Byla N1-106-951/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, kaltinamojo įgaliotai atstovei R. G., Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Eglei Lazdauskienei ir Virginijui Tavorui, nukentėjusiesiems A. V. ir I. Š.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, 2016-12-29 prokuroro nutarimu, patvirtintu 2017-01-03 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (3 veikos) jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 straipsnyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. S. 2018-08-08 apie 8.01 val. Šiauliuose, bute, esančiame ( - ), atsisakydamas vykdyti valstybės tarnautojų - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. ir vyriausiosios patrulės I. Š. teisėtus reikalavimus vykti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą, siekdamas ištrūkti ir tokiu būdu išvengti sulaikymo, jiems pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą - sulaikomas stumdė policijos pareigūnus, spyrė kairės kojos keliu A. V. į dešinę koją, nagais įdrėskė I. Š. į kairės rankos plaštaką, vedamas iš buto ir bandydamas ištrūkti patempė I. Š. kairę ranką iš peties ir tokiu būdu sulaikymo metu sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą, bei padarė nukentėjusiajai I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir abiejų kelių srityje, nubrozdinimus kairėje plaštakoje.

5Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tą dieną atsikėlė ir turėjo vykti į Radviliškį. Pats neturėjo pinigų, todėl pradėjo reikalauti iš mamos. Pradėjo mėtyti pakabas, bet smurto nenaudojo, nenorėjo naudoti smurto prieš mamą. Mama iškvietė pareigūnus. Atvyko pareigūnai, pradėjo kalbėti. Pasakė, kad jis naudoja smurtą, dėl to turi vykti į komisariatą. Jis pasakė, kad nevažiuos. Koridoriuje pareigūnas pradėjo jį vesti, liepė autis batus. Jis pradėjo trauktis į kitą kambarį. Jam norėjo uždėti antrankius, bet jis priešinosi, neleido, kad jam uždėtų antrankius. Prasidėjo grumtynės su policininku. Po to atėjo pareigūnė, paguldė jį ant žemės, pareigūnas užsmaugė kaklą, uždėjo antrankius. Vedė jį lauk. Laiptinėje pradėjo bėgti laiptais žemyn, gal tuomet pareigūnė pasitempė ranką. Daugiau jokių sužalojimų nedarė. Vengė sulaikymo. Nepripažįsta, kad keliu įspyrė pareigūnui į koją. Tiesiog neleido užlaužti jam rankų. Nesudavė jokių smūgių, tiesiog traukėsi. Grumtynių metu nesispardė. Grumtynės vyko, nes neleido jam uždėti antrankių. Jį stumdė, paguldė ant žemės, jis neleido sudėti rankų antrankiams uždėti. Nagais pareigūnei nedrėskė. Neturi nagų, su kuriais galėtų įdrėksti. Tuo metu buvo blaivus, neseniai atsikėlęs. Pripažįsta, kad patempė pareigūnei ranką, kai laiptinėje bėgo laiptais. Pareigūnų neatsiprašė, todėl jų atsiprašo šiandien. Savo veiksmus vertina negerai. Girdėjo, kad mama norėjo rašyti pareiškimą. Atsisakė vykti su pareigūnais, nes jautėsi nieko nepadaręs. Supranta, kad pareigūnų turi klausyti. Nieko nemanė, tiesiog taip elgėsi. Nesiruošė vykti su pareigūnais, nes nesijautė nieko padaręs. Mano, kad teisingiausia bausmė būtų bauda. Savų pajamų neturi. Nesutinka dirbti viešųjų darbų.

6Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, moteris sakė, kad sūnus jai grasino sumušti. Užėjo į butą, motina pageidavo rašyti pareiškimą, todėl pasiūlė vykti į komisariatą. Kaltinamasis iš pradžių sutiko vykti į komisariatą, po to nebesutiko, pradėjo priešintis, spyrė jam į koją. Lipant laiptais jis draskėsi, muistėsi, bandė pabėgti. Spyrė jam į dešinės kojos šlaunį. Jis buvo atvykęs su I. Š.. Kaltinamasis priešinosi abiems. Kolegei buvo patempta ranka. Kai ji apsižiūrėjo, pamatė, kad ranka apdraskyta. Nepamena, kuri ranka apdraskyta. Jis į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Skausmas buvo momentinis, ilgai neskaudėjo. Asmuo buvo blaivus, bent jau kiek pamena. Jie vilkėjo tarnybines uniformas, todėl asmuo turėjo suprasti, kad jie yra pareigūnai. Asmuo stengėsi ištrūkti. Motina sakė išsikviesti kitą ekipažą, nes dviese nesusitvarkys. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Į butą juos įleido motina, juos pasitiko kieme, atrakino duris savo raktais. Prašė kaltinamojo, kad kartu važiuotų į komisariatą. Dažniausiai, praktiškai visada asmenys važiuoja geranoriškai. Praktikoje tokio atvejo neprisimena. Jis pasakė, kad niekur nevažiuos ir viskas. Iš pradžių A. S. apsirengė važiavimui, bet vėliau pasakė, kad nebevažiuos, tada jis paėmė jį už rankos, tačiau asmuo jį nustūmė ir nubėgo į kambarį. Kvietė kitą ekipažą, nes kaltinamasis pradėjo priešintis, o automobilyje nebuvo patalpos saugiai jį nuvežti į komisariatą. Mama prašė sūnaus važiuoti. Mama sakė, kad bijo su sūnumi pasilikti, nes gali ją sumušti. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė įžeidžiančius žodžius, ar grasino. Buvo naudoti antrankiai. Laiptinėje jį vedė su antrankiais, vedant bandė ištrūkti, draskytis, nors ir buvo su antrankiais. Jie abu jį vedė. Iki antrankių uždėjimo irgi priešinosi, nes vos uždėjo antrankius. Kiek pamena, kai uždėjo vieną antrankį, kaltinamasis sukdamasis jam spyrė į koją. Matė kolegės įdrėskimus. Neprisimena, kurioje vietoje buvo įdrėskimai. Kaltinamajam pasakė, kad jis sukėlė skausmą. A. S. pasakė, kad prieš jį galima naudoti jėgą, o jis negali įspirti. Nežino, ar kaltinamasis buvo vežamas blaivumui nustatyti. Galbūt sulaikymo patalpose nustatė blaivumą. Jam spyrė bute, dedant atrankius. Kai pabėgo į kambarį, abu nuėjo iš paskos, bandė jį sulaikyti, bet asmuo priešinosi, nugriuvo ant lovos, po to ant žemės. I. Š. užgriuvo ant jo, kaltinamasis nuspyrė ją nuo savęs. Kambaryje dėjo antrankius. Užlaužė vieną ranką už nugaros, bet I. Š. nepavyko užlaužti kitos rankos. Perėmė iš jos tą ranką, kad užlaužti ją, ir jam tuo metu spyrė. Kai laiptinėje pradėjo draskytis, I. Š. pasakė, kad jai patempė petį.

7Nukentėjusioji I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kieme juos pasitiko kaltinamojo mama, teigė, kad sūnus grasino ją sumušti. Bute sutiko jaunuolį, aiškinosi situaciją. Išsiaiškinus aplinkybes, norėjo važiuoti į komisariatą, nes mama norėjo rašyti pareiškimą. Iš pradžių kaltinamasis sutiko važiuoti, apsirengė, bet po to koridoriuje atsisakė važiuoti. Ji paėmė jį už kairės rankos alkūnės, kolega irgi suėmė, jis juos nustūmė ir nubėgo į kambarį. Kambaryje pradėjo su juo ristis, vartytis, kol surakino. Sulaikymo metu jis įspyrė A. V.. Kol asmenį sulaikinėjo, įdrėskimų nejautė. Prieš išeinant į laiptinę, paklausė jo, ar bėgs, sakė nebėgs. Tačiau pradėjo bėgti žemyn, jai patempė petį. Tuo metu išsikvietė pastiprinimą, kadangi jaunuolis elgėsi agresyviai. Pastiprinimas jį nuvežė į komisariatą, o jie vežė mamą. Pastebėjo, kad jos plaštaka apdraskyta, buvo mėlynės ant alkūnių, skaudėjo kairį petį. Ji kreipėsi į medikus. Ekspertizėje nustatė mėlynes ant kelių, alkūnių. Petyje lūžių, skilimų nebuvo, tačiau magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad įplyšęs peties raumuo. Buvo sužalotas kairysis petys, padaryti nubrozdinimai, įdrėskimai irgi ant kairės rankos. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Iš pažiūros kalinamasis buvo blaivus. Asmuo turėjo suprasti, kad jie yra pareigūnai, nes vilkėjo tarnybinę uniformą. Asmeniškumų prieš A. S. neturi, tuo metu jį matė pirmą kartą. A. S. įspyrė kolegai, kuomet jis dėjo antrankius. Ji nesugebėjo atlaužti kaltinamojo rankos, todėl kolega bandė ją atlaužti, ir kaltinamasis jam įspyrė. Kai jis įbėgo į kambarį, ji ėjo prie jo sulaikyti, suėmė už rankų. Turi magnetinio rezonanso aprašą. Traumatologas V. R. ją apžiūrėjo. Magnetinis rezonansas atliktas Panevėžyje. Jie buvo sužaloti, kai A. S. bandė išsivaduoti. Kai pasikalbėjo su kolegomis, pasakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai susiduria su šiuo asmeniu, kaltinamasis nuolat priešinasi, ne kartą vežtas į psichiatrinę ligoninę. Gal psichikos sutrikimas lemia didesnę jo jėgą.

8Liudytoja V. S. teisme parodė, kad pati iškvietė pareigūnus. Ryte A. turėjo vykti į Radviliškį pas tyrėją. Prašė jos 10 Eur kelionei. Prieš tai buvo davusi 40 Eur, prašė juos pasilikti, kad vėliau neprašytų. Jis pinigų reikalavo piktai, suprato, kad ruošėsi panaudoti jėgą. Ėjo link jos, šaukė, reikalavo pinigų. Prieš tai jau buvo jam davusi 10 Eur kelionei į Radviliškį, jis tėškė pinigus į žemę šaukdamas „ką tu čia man duodi“. Išėjo į laiptinę, iškvietė pareigūnus. Pareigūnai bandė su juo pasikalbėti. Pareigūnas išėjo iš to kambario, per raciją tarėsi, kaip reaguoti į įvykį. Ji liko kambaryje su pareigūne ir A. Jis labai negražiai kalbėjo su pareigūne, žodžiais priekabiavo. Pareigūnas pasakė, kad, jei ji rašys pareiškimą, reikės vykti į komisariatą. To A. užteko, prasidėjo grumtynės. Pareigūnai paklausė, ar jis išeis gražiai, tačiau A. atsisakė vykti. Pareigūnai norėjo uždėti jam antrankius, kadangi A. atsisakė važiuoti. Prasidėjo grumtynės, ji pasišalino į virtuvę. Girdėjo, kaip krito ant minkštos dalies. Kai atėjo į kambarį, pareigūnų planšetė, rašikliai buvo ant žemės. A. nepasidavė, priešinosi. Pačių veiksmų ji nematė, nes pasišalino. Jis šaukė, kad nevažiuos į komisariatą. Pareigūnai jį kalbino gražiuoju. Dar laiptinėje ne viskas vyko sklandžiai. A. negražiai šaukė, bet ji veiksmų nematė, nes buvo virtuvėje. Labiau grūmėsi su pareigūnu. Jai atrodo, kad A. spyrė pareigūnui. Nematė A. kovinių veiksmų pareigūnės atžvilgiu. Grumtynės vyko ilgokai, gal apie 10 minučių. Antrankius galiausiai uždėjo. Vedant laiptinėje, A. pradėjo priešintis, stumdėsi. Pareigūnai išsikvietė pastiprinimą. Išsivedė jį į aikštelę, lyg liepė gultis ant žemės, nes nebuvo ramus, paklusnus. Abu pareigūnai vedė A. laiptinėje į apačią. Lipant laiptais girdėjo, kad vyras pasakė, jog A. spyrė jam į koją. Negirdėjo, kad kuo nors skųstųsi pareigūnė. Pokalbis tarp jų buvo, bet jai buvo stresinė situacija, nelabai girdėjo. Jis labai sudėtingas vaikas, su juo daug problemų. Sunkumai prasidėjo nuo 7 metų, kai pradėjo eiti į pirmą klasę. Jis buvo linkęs į vagystes. Yra manipuliatorius, meluoja. Augant problemos išryškėjo. Jis dvilypis žmogus, sunku jį suprasti. Jau lyg sutaria, bet vis tiek padaro savo. Nuo 7 metų ieškojo specialistų pagalbos, daug kur kreipėsi. Dabar bendrauja telefonu, bet labai minimaliai. Ji pareigūnams sakė, kad išsikviestų kitą ekipažą, nes A. tokiems dalykams nepasiduos. Matė, kad pareigūnė yra moteris, nemanė, kad jie susitvarkys. Tokią nuomonę susidarė iš ankstesnių įvykių, kuomet atvykdavo pareigūnai. Jai kartu su juo gyventi nesaugu, dėl to A. gyvena globos namuose. Ji globoja mamą, su A. susitarti nepavyksta, jis būna agresyvus, piktas, reiklus, jau anksčiau bandė rodyti savo jėgą. Grįždavo namo naktimis, prisivesdavo asmenų, dingdavo daiktai, pinigai. Kai gyveno su ja, jis lankė mokyklą, bet neišsilaikė egzamino, nebebaigė mokyklos, niekur nedirbo. Jau buvo radę jam darbą, bet atsisakė dirbti, pasakė, kad už minimalų atlyginimą nedirbs.

9Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad Šiaulių Respublikinės ligoninės asmens sveikatos istorijoje nurodyta diagnozė yra netrauminės pasekmės susirgimas. Jis neturi priežastinio ryšio su įvykio metu patirtais sužalojimais. I. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada nesikeistų. Išvados 3, 4 punktuose nurodyta, kad sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūginių kontaktų. Nurodyta, kad įvykio metu buvo subraižyta kairė plaštaka. Apžiūros metu buvo rasta daugiau sužalojimų. Rankos patempimas gal ir galėjo būti padarytas, bet jis nepaliko jokių pakitimų. Panevėžio ligoninėje buvo darytas magnetinis rezonansas, kurio išvadoje nurodyta, kad jokių trauminių pakitimų nenustatyta.

10Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų, eksperto paaiškinimų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

112018-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios bute ( - ), bei laiptinėje, apžiūra (1 t., b. l. 9-19).

12Iš specialisto išvados Nr. G 1107/2018(04) matyti, kad I. Š. padaryti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir abiejų kelių srityje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo šešių smūginių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. I. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 52).

13Pagal LR BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. LR BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). LR BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

14Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog pripažįsta, kad priešinosi policijos pareigūnams, neleido uždėti antrankių, neleido užlaužti jam rankų. Taip pat pripažino, kad bėgdamas laiptais policijos pareigūnei patempė ranką. Tačiau kaltinamasis kategoriškai nesutiko su tuo, jog sulaikymo metu spyrė pareigūnui į koją bei nagais apdraskė pareigūnės ranką, aiškindamas, kad fizinio smurto prieš policijos pareigūnus nenaudojo, tiesiog neleido uždėti antrankių. Bet teismas A. S. paaiškinimus dėl fizinio smurto nenaudojimo policijos pareigūnų atžvilgiu vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir kiek įmanoma labiau atriboti save nuo įvykio, nes tokius jo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, eksperto paaiškinimai, bet taip pat ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. tvirtino, kad kaltinamasis priešinosi abiems, jam spyrė į dešinės kojos šlaunį, kolegei I. Š. buvo patempta ir apdraskyta ranka, jis į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Be to, nukentėjusysis teigė, kad jis kaltinamajam pasakė, jog šis sukėlė jam skausmą, tačiau A. S. teigė, kad jei prieš jį galima naudoti jėgą, tai gali įspirti ir jis. Nukentėjusioji I. Š. teismui parodė, kad sulaikymo metu kambaryje ritosi, vartėsi su kaltinamuoju, kol jį surakino, dedant antrankius jis įspyrė A. V., o kai kaltinamasis buvo surakintas ir vedamas laiptais žemyn į lauką vėl pradėjo bėgti, jai patempė petį, kairį petį skaudėjo, pastebėjo, kad jos plaštaka apdraskyta, buvo mėlynės ant kelių, alkūnių, dėl padarytų sužalojimų ji kreipėsi į medikus. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiųjų parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dar daugiau, teisme nenustatytas nukentėjusiųjų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. S. nusikaltimo padarymu. Kaip teismo posėdžio metu teigė nukentėjusieji, jokių asmeniškumų nėra, A. S. įvykio metu matė pirmą kartą. Todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad jis įvykio metu grūmėsi su policijos pareigūnais. Dar daugiau, teisme liudytoja apklausta kaltinamojo motina V. S. teigė, kad atvykus policijos pareigūnams ir jiems pranešus, jog reikės vykti į policijos komisariatą, kaltinamasis tapo nevaldomas ir susigrūmė su policijos pareigūnais, prasidėjus grumtynėms, ji pasišalino iš kambario, tačiau girdėjo, kaip policijos pareigūnai ir kaltinamasis nugriuvo ant sofos, o vėliau sugrįžusi pamatė, kad kambaryje po grumtynių išmėtyti daiktai ir kaltinamasis vis dar priešinasi policijos pareigūnui. Liudytoja taip pat patvirtino, jog matė, kaip A. S. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir spyrė policijos pareigūnui, vėliau vedamas laiptinėje A. S. vėl pradėjo priešintis, stumdėsi, ji girdėjo, kaip lipant laiptais pareigūnas pasakė, jog jam A. S. spyrė į koją. Teismas neturi pagrindo abejoti ir šios liudytojos parodymais, nes ji yra kaltinamojo motina, todėl tokiais parodymais remiasi visa apimtimi.

15Tai, kad įvykio metu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1107/2018(04), iš kurios matyti, kad I. Š. padaryti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir abiejų kelių srityje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir jie nėra būdingi griuviminei traumai. Tokią specialisto išvadą teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas J. Sakalas, duodamas paaiškinimus.

16Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas: darydamas pirmiau aptartus veiksmus, kuriais jis siekė išvengti sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą, A. S. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. A. S. veiksmuose įrodyta tiesioginė tyčia sutrukdyti policijos pareigūnams atlikti pareigas, nes įrodytas kryptingas fizinio smurto panaudojimas, aiškus suvokimas, kad tokiais veiksmais priešinasi policijos pareigūnams, ir noras taip veikti. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. pasipriešinimas pareigūnams, jų atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 straipsnyje, sudėtį, todėl kvalifikuotas teisingai.

17Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

19A. S. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas neteistas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-03 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 131-134), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140-142), nedirbantis (1 t., b. l. 139).

20Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Už LR BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas yra numatęs tris alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Be to, įstatymo leidėjas LR BK yra įtvirtinęs keletą teisės normų, kurios suteikia teismui teisę paskirti teisiamam asmeniui švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Viena iš tokių teisės normų yra LR BK 62 straipsnis, t. y. išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę nei pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. LR BK 62 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Esant tokiam reglamentavimui, A. S. atžvilgiu netaikytina LR BK 62 straipsnio 1 dalis, kadangi pats A. S. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, neprisipažino ją padaręs, dėl savo veiksmų nesigailėjo, be to, nepadėjo tyrimui nusikaltimą išaiškinti. Norint kaltinamojo atžvilgiu pritaikyti LR BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti nustatytos bent dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau šioje byloje A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Todėl LR BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas A. S. atžvilgiu taip pat negalimas.

21LR BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad, taikydamas LR BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-1235/2008, 2K-435/2008, 2K-318/2011, 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.). Taigi, tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų, viena baudžiamoji byla, iškelta jam dėl LR BK 259 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, yra perduota teismui su kaltinamuoju aktu, be to, 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl LR BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 259 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, niekur nedirba, nesimoko, teismo posėdžio metu ne tik neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesigailėjo, bet ir savo veiksmų nevertino kritiškai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tiek kaltinamojo motina, tiek Vaikų globos namų specialistai jį charakterizuoja neigiamai (1 t., b. l. 146), daro išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių LR BK 286 straipsnyje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

22Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalto būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, jokių pajamų neturi, santaupų, iš kurių galėtų sumokėti baudą, taip pat neturi, o viešuosius darbus dirbti atsisako, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

23Pagal LR BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, nusikalto būdamas neteistas, nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, daro išvadą, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, A. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 92 straipsnio nuostatas ir atideda A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, padėsiančią kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančią kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčią auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

24Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-08 8.10 val. iki 2018-08-08 15.30 val. (viena para).

25A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Nutarė

27A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, A. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

30Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-08 8.10 val. iki 2018-08-08 15.30 val. (vieną parą).

31A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

32Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. A. S. 2018-08-08 apie 8.01 val. Šiauliuose, bute, esančiame ( - ),... 5. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies... 6. Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvyko pagal... 7. Nukentėjusioji I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo... 8. Liudytoja V. S. teisme parodė, kad pati iškvietė pareigūnus. Ryte A.... 9. Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad Šiaulių Respublikinės ligoninės... 10. Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų,... 11. 2018-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos,... 12. Iš specialisto išvados Nr. G 1107/2018(04) matyti, kad I. Š. padaryti kūno... 13. Pagal LR BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat... 14. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino iš... 15. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I.... 16. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir... 17. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių... 18. Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str.... 19. A. S. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių... 20. Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK, yra bausmės teisingumo... 21. LR BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės... 22. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. S.... 23. Pagal LR BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu... 24. Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-08... 25. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 27. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies... 30. Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo... 31. A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 32. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...