo įvykti dėl kokių nors kitų priežasčių – dėl namo bendro stovo ar vamzdyno.

9Tretysis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti, bylą nagrinėti ADB „Gjensidige“ atstovams nedalyvaujant. Atsiliepime paaiškino, kad ADB „Gjensidige“ yra apdraustas butas, esantis adresu ( - ) 2017 m. vasario 17 d. draudikas gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu buvo užlietas butas, esantis adresu ( - ) ADB „Gjensidige“ pradėjo žalos bylos administravimą, kurio metu buvo atlikta aplieto buto apžiūra, nustatyta įvykio priežastis – bute ( - ) įvykusi vandentiekio avarija, taip pat apskaičiuotas butui padarytos žalos dydis. Dėl įvykio draudėjui buvo išmokėta 219,42 Eur draudimo išmoka. Atsakovei trečiasis asmuo ne kartą pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, tačiau atsakovė draudiko reikalavimo iki šiol nepatenkino. ADB „Gjensidige“ palaiko ieškovės poziciją šioje byloje ir mano, kad atsakovė nepagrįstai vengia prisiimti atsakomybę dėl jos bute kilusio įvykio ir jo metu sukeltos žalos kitiems namo butų savininkams.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys tenkintinas visiškai.

12Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui išmokėtą draudimo išmoką dėl buto užliejimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui R. P. užliejus vandeniu jai priklausantį butą Nr. 16 fakto, taip pat nėra ginčo dėl išmokėto draudimo išmokos dydžio, tačiau byloje kilo ginčas dėl už padarytą žalą atsakingo asmens. Ieškovė teigia, kad buto Nr. 13 užliejimo vandeniu židinys randasi atsakovės bute Nr. 16. Atsakovė teigia, kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, o greičiausiai dėl gedimo bendro naudojimo vamzdyje ar stove.

13Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. P. 2010 m. kovo 4 d. buvo sudaryta būsto ir gyventojų draudimo sutartis (draudimo polisas Nr. duomenys neskelbtini), kuria apdraudė butą, esantį adresu ( - ) (toliau – butas) (e. b. l. 5-6). Draudiminiu laikotarpiu ieškovė buvo informuota, kad 2017 m. vasario 17 d. apdraustas butas buvo aplietas (e. b. l. 19). Pranešimo apie įvykį pagrindu ieškovė užvedė žalos bylą Nr. ( - ) (e. b. l. 19). Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo (e. b. l. 20-21), fotonuotraukų (e. b. l. 23-54) ir posėdžių metu ieškovės atstovo duotų paaiškinimų, nustatyta, kad apliejus butą, buvo padarytą žalą – apgadintos jo sienos ir grindys.

14Iš ieškovės pateiktos remonto darbų įkainių skaičiuoklės, nustatyta, kad nuostolių sumą sudaro 1 351,45 Eur už 40 m2 aukščiausios kokybės apmušalų pakeitimą (121, 60 Eur medžiagos +165,60 Eur darbas), 45,95 m2 laminuotų grindlenčių keitimą (749,90 Eur medžiagos + 311,54 Eur darbas), 0,2 t statybinių šiukšlių pakrovimą ir išvežimą (2,80 Eur darbas). Franšizė – 86,89 Eur, draudimo išmoka 1 264,56 Eur (e. b. l. 7). Apdrausto buto remontas atliktas prieš 6 metus, įvertinus nusidėvėjimą, žalos suma sudaro 1 050,71 Eur ( e. b. l. 12).

15UAB „Namų priežiūros centras“ 2017 m. spalio 20 d. raštu NrNPC-RS-17-0076 nustatyta, kad dėl buto, esančio ( - ), užpylimo laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 iki 2017 m. kovo 1 d. pranešimų dėl vandens pratekėjimo neregistruota (e. b. l. 71).

16VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei T. L., o aplietas butas, esantis duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. P. (e. b. l. 22, 73).

17Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu (e. b. l. 20-21), turto žalos įvertinimo skaičiuote, 2017 m. balandžio 5 d. išmokos potvarkiu, kompleksiniu būsto ir gyventojų turto draudimu, 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL17 04210 nustatyta, kad atsižvelgiant į buto sugadinimo ir jos nustatytos padarytos žalos pobūdį, ieškovė (draudikas) išmokėjo aplieto buto savininkei R. P. 1 264,56 Eur draudimo išmoką, o įvertinus nusidėvėjimą, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1 050,71 Eur žalos atlyginimo.

18Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ dėl tos pačios vandens avarijos atsakovės bute 2017 m. vasario 17 d. atsakovei T. L. yra pateikusi pretenziją atlyginti padarytą žalą butui adresu duomenys neskelbtini) (e. b. l. 94, 96, 97). Iš pranešimo apie įvykį dėl buto duomenys neskelbtini), apliejimo, matyti, kad nustatytas ar numanomas įvykio kaltininkas nurodytas butas ( - ), o ADB „Gjensidige“ įvykio apžiūros akte, po 2017 m. vasario 17 d. įvykio, kaltininku nurodytas butas, esantis duomenys neskelbtini) (e. b. l. 110, 114). Dėl šio įvykio draudikas ADB „Gjensidige“ draudėjui V. K. paskaičiavo ir išmokėjo 219,42 Eur žalos atlyginimo ir su pretenzija dėl sumokėtos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę T. L. (e. b. l. 115).

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

20Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) Seesam Insurance AS išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjos R. P. turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodyta atsakovė T. L., kuri yra buto, laikomu užpylimo šaltiniu, savininkė.

21Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

22Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad žala buvo padaryta dėl buto, esančio ( - ) apliejimo iš buto, esančio ( - ). Atsakovė ginčija apliejimo faktą, nurodo, kad jokios avarijos jos bute nebuvo, o jei buvo, tai ne dėl jos kaltės o bendro namo naudojimo įrenginių trūkumų, nesutinka, kad ji turi atsakyti dėl padarytos žalos, nes, jos nuomone, byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kad apliejimas įvyko dėl jos kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

23Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas.

24Kaip jau buvo minėta, atsakovė nesutinka su tuo faktu, kad užpylimo židinys (šaltinis) buvo jos bute. Tačiau byloje esantys duomenys – trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ rašytiniai paaiškinimai, bei ADB „Gjensidige“ pateiktas jo draudėjo apdrausto buto, esančio ( - ) pranešimas (e. b. l. 20-21), liudytojo D. P. ir K. L. byloje duoti parodymai, akivaizdžiai patvirtina, kad buto, esančio ( - ), užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, ( - ). Duomenų, kad užpylimo židinys yra kitas, byloje nėra. Liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytojas K. L. paaiškino, kad pirmą kartą įvykus vandens avarijai bute, ( - ), buvo užsuktas kranas, nes trūko nuo nusidėvėjimo lanksčioji vandens žarnelė. Antrą kartą įvyko vandens avarija, dėl to, kad atsakovė atsukusi vandens maišytuvą pradėjo leisti vandenį į vonią, ir dalis vandens sunkėsi pro maišytuvą per nutrūkusią žarnelę. Liudytojas K. L. nupirko atsakovei naują lanksčiąją vandens žarnelę ir ją pakeitė. Nuo tada vandens avarijų daugiau nepasikartojo. Atsakovės atstovė kėlė abejones, nurodydama, kad avarija galėjo įvykti dėl bendro naudojimo vamzdžio. Pažymėtina, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Šias aplinkybes gindamasi turi įrodyti atsakovė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo vamzdžio.

25Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

26Reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas (ieškovas) šiuo atveju įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, kuri yra 1 050,71 Eur ir kurios išmokėjimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. CL17 04210).

27Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovė T. L. atsakinga už draustam turtui, ( - ), 2017 m. vasario 17 d. padarytą ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas.

28Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

29Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 24,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

30Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,05 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

32Ieškinį tenkinti visiškai.

33Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. ( - ) ieškovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per S. I. AS Lietuvos filialą, į. k. 304151376, 1 050,71 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 71 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 050,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

34Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. ( - ) 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

35Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Seesam Insurance AS 2010 m. kovo 4 d. su R.... 6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose... 7. Atsakovė T. L. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovė... 8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus... 9. Tretysis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“... 10. Teismas... 11. Ieškinys tenkintinas visiškai. ... 12. Byloje kilo ginčas dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti draudėjui... 13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. P. 2010 m. kovo 4... 14. Iš ieškovės pateiktos remonto darbų įkainių skaičiuoklės, nustatyta,... 15. UAB „Namų priežiūros centras“ 2017 m. spalio 20 d. raštu... 16. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis duomenys... 17. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu (e. b. l. 20-21), turto... 18. Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ dėl tos pačios vandens avarijos... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) Seesam Insurance AS išmokėjusi... 21. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl... 22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 23. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovės neteisėti veiksmai ir... 24. Kaip jau buvo minėta, atsakovė nesutinka su tuo faktu, kad užpylimo židinys... 25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra... 26. Reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas (ieškovas) šiuo atveju... 27. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose... 28. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti... 29. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos... 30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,05 Eur, todėl ieškinį... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 32. Ieškinį tenkinti visiškai.... 33. Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. ( - ) ieškovei Seesam Insurance AS,... 34. Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. ( - ) 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct)... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...