Byla 2A-219-622/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovui A. B., vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 19 600 Lt skolos, 1 600 Lt palūkanų už 4 mėnesius nuo reikalavimo nevykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimą priteisti 19 600 Lt skolą sumažino iki 9 600 Lt. Nurodė, jog 2006-09-07 A. B. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą dėl skolos priteisimo. Ieškinyje atsakovas patvirtino aplinkybę, kad pinigai iš jo buvo pasiskolinti už palūkanas ir kad jis jam perdavė 2000 JAV dolerių palūkanų pagal 1993-08-16 garantinį raštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino valiutinį sandorį tarp A. B. ir V. N. niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Tai reiškia, kad A. B. negalėjo skolinti užsienio valiutos ir gauti už tai palūkanas. Dėl to A. B. privalo grąžinti visas palūkanas, kurias jis gavo iš V. N. už 1993-1995 metais paskolintą sumą užsienio valiuta.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 188 Lt atidėto žyminio mokesčio dalį, panaikino 2009-12-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalių 1993-08-16 sudarytas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Tokiu būdu nėra pagrindo restitucijai. Be to pagal pateiktus rašytinius įrodymus nėra nustatyta, kad pagal šią paskolą buvo mokamos palūkanos. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

62010 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Be to pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimą daryti teismo posėdžio garso įrašą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-12-09 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutarties dalį panaikino ir pripažino A. B. ir V. N. 1995-04-08 paskolos sutartį dėl

914 000 JAV dolerių, 1995-09-30 paskolos sutartį dėl 65 000 JAV dolerių ir paskolos sutartį dėl

109 500 JAV dolerių niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutarties dalį dėl 35 000 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo V. N. ieškovui A. B. panaikino ir dėl šios dalies ieškinį atmetė. Kitą nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis dėl

11241 020,90 Lt skolos bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš V. N. A. B. paliko nepakeistą ir atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, jis yra sumokėjęs atsakovui palūkanas pagal minėtas paskolos sutartis, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų neteisėtai gautas palūkanas.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

13Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolę atsakovui grąžinti sumokėtas palūkanas ieškovas kildina iš CK 6.145 straipsnio, kuris reglamentuoja restitucijos taikymo pagrindus. Aplinkybę, kad egzistuoja restitucijos taikymo pagrindas, turi įrodyti ieškovas. Ieškovo įvardinti teiginiai, kad atsakovas savo 2006-09-07 ieškinyje pripažino, kad V. N. perdavė ieškovui apie 2000 JAV dolerių už priskaičiuotas palūkanas pagal 1993-08-06 garantinį raštą, yra nepakankami išvadai, kad minėta suma buvo sumokėta kaip palūkanos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad minėti 2000 JAV dolerių buvo sumokėti kaip skolos dalis, o ne kaip palūkanos. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-02 teismo posėdžio protokolas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo sumokėta pinigų suma buvo sumokėta kaip palūkanos. Pažymėtina ir tai, jog civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Teismas vertina tik tuos įrodymus, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra surinkti, ištirti ir yra byloje. LR Teismų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis numato, kad posėdžio eigai fiksuoti yra daromas garso įrašas. Tačiau toks garso įrašas nėra pridedamas prie bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apelianto teiginių apie tai, kad pirmosios instancijos teismas garso įrašo nedarė. Posėdžio eiga fiksuojama ir teismo posėdžio protokolu (CPK 168 straipsnis). Byloje esantys teismo posėdžio protokolai patvirtina, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko tinkamai, ieškovas turėjo visas galimybes teikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai