Byla 2A-613-479/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. B

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forica” ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Forica“ (toliau – UAB „Forica“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. šalys sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas nusipirko transporto priemonę Mercedes Benz. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 22 d. automobilis buvo perduotas atsakovui. Šalys susitarė, jog už automobilį bus sumokėta grynaisiais pinigais iš karto, kai transporto priemonė bus įregistruota atsakovo vardu. Ieškinyje teigiama, kad įregistravus automobilį atsakovo vardu, atsakovas paaiškino, jog neturi grynųjų pinigų dėl bankomate taikomo pinigų išėmimo limito, todėl pažadėjo pinigines lėšas pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau to nepadarė. Šalių susitarimu atsiskaitymas pagal sutartį buvo atidėtas vieno mėnesio terminui. 2017 m. sausio 9 d. ieškovė gavo atsakovo elektroninį laišką su pretenzija, jog automobilis sugedo, juo atsakovas reikalavo sumokėti 700 Eur už remonto darbus. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir pareikalavo grąžinti automobilį arba sumokėti automobilio kainą. Ieškovės teigimu, atsakovas už įsigytą transporto priemonę su ieškove neatsiskaitė. Dėl to ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 700 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas T. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad už įsigytą automobilį sumokėjo ieškovei grynaisiais pinigais VĮ ,,Regitra“ patalpose, tačiau įmonės grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo kvito ieškovės atstovas jam nepateikė. 2017 m. sausio 6 d. atsakovas su pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl automobilio gedimo. Atsakovas teigė, kad po ilgų derybų ir susirašinėjimų 2017 m. sausio 9 d. gavo ieškovės rašytinį reikalavimą sumokėti už įsigytą automobilį. Kadangi atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs, ieškovė nepagrįstai reikalauja antrą kartą sumokėti transporto priemonės kainą, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 700 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 2 700 Eur kainą pardavė atsakovui transporto priemonę Mercedes Benz. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė savo pareigą pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė ir perdavė atsakovui transporto priemonę. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie atsiskaitymą su ieškove už nupirktą transporto priemonę, o vien atsakovo pateikti netiesioginiai įrodymai nėra pakankami šiai faktinei aplinkybei patvirtinti. Teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis taip pat nepatvirtina atsakovo atsiskaitymo už įsigytą automobilį fakto. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos atsiskaityti už automobilį pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 700 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas T. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas teigė, kad grynieji pinigai už automobilį buvo sumokėti transporto priemonės perdavimo atsakovui metu, nes kitokios atsiskaitymo tvarkos šalių sudaryta sutartis nenustatė.
    2. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės pateiktą 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, nors šis dokumentas atsakovui buvo atsiųstas tik vėlai vakare prieš sandorio sudarymo dieną. Be to, ši PVM sąskaita faktūra neatitinka jai keliamų reikalavimų.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi imperatyvūs reikalavimai visas ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl ieškovė turėjo pareigą išduoti atsakovui pakvitavimą apie atsiskaitymą už transporto priemonę.
    4. Teismas netinkamai vertino ieškovės atstovo paaiškinimus apie sutarties sudarymo ir atsiskaitymo aplinkybes, nes šie paaiškinimai nėra logiški bei neatitinka protingo asmens elgesio standarto.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Forica“ prašo atsakovo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog sutartis yra sudaroma su juridiniu asmeniu, todėl su tuo susiję skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas neatsiskaitė už transporto priemonę, todėl nebuvo pagrindo išduoti pinigų priėmimo kvito. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas teigė, kad grynieji pinigai už automobilį buvo sumokėti transporto priemonės perdavimo atsakovui metu, nes kitokios atsiskaitymo tvarkos šalių sudaryta sutartis nenustatė. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija sutinka.
  4. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje). CK 6.314 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiant šalių ginčą dėl daikto kainos sumokėjimo, pardavėjui tenka procesinė pareiga įrodyti pirkėjo prievolės atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimo pagrindą, o pirkėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti už perkamą daiktą (CPK 178 straipsnis). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra taikoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
  5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas nupirko automobilį Mercedes Benz. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės kaina yra 2 700 Eur (b. l. 6). Byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonė atsakovui buvo perduota tą pačią dieną, tai yra 2016 m. gruodžio 22 d. Byloje atsakovas neginčijo savo prievolės atsiskaityti pagal 2016 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau įrodinėjo, kad šią prievolę atsakovas tinkamai įvykdė transporto priemonės perdavimo metu ir grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovei 2 700 Eur. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi ieškovės išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis tinkamai atsiskaitė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovo atsikirtimus pripažino neįrodytais. Teisėjų kolegija su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Taigi pakvitavimas nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, galinti patvirtinti tinkamą įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.).
  7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė gavusi pinigus iš atsakovo ir nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu VĮ Regitra patalpose šalys susitarė, jog atsakovas automobilio kainą sumokės bankiniu pavedimu, tačiau kitą dieną atsakovo prašymu šalys susitarė dėl mokėjimo atidėjimo vieno mėnesio terminui. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje esančioje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad už transporto priemonę atsakovas atsiskaitys per vieną mėnesį nuo jos sudarymo. Pažymėtina, kad ieškovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriai taikomi didesni apdairumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl sutiktina su apeliantu, jog perduodamas daiktą kartu su nuosavybės teise į jį, apdairus ir rūpestingas verslininkas būtų ėmęsis veiksmų, kad būtų tinkamai užfiksuotas susitarimas dėl atsiskaitymo už parduodamą daiktą tvarkos. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pardavusi transporto priemonę ieškovė būtų pareikalavusi bent dalies kainos sumokėjimo prievolės įvykdymui užtikrinti ar atlikusi kitus protingumo kriterijus bei įprastą verslo praktiką atitinkančius veiksmus savo interesams apsaugoti. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje esančioje šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagoje nėra užsimenama apie tai, jog atsakovas būtų skolingas ieškovei, o reikalavimas dėl skolos grąžinimo buvo pareikštas tik po to, kai atsakovas pareiškė ieškovei pretenziją dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo (b. l. 40-42). Iš 2017 m. sausio 31 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad jame taip pat nėra nurodoma apie šalių susitarimą dėl mokėjimo termino atidėjimo (b. l. 25-27). Taigi ieškovės pozicija nėra nuosekli. Šios aplinkybės leidžia teismui kritiškai vertinti ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo skolos susidarymo aplinkybių, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo už parduodamą automobilį termino.
  8. Kadangi byloje nėra įrodytas šalių susitarimas dėl mokėjimo termino atidėjimo, vadovaudamasis CK 6.314 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsakovas privalėjo sumokėti visą automobilio kainą jo perdavimo metu. Byloje yra pateiktas atsakovo sutuoktinės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. gruodžio 21 d., tai yra vieną dieną iki sutarties sudarymo, iš banko sąskaitos buvo paimta 3 000 Eur suma (b. l. 36). Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje paaiškino, jog ši suma buvo perduota atsakovui ir buvo skirta automobiliui pirkti, o likusi suma buvo panaudota automobilio padangoms įsigyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad sandorio sudarymo metu atsakovas turėjo pakankamai grynųjų piniginių lėšų ir galėjo sumokėti už perkamą automobilį. Nors atsakovas nepateikė į bylą ieškovės išduoto pakvitavimo apie tinkamą atsiskaitymą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nėra šios srities profesionalas, byloje nėra įrodymų apie atsakovo patirtį sudarant tokio pobūdžio sandorius, todėl vien pakvitavimo nebuvimas savaime nepatvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir transporto priemonė atsakovui perduota tą pačią dieną, todėl nebūdamas šios srities profesionalas, atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo faktą ir joje užfiksuojamą daikto kainą pagrįstai galėjo įvertinti kaip tinkamą savo prievolės sumokėti automobilio kainą įvykdymo patvirtinimą. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo transporto priemonės kainą.
  9. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovės pateiktą 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, nors šis dokumentas atsakovui buvo atsiųstas tik vėlai vakare prieš sandorio sudarymo dieną. Be to, ši PVM sąskaita faktūra neatitinka jai keliamų reikalavimų.
  10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad už automobilį Mercedes Benz C180 atsakovas privalo sumokėti 2 700 Eur (b. l. 10). Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad šią PVM sąskaitą faktūrą jis pamatė tik po sandorio sudarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra atsakovui elektroniniu paštu išsiųsta tik vėlai vakare, tai yra 21.15 val. (b. l. 11), todėl nėra paneigti atsakovo argumentai, jog iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo atsakovas šio dokumento galėjo ir nepamatyti. Be to, iš byloje esančių skelbimų apie parduodamą transporto priemonę (b. l. 34-35), taip pat šalių susirašinėjimo medžiagos (b. l. 38-39) matyti, jog iki sutarties sudarymo atsakovui nebuvo žinoma, jog transporto priemonės pardavėjas yra ne A. U., o UAB „Forica“. Įvertinus šias aplinkybes negalima daryti išvados, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas privalėjo imtis veiksmų tinkamai įforminti atsiskaitymą pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atsiskaityti už perkamą transporto priemonę atsirado ne pagal PVM sąskaitą faktūrą, bet 2016 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaitė tinkamai, grynaisiais pinigais sumokėdamas ieškovei 2 700 Eur sutarties sudarymo metu. Taigi byloje nustačius, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę sumokėti perkamo automobilio kainą, ieškovės išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra bei jos gavimo aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. ( - ) nepatvirtina atsakovo neatsiskaitymo pagal 2016 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį fakto (CPK 178 straipsnis).
  11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti bei nelemia procesinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija išsamiau nepasisako.
  12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys yra atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas iš viso patyrė 61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą atsakovo sumokėtas žyminis mokestis, todėl patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 61 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

5Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forica” ieškinį.

6Priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forica” 61 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai