Byla e2S-172-614/2018
Dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – T. Š., O. K., O. K., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Č. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Č. Š. ieškinį atsakovams A. R., P. V. ir J. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – T. Š., O. K., O. K., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė Č. Š. kreipėsi į teismą, prašydama leisti be atsakovų sutikimo užbaigti 0,5077 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), formavimo pertvarkymo veiksmus pagal 2015 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2419 „Dėl sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, t. y. atlikti 1570 kv. m. ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
  2. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai nesutinka atlikti kadastrinių matavimų, ar trukdo ieškovei savarankiškai atlikti kadastrinius matavimus. Nėra aišku, ar ieškovė pati atliko kokius nors veiksmus, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai bei pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovė pirmiausia turėtų kreiptis į atsakovus su pasiūlymus, kad būtų sutarta dėl kadastrinių matavimų atlikimo ar atsisakymo juos atlikti.
  3. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių – ieškovė gali savarankiškai atlikti kadastrinius matavimus.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovė Č. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
    2. CPK nuostatos nedetalizuoja atsisakymo priimti ieškinį, kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrindo turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiai tvarkai keliamus reikalavimus įtvirtina konkretūs įstatymai, todėl būtent vadovaujantis šiais įstatymais, įtvirtinančiais išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, o ne CPK nuostatomis, galima nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigas ir tinkamai įgyvendino savo teises išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu bei atitinkamai iš to padaryti išvadą, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė, manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Č. Š. ieškinį atsakovams A. R., P. V. ir J. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
  3. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-547/2013; kt.).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Tačiau su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymo, šiuo įsakymu buvo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastro Nr. ( - )), formavimo ir projektavimo projektas, kurios tikslas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus kitos paskirties žemės sklypus (sklypą Nr. 1 ir sklypą Nr. 2). Minėto sprendimo 1.2.4. punktu sklypo Nr. 2 dalyje yra nustatytas 56 kv. m. ploto laikinas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms iki bus privažiavimo kelio prie atidalintų sklypų techninis projektas. Šio sprendimo 2.2. punktu sklypo naudotojai įpareigoti kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypų ( - ) suformavimo. Kartu su ieškiniu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-07-20 sprendimas patvirtina, kad ieškovė šią pareigą įgyvendino. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai jokių veiksmų neatliko ir todėl yra pažeidžiama jos teisė tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai nenurodė ir nekonkretizavo, kaip būtent atsakovų veiksmais ar neveikimu jos teisės yra pažeidžiamos, nėra aišku ar ieškovė savo teisių pažeidimu laiko aplinkybę, kad sklype Nr. 2 yra nustatytas kelio servitutas ir ar ji juo negali naudotis. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia apginti savo pažeistas teises, tačiau jų aiškiai nesuformulavo ir neįvardijo, todėl toks ieškovės pateiktas procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakant jį priimti.
  6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė jį priimti, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai