Byla 2K-318/2011
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės apribojimu dvejiems metams; remiantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, A. K. įpareigotas būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2009 m. balandžio 9 d.

4Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. T., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

5Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje. A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuotina nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. įskaitytinai. Kita Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalis nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

7A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo bei teismo nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 10,983 g psichotropinės medžiagos amfetamino, laikė jį iki 2009 m. balandžio 7 d. 20.50 val., kol psichotropinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

8Nuteistasis A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį.

9Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, konstatavo, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl to gailisi, abiejų instancijų teismai nustatė, kad padaryta veika nėra dėsninga ankstesnio gyvenimo pasekmė, tačiau Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai dėl formalios priežasties (konstatuota tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė) pakeitė pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Pasak nuteistojo, Panevėžio apygardos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, turėjo procesinę galimybę vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti ne laisvės atėmimo bausmę, juolab kad A. K. 2010 m. spalio 20 d. gimė sūnus, tad kasatorius, vienintelis šeimoje dirbantis ir ją išlaikantis asmuo, šiuo metu šeimai labai reikalingas. Tai neprieštarautų ir teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-264/2005).

10Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis prašo tą skundą atmesti.

11Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą) – pagrįstai nustatyta, kad nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas netaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-71/2009, 2K-7-2009 ir kt.), be to, net ir esant BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, švelnesnės bausmės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga; įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, teismas gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam yra (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-464/2006, 2K-444/2007, 2K-625/2007, 2K-323/2008, 2K-435/2008). BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-1235/2008, 2K-435/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo A. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį. Kasatorius skunde nenurodė aplinkybių, kurias teismas galėtų vertinti kaip išimtines; apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas tinkamai motyvuotas.

12Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 54 straipsnio 3 dalies taikymo

14Pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. K. paskyrė švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę – laisvės apribojimą, pritaikęs BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas minėtą baudžiamojo įstatymo normą pritaikė netinkamai. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tokiais argumentais: byloje nustatyta tik viena nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi), o pagal BK 62 straipsnio 2 dalies prasmę ir teismų praktiką švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės paskyrimui būtinos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės; A. K. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebus kam prižiūrėti jo mažamečio vaiko. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytos nei bendrosios BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, nei specialioji sąlyga, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o, nesant bent vienos įstatymo pritaikymui būtinos sąlygos, tas įstatymas negali būti taikomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir nusprendė apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pakeisti, panaikinant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pritaikymą ir paskiriant A. K. minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

15Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes jis atitinka tiek bylos medžiagą, tiek šioje situacijoje aktualių BK normų turinį, tiek teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-287/2009). Baudžiamojo įstatymo norma gali būti pritaikyta tik tada, kai nustatomos visos jos pritaikymui būtinos sąlygos. Akivaizdu, kad šioje byloje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pritaikymui būtinų sąlygų trūksta (tai teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas). To neneigia ir kasatorius, skunde nurodydamas, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai galėjo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokio sprendimo apeliacinės instancijos teismas priimti negalėjo dėl dviejų priežasčių. Pirma, toks sprendimas išeitų už apeliacinio skundo ribų, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik prokuroras, skunde prašydamas pabloginti nuteistojo A. K. padėtį, paskiriant jam įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Antra, byloje nenustatytos sąlygos BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymui. BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Motyvuodamas bausmės paskyrimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tokias aplinkybes: kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, dirba, mokosi, turi šeimą, jo žmona jau devintą mėnesį nėščia (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kūdikio jau buvo sulaukta). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos A. K. asmenybę, jo šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės. Iš teismų praktikos matyti, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami anksčiau neteisti, turintys nepilnamečių vaikų asmenys. Jokių išimtinių aplinkybių nuteistasis A. K. nenurodė ir savo kasaciniame skunde.

16Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog tenkinti nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl jame nurodytų motyvų nėra pagrindo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.