Byla e2A-897-381/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutartį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3609-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutartį.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Proit“ (toliau – UAB „Proit“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV arba atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:
    1. panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (toliau – ADIS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas) procedūras;
    2. įpareigoti perkančiąją organizaciją pasirašyti su ieškove viešojo pirkimo sutartį, nes, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimą, sutarties pasirašymo atidėjimo terminas pasibaigė 2016 m. gruodžio 7 d., o viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos 2017 m. sausio 25 d.;
    3. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E. A.“ 2016 m. kovo 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 21 d. CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o 2016 m. lapkričio 22 d. informavo ieškovę dėl atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, taip pat pranešė apie tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymą bei ieškovės pasiūlymo pripažinimo nugalėjusiu viešąjį pirkimą. Tuo pačiu pranešimu perkančioji organizacija nurodė, kad priimtas sprendimas siūlyti ieškovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminą iki 2016 m. gruodžio 7 d., o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2016 m. kovo 21 d. gautą raštą sustabdyti sutarties pasirašymo procedūrą, kol VPT pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimą. 2017 m. sausio 25 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad atsižvelgdama į VPT 2017 m. sausio 13 d. viešojo pirkimo vertinimo išvadoje (toliau – VPT išvada) nurodytą įpareigojimą, nutarė nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti viešojo pirkimo procedūras, 2017 m. vasario 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią perkančioji organizacija 2017 m. vasario 13 d sprendimu atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Perkančioji organizacija nepagrįstai sutiko su VPT išvadoje nurodyta pozicija, kad pirkimo dokumentuose nustačius, jog pirkimo objektas į dalis neskaidomas, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi:
    1. Pirkimo objekto neskaidymą į atskiras dalis pagrindžia pirkimo objekto pobūdis. Perkančioji organizacija siekė įsigyti ADIS priežiūros ir vystymo paslaugas, kurios tampriai susijusios viena su kita bei viena kitą papildo ir nesusideda iš atskirų savarankiškų dalių. Priežiūros paslaugas sudaro konsultavimo paslaugos ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais, sutrikimų šalinimo, mokymo paslaugos, o ADIS vystymas – tai ADIS pakeitimų įgyvendinimo darbai pagal perkančiosios organizacijos poreikius ir pateikiamus vystymo darbų užsakymus. Kadangi ADIS yra kompleksinis gyventojų ir ūkio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas ir nėra naujos sistemos sukūrimas, o jau veikiančios sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos, perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė tiek ADIS priežiūros, tiek jos vystymo paslaugas patikėti teikti vienam subjektui tam, kad paslaugos būtų teikiamos maksimaliai efektyviausiu būdu. Toks sprendimas yra logiškai pagrįstas, nes tiekėjas, kuris diegia sistemos pakeitimus, gali teikti tinkamas konsultacijas, mokymus, tuo labiau ir sutrikimų šalinimo paslaugas, kurios tampriai viena su kita yra susijusios. Pirkimo objektą suskaidžius į dalis ir sudarius atskiras pirkimo sutartis dėl ADIS priežiūros ir ADIS vystymo paslaugų, ADIS veikimo sutrikimo atvejais būtų neaišku, kas turėtų būti atsakingas už šių sutrikimų šalinimą, kadangi, pirmiausia, būtų būtina nustatyti, ar sutrikimai atsirado dėl ADIS vystymo darbų atlikimo, ar dėl ADIS veikimo iki vystymo darbų atlikimo. Tokiu atveju, veikimo sutrikimų šalinimas užtruktų gerokai ilgiau, nei vienam subjektui esant atsakingam tiek už ADIS priežiūrą, tiek už vystymą. Be to, esant skirtingiems tiekėjams netgi išaugtų ADIS veiklos sutrikimų tikimybė dėl nesinchronizuotų skirtingų tiekėjų veiksmų, skirtingų darbo metodų ir programavimo inžinerijos principų. Atskirų viešųjų pirkimų dėl ADIS priežiūros paslaugų bei ADIS vystymo paslaugų įsigijimo vykdymas bei atskirų viešųjų pirkimų sutarčių vykdymas neabejotinai padidintų perkančiosios organizacijos kaštus, skirtus paslaugų įsigijimui, kas nesuderinama su VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu.
    2. VPT, atlikdama viešųjų pirkimų procedūrų ir/ar jau sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurių objektas analogiškas ginčijamo pirkimo objektui — informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos — pažeidimų dėl to, kad objektas neišskaidytas į dalis, nenustatė (pvz. viešojo pirkimo „Licencijų informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 176035; „Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 144238; „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 129219 ir kt.). Be to, VPT, vykdydama VPĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą ir išsiųsdama skelbimą apie viešąjį pirkimą, turėjo galimybę iš karto pateikti pastabas perkančiajai organizacijai dėl objekto neskaidymo ar kvalifikacijos reikalavimų, taip suteikiant perkančiajai organizacijai galimybę dar prieš pasiūlymų pateikimą apsispręsti dėl objekto ir taip sutaupyti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų laiką bei lėšas. VPT, pradėjusi viešojo pirkimo vertinimo procedūras, turėjo atsižvelgti į tai, kad įsigyjamos paslaugos yra skirtos sudėtingos ir Lietuvos vartotojams svarbios informacinės sistemos vystymui bei priežiūrai, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad tiekėjai rengia pasiūlymus, dėl ko patiria tiek laiko, tiek finansines sąnaudas.
    3. Nei VPĮ, nei teismų praktikoje nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti viešojo pirkimo objektą į dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimą, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos (VPĮ 9 straipsnio 2 dalis).
  4. Nepagrįsta VPT išvada, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siūlomam projekto vadovui, susijęs su pinigine išraiška, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygose nėra pateiktų konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateiktas tik bendras poreikis, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, priešingai nei teigia VPT, yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį. Pirkimo objektas – jau veikiančios ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos, tuo tarpu reikalaujama tiekėjo siūlomo projekto vadovo patirtis gali būti įgyta vadovaujant projektui informacinių technologijų srityje neapsiribojant konkrečiomis pirkimo dokumentuose reikalaujamomis paslaugomis. Tiekėjo siūlomas specialistas (projekto vadovas) gali būti vadovavęs ne tik konkrečios informacinės sistemos priežiūros ir vystymo projektui, bet ir bet kokio kito pobūdžio projektui informacinių technologijų srityje, kas užtikrina tinkamą konkurenciją ir neapriboja tiekėjų, gebančių įvykdyti pirkimo sutartį galimybės dalyvauti viešajame pirkime. Nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant ir į viešojo pirkimo sutarties vertę (2 900 000,00 Eur su PVM). Tuo tarpu tiekėjo siūlomam projekto vadovui keliamas reikalavimas būti vadovavus bent vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurio vertė ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM (arba — 968 000,00 EUR su PVM). Perkančiosios organizacijos reikalavimas turėti patirties vadovaujant projektui, kurio vertė beveik 3 kartus mažesnė, negu numatoma pirkimo sutarties vertė, yra logiškas ir adekvatus objektui.
  5. Nepagrįsta VPT išvada, kad perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose keldama reikalavimus tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, kadangi nurodyti reikalavimai yra neproporcingi viešojo pirkimo objektui (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirkimo sąlygose prašomų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgūdžių, perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į numatomos vystyti sistemos kompleksiškumą bei sudėtingumą, o taip pat įvertinti darbų apimtis ir terminus. Pirkimo sąlygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų šių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kūrėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas. Juo labiau, tiekėjai galėjo pasiūlyti vieną specialistą į dvi pozicijas, kas automatiškai sumažina būtinų pasiūlyti specialistų skaičių. ADIS priežiūros paslaugos turi būti teikiamos nuolat, t. y. nenutrūkstamai, o sutrikimai šalinami per maksimaliai trumpą laiką. Tiekėjui turint tik po vieną atitinkamos srities specialistą, tiekėjas ne tik kad negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo maksimaliai trumpais terminais, bet, tam tikrais atvejais, apskritai negalėtų užtikrinti paslaugų teikimo, o tai reiškia, jog perkančioji organizacija negautų to, ko siekė, sudarydama viešojo pirkimo sutartį, taip pat nebūtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas.
  1. Atsakovė VSDFV su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras priimtas vykdant kompetentingos institucijos (VPT) privalomo pobūdžio reikalavimą. Perkančioji organizacija sutiko su VPT išvadoje nustatytais VPĮ pažeidimais, nutraukdama viešąjį pirkimą rėmėsi VPT išvadoje nurodytais argumentais, todėl atsikirtimas į ieškinyje nurodytus argumentus būtų netikslus ir galėtų iškraipyti VPT išvadų, kurioms perkančioji organizacija pritarė, motyvus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, Nustatė
    1. Perkančioji organizacija atviro konkurso būdu vykdė Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyviųjų elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimą, pirkimo Nr. 168731. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (pasiūlymai teikiami visai nurodytai paslaugų apimčiai), paslaugų suteikimo trukmė – trisdešimt penki mėnesiai (pirkimo sąlygų 2.1., 2.2. punktai). Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų (pirkimo sąlygų 10.1 punktas).
    2. Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „E. A.“ 2016 m. kovo 2 d. pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 21 d. informavo tiekėjus, kad jie visi atitinka pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2016 m. lapkričio 22 d. informavo ieškovę dėl atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pranešė apie tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymą bei ieškovės pasiūlymo pripažinimo nugalėjusiu viešąjį pirkimą. Tuo pačiu raštu perkančioji organizacija nurodė, kad priimtas sprendimas siūlyti ieškovei sudaryti sutartį, nustatant sutarties atidėjimo terminą iki 2016 m. gruodžio 7 d., o atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 21 d. gautą raštą Nr. 4S-846 sustabdyti sutarties pasirašymo procedūrą, kol tarnyba pateiks viešojo pirkimo įvertinimą.
    3. Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko išsamų viešojo pirkimo procedūrų vertinimą ir konstatavo, kad perkančioji organizacija, nustatydama, jog pirkimo objektas – veikiančios ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos – į dalis neskaidomas, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos nepriklausomai, jos gali būti užtikrintos ir suskaidžius Pirkimo objektą į dalis ir tiekėjai galėtų pateikti atskirus pasiūlymus. Tarnyba sprendė, kad viešojo pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siūlomam projekto vadovui, susijęs su pinigine išraiška, atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateikia tik bendrą poreikį, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, yra nepagrįstas ir pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat VPT konstatavo, kad viešojo pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, nėra proporcingi pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus, nes atsakovė nėra pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (yra numačiusi tik bendrinį paslaugų pirkimą), be to, techninių užduočių įgyvendinimo vadyba užsiims tiekėjas, kuris turi turėti teisę į savo kompetencijų paskirstymą ir tokie atsakovės nustatyti reikalavimai apriboja tiekėjo išteklių optimizavimą.
    4. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 25 d. informavo ieškovę, kad atsižvelgdama į VPT 2017 m. sausio 13 d. vertinimo išvadoje nurodytą įpareigojimą, nutarė nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
    5. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, pateikė pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija 2017 m. vasario 13 d. pranešė, kad atmeta ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad VPT išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, nepagrįstai sureikšminant perkančiosios organizacijos galimai padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPĮ galima ištaisyti, nenutraukiant viešojo pirkimo procedūrų; šie pažeidimai nedaro įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl VPT išvada dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo yra neteisėta, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieškovės interesus ir neužtikrina viešojo intereso, o perkančiajai organizacijai leidžia piktnaudžiauti teise bet kuriuo metu nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
  4. Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras buvo priimtas vykdant VPT įpareigojimą, teismas analizavo VPT sprendimo pagrįstumą, kartu pažymėdamas, jog VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas; perkančioji organizacija privalo arba tokį aktą vykdyti (VPĮ 82 straipsnis), arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija de jure (teisiškai) sutiko su VPT išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat ir su VPT pozicija, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai, padarę įtaką viešojo pirkimo rezultatams.
  5. Teismas nurodė, kad pirkimo objekto neskaidymas gali be pagrindo apriboti tiekėjų konkurenciją ir neskaidymo sukeliamos pasekmės (faktinės konkurencijos tarp tiekėjų nebuvimas bei dėl to galimai neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas) viršytų neskaidymo teikiamą naudą perkančiajai organizacijai (patogumas naudotis vieno tiekėjo paslaugomis).
  6. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia viešojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, kadangi ginčo pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms, o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiūlymų pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus ir šiame procese dalyvauja tik vienas tiekėjas, taigi nėra užtikrinama konkurencija, be to, pirkimo sąlygų 6 priedo 5.1.2. punktu taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymą, o taip yra sukuriamos sąlygos tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu, dėl to VPT pagrįstai rekomendavo perkančiajai organizacijai realios konkurencijos užtikrinimui ADIS vystymo paslaugų teikime (jau esant konkrečioms techninėms užduotims) apsvarstyti galimybę sudaryti preliminarią sutartį su keliais tiekėjais.
  7. Teismas, įvertinęs tai, kad pirkimo sąlygose (6 priede) yra nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiūros ir vystymo paslaugoms, o pirkimo sąlygų 2 priede (B forma) tiekėjų reikalaujama nurodyti ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų įkainius ir pateikti pirkimo objekto kainą, susidedančią iš sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų kainų, sprendė, jog ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos ir užtikrintos suskaidžius pirkimo objektą į dalis, sudarant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiūlymus.
  8. Teismas pažymėjo, kad mažesnis pirkimo dalių dydis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitinka tiekėjų pajėgumus. Teismas nenustatė pagrįsto poreikio ar būtinybės perkančiajai organizacijai vykdyti viešąjį pirkimą neišskaidžius pirkimo objekto į dalis. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai, o ieškovė – teismui, nepagrindė poreikio vykdyti viešąjį pirkimą būtent tokiu būdu, nepateikti duomenys apie ekonomines ir administracines kliūtis užtikrinti tinkamą perkančiosios organizacijos funkcijų įgyvendinimą, jeigu pirkimo objektas būtų išskaidytas į dalis. Teismas pabrėžė, kad sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų ir panašios problemos yra susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, o teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi galimybių, kaip vienos iš esminių VPĮ saugomų vertybių.
  9. Teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad pirkimo objekto išskyrimas suponuotų situaciją, jog bendras darbų rezultatas (teikiamos paslaugos) negalės būti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, kas lemtų neracionalų lėšų panaudojimą ir kas yra nesuderinama su VPĮ 3 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ginčo pirkimo objekto ypatybės nėra pagrindas perkančiajai organizacijai nesilaikyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, eliminuoti tiekėjų konkurenciją. Taigi, esant nurodytiems motyvams, VPT pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes potencialiems tiekėjams nesudarė sąlygų dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagal atskiras dalis, neužtikrino įstatyme nustatyto pirkimo tikslo siekimo.
  10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjo siūlomam projekto vadovui per paskutinius tris metus būti vadovavus ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis ne mažesnė kaip 800 000,00 Eur be PVM, yra proporcingas pirkimo objektui, tikslus ir aiškus, leidžiantis perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį.
  11. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nebuvo pateikusi ADIS vystymo paslaugų konkrečių techninių užduočių (taigi nėra aišku, kiek ir kokių jų bus), teismas sutiko su VPT padaryta išvada, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją, nėra proporcingi viešojo pirkimo objektui, pažeidžia nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėtų įvardyti tik reikalaujamas kompetencijas, o sprendimą dėl specialistų skaičiaus turi priimti tiekėjai, kurie, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimų sąlygas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurenciją, be to, neturint konkrečių techninių užduočių, apskritai yra nepagrįsti.
  12. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panašiuose viešuosiuose pirkimuose neskaidė objekto į dalis, nepaneigia nagrinėjamo ginčo pirkimo sąlygose nustatytų įstatymo pažeidimų ir VPT padarytų išvadų.
  13. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti viešojo pirkimo procedūras, todėl VPT, nustačiusi esminius VPĮ pažeidimus, pagrįstai įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Proit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Priimant teismo sprendimą buvo remiamasi išimtinai tik VPT subjektyvia nuomone, visiškai nesigilinant į pačios ADIS sistemos pobūdį, funkcionavimo ypatumus, apsiribota tik pirkimo sąlygų analize ir paviršutinišku jų vertinimu. VPT nėra profesionali informacinių technologijų paslaugas teikianti institucija, todėl lingvistinis priežiūros ir vystymo paslaugų vertinimas ar šių paslaugų aprašymas formaliai skirtingose pirkimo sąlygų vietose, neturi būti vertinamas kaip pagrindas pirkimo objektą išskaidyti į dalis. Nei VPT savo vertinimo išvadoje, nei teismas skundžiamame sprendime nepateikia jokių pagrįstų, ekspertų išvadomis paremtų argumentų, kokiu būdu turėtų būti įsigyjamos pagal pirkimo objekto pobūdį viena nuo kitos neatskiriamos paslaugos.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomos priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis. Ieškovė yra ūkio subjektas, kuris nuolatos teikia informacinių sistemų priežiūros, vystymo ir panašias paslaugas, todėl pagrįstai gali būti pripažinta šios srities ekspertu, o jos pateikti įrodymai taip pat turi būti visapusiškai įvertinti, ko pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė. Kadangi ADIS yra kompleksinis gyventojų ir ūkio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas, dėl to perkančioji organizacija neturi galimybės nurodyti visų, ateityje galimai būtinų ADIS atnaujinimo ar patobulinimo darbų, nes tai yra sistema, kuria naudojasi didelis kiekis vartotojų, ji turi integracines sąsajas su kitomis atsakovės taikomomis sistemomis bei su kitų organizacijų informacinėmis sistemomis. Ateityje tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir kitų organizacijų informacinės sistemos gali kisti, kas įtakos ir ADIS veikimą bei funkcionavimą. ADIS sistemos tobulinimo poreikį gali įtakoti ir įstatyminės bazės pokyčiai, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija objektyviai neturėjo galimybės nurodyti konkrečius vystymo darbus. Ieškovė, turinti didelę patirtį informacinių sistemų aptarnavimo srityje, žino su kokiomis kliūtimis bei sunkumais susidurtų skirtingi tiekėjai, aptarnaudami tą pačią informacinę sistemą, priešingai nei VPT, kuri nėra šios srities ekspertė. Juo labiau, kad ateityje numatomų vystymo darbų aprašymas yra pateiktas pirkimo sąlygų 6 priedo 6 skyriuje.
    3. Pirkimo objektą suskaidžius į dalis ir sudarius atskiras Pirkimo sutartis dėl ADIS priežiūros ir ADIS vystymo paslaugų, ADIS veikimo sutrikimo atvejais būtų neįmanomas sklandus klaidų šalinimas, kadangi būtų sudėtinga nustatyti, ar sutrikimai atsirado dėl ADIS vystymo darbų atlikimo, ar dėl ADIS veikimo iki vystymo darbų atlikimo. Toks sistemos funkcionavimo sutrikimas tiesiogiai paliestų tiek pačios atsakovės veiklą, tiek ADIS sistemos vartotojus, dėl ko atsakovė patirtų nepataisomos žalos. Taip pat esant skirtingoms tos pačios sistemos aptarnavimo įmonėms, nebūtų galimybės atliktoms paslaugoms ar padarytiems pakeitimams suteikti garantijos, nes ADIS lygiagrečiai būtų modifikuojama abiejų tiekėjų, o tokiu atveju Perkančioji organizacija tiesiogiai susidurtų su ekonominėmis problemomis, nes tam, kad vykstant ginčams nesustotų ADIS veikla, gedimus tektų apmokėti savo sąskaita. Pirkimo objektą skaidyti į dalis ekonomiškai nepalanku ir todėl, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėtų įvertinti ir įtraukti į pasiūlymo kainą tokias paslaugas, kurių teikiant pasiūlymą kartu vystymo bei priežiūros paslaugoms teikti, įtraukti nereikėtų. Tokiu būdu perkančioji organizacija patirtų nepataisomą žalą, nes galėtų būti prarasti ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai su juose tvarkoma ypatingos svarbos visai valstybei informacija, kuri yra konfidenciali.
    4. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VPT pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes potencialiems tiekėjams nesudarė sąlygų dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagal atskiras dalis, neužtikrino įstatyme nustatyto pirkimo tikslo siekimo. Priešingai, perkančioji organizacija, įvertinusi tiek rinkoje esamą padėtį, tiek atsižvelgusi į racionalų lėšų naudojimą, pagrįstai dirbtinai objekto į dalis neskaidė. Be to, deklaratyvus teismo vertinimas, kad viešojo pirkimo vertės nustatymas bei pirkimas vykdytas ydingai, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl tik dar kartą patvirtina teismo formalų įrodymų vertinimą.
    5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo. Vien tai, kad projekto vadovas turi koordinuoti sudėtingos, specialiai perkančiajai organizacijai sukurtos informacinės sistemos vystymo bei priežiūros paslaugų teikimą, pagrindžia objektyvų poreikį nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo siūlomam projektų vadovui. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos siekis turėti bei už teikiamas paslaugas mokėti kompetentingai tiekėjų komandai yra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, priešingu atveju perkančioji organizacija rizikuotų svarbių duomenų saugumu.
    6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija nėra pateikusi konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių ir pateikia tik bendrą poreikį, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas, neturi jokio teisinio pagrindo, nes tiekėjai, dalyvaudami pirkime, galėjo aiškiai bei detaliai susipažinti, su kokia informacine sistema turės dirbti, kokie darbai turės būti atlikti, su kokiomis situacijomis susiduria ADIS sistema. Tuo labiau, kad objektyviai nėra įmanoma numatyti visų būtinų informacinės sistemos vystymo darbų, nes tai priklauso nuo skirtingų faktorių, kurie dar tik gali ateityje pasireikšti (įstatyminės bazės kaita, technologijų pokyčiai, kitų institucijų informacinių sistemų pokyčiai ir kt.), kurie tiesiogiai įtakoja ADIS sistemos funkcionavimą. Todėl tikslus darbų apibrėžimas pirkimo sąlygose, kai sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui ir gali būti pratęsta du kartus po 12 mėnesių, būtų nelogiškas ir dėl to ateityje atsirastų poreikis keisti Pirkimo sutartį.
    7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, neproporcingi, ribojantys tiekėjų konkurenciją. Pirkimo sąlygose aprašomų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgūdžių, dėl ko perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į numatomos vystyti sistemos kompleksiškumą bei sudėtingumą, o taip pat įvertinti darbų apimtis ir terminus. Pirkimo sąlygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų šių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kūrėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas, tuo labiau, kad tiekėjai galėjo pasiūlyti vieną specialistą į dvi pozicijas.
    8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panašiuose viešuosiuose pirkimuose neskaidė objekto į dalis, nepaneigia šio nagrinėjamo ginčo pirkimo sąlygose nustatytų įstatymo pažeidimų ir VPT padarytų išvadų. Priešingai, aplinkybė, kad perkančioji organizacija naujai paskelbtuose panašiuose pirkimuose neskaidė pirkimo objekto į dalis, įrodo, kad nėra techninių bei racionalių galimybių tos pačios, specifinės informacinės sistemos vystymo bei priežiūros darbus įsigyti iš skirtingų tiekėjų.
  1. Atsakovė VSDFV atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, rėmiasi analogiškais atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

13Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi byla sudėtinga, joje keliamas klausimas nėra plačiai išnagrinėtas teismų praktikoje, susijęs su itin svarbios informacinės sistemos pirkimu.
  2. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip pagrindas spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarbių ir reikšmingų argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

14Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 9 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, neaprašytų šios nutarties 9 punkte ir reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija pasisakys, analizuodama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą jų kontekste.
  2. Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) ar pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) ar pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai proporcingi pirkimo objektui, nepažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo ir tiekėjų nediskriminavimo principų.

15Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti viešąjį pirkimą

  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, kurį pastaroji priėmė de jure sutikusi su VPT institucijos nustatytais pažeidimais, organizuojant viešąjį pirkimą, bei vykdydama įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nesutikimo su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu argumentus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  2. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga (VPĮ 8 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją numato VPĮ, kurio 82 straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti pirkimo sutarties sąlygas, atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu. VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Tais atvejais, kai neskundžiant administracinio akto (VPT sprendimo) įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje Nr. AS146-20/2012).
  3. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo procedūros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimą jas nutraukti, todėl neigiami padariniai tiekėjui (ieškovei) kyla ne dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos išreiškimo perkančiajai organizacijai, bet dėl šios (perkančiosios organizacijos) sprendimo panaikinti viešojo pirkimo procedūras. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio ieškovė, manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, aptariamą perkančiosios organizacijos sprendimą turi teisę skųsti VPĮ V skyriaus nuostatų nustatyta tvarka. Ginčydama tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, ieškovė privalo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

16Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

17Dėl viešojo pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis

  1. Ieškovė, nesutikdama su VPT išvada dėl būtinumo skaidyti viešojo pirkimo objektą, kuriai de jure pritarė ir perkančioji organizacija, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo objekto pobūdis ir specifiškumas pateisina perkančiosios organizacijos sprendimą neskaidyti viešojo pirkimo objekto į dalis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokią ieškovės poziciją pagrindžiančius argumentus, sprendė, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia viešojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, VPT išvada dėl viešojo pirkimo objekto skaidymo į dalis padaryta tinkamai įvertinus viešojo pirkimo pobūdį ir teisingai konstatavus, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti atskirus pirkimo objektus į vieną nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis, nėra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti.
  2. Kaip teisingai nurodė ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
  3. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
  4. Viešojo intereso apsauga yra vienas iš teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vieną, tačiau nėra absoliutus ir vienintelis. Šiame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, jog galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu viešojo intereso dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi atžvilgiu turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, kaip išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  5. Atsižvelgdamas į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, anksčiau nurodytoje nutartyje Nr. 3K-3-126/2010 kasacinis teismas taip pat nurodė, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną paprastai lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Nors galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės, nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, tačiau atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad dėl tokios aplinkybės teismai neturėtų apskritai spręsti, nes tai – vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas. Negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti.
  6. Vėlesnėse nutartyse plėtodamas šiuo klausimu formuojamą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, jog vien svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas priklauso ir nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas bei viešojo pirkimo tikslo negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Tiekėjų konkurencijos varžymo įtikinamai nepagrindžia tokios priežastys, kaip perkančiosios organizacijos finansiniai poreikiai, sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiškumas, nes jos, pirmiausia, susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime. Be to, siekiant įrodyti objektų sujungimo poreikį, turi būti paneigta teisinė ir administracinė galimybė organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą. Teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo klausimas nepateisina išimtinių VPĮ nuostatų taikymo. Nurodytos priežastys, kaip pagrindas viešojo pirkimo objektų sujungimui, teismų negali būti vertinamos hipotetiškai, jos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-161-415/2015, Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-183-248/2017).
  7. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas.
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad viešojo pirkimo objektas į dalis neskirstomas, paslaugų suteikimo trukmė – trisdešimt penki mėnesiai, (pirkimo sąlygų 2.1. – 2.3 punktai). Pirkimo objektą sudaro Fondo valdybos ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos. Pirkimo sąlygų 6 priede nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiūros ir vystymo paslaugoms. Nurodytame priede numatyta, kad ADIS priežiūros paslaugos apima konsultavimo paslaugas ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais (programinės įrangos darbo klaidų taisymas, techninės pagalbos darbo vietoje teikimas, FVS duomenų bazių atkūrimas, ADIS programinės įrangos atkūrimas ir konfigūravimas, konsultacijos Fondo valdybos informacinės sistemos specialistams ADIS administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais ir kt.). ADIS vystymo paslaugos apima ADIS vystymo ir pakeitimų įgyvendinimo darbus pagal Fondo valdybos poreikius ir pateikiamus vystymo darbų užsakymus (integracinių sąsajų su kitomis Fondo valdybos taikomosiomis sistemomis ir su kitų organizacijų informacinėmis sistemomis kūrimas ir keitimas, sukurtų ir įdiegtų ADIS naudotojo sąsajų ekraninių formų keitimas bei naujų ADIS naudotojo sąsajos ekraninių formų kūrimas, naujų analitinės duomenų bazės objektų kūrimas, naujų analitinės saugyklos duomenų apdorojimo funkcijų kūrimas ir kt.). Pirkimo sąlygų antrame priede reikalaujama atskirai nurodyti ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų kiekius ir įkainius bei pateikti viešojo pirkimo objekto kainą, susidedančią iš ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų kainų.
  9. VPT, atlikdama ginčo viešojo pirkimo vertinimą, kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama motyvuotai paaiškinti, kodėl viešojo pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Perkančioji organizacija pateikė VPT viešojo pirkimo objekto aprašymą, nurodydama jo funkcionalumą, t. y., kad ADIS yra kompleksinis gyventojų ir ūkio subjektų proaktyvaus informavimo poreikiams įgyvendinti skirtas sprendimas; ADIS priežiūros paslaugos apima konsultavimą sistemos administravimo, eksploatavimo, vystymo klausimais, o vystymo paslaugos apima sistemos pakeitimų įgyvendinimą pagal priežiūros paslaugų apimtyje nustatytus poreikius bei vystymo poreikių analizės ataskaitas. VPT tokius perkančiosios organizacijos paaiškinimus laikė deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžiančiais viešojo pirkimo objekto neskaidymo į atskiras dalis, nes ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos nepriklausomai, o perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės visiškai gali būti užtikrintos ir suskaidžius viešojo pirkimo objektą į dalis, suteikiant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiūlymus.
  10. Ieškovė, nesutikdama su nurodyta VPT išvada, teigia, kad perkamos ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos tampriai susijusios viena su kita bei vieną kitą papildo, sudaro vientisą sistemą, kurios sklandžiam veikimui, sutrikimų šalinimui bei tiekėjų atsakomybės taikymui perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė tiek ADIS priežiūros, tiek jos vystymo paslaugas patikėti teikti vienam subjektui. Teisėjų kolegija tokių ieškovės reikšmingomis nurodomų pirkimo objektų sujungimą pateisinančių priežastčių nelaiko teisėtu tiekėjų konkurencijos laisvės varžymo pagrindu šioje byloje.
  11. Pirmiausia, pažymėtina, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog tiek VPT, tiek perkančioji organizacija nėra profesionalios informacinių technologijų paslaugas teikiančios institucijos, todėl jų išvados dėl viešojo pirkimo pobūdžio yra padarytos remiantis vien subjektyvia nuomone, nesigilinant į pačios ADIS sistemos pobūdį ir funkcionavimo ypatumus, tuo tarpu apeliantė turi patirtį teikiant informacinių sistemų priežiūros, vystymo ir panašias paslaugas, todėl jos aiškinimai turi būti prilyginami eksperto išvadoms bei jais privaloma vadovautis. Nekvestionuotina, kad viešojo pirkimo objekto įvertinimui reikalingos specialios žinios informacinių sistemų srityje. Kita vertus, tai nereiškia, kad VPT, perkančioji organizacija ar teismas, nebūdami specialaus ginčo dalyko ekspertais, negali objektyviai spręsti dėl viešojo pirkimo objekto pobūdžio ir (arba) specifiškumo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantės aiškinimai dėl ginčo viešojo pirkimo objekto neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai, jie kartu su kitais bylos duomenimis vertinami pagal CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiam ginčui išspręsti buvo reikalingas papildomas įrodymas – nepriklausomo eksperto išvada, tuo labiau kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir neprašė byloje skirti ekspertizės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, teikianti informacinių sistemų priežiūros ir vystymo paslaugas, tiek perkančioji organizacija, kuri naudojasi elektroninių paslaugų informacine sistema, turi pakankamai patirties ir kompetencijos spręsti dėl ginčo viešojo pirkimo pobūdžio ir jo reikšmės, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai dėl VPT ir perkančiosios organizacijos kompetencijos stokos šiuo klausimu.
  12. Antra, VPT teisingai nustatytė aplinkybes, kad viešojo pirkimo sąlygose (6 priede) yra nustatyti atskiri reikalavimai ADIS priežiūros ir vystymo paslaugoms, o viešojo pirkimo sąlygų 2 priede (B forma) tiekėjų reikalaujama atskirai nurodyti ADIS priežiūros ir vystymo paslaugų įkainius ir pateikti viešojo pirkimo objekto kainą, susidedančią iš sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų kainų, kad viešojo pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys ADIS vystymo paslaugoms, o nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiūlymų pateikimui pagal to paties tiekėjo parengtus dokumentus, kuris šiame procese dalyvauja, kad viešajame pirkime teikiant visas paslaugas dalyvauja tik vienas tiekėjas, kas neužtikrina tinkamos tiekėjų konkurencijos, kad pirkimo sąlygų 6 priedo 5.1.2. punktu taikoma ydinga praktika mokėti už ankstesnių klaidų taisymą, taip sukuriant sąlygos tiekėjui piktnaudžiauti kokybės užtikrinimu. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos perkamos ADIS priežiūros ir vystymo paslaugos gali būti teikiamos ir užtikrintos suskaidžius viešojo pirkimo objektą į dalis, tokiu būdu sudarant tiekėjams galimybę pateikti atskirus pasiūlymus.
  13. Trečia, kaip minėta anksčiau, teisinės atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai nepateisina tiekėjų varžymosi, kaip vienos iš esminių VPĮ saugomų vertybių, ribojimo dėl pirkimo objektų sujungimo. Sklandus projekto įgyvendinimas, perkančiosios organizacijos finansiniai poreikiai, sistemos sutrikimų šalinimas, atsakomybės paskirstymas tarp skirtingų rangovų ir panašios problemos pirmiausia susijusios su perkančiosios organizacijos veiklos organizavimo aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime. Ieškovė, kuriai šiuo atveju tenka įrodinėjimo pareiga, nepaneigė nei teisinės, nei administracinės galimybės organizuoti (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – viešųjų pirkimų laimėtojų – bendrą darbą. Vien ieškovės prielaidos, kad atskirai teikiant ADIS sistemos priežiūros ir vystymo paslaugas galimai sunkiau bus aptikti sistemos sutrikimų šaltinius bei operatyviai juos pašalinti, tiekėjas negalės suteikti garantijos suteiktoms paslaugoms, nes ADIS lygiagrečiai būtų modifikuojama abiejų tiekėjų, kilus ginčui sudėtinga bus paskirstyti atsakomybę, savaime nepateisina savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimo. Juo labiau, objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus paties ieškovės paaiškinimus, byloje nėra pateikta.
  14. Apeliantės argumentai dėl neracionalaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo, aiškinant, kad, išskaidžius pirkimo objektą, perkančioji organizacija patirtų papildomų išlaidų dėl trikdžių identifikavimo ir šalinimo, ginčų tarp tiekėjų sprendimo, taip pat vertinami kaip hipotetiniai ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.
  15. Teisiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti laikomi apeliantės argumentai, kad pirkimo objektų išskyrimas suponuotų situaciją, jog bendras darbų rezultatas negalės būti naudojamas tinkamai pagal paskirtį, o tai lemtų neracionalų lėšų panaudojimą ir nepataisomą žalą visuomenei. Nekvestionuojama, kad viešojo intereso apsauga yra vienas iš teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vieną, tačiau nėra absoliutus ir vienintelis. Kaip minėta, galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu viešojo intereso dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi atžvilgiu turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, kaip išimtis. Byloje nenustatyta, kad viešojo pirkimo išskaidymas į dalis perkančiajai organizacijai kainuotų brangiau. Tai mažai tikėtina, nes dėl neišskirto į dalis viešojo pirkimo objekto iš esmės tiekėjų ratas itin siauras (pasiūlymus pateikė trys tiekėjai), o išskaidžius viešojo pirkimo objektą į dalis, ūkio subjektų skaičius galimai tik padidėtų. Tokia apeliantės pozicija nekoreliuoja su kasacinio teismo formuojama teismų praktika, jog finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad galimų tiekėjų skaičius viešajame pirkime (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja.
  16. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad VPT formuoja skirtingą praktiką –galimai analogiško pobūdžio (objekto) viešuosiuose pirkimuose nenustatė pažeidimų dėl to, jog objektas neišskaidytas į dalis. Pirmiausia, pažymėtina, kad nesant duomenų, kokiomis svarbiomis priežastimis konkretaus ieškovės nurodyto viešojo pirkimo atveju perkančioji organizacija grindė būtinumą sujungti kelis viešojo pirkimo objektus į vieną, kaip perkančioji organizacija paneigė teisinę ir administracinę galimybę organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą, nėra pagrindo išvadai, jog ginčo viešasis pirkimas ir ieškovės nurodyti viešieji pirkimai buvo analogiški. Vien ieškovės nurodytų viešųjų pirkimų ir ginčo viešojo pirkimo objekto sutapimas neįrodo pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų tapatumo. Antra, ginčo viešojo pirkimo ir ieškovės nurodytų viešųjų pirkimų sąlygose skirtingai suformuluoti reikalavimai perkamoms informacinėms paslaugoms, pavyzdžiui, ginčo atveju, informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugoms nustatyti reikalavimai nurodyti atskirai, tuo tarpu ieškovės nurodytame viešajame pirkime „Licencijų informacinės sistemos vystymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 176035, techniniai reikalavimai informacinės sistemos vystymui ir priežiūrai numatyti kartu, atskirai jų neišskiriant, kas taip pat galėjo turėti įtakos atitinkamų VPT sprendimų priėmimui.
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad perkančiajai organizacijai nepateikus VPT aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, VPT turėjo teisėtą pagrindą pripažinti tokį perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Todėl perkančioji organizacija pagrįstai įvykdė VPT įpareigojimą viešąjį pirkimą nutraukti, o ieškovės reikalavimas tokį viešojo pirkimo nutraukimą pripažinti neteisėtu yra nepagrįstas.

18Dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatyto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo

  1. Ieškovė, nesutikdama su VPT išvada dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo, laikosi pozicijos, kad tokį reikalavimą taip pat pateisina viešojo pirkimo objekto svarba ir perkančiosios organizacijos siekis, kad viešojo pirkimo sutartį vykdytų kompetentingas, patikimas ir pajėgus tiekėjas. Pirmosios instancijos teismas pritarė VPT išvadai, kurią de jure palaikė ir perkančioji organizacija, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas.
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjo siūlomam projekto vadovui per paskutinius tris metus būti vadovavusiam ne mažiau kaip vienam projektui informacinių technologijų srityje, kurių kiekvieno apimtis būtų ne mažesnė kaip 800 000,00 (aštuoni šimtai tūkstančių) Eur be V. Š. reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti projektų valdymo kvalifikaciją patvirtinančio atitinkamo sertifikato arba kito lygiaverčio dokumento kopiją. VPT, įvertinusi šį viešojo pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimą, sprendė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes pirkimo sąlygose nėra pateikta konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, o pateiktas tik bendras poreikis, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas.
  3. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šio pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai, visų pirma, reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, jų aiškinimą ir taikymą taip, kad juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
  4. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pirkimo sąlygose nėra pateikta konkrečių ADIS vystymo paslaugų techninių užduočių, nurodytas tik bendras poreikis, iš kurio nėra aišku, kokių techninių užduočių išpildymo valdymas bus vykdomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien viešojo pirkimo objektas, kuris, kaip nustatyta, privalėjo būti išskaidytas į dalis, nagrinėjamu atveju nepateisina perkančiosios organizacijos ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumo, kadangi patikimai ir įtikinamai neįrodytas šio kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjų gebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį priežastinis ryšys. Apeliantės argumentai, kad tiekėjo siūlomo projekto vadovo patirtis gali būti įgyta vadovaujant projektui informacinių technologijų srityje neapsiribojant konkrečiomis pirkimo dokumentuose reikalaujamomis paslaugomis, nepaneigia padarytos išvados, nes nurodyto kvalifikacijos reikalavimo nepagrįstumas siejamas ne su reikalaujamos būti įvykdžius sutarties pobūdžiu, o su atitinkama apimtimi (ne mažesne kaip 800 000 Eur be PVM).
  5. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VPT išvada dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo, kaip vieno iš pagrindų nutraukti viešąjį pirkimą, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

19Dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose nustatyto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo tiekėjo siūlomiems specialistams

  1. Ieškovė, nesutikdama su VPT išvada dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjų siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, laikosi pozicijos, kad reikalaujamų specialistų žinių sritys yra skirtingos (projekto vadovas, skirtingų profilių analitikai ir programuotojai, testavimo specialistai) ir reikalaujančios atitinkamos patirties bei įgūdžių, todėl pirkimo sąlygose keliamas reikalavimas tiekėjams turėti visų šių paslaugų teikimui reikalingus specialistus, t. y. informacinių sistemų analitikus (trys asmenys), taikomųjų sistemų programuotojus (trys asmenys), duomenų bazių programuotojus (du asmenys), analitinių duomenų saugyklų ir ataskaitų kūrėjus (du asmenys), informacinių sistemų testavimo specialistus (du asmenys), yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su nurodytais ieškovės argumentais bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 3.1.12.2 – 3.1.12.6 punktuose iškelti reikalavimai tiekėjo siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra ne tik neproporcingi, bet ir ribojantys konkurenciją, be to, neturint konkrečių techninių užduočių, apskritai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose ne tik reikalavimą tiekėjų siūlomų specialistų kompetencijai bei atitinkamai jų patirčiai, nepagrįstai šalia šių reikalavimų nustatė reikalavimą turėti atitinkamą skaičių atitinkamos kvalifikacijos specialistų. Nustatydama tokį kvalifikacijos reikalavimą, perkančioji organizacija nepagrįstai apribojo tiekėjams galimybę patiems įvertinti savo išteklius, jų apimtis bei parinkti optimaliausią sprendimą, kokiomis sąnaudomis jie galėtų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nepateikė VPT objektyvaus pagrindimo, kad tik turėdamas atitinkamą skaičių tam tikros kvalifikacijos specialistų tiekėjas galės pasiekti viešojo pirkimo tikslą, o atitinkamos kvalifikacijos ir skaičiaus specialistų neturėjimas nepateisins perkančiosios organizacijos siekiamų lūkesčių. Nesant objektyvių VPT išvadoje nurodytus argumentus paneigiančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjų siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, yra pateisinamas ir būtinas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams įgyvendinti.
  3. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VPT išvada dėl pirkimo sąlygų 3.1.12.2 –3.1.12.6 punktuose perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjų siūlomiems specialistams, nurodant konkretų specialistų skaičių, neteisėtumo, yra teisėta ir pagrįsta. Tuo remiantis ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir šį viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą yra nepagrįstas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai