Byla 2-1114/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2784-661/2014 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą skundą, (suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VIPC Klaipėda“, E. U. U., akcinė bendrovė „Invalda LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Asreta“ (restruktūrizuojamos uždarosios akcinė bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėja)) dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VIPC Klaipėda“ (toliau – bendrovė, įmonė) iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“ (toliau – ir bankroto administratorius; administratorius). Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria UAB „VIPC Klaipėda“ administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, o 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – ir Bankas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1, kuriuo nutarta: „nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki šio susirinkimo galioja nustatytas atlyginimas. Nuo šio susirinkimo datos nustatyti administratoriaus atlyginimą po 5 000 Lt plius PVM per mėnesį. Atlyginimas administratoriui mokamas iš BUAB „VIPC Klaipėda“ lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius nėra gavęs jokio atlygio nuo 2010 m. lapkričio 18 d., įgalioti administratorių pasirašyti BUAB „VIPC Klaipėda“ vardu paskolos sutartį 100 000 Lt plius PVM turint tikslą atsiskaityti su administratoriumi nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki šio susirinkimo. Paskolos sąlygos analogiškos anksčiau pritartoms paskolos sutartims“ (toliau – ir Nutarimas).

5Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bendrovės bei kreditoriaus – Banko turtiniams interesams. Kreditorius pažymėjo, kad bankroto administratorius, 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto posėdžiui teikdamas klausimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl atlyginimo nustatymo reikalingumo, nepagrindė jo dydžio, nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas akcentavo, kad vienintelė šiuo metu bankroto administratoriaus vykdoma veikla yra Bankui įkeisto turto pardavimas. Be kita ko, kreditorius atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra nustatyta galimybės administravimo išlaidoms padengti imti paskolą, priešingai nei nutarė kreditorių komitetas. Kita vertus, kreditorius vertino, kad Nutarimo paskutinės dalies formuluotė „paskolos sąlygos analogiškos anksčiau pritartoms paskolos sutartims“ yra klaidinanti ir neaiški; nei administratoriaus pateikiamoje informacijoje, skirtoje 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto posėdžiui, nei pačiame balsavimo raštu biuletenyje, nei kreditorių komiteto protokole nėra nurodyta, kokias ankstesnes paskolos sutartis administratorius turi omenyje. Bankroto administratorius jau ne kartą yra pasirašęs paskolos sutartis, tačiau sąlygos, kuriomis paskolos sutartys buvo pasirašomos, kiekvieną kartą keitėsi. Kreditoriaus įsitikinimu, kadangi Nutarimas nėra tikslus ir aiškus, o ši aplinkybė suponuoja ateityje tikėtinų ginčų tarp kreditorių atsiradimą, todėl Nutarimas privalo būti panaikintas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą pripažinti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 negaliojančiu atmetė.

8Teismas, nustatęs, kad bankroto administratorius BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje atlieka daug bankroto administravimo veiksmų ir yra prisiėmęs didelę atsakomybę, t. y. be bendrųjų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatytų pareigų (kreditorinių reikalavimų tikrinimo pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis ir teikimo teismui tvirtinti, bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimo, debitorinių skolų, duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo valstybinėms institucijoms, kreditorių susirinkimų / kreditorių komiteto posėdžių šaukimo ir kt.), vykdymo, administratorius atsakingas ir už didelės vertės nekilnojamojo turto išsaugojimą bei priežiūrą, savo vardu yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, bankrutuojančiai įmonei neturint lėšų būtinoms turto išsaugojimo ir priežiūros išlaidoms apmokėti, vertino, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje administratorius yra prisiėmęs didesnę atsakomybę nei įprastuose bankroto procesuose (ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad bankrutuojančiai įmonei priklausančioje statybvietėje nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, nutrauktos žemės nuomos sutartys ir panaikintas statybos leidimas, priešingu atveju, bankrutuojanti įmonė būtų praradusi vertingas turtines teises, sudarančias didžiąją dalį bendrovės turto).

9Teismas, įvertinęs, kad dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto priežiūros ir tvarkymo veiksmų organizavimo, bankroto administratorius patiria daug laiko sąnaudų vykdamas į objekto vietą Klaipėdoje iš administratoriaus buveinės, esančios Vilniuje; jog bankroto byla BUAB „VIPC Klaipėda“ iškelta 2010 m. vasario 9 d. (klaidingai nurodyta 2010 m. vasario 10 d.) teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d., o iki šiol įmonės turtas nėra parduotas; bankroto administratoriaus jau atliktus administravimo veiksmus ir jų sudėtingumą bei prisiimtos atsakomybės mastą, priėjo prie išvados, jog pirmajame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkime nustatytas 100 000 Lt plius PVM bankroto administratoriaus atlyginimas (per mėnesį vidutiniškai apie 2 564 Lt) yra neadekvatus, neatitinkantis teikiamų paslaugų pobūdžio, administratoriaus prisiimtos atsakomybės ir rizikos dydžio.

10Išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad administratorius kreditorių komiteto nariams tinkamai nepagrindė poreikio didinti bankroto administratoriaus atlyginimą, atsižvelgęs į tai, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas komiteto narių balsų dauguma priėmė Nutarimą, teismas sprendė, kad bankroto administratorius pagrindė poreikį padidinti jam atlyginimą, o Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės dėl bankroto administratoriaus atlikto darbo ir atsakomybės administruojant bankrutuojančios įmonės turtą BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nariams buvo akcentuotos 2013 m. liepos 12 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje ir užfiksuotos šio posėdžio protokole; informacija apie teisminius ginčus dėl žemės nuomos sutarčių sąlygų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo ginčijimo kreditorių komiteto nariams buvo teikta 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto posėdyje; papildomi argumentai dėl administratoriaus atlyginimo didinimo buvo nurodyti ir administratoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. pranešime kreditorių komiteto nariams dėl kreditorių komiteto posėdžio šaukimo.

11Teismas, nurodęs, kad ĮBĮ nėra nuostatų, draudžiančių bankrutuojančiai įmonei sudaryti paskolos sutartis ir skolintis lėšas bankroto administravimo išlaidų, įskaitant ir atlyginimo bankroto administratoriui, apmokėjimą, pažymėjo, jog priešingu atveju, t. y. bankroto teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams draudžiant skolintis lėšas bankroto administravimo išlaidoms mokėti iki kol įmonė pati jų gaus (iš debitorių, turto pardavimo ir kt.), bankroto procedūros apskritai negalėtų vykti, nes lėšos reikalingos tiek kreditorių susirinkimams sušaukti, tiek organizuoti turto pardavimą, tiek visoms kitos būtinoms bankroto procedūroms. Be kita ko, teismas pabrėžė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. vykusiuose kreditorių komiteto posėdžiuose jau buvo priimti nutarimai dėl paskolų sutarčių BUAB „VIPC Klaipėda“ vardu sudarymo administravimo išlaidoms apmokėti, ir tam pritarė pats pareiškėjas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kelerius metus bankroto administratoriui nemokamas joks atlyginimas už bankroto procedūrų administravimą, darė išvadą, jog tokiu būdu yra iš esmės pažeidžiamos administratoriaus teisės bei teisėti interesai, todėl Nutarimu kreditorių komitetas pagrįstai nutarė skolintis lėšas daliai administratoriaus atlyginimo sumokėti.

12Teismas, pripažindamas nepagrįstais kreditoriaus argumentus, susijusius su tuo, kad nėra aišku, kokiomis sąlygomis Nutarimu nutarta skolintis lėšas administratoriaus atlyginimui sumokėti, nurodė, jog Nutarimu paskolos sutartis bus sudaroma analogiškomis sąlygomis, kaip ir ankstesnės paskolos sutartys, t. y. su paskolos davėju UAB „IMT Service“; ne mažesniam nei 3 (trys) mėnesiai nuo paskolos gavimo ir ne ilgesniam nei 1 (vienas) mėnuo nuo BUAB „VIPC Klaipėda“ turto realizavimo; už naudojimąsi paskola mokant 2 procentų mėnesines palūkanas, visą palūkanų sumą sumokant paskolos grąžinimo momentu, ir sprendė, jog ši Nutarimo dalis yra teisėta, pagrįsta bei aiški.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą tenkinti.

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ Nutarimu nustatytas 5 000 Lt plius PVM per mėnesį atlyginimas prie jau anksčiau patvirtinto 100 000 Lt plius PVM atlyginimo nėra per didelis ir atitinka bankroto administratoriaus darbo apimtis šioje bankroto byloje. Teismas visiškai neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, teisės principus ir Banko, kaip kreditoriaus, interesus. Visos išlaidos, susijusios su parduodamo turto priežiūra, yra įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą, jos yra padengtos iš administratoriaus pasiimtų paskolų. Administratorius jokių papildomų išlaidų ar darbų, susijusių su turto pardavimu, neturėjo, priešingai nei nutartyje konstatavo teismas. Teismas neteisingai nurodė, kad bankroto administratorius BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje yra prisiėmęs didesnę atsakomybę, nei įprastuose bankroto procesuose.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorius per mėnesį vidutiniškai gauna tik apie 2 564 Lt atlyginimą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad su PVM paminėta suma sudaro apie 3 102,57 Lt per mėnesį, o tokia suma vien už pasyvų turto pardavimą (nėra potencialių pirkėjų ir turtu besidominčių asmenų dėl neproporcingai aukštos kainos) yra nemaža. Be to, be BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procedūros, UAB „Valeksa“ vykdo dar 42 bankroto procedūras, bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių administravimui administratorius naudojasi tais pačiai biuro, interneto, telefono ryšių ir kt. resursais, o kiekvienoje iš bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių yra patvirtintos tiek administravimo išlaidų sąmatos, tiek administratoriaus atlyginimai. Vertinant administratoriaus atliekamų darbų apimtį ir prisiimtą riziką, nustatytas ir pavedimo sutartimi užfiksuotas 100 000 Lt plius PVM atlyginimas visai bankroto procedūrai yra gana didelis ir priežasčių jį didinti nėra.
3. Teismas, nustatydamas, kad paskolos ėmimas administratoriaus atlyginimui apmokėti yra teisėtas, netinkamai aiškino ĮBĮ normas, taip pat netaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nutarimas iš esmės pažeidžia Banko interesus ir blogina kreditoriaus padėtį, ypatingai įvertinus tai, kad bankroto administratorius nepateikia jokių realiai patiriamas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Bankui įkeisto turto pardavimo atveju bus dengiamas ne tik administratoriaus atlyginimas, o ir kitos administravimo išlaidos – apie 200 000 Lt, kuriems paimta paskola ir mokamos palūkanos. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad Nutarimo formuluotė „paskolos sąlygos analogiškos anksčiau pritartoms paskolos sutartims“ yra aiški.

16Suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC Klaipėda“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog Nutarimu administratoriui nustatytas atlyginimas atitinka tiek bankroto administratoriaus darbo apimtis, tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas ir teisingai konstatavo, jog Nutarimas dėl lėšų skolinimosi administratoriaus atlyginimui apmokėti yra pagrįstas ir teisėtas.

18Suinteresuotas asmuo E. U. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjui (kreditoriui) skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos sumą paskiriant BUAB „VIPC Klaipėda“.

19Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantas, teikdamas skundą, siekia išimtinai patenkinti tik savo interesus, neatsižvelgdamas nei į kitų kreditorių interesus, nei į bankroto administratoriaus pagrįstą siekį gauti atlyginimą, atitinkantį jo atliekamų darbų apimtis, prisiimtą atsakomybę bei riziką šioje bankroto byloje.

20Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Invalda LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, o nustatytas fiksuotas 100 000 Lt plius PVM atlyginimas, užsitęsus bankroto procedūroms, neatitinka administratoriaus interesų, todėl kreditorių komitetas turėjo teisinį pagrindą padidinti administratoriaus atlyginimą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nors apeliantas prieštarauja paskolos ėmimui administravimo išlaidoms padengti, tačiau nesiūlo jokių alternatyvų susiklosčiusiai situacijai išspręsti.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) Banko skundą, kuriame jis prašė panaikinti Nutarimą, kuriuo kreditorių komitetas nutarė padidinti per mėnesį 5 000 Lt plius PVM bankroto administratoriui jau nustatytą 100 000 Lt plius PVM atlyginimą bei įgalioti administratorių pasirašyti BUAB „VIPC Klaipėda“ vardu paskolos sutartį 100 000 Lt plius PVM tam, kad tokiu būdu būtų sumokėta bankroto administratoriui už jau suteiktas paslaugas.

26Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje administratorius yra prisiėmęs didesnę atsakomybę nei įprastuose bankroto procesuose (ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad bankrutuojančiai įmonei priklausančioje statybvietėje nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, nutrauktos žemės nuomos sutartys ir panaikintas statybos leidimas, priešingu atveju, bankrutuojanti įmonė būtų praradusi vertingas turtines teises, sudarančias didžiąją dalį bendrovės turto); dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto priežiūros ir tvarkymo veiksmų organizavimo, bankroto administratorius patyrė daug laiko sąnaudų vykdamas į objekto vietą Klaipėdoje iš administratoriaus buveinės, esančios Vilniuje, priėjo prie išvados, kad pirmajame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkime nustatytas 100 000 Lt plius PVM bankroto administratoriaus atlyginimas (per mėnesį vidutiniškai apie 2 564 Lt) yra neadekvatus, neatitinkantis teikiamų paslaugų pobūdžio, administratoriaus prisiimtos atsakomybės ir rizikos dydžio, o nustatęs, jog jau kelerius metus bankroto administratoriui yra nesumokėtas joks atlyginimas už bankroto procedūrų administravimą, konstatavo, kad Nutarimu kreditorių komitetas pagrįstai nutarė skolintis lėšas daliai administratoriaus atlyginimo sumokėti.

27Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ Nutarimu nustatytas 5 000 Lt plius PVM per mėnesį atlyginimas prie jau anksčiau patvirtinto 100 000 Lt plius PVM atlyginimo nėra per didelis ir atitinka bankroto administratoriaus darbo apimtis šioje bankroto byloje. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į administratoriaus atliekamų darbų apimtį ir prisiimtą riziką, nustatytas ir pavedimo sutartimi užfiksuotas 100 000 Lt plius PVM atlyginimas visai bankroto procedūrai yra gana didelis ir priežasčių jį didinti nėra. Be to, apeliantas nurodo, kad bankroto administratorius nepateikė jokių realiai patiriamas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, paskolos ėmimas bankroto administratoriaus atlyginimui sumokėti neatitinka ĮBĮ normų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia Banko interesus ir blogina kreditorių padėtį, o Nutarimo formuluotė dėl paskolos sąlygų yra neaiški.

28Prieš pradėdamas vertinti paminėtus apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 7 straipsnio 2 dalį, įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, o pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. P Be to, šio straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalimi administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto, baigus bankroto procesą arba dalimis, vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Taigi šių teisės normų sisteminė analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad atlyginimas administratoriui yra viena iš bankroto administravimo išlaidų rūšių, kurį nustatant atsižvelgtina į paminėtus įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus, o būtent, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti administratoriaus atliktinų ir / ar atliktų darbų apimtį, sudėtingumą ir prisiimtą riziką, taip pat, kaip teisingai nurodo apeliantas, administratoriaus atlyginimo dydis visada turi atitikti ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

29Teismų praktikoje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimo dydis iš esmės priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, jis turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslo subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra ir atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-709/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-983/2014; kt.).

30Inter alia, teismų praktikoje pažymima, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams); administratorius, atsižvelgdamas į bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį; kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras; administratorius, teikdamas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, ir / ar inicijuodamas klausimą dėl jau nustatyto jam atlyginimo padidinimo, turi pareigą motyvuotai pagrįsti, kodėl yra būtinos atitinkamos administravimo išlaidos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą; įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2010; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2013; 2014 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014; kt.).

31Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria UAB „VIPC Klaipėda“ administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties motyvų, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalies, kuria UAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Valeksa“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje buvo siūlomos dvi bankroto administratoriaus kandidatūros – UAB „Valeksa“, kurią pasiūlė ieškovas (buvęs atsakovo vadovas) V. D., ir UAB „Restrus“, kurią siūlė trečiasis asmuo (atsakovo kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bankroto administratorių, įvertino bankroto procedūrų atlikimo operatyvumą ir ekonomiškumą, t. y. atsižvelgė, jog atsakovo UAB „VIPC Klaipėda“ turtas yra Klaipėdoje, o UAB „Valeksa“ turi įmonės filialą Klaipėdoje (UAB „Restrus“ neturi), sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Valeksa“ galės ekonomiškiau ir operatyviau atlikti bankroto procedūras nei UAB „Restrus“, todėl skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. patvirtino 20 400,60 Lt per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą, skirtą bankrutuojančiai įmonei administruoti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi, patenkinęs administratoriaus prašymą, patvirtino papildomą 187 200 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 11 200 Lt be PVM administratoriaus atlyginimui. Pirmajame pakartotiniame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2010 m. lapkričio 18 d., buvo priimtas nutarimas Nr. 6, kuriuo nutarta patvirtinti 70 703 Lt plius PVM išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, ir 144 468,92 Lt plius PVM išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 8 buvo nutarta nustatyti fiksuotą administratoriaus atlyginimo dalį – 100 000 Lt plius PVM, prie fiksuoto atlyginimo dalies pridedant sumą, kurią administratorius išleido ir išleis teritorijai, esančiai ( - ), sutvarkyti bei kitoms su tuo susijusioms išlaidoms padengti, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komitetas nutarė nustatyti papildomą administratoriaus atlyginimo sumą, sudarančią 8 142,23 Lt, panaudotiną palūkanoms už naudojimąsi gautu kreditu bei kredito sutarties pakeitimo parengimo mokesčiui sumokėti (sumokėtoms sumoms kompensuoti) (b. l. 1-10).

33Kreditorių komiteto posėdyje, vykusiame 2013 m. rugpjūčio 20 d., 3 (trečiu) darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti administratoriaus atlyginimą, sudarantį 10 (dešimt) procentų neįskaitant PVM nuo įmonės bankroto metu parduoto ir perduoto kreditoriams turto bei išieškotų arba parduotų debitorinių įsiskolinimų vertės, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bei pakeisti pavedimo sutartį, remiantis priimtu nutarimu (b. l. 43-45). Tačiau ši nutarimo dalis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo panaikinta konstatavus, kad toks nutarimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įmonės bei kreditoriaus – Banko turtiniams interesams, ir administratoriaus atlyginimo klausimas buvo grąžintas kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad administratorius, teikdamas klausimą dėl administratoriaus atlyginimo padidinimo, nenurodė jokių argumentų bei faktinių aplinkybių, kodėl jis siūlo tokį nutarimo projektą, savo siūlymo nepagrindė ir nepateikė jokių motyvų; teismas atkreipė dėmesį, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ jokios veikos nevykdo, bankroto administratorius yra atsakingas tik už didelės vertės nekilnojamojo turto išsaugojimą ir priežiūrą.

34Iš bylos medžiagos matyti, kad po paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties bankroto administratorius kreditorių komitetui 2013 m. gruodžio 13 d. pakartotinai pateikė svarstyti klausimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo (b. l. 11-12). Bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 13 d. pranešime pabrėžė, kad jam 2010 m. lapkričio 18 d. buvo nustatytas fiksuotas 100 000 Lt atlyginimas, tačiau iki šiol jis nėra gavęs jokio atlyginimo, o administratorius yra pelno siekiantis subjektas ir nesuinteresuotas ilgai besitęsiančio bankroto bylos vedimu, patiria pastovias (kasmėnesines) išlaidas, susijusias su BUAB „VIPC Klaipėda“ bylos administravimu – UAB „Valeksa“ darbuotojų atlyginimams, draudimams, transporto, ryšio, pašto, infrastruktūrai palaikyti, o taip pat patiria ir teisines išlaidas. Bankroto administratorius akcentavo, kad bendrovės turtas yra Klaipėdoje, o bendrovė ir pagrindiniai kreditoriai yra Vilniuje, nuo 2010 m. lapkričio mėnesio vien transporto išlaidoms administratorius išleido 25 000 Lt, vykdamas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (turto priežiūros, registrai, vertintojai, turto apžiūra su klientais). Be to, administratorius pagal patvirtintą 2010 m. lapkričio 18 d. patvirtintą atlyginimą per mėnesį gaus mažesnį nei 2 750 Lt plius PVM atlyginimą.

35Kreditorių komiteto posėdyje, vykusiame 2013 m. gruodžio 20 d., buvo priimtas Nutarimas, už kurį balsavo 5 iš 4 kreditorių komitetų narių ir kuriuo nutarta padidinti per mėnesį 5 000 Lt plius PVM bankroto administratoriui jau nustatytą 100 000 Lt plius PVM atlyginimą bei įgalioti administratorių pasirašyti BUAB „VIPC Klaipėda“ vardu paskolos sutartį 100 000 Lt plius PVM tam, kad tokiu būdu būtų sumokėta bankroto administratoriui už jau suteiktas paslaugas.

36Išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmiau nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, remdamasis anksčiau pateiktais kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais ir formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ Nutarimu nustatytas 5 000 Lt plius PVM per mėnesį atlyginimas prie jau anksčiau patvirtinto 100 000 Lt plius PVM atlyginimo nėra per didelis ir atitinka bankroto administratoriaus darbo apimtis šioje bankroto byloje.

37Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek nustatant, tiek keičiant administratorius atlyginimo dydį, atsižvelgiama į įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus, o būtent, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti administratoriaus atliktinų ir / ar atliktų darbų apimtį, sudėtingumą ir prisiimtą riziką, o administratoriaus atlyginimo dydis visada turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Kaip teisingai tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant klausimą dėl bankroto administratoriui papildomo atlyginimo nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie nebuvo pateikti Vilniaus apygardos teismui priimant 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas klausimą dėl administratoriaus atlyginimo padidinimo grąžino kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo, nes bankroto administratorius nepagrindė, kodėl yra būtinos jam papildomos administravimo išlaidos, ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas esant tiems paties duomenims, padarė priešingą išvadą ir priėmė skundžiamą nutartį, kurioje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime nustatytas 100 000 Lt plius PVM bankroto administratoriaus atlyginimas yra neadekvatus, neatitinkantis teikiamų paslaugų pobūdžio, administratoriaus prisiimtos atsakomybės ir rizikos dydžio, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas administratoriaus atlyginimą padidinti papildomai dar 5 000 Lt plius PVM per mėnesį. Byloje nėra duomenų, tvirtinančių, kad pasikeitė aplinkybės, susijusios su administruojamu turtu, jog padidėjo administratoriaus atsakomybe bei rizika, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ pradėjo vykdyti veiklą, taip pat, jog bankroto administratorius patyrė papildomas išlaidas, atliko papildomus darbus, susijusius su turto pardavimu, ir šios išlaidos nebuvo numatytos tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, administravimo išlaidų sąmata, įskaitant, bet neapsiribojant ir administratoriaus atlyginimą, buvo net kelis kartus patikslinta ir visos išlaidos, kurios buvo ir / ar yra būtinos BUAB „VIPC Klaipėda“ turto priežiūrai, susijusios su jo pardavimu, išlaidos, skirtos teisininkams yra / buvo įtrauktos į patvirtintą bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, taip pat, buvo paimta 200 000 Lt paskola, skirta teritorijai, esančiai ( - ), sutvarkyti (b. l. 39-40, 43-45), be to, kaip nurodo apeliantas (šios faktinės aplinkybės bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą neginčija), pareiškėjas dalį šių išlaidų finansavo savo rizika suteikdamas kreditą. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nei teikdamas pasiūlymą kreditorių komitetui, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepagrindė ir neįrodė, kodėl jam nepakanka jau nustatyto atlyginimo ir būtent papildomai reikalingi 5 000 Lt plius PVM per mėnesį (CPK 178 ir 314 straipsniai), nors inicijuodamas klausimą dėl jau nustatyto jam atlyginimo padidinimo, privalėjo motyvuotai pagrįsti ir įrodyti, kodėl yra būtinas būtent tokio dydžio atlyginimas, nes įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka būtent administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 13 d. pranešime kreditorių komitetui tik deklaratyviai nurodė, kad administratorius yra pelno siekiantis subjektas, patiria pastovias (kasmėnesines) išlaidas, susijusias su BUAB „VIPC Klaipėda“ bylos administravimu, bendrovės turtas yra Klaipėdoje, bendrovė ir pagrindiniai kreditoriai yra Vilniuje, nuo 2010 m. lapkričio mėnesio vien transporto išlaidoms administratorius išleido 25 000 Lt, vykdamas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (turto priežiūros, registrai, vertintojai, turto apžiūra su klientais), o pagal patvirtintą 2010 m. lapkričio 18 d. patvirtintą atlyginimą per mėnesį gautinas atlyginimas (2 750 plius PVM) per mažas.

38Minėta, administratorius turi taupiai ir efektyviai naudoti visas išlaidas pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bankroto administratorius BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje atlieka daug bankroto administravimo veiksmų ir yra prisiėmęs didelę atsakomybę, t. y. administratorius atsakingas už didelės vertės nekilnojamojo turto išsaugojimą bei priežiūrą, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, jog bankrutuojančiai įmonei priklausančioje statybvietėje nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, nutrauktos žemės nuomos sutartys ir panaikintas statybos leidimas, priešingu atveju, bankrutuojanti įmonė būtų praradusi vertingas turtines teises, sudarančias didžiąją dalį bendrovės turto. Apeliacinio teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bankroto administratorius iš esmės atliko bei turi atlikti tuos bankroto administratoriaus veiksmus, kurie jam ir buvo privalomi, teikiant bankroto administravimo paslaugas, vykdant bankroto procedūras, o aplinkybė, kad bankroto administratorius yra atsakingas už didelės vertės turto išsaugojimą, apeliacinio teismo nuomone, per se nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog bankroto administratorius prisiėmęs didesnę riziką ir BUAB „VIPC Klaipėda“ vykdomos bankroto procedūros yra išskirtinės, o bankroto administratoriui nustatytas per mėnesį 2 564 Lt plius PVM, t. y. 3 102,57 Lt, atlyginimas yra neadekvatus, neatitinkantis teikiamų paslaugų pobūdžio, administratoriaus prisiimtos atsakomybės ir rizikos dydžio. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 metų I ketvirtyje buvo 1 804 Lt (neto) ir 2 315,9 (bruto). Taigi bankroto administratoriaus nustatytas atlyginimas yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad bankroto administratorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ir jau patirtas išlaidas (pvz., transporto, ryšio, pašto, infrastruktūrai palaikyti ir kt.). Pastebėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, UAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriumi UAB „Valeksa“ buvo paskirta įvertinus tai, kad UAB „VIPC Klaipėda“ turtas yra Klaipėdoje, o UAB „Valeksa“ turi įmonės filialą Klaipėdoje (UAB „Restrus“ neturi), todėl ši įmonė galės ekonomiškiau ir operatyviau atlikti bankroto procedūras nei UAB „Restrus“. Be to, sutiktina su apelianto pozicija, kad UAB „Valeksa“ vykdo ir kitas bankroto procedūras, bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių administravimui administratorius naudojasi tais pačiai biuro, interneto, telefono ryšių ir kt. resursais, kiekvienoje iš bankrutuojančių / bankrutavusių įmonių yra patvirtintos tiek administravimo išlaidų sąmatos, tiek administratoriaus atlyginimai. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad administratoriaus veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-419/2012; 2014 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad administratorius, kaip savo veiklos srities profesionalas, išreikšdamas sutikimą administruoti UAB „VIPC Klaipėda“, kartu prisiėmė ir riziką, jog likviduojant įmonę gali būti ir negauta lėšų administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.

39Apibendrindamas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui (bankroto administratoriaus atlyginimui padidinti) teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, padarė įrodymais nepagrįstą išvadą. Išnagrinėtų ir ištirtų bylos faktinių aplinkybių visetas neleidžia apeliacinės instancijos teismui formuoti išvados, kad Nutarimo priėmimo dieną kreditorių komiteto nustatytas papildomas 5 000 Lt plius PVM per mėnesį bankroto administratoriui atlyginimas prie jau nustatyto 100 000 Lt plius PVM atlyginimo, įvertinus BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto proceso apimtį ir kitas faktines aplinkybes, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administratoriui nepateikus duomenų apie atliekamų darbų apimties ir prisiimtos rizikos pasikeitimą, kreditorių komitetas be pagrindo Nutarimu papildomai administratoriui nustatė 5 000 Lt plius PVM per mėnesį didesnį atlyginimą prie jau nustatyto 100 000 Lt plius PVM atlyginimo (ĮBĮ 36 straipsnis), todėl ši Nutarimo dalis naikintina. Pastebėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su bankroto administravimo procedūrų apimčių ar intensyvumo padidėjimu, klausimas dėl administravimo išlaidų, taip pat administratoriaus atlyginimo dydžio, gali būti svarstomi iš naujo įstatymo nustatyta tvarka kreditoriams dėl to išreiškus valią. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, tokių aplinkybių, priimant Nutarimą, nebuvo ir / ar nenustatyta.

40Išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog paskolos ėmimas administratoriaus atlyginimui apmokėti yra teisėtas, netinkamai aiškino ĮBĮ normas, šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta iš dalies. Apeliacinis teismas pažymi, kad, viena vertus, įstatymų leidėjas ĮBĮ expressis verbis nėra nustatęs galimybės imti paskolą administravimo išlaidoms padengti, tačiau, kita vertus, ĮBĮ nėra nuostatų, draudžiančių bankrutuojančiai įmonei sudaryti paskolos sutartis ir skolintis lėšas bankroto administravimo išlaidų, įskaitant ir atlyginimo bankroto administratoriui, apmokėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Kaip minėta, iš esmės administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl teisė spręsti, kokiu būdu apmokėti administravimo išlaidas, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, priklauso išimtinai kreditoriams. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju jau yra susiklosčiusi praktika trūkstamas lėšas, būtinas užtikrinant tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, padengti skolintomis lėšomis, t. y. kreditoriai yra jau pritarę ir buvo gauta 200 000 Lt paskola, administruojamos bendrovės turtui prižiūrėti.

41Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad skundžiamo Nutarimo dalis dėl paskolos sąlygų iš tikrųjų nėra aiški, apeliacinės instancijos teismas šią Nutarimo dalį panaikina ir perduota kreditorių komitetui klausimą dėl paskolos ir jos sąlygų svarstyti iš naujo. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant klausimą dėl paskolos ėmimo, būtina aiškiai ne tik nurodyti (suformuluoti) paskolos gavimo, jos mokėjimo sąlygas, tačiau įvertinti ir kitas nagrinėjamu atveju svarbias aplinkybes, o būtent: ar dar vienos 100 000 Lt paskolos paėmimas nepažeis bendrovės kreditorių interesų, nes turto pardavimo atveju pirmiausiai visų bus dengiamas ne tik administratoriaus atlyginimas, o ir kitos administravimo išlaidos, nagrinėjamu įskaitant ir 200 000 Lt paskolą bei visus kitus mokėjimus, susijusius su ja (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011); ar paskolos paėmimas bankroto administratoriaus atlyginimui sumokėti (nors jam atlyginimas ir nemokamas jau kelerius metus) bus proporcinga priemonė susidariusiai situacijai išspręsti; ar paėmus paskolą bankroto administratoriaus atlyginimui sumokėti bendrovės kreditorių teisės ir teisėti lūkesčiai gauti viso dydžio patvirtintą finansinį reikalavimą akivaizdžiai labiau nebus suvaržyti nei administratoriaus teisėtas interesas gauti nustatytą atlyginimą, ypatingai įvertinus tai, kad, kaip minėta, bankroto administratorius prisiima savo verslo riziką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad proporcingumo principas reiškia, jog įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas), o įmonės nemokumo procese siekiama, kuo greičiau patenkinti kreditorių pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, kaip ir nagrinėjamu atveju (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; CPK 179 straipsnio 3 dalis), bankroto administratorius turi užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai, pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus.

42Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, panaikinant Nutarimo dalį, kurioje nutarta padidinti per mėnesį 5 000 Lt plius PVM per mėnesį bankroto administratoriui jau nustatytą 100 000 Lt plius PVM atlyginimą, taip pat panaikinant Nutarimo dalį, kurioje nutarta įgalioti administratorių pasirašyti BUAB „VIPC Klaipėda“ vardu paskolos sutartį 100 000 Lt plius PVM tam, kad tokiu būdu būtų sumokėta bankroto administratoriui už jau suteiktas paslaugas, ir klausimą dėl paskolos grąžinti kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo.

43Kaip minėta, suinteresuotas asmuo E. U. U. prašo pareiškėjui (kreditoriui) skirti 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos sumą paskiriant BUAB „VIPC Klaipėda“. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo skirti baudą pareiškėjui (kreditoriui), nes šis, pateikdamas atskirąjį skundą, įgyvendino įstatymo suteiktą teisę į apeliaciją (CPK 95 straipsnis, 301 straipsnis).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti.

46Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo dalį, kurioje nutarta padidinti per mėnesį 5 000 Lt plius PVM bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ jau nustatytą 100 000 Lt plius PVM atlyginimą.

47Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo dalį, kurioje nutarta įgalioti bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Valeksa“ pasirašyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ vardu paskolos sutartį 100 000 Lt plius PVM tam, kad tokiu būdu būtų sumokėta bankroto administratoriui už jau suteiktas paslaugas, ir klausimą dėl paskolos grąžinti kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo.