Byla e2A-767-302/2018

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Ieškovė UAB „Alna Business Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu bei panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 170711, (toliau – ir Pirkimas) procedūras ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės organizuotame Pirkime ir buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. Po to atsakovė du kartus buvo sustabdžiusi Pirkimo procedūras dėl gautų pretenzijų bei teismui pareikšto ieškinio. 2017 m. liepos 13 d. atnaujinus Pirkimo procedūras atsakovė nekvietė ieškovės sudaryti Pirkimo sutartį, o kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT, Tarnyba) su paklausimu, ar sutarties su ieškove sudarymas yra galimas. Vadovaudamasi VPT nurodymu, atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), siekdama gauti poziciją dėl sutarties sudarymo galimumo. Ieškovei nebuvo pateiktas joks Specialiųjų tyrimų tarnybos atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais ir veiksmais dėl Pirkimo sutarties sudarymo vilkinimo, pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė. Po to perkančioji organizacija kreipėsi į VPT dėl sutikimo nutraukti Pirkimo procedūras gavimo bei, jį gavusi, informavo ieškovę, kad nutraukia Pirkimo procedūras. Dėl šio sprendimo ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė taip pat atmetė.
3. Ieškovės teigimu, VPT sprendimas dėl Pirkimo nutraukimo yra nepagrįstas, pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimo procedūras, viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas, jame deklaratyviai konstatuotas tariamas Pirkimo sąlygų neteisėtumas, sprendimo išvada prieštarauja teismų praktikai. Priimdama sprendimą VPT vertino ne Pirkimo dokumentus, bet išimtinai perkančiosios organizacijos prašyme leisti nutraukti Pirkimo procedūras išdėstytus argumentus. Priešingai nei konstatavo Tarnyba, Pirkimo sąlygų sisteminis aiškinimas ir taikymas pagrindžia ir įrodo, kad tiekėjas Pirkimo sąlygomis yra įpareigotas užtikrinti paslaugų kokybę, nemokamai pašalinti paslaugų trūkumus, perkančiajai organizacijai įtvirtinant galimybę taikyti sankcijas tiekėjui, nesilaikančiam kokybės reikalavimų.
4. Dar prieš kreipdamasi į VPT atsakovė aktyviai siekė išvengti Pirkimo sutarties sudarymo su ieškove vien dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo. Būtent šis tyrimas, o ne Pirkimo sąlygų neteisėtumas, sąlygojo atsakovės sprendimą nesudaryti Pirkimo sutarties, nors realiai jokios reikšmės Pirkimo procedūrų vykdymui toks tyrimas neturi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Vadovaudamasis VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta teisės norma, teismas sprendė, kad VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Perkančioji organizacija neturėjo teisės nesivadovauti VPT sprendime pateiktais argumentais ir nevykdyti įpareigojimo, kadangi priešingu atveju jai kiltų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė. Ieškovė manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, privalėjo nuginčyti VPT sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek perkančioji organizacija neskundė VPT sprendimo, teismas neturi pagrindo vertinti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neturi teisės spręsti dėl VPT padarytų išvadų teisingumo.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad nesant nuginčyto VPT sprendimo, nėra teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, susijusių su sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo prieštaravimo viešųjų pirkimų principams, tikslui ir viešajam interesui.
8. Spręsdamas dėl argumentų, kad tikrojo perkančiosios organizacijos siekio išvengti Pirkimo sutarties su ieškove sudarymo ir nutraukti pirkimą priežastis buvo ne tariamas Pirkimo sąlygų neteisėtumas, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes ieškovė žinojo pateikdama pirmąją pretenziją atsakovei, tačiau teismui šios pretenzijos atmetimo neapskundė. Todėl ieškovė laikyta praleidusia terminą šiam reikalavimui pareikšti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

9. Ieškovė UAB „Alna Business Solutions“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė, nesutikdama su VPT išvada, turėjo ją nuginčyti, yra nepagrįsta bei neteisėta, paneigianti ieškovės teisę į teisminę gynybą. VPT sprendimas buvo adresuotas išimtinai perkančiajai organizacijai ir, pagal teismų praktiką, konkrečių neigiamų padarinių ieškovei, kaip tiekėjai, nesukėlė. Neigiamus padarinius ieškovei sukėlė atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras, todėl ji jį ir ginčija, o ieškovės skundo dėl VPT sprendimo administracinis teismas nenagrinėtų. Be to, ieškovė apie sprendimo priėmimą ir jo turinį sužinojo jau po Pirkimo procedūrų nutraukimo.
2. Teismas, sprendime nevertindamas ir nepasisakydamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su VPT sprendimo neteisėtumu, pažeidė imperatyvias CPK 176 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatas ir neužtikrino visapusiško bei objektyvaus civilinės bylos išnagrinėjimo. Sprendime Tarnyba vertino ne Pirkimo dokumentus, bet perkančiosios organizacijos pateiktus argumentus, sprendimas prieštarauja Pirkimo sąlygoms bei teismų praktikai, todėl teismo turėjo būti pripažintas, kaip nesudarantis pagrindo atsakovei nutraukti Pirkimą.
3. Nagrinėjamos bylos dalykas yra sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo klausimas ir su tuo susijusios teisinės bei faktinės aplinkybės, o ne perkančiosios organizacijos atsakymo į ieškovės pirmąją pretenziją klausimas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė ieškinio faktinių aplinkybių dalyje nurodė aplinkybes, susijusias su Pirkimo sutarties sudarymo vilkinimu, nelemia ieškinio dalyko išplėtimo – perkančiosios organizacijos 2017 m. spalio 27 d. atsakymo į pretenziją ginčijimo. Šiuos argumentus ieškovė pateikė atsikirsdama į atsiliepime į ieškinį pateiktą atsakovės poziciją.
10. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras priimtas vykdant kompetentingos institucijos privalomo pobūdžio reikalavimą. Apeliantės argumentai, jog priimdama sprendimą VPT vertino ne visą reikšmingą informaciją, o tik atsakovės prašyme nurodytus argumentus, yra niekuo nepagrįsti. VPT turėjo visas galimybes susipažinti su reikšminga Pirkimo medžiaga, jos sprendimas priimtas atsižvelgus ir į kitus iš esmės analogiškose situacijose priimtus sprendimus nutraukti pirkimus.
2. Apie aplinkybes, susijusias su Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomu tyrimu ieškovė buvo informuota dar 2017 m. spalio 27 d. atsakyme į pirmąją pretenziją, todėl, vadovaudamasi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji turėjo 15 dienų terminą šį atsakymą apskųsti. Dėl to pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai nenagrinėjusiu minėtų aplinkybių.
3. Po Pirkimo paskelbimo atsakovė ne kartą tikslino minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, be kita ko, palengvindama ar atsisakydama kai kurių iš jų. Tokia situacija, kai padaromi esminiai Pirkimo sąlygų pakeitimai, bet kokiu atveju sąlygotų būtinybę atsakovei nutraukti Pirkimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

13Faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VSDFV vykdė viešąjį pirkimą „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“. Ieškovės UAB „Alna Business Solutions“ pasiūlymas buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, tačiau atsakovė dėl įvairių priežasčių (kitų tiekėjų pateiktų pretenzijų bei ieškinio, kreipimosi į VPT bei Specialiųjų tyrimų tarnybą) vis nukeldavo kvietimą sudaryti Pirkimo sutartį. Nesutikdama su tokiu delsimu ieškovė pateikė 2017 m. spalio 19 d. pretenziją. Atsakovė ją atmetė, ir 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu informavo apie sprendimą nutraukti Pirkimą. Nesutikdama ir su šiuo sprendimu ieškovė pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. pretenziją, kurią atsakovė taip pat atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą.

14Ginčo esmė

13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog atsakovė negalėjo nepaisyti valdingo pobūdžio VPT sprendimo, kuriuo ji buvo įpareigota nutraukti Pirkimo procedūras, o ieškovei ABTĮ tvarka neginčijus šiame VPT sprendime nustatytų Pirkimo pažeidimų, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo. Įvertinusi bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir šiuo aspektu iš esmės pritaria ieškovės apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams.
14. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga (VPĮ 8 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją numato VPĮ, kurio 82 straipsnio 2 dalyje inter alia (liet. be kita ko) nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (6 p.), šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu (7 p.). VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Tais atvejais, kai neskundžiant administracinio akto (VPT sprendimo) įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012).
15. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Pirkimo procedūros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimą (VPĮ 82 str. 2 d. 6 p.), todėl neigiami padariniai tiekėjui (ieškovei) kyla ne dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos išreiškimo perkančiajai organizacijai, bet dėl šios (perkančiosios organizacijos) sprendimo panaikinti viešojo pirkimo procedūras. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tokioje situacijoje tiekėja (ieškovė) ir valstybės institucija (VPT) nėra tiesiogiai saistomos administracinių ar civilinių prievolinių santykių, tiekėja nebuvo nei administracinės procedūros subjektas, nei šios institucijos priimto sprendimo adresatas, sprendimo priėmimo metu neturėjo galimybės reikšti savo pozicijos bei prieštaravimų, o perkančiajai organizacijai tokio sprendimo taip pat neskundus, neturėjo galimybės prisijungti prie tokio skundo. Apie VPT sprendimo turinį ieškovė sužinojo tik po ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio ieškovė, manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, aptariamą perkančiosios organizacijos sprendimą turi teisę skųsti VPĮ V skyriaus nuostatų nustatyta tvarka. Ginčydama tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, ieškovė ne tik turi teisę, bet ir privalo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017).
16. Tačiau vien aukščiau nustatytos bylą nagrinėjančio teismo pareigos iš esmės įvertinti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl nesutikimo su VPT sprendimu neįvykdymas savaime nesąlygoja ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, kadangi esminė aplinkybė yra tai ar ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas iš esmės. Skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas yra teisėtas tiek, kiek jis grindžiamas valdingo pobūdžio privalomo vykdyti teisės akto įgyvendinimu. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi VPT įpareigojimą, de jure sutiko su šios institucijos nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimas, dėl kurių VPT ir priėmė sprendimą įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras. Dėl to, kaip jau minėta, tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras.
17. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su VPT sprendimo dėl pirkimo nutraukimo prieštaravimo viešųjų pirkimų principams, tikslui ir viešajam interesui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog jam kyla pareiga nagrinėti byloje tiek teisės, tiek ir fakto klausimus, o šalys su tuo susijusius argumentus yra pateikusios savo procesiniuose dokumentuose, pats pasisako šiuo klausimu, negrąžindamas bylos šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
18. Kaip matyti iš VPT sprendimo, išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus bei kitą su Pirkimu susijusią informaciją, Tarnyba konstatavo, jog nustatytos Pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą bei neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPT vertinimu, tokie pažeidimai pasireiškė Pirkimo sąlygų 6 priedo 1.6.1. p. nustačius, jog „Priežiūros paslaugoms gali būti skiriama ne daugiau nei 25 proc. bendros pagal sutartį numatomų paslaugų vertės, kurias, be kitų, sudaro ir finansų valdymo sistemos programinės įrangos darbo klaidų taisymas ir neatitikimų jos techninėje dokumentacijoje numatytam funkcionalumui ar pateiktose programinės įrangos keitimo užsakymuose ir juos detalizuojančiuose dokumentuose numatytiems reikalavimams šalinimas“ (1.6.1.2 p). VPT vertinimu, tokia sąlyga yra ydinga, nes ja remiantis būtų galima mokėti tiekėjui už ankstesnių klaidų taisymą. Tai atskleidžia galimą tiekėjo piktnaudžiavimą kokybės užtikrinimu bei perkančiosios organizacijos tokio elgesio toleravimą. Tiekėjas, atlikdamas techninę užduotį turi prisiimti įsipareigojimus bent keliems mėnesiams neatitikimų garantiniam, nemokamam pašalinimui, ir ši kaina negali būti įskaičiuota į finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų kainą.
19. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ginčija tiek aptariamo VPT sprendimo motyvavimą bendrąja prasme, tiek dėl konkretaus jame padarytų išvadų nelogiškumo. Nurodo, kad sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame pateikiamas minėtos Pirkimo sąlygos vertinimas nėra atliktas kartu su kitomis Pirkimo sąlygomis, iš esmės atkartojami atsakovės prašyme leisti nutraukti Pirkimą išdėstyti argumentai. Ieškovės teigimu, sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas rodo, kad tiekėjas yra įpareigotas užtikrinti paslaugų kokybę, o finansų valdymo sistemos klaidos gali būti nulemtos ne tik paslaugų teikėjo veiksmų. Pirkimo sąlygos numato terminus, per kuriuos turi būti pašalinti programinės įrangos sutrikimai, bei galimybę skirti tiekėjui baudą už savalaikį jų nepašalinimą (1.6.1.7.1 p. – 1.6.1.7.13 p.), jei testavimo metu nustatomi trūkumai – tiekėjas įpareigotas juos pašalinti nemokamai (1.7.9 p.), atsakovei suteikta teisė paslaugų teikimo metu reikšti tiekėjui pretenzijas dėl trūkumų, kuriuos jis privalo pašalinti savo sąskaita (13.31 p.). Pirkimo sutartis yra užtikrinta garantija, kuria atsakovė gali pasinaudoti (13.8 p.). Be to, Pirkimo sutarčiai būtų taikomos ir CK nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą. Iš to seka, jog Pirkimo nutraukimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus bei jų tikslą, nes tinkamai ir pagrįstai išrinktas mažiausią kainą pirkime pasiūlęs tiekėjas praranda teisę sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė taip pat pažymi, kad atmesdama pretenziją perkančioji organizacija nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3609-590-2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-897-381-2017 padarytomis išvadomis, kadangi jos neturi šiai bylai jokios prejudicinės galios. Įvertinusi bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.
20. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
21. Nagrinėjamu atveju VPT, gavusi atsakovės prašymą dėl sutikimo nutraukti Pirkimo procedūras gavimo, taip pat turėjo gauti ir Pirkimui įvertinti reikalingą Pirkimo medžiagą, kitą svarbią informaciją. Apie tai, jog tokią medžiagą VPT išnagrinėjo, pažymima ir aptariamame Tarnybos sprendime, o aplinkybė, kad jame ji nebuvo išsamiai aptarta, šiuo atveju nesudaro pagrindo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą, kadangi motyvai apie konkretaus Pirkimo sąlygų 1.6.1.2 p. neteisėtumą joje yra pateikti. Tokio pagrindo taip pat nesudaro aplinkybė, jog sprendime pakartojami kai kurie atsakovės prašyme pateikti argumentai, kadangi VPT, akivaizdu, gali jiems pritarti.
22. Įvertinus ieškovės nurodytas Pirkimo sąlygas pažymėtina, kad net ir jos nurodytas sisteminis šių sąlygų vertinimas, neleidžia daryti išvados, jog Pirkimu užtikrinamas skaidrumo principas bei tikslingas Pirkimui skiriamų lėšų panaudojimas. Ieškovės nurodytos Pirkimo sąlygos daugiausiai reglamentuoja tinkamą finansų valdymo sistemos vystymo paslaugų užtikrinimą iki paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, tuo tarpu pagal 1.6.1.2 p. į atlygintinų klaidų taisymą įtraukiamas būtent programinės įrangos darbo klaidų taisymas ir neatitikimų šalinimas jau paleidus programas (finansų valdymo sistemos priežiūros paslaugų teikimo srityje). Apeliacinės instancijos teismas pritaria VPT padarytai išvadai, jog paslaugų tiekėjas turi užtikrinti tinkamą paslaugos funkcionalumą ne tik ją priimant, bet ir tam tikrą laiko tarpą po priėmimo, todėl sprendžia, kad minėta Pirkimo sąlyga pagrįstai pripažinta neteisėta. CK nuostatos dėl atlygintinų paslaugų teikimo minėtos išvados nekeičia, kadangi šalims nėra draudžiama sutarti dėl kitokių nuostatų, nei dispozityviai įtvirtinta įstatyme. O teisė pasinaudoti sutarties įvykdymo garantija yra tik neįvykdžius sutarties, o ne bet kada perkančiajai organizacijai užsinorėjus.
23. Tuo pačiu atmetami ir ieškovės argumentai, kad Pirkimo nutraukimas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi yra kaip tik priešingai, nei nurodo ieškovė – viešojo pirkimo sutarties sudarymas pagal VPĮ pažeidžiančias Pirkimo sąlygas neatitinka visuomenės intereso, kadangi tokiu būdu nepasiekiamas ne tik VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtintas racionalaus lėšų panaudojimo tikslas, bet ir neužtikrinamas tinkamas visuomenei reikšmingų atsakovės teikiamų paslaugų teikimas.
24. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė nepaneigė VPT sprendime nustatytų Pirkimo sąlygų pažeidimų, kurie lėmė perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.
25. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atsisakė nagrinėti jos argumentus dėl aplinkybių, kodėl iš tiesų perkančioji organizacija siekai nutraukti Pirkimą. Nurodo, kad argumentai apie Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomą tyrimą yra tik motyvai dėl sprendimo nutraukti Pirkimą teisėtumo. Vien tai, jog ieškovė ieškinio faktinių aplinkybių dalyje nurodė aplinkybes, susijusias su Pirkimo sutarties sudarymo vilkinimu, nelemia ieškinio dalyko išplėtimo – perkančiosios organizacijos 2017 m. spalio 27 d. atsakymo į pretenziją ginčijimo.
26. Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011).
27. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė, pirmojoje pretenzijoje pateikusi išsamius argumentus dėl perkančiosios organizacijos nepagrįsto delsimo sudaryti Pirkimo sutarti, tarp kurių ir argumentai dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo tyrimo, tačiau atsakovės atsakymo į šią pretenziją VPĮ nustatytu terminu neapskundusi, ir antroje pretenzijoje klausimų dėl to nekėlusi, prarado teisę šiuos argumentus reikšti bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, būtų nepagrįstai išplečiamos ginčo ribos, nors ir ne reikalavimų, tačiau faktinių aplinkybių apimtyje.
28. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai, nors iš dalies ir yra pagrįsti, nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
30. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas netenkinamas), apeliantės UAB „Alna Business Solutions“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.