Byla e2A-472-560/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Warta A. S., privati prekybos unitarinė įmonė Barsa, Alivetti Trading Limited

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Reljanus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Siltra“ ieškinį atsakovui UAB „Reljanus“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Reljanus“ priešieškinį ieškovui UAB „Siltra“ ir P. H. U. Nabialex S. C. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Warta A. S., privati prekybos unitarinė įmonė Barsa, Alivetti Trading Limited.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas UAB „Siltra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Reljanus“ 5 460,60 Eur skolą skolos, 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal atsakovo UAB „Reljanus“ užsakymus atliko krovinių pervežimo organizavimo (ekspedijavimo) paslaugas, tačiau už dalį suteiktų paslaugų atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti. Atsakovas yra nesumokėjęs už šias suteiktas paslaugas: pagal 2014-06-11 užsakymo Nr. 06222-01 RJ pagrindu suteiktą paslaugą, 2014-06-30 PVM sąskaita-faktūra SL Nr. 00298 – 5 849,04 Lt; pagal 2014-06-26 užsakymo Nr. 06233-01 RJ pagrindu suteiktą paslaugą, 2014-07-17 PVM sąskaita-faktūra SL Nr. 00312 – 7 937,99 Lt; pagal 2014-07-02, užsakymo Nr. 07247-01 RJ pagrindu suteiktą paslaugą 2014-07-18 PVM sąskaita-faktūra SL Nr. 00314 – 6 266,87 Lt. Pagal visus nurodytus užsakymus vežimo paslaugos buvo suteiktos laiku ir kokybiškai, tačiau atsakovas nepagrįstai siekia išvengti įvykdyti pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas, sumokėjo tik dalį skolos 1 199,50 Lt, todėl reikalaujama neapmokėta dalis. Atsakovas atsisakymą mokėti grindžia tuo, jog buvo pažeistas temperatūrinis krovinio vežimo režimas. Pagal CMR konvenciją atsakovas galėtų reikalauti žalos padarytos temperatūrinio režimo pažeidimu, jei būtų juos atlyginęs, tačiau atsakovas nėra atlyginęs jokių nuostolių krovinio gavėjui. Iš transporto priemonės temperatūros registratoriaus duomenų matyti, jog visuomet buvo palaikoma tinkama temperatūra.
  2. Atsakovas UAB „Reljanus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  3. Atsakovas UAB „Reljanus“ pateikė priešieškinį ieškovui ir bendraatsakoviui P. H. U. Nabialex S. G., kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ir bendraatsakovio solidariai 6 470,45 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų materialiąsias palūkanas nuo pretenzijos pateikimo dienos iki visiško nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas privalėjo pervežti krovinį ne aukštesniu temperatūriniu režimu nei - 20 laipsnių pagal Celsijų. Ieškovas krovinį vežti pavedė atsakovui P. H. U. Nabialex S. C. Pristačius krovinį į Vilnių UAB „Reljanus“ perleido krovinį Alivett Trading Limited ir krovinys buvo nugabentas į Baltarusiją ir perduotas krovinio gavėjui PPUĮ Barsa. Analizuojant kontrolinius temperatūros daviklius nustatyta, jog temperatūriniai pakilimai iki - 13-17 laipsnių buvo pirmoje vežimo stadijoje, t. y. iki Vilniaus. Dėl temperatūros pakilimo, t. y. sutartinių temperatūrinių vežimo sąlygų pakitimo, krovinys iš dalies prarado savo kai kurias savybes, todėl PPUĮ Barsa pardavė prekes pigiau ir patyrė 6 470,45 Eur nuostolius, kuriuos kompensavo Alivett Trading Limited, o Alivett Trading Limited nuostolius atlygino atsakovas UAB „Reljanus“.
  4. Trečiasis asmuo Alivett Trading Limited pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį tenkinti, o dėl ieškinio nepasisakė.
  5. Trečiasis asmuo PPUĮ Barsa pateikė atsiliepimą į priešieškinį, palaikė priešieškinio reikalavimus, o dėl ieškinio nepasisakė.

    6

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-20 sprendimu tenkino ieškinį: priteisė ieškovui UAB „Siltra“ iš atsakovo UAB „Reljanus“ 5 460,60 Eur skolos už vežimo paslaugas, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 5 460,60 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2014-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 318,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Reljanus“ 60,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis.
  2. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo reikalaujamos sumos dydžio už suteiktas vežimo paslaugas. Vežimo paslaugas ieškovas atsakovui suteikė, krovinį pristatė, todėl pagrįstai turi teisę reikalauti atlyginti už vežimo paslaugas 5 460,60 Eur.
  3. Ieškovas pateikė krovinį vežusios puspriekabės termografo parodymus, iš kurių matyti, jog maksimali paduodamo oro temperatūra buvo - 21,3 laipsniai, o minimali – - 22,3 laipsniai, grįžtamo oro maksimali temperatūra – - 21,3 laipsniai, o minimali – - 22,1 laipsnis. Tad vežėjas viso pervežimo metu galėjo palaikyti temperatūrą puspriekabėje, tačiau šalys buvo sutarę dėl krovinio temperatūrinio režimo fiksavimo ir prietaiso – temperatūrinio registratoriaus Nr. 2705302984, kuris turėjo ją fiksuoti. Todėl neturi teisinės reikšmės tai, kokią temperatūrą fiksavo vidiniai puspriekabės temperatūriniai davikliai, nes ieškovas buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad - 20-22 laipsniai bus pagal temperatūrinio registratoriaus Nr. 2705302984 duomenis. Iš temperatūrinio registratoriaus Nr. 2705302984 duomenų matyti, jog vidutinė temperatūra buvo - 15,7 laipsnių. Iš viešai skelbiamų TempTale4 USB temperatūrinio daviklio charakteristikų matyti, jog šio prietaiso paklaida yra +/- 1,1 laipsnis. Taigi, ieškovas atlikdamas vežimą palaikė vidutinę iki - 16,8 laipsnių temperatūrą, t. y. pažeidė šalių sutartą - 20-22 laipsnių temperatūrinį režimą, todėl gali būti atsakingas už dėl to atsiradusią žalą.
  4. Ieškovas, faktiškai atlikęs ekspedicijos veiksmus, yra vežėjas CMR konvencijos 3 straipsnio prasme, todėl jis yra atsakingas atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį ekspeditorius, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę dėl išlaidų, susijusių su vežimu, kitiems vežime dalyvavusiems asmenims. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovui pagal priešieškinį yra atsakingas vežėjas – ekspeditorius, t. y. ieškovas, bet ne faktinis vežėjas, į kurį ieškovas įgytų regresinį reikalavimą, jei atlygintų atsakovui patirtus nuostolius.
  5. Iš PPUĮ Barsa 2014-07-12 galimo krovinio sugadinimo akto Nr. 20140712 matyti, jog PPUĮ Barsa prekes priėmė kaip tinkamas realizacijai, tačiau pažymėjo, jog jei gaus pretenzijas iš savo klientų, pasilieka teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Iš atsakovo 2014-08-04 pretenzijos, pareikštos ieškovui, matyti, jog nuostoliai pasireiškia dėl produkcijos realizavimo su nuolaida. Iš PPUĮ Barsa 2014-07-16 pretenzijos dėl krovinio sugadinimo ir vežimo sąlygų pažeidimo matyti, jog PPUĮ Barsa pagal testo rezultatus nutarė parduoti produkciją su 35-40 procentų nuolaida ir pareikalavo sumokėti 20 procentų nuo prekių vertės, kuri sudaro 7 045,68 Eur. Pagal užsakymą, kurio temperatūriniai režimai buvo pažeisti, vežtų prekių vertė yra 27 302,97 Eur, o 20 procentų nuo jų būtų 5 460,59 Eur, t. y. atitinka atsakovo pretenzijoje nurodomą sumą. Iš PPUĮ Barsa užšaldytų duonos ir pyrago kepinių bandomojo kepimo/atšildymo 2014-07-15 akto matyti, jog dėl galimų pažeidimų produktai nėra visai sugadinti, bet priskirtini pigesnių produktų klasei, todėl rekomenduojama juos parduoti su 35 – 40 procentų nuolaida.
  6. Nuostolių dydį privalėjo įrodyti atsakovas. Byloje nėra duomenų, kokia PPUĮ Barsa buvo gautų prekių savikaina, kokia pardavimo kaina, kokia pelno marža, t. y. pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti kokie yra atsakovo nuostoliai dėl prekių sugadinimo. Tačiau iš netiesioginių įrodymų – PPUĮ Barsa raštų, atsakovo pretenzijų matyti, jog PPUĮ Barsa pardavė prekes su nuolaida, t. y. už mažesnę kainą, nei tikėjosi gauti. Teismas sprendė, jog atsakovas nėra patyręs tiesioginių nuostolių dėl prekių dalinio sugadinimo, tačiau reikalauja dalies negautų pajamų (pusės nuolaidos) atlyginimo.
  7. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką: „Vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietovėje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jei tokių nėra, - pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, - pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 str. 1-3 punktas, Senato nutarimo Nr. 31 33 punktai). Negautų pajamų ir kitų su vežimu susijusių nuostolių (šalutinių nuostolių) vežėjas neatlygina (Senato nutarimo Nr. 31 35 punktai). Teismai, nustatydami kompensacijos dydį, privalėjo vadovautis šiomis konvencijos nuostatomis, bet ne CMR konvencijos 29 straipsniu, leidžiančiu vežėjo tyčios atveju išieškoti taip pat ir negautas pajamas, kurios, beje, turi būti realios ir įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328). Taigi, pagal CMR ir teismų praktiką negautų pajamų vežėjas neatlygina. Kadangi atsakovas reikalauja negautų pajamų (PPUĮ BARSA savo klientams suteiktos pusės nuolaidos), o pagal CMR ir teismų praktiką yra įtvirtinta griežta vežėjo atsakomybė, t. y. negautų pajamų ir kitų su vežimu susijusių nuostolių (šalutinių nuostolių) vežėjas neatlygina, todėl teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atsakovas UAB „Reljanus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles pagal užsakymą Nr. 06233-01 RJ. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė krovinio sugadinimu – ieškovas, veždamas krovinį, nesilaikė užsakyme šalių sulygto temperatūrinio rėžimo, todėl dalis krovinio buvo sugadinta. Tai pripažino ir teismas. Tad negalima situacija, kai vežėjas, pažeidęs vežimo sutartį ir sugadinęs krovinį, gauna pilną apmokėjimą už vežimo paslaugas.
  2. Vieno krovinio vežime dalyvaujant keliems vežėjams (susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui), abu laikomi tiesiogiai atsakingais krovinio siuntėjui ir gavėjui, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atžvilgiu atsakingu laikomas tik vežėjas – ekspeditorius.
  3. Ieškovas taip pat turi atlyginti atsakovui jo patirtą žalą, todėl ieškovo prašomas priteisti apmokėjimas turėtų būti mažinamas vežimo, kurio metu vežtas krovinys buvo sugadintas, kaina bei atsakovo patirtų nuostolių dydžiu.
  4. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas, nustatant nuostolių rūšį. Atsakovas siekia prisiteisti tiesioginius nuostolius (turėtas išlaidas), o ne negautas pajamas. Atsakovo patirti nuostoliai turėjo būti vertinti kaip turėtos išlaidos, nes dėl ieškovo padaryto pažeidimo atsakovas kompensavo Alivett Trading Limited 6 470,45 Eur sumą, kas sudaro 20 procentų nuo sumos, už kurią Alivett Trading Limited pirko krovinį iš atsakovo. Ši žala yra tiesioginė, nes įrodymai patvirtina, kad tai realiai patirtos išlaidos.
  5. Teismas netinkamai įvertino įrodymus bei netinkamai taikė CMR konvenciją. Vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą reglamentuoja CMR 25 straipsnis, kuris numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai vadovaujantis 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis (1 dalis). Taigi, krovinio sugadinimo atveju žalos išraiška yra krovinio nuvertėjimo suma. O tam, kad nustatyti krovinio nuvertėjimo sumą, reikia nustatyti krovinio vertę iki nuvertėjimo.
  6. Ieškovas UAB „Siltra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes teismo aiškinimai dėl temperatūros režimą fiksuojančių priemonių vertinimo žalingi teismų praktikos formavimui.
  7. Sutiktina, kad ieškinį atsakovas turėjo teisę reikšti ir UAB ,,Siltra“, ir P.H.U. Nabialex.
  8. Net ir pripažinus, kad UAB ,,Siltra“ pažeidė krovinio vežimo temperatūrinį režimą, ji neprivalo atlyginti žalos, nes atsakovas neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio, nei kitų atsakomybei kilti privalomų sąlygų viseto.
  9. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad krovinio gavėjas patyrė kokią nors žalą. Vien tai, kad krovinio gavėjas ketino parduoti produktus su nuolaida, ar siūlė juos siuntėjui atpirkti, nepatvirtina nuostolio atsiradimo fakto.
  10. Byloje nepateikta nei duomenų, kokia buvo prekių įsigijimo kaina, nei duomenų, už kokią kainą ši prekė buvo parduota, o iš atsakovo ir trečiųjų asmenų susirašinėjimo matyti, kad tiek prekių kainos nuolaidos dydis, tiek tariamos žalos dydis įvardijamas skirtingai.
  11. Tik 2014-07-15, t. y. praėjus 4 dienoms po krovinio gavimo, OOO Barsa darbuotojų komisija surašė aktą, kuriame nurodė, kad prekė iš dalies prarado savybes. Po 4 dienų surašytas aktas nepatvirtina, kad produkcijos savybių pakitimai atsirado būtent vežimo metu. Tiek tarp OOO ,,Barsa“ ir P.H.U. Nabialex vairuotoju 2014-07-12 pasirašytas aktas, tiek 2014-07-15 produkcijos patikrinimo aktas ieškovui buvo atsiųsti tik su 2014-08-04 pretenzija.
  12. Informacijos apie užfiksuotą temperatūros režimo pažeidimą pateikimas neatitinka reklamacijos apie krovinio sugadinimą sampratos.
  13. Tretieji asmenys Warta A. S., privati prekybos unitarinė įmonė Barsa, Alivetti Trading Limited atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė užsakymus krovinių transportavimui, ieškovas, atlikęs pervežimus, pateikė atsakovui sąskaitas. Pagal užsakymą Nr. 06233-01 RJ kepyklos ir konditerijos gaminiai turėjo būti vežami - 20-22 laipsniai. Atsakovas pagal užsakymus su ieškovu atsivežė krovinį į Vilnių, kur jį perleido Alivett Trading Limited. Krovinys iš Lietuvos į Baltarusiją buvo vežamas pagal Alivett Trading Limited užsakymą ieškovui Nr. 06233-02. Perleidžiant krovinį, jis nebuvo perkraunamas, buvo vežamas be perkrovimo, t. y. iš pakrovimo vietos Vokietijoje į iškrovimo vietą Baltarusijoje. 2014-07-09 Alivett Trading Limited pagal CMR važtaraštį išsiuntė krovinį PPUĮ Barsa. Krovinys į Baltarusiją gavėjui pristatytas 2014-07-11. Faktinis vežėjas buvo P. H. U. Nabialex S. C.
  3. 2014-07-11 atsakovas išsiuntė ieškovui laišką, kuriame nurodė, jog buvo pažeisti temperatūriniai režimai, pridėjo temperatūrinių registratorių rodmenis ir nurodė, jog yra aiškinamasi, ar krovinys nėra sugadintas. 2014-07-11 atsakovas išsiuntė ieškovui laišką, kuriame paklausė, ar ieškovas kompensuos išlaidas už sugadintą krovinį klientų reklamacijos atveju. 2014-07-11 laišku ieškovas atsakė, jog atsiradus reklamacijos atvejams kompensuos išlaidas už galimą krovinio sugadinimą. 2014-07-12 galimo krovinio sugadinimo aktu Nr. 20140712, pasirašytu PPUĮ Barsa atstovo ir P. H. U. Nabialex S. C. vairuotojo, buvo išfiksuota temperatūriniai pažeidimai, kurie nustatyti kontroliniais temperatūros registratoriais. 2014-07-14 atsakovas išsiuntė ieškovui CMR važtaraštį su atžymomis ir akto kopiją. 2014-07-12 buvo surašytas galimo krovinio sugadinimo transportavimo metu aktas Nr. 20140712, kuriame nurodyta, jog kontroliniai temperatūriniai davikliai nustatė temperatūrinius pažeidimus, kai temperatūra buvo pakilusi iki - 13-17 laipsnių, davikliai buvo pridėti prie užšaldytos produkcijos gamintojų krovinių Nr. 2712430172 ir Nr. 2705302984. 2014-07-15 PPUĮ Barsa pateikė pretenziją Alivett Trading Limited, kurioje nurodė, jog priimdami krovinį nustatė temperatūrinius pažeidimus, iš dalies buvo sugadinti gaminiai, todėl juos pardavė 35 – 40 procentų pigiau ir patyrė 7 045,68 Eur nuostolius. Kartu pateiktas gaminių bandymo aktas, sudarytas pagal PPUĮ Barsa atliktus gaminių bandymus, iš kurio matyti, jog gaminiai iš dalies praradę savo savybes, bet dar tinkami realizuoti. 2014-07-18 Alivett Trading Limited pareiškė pretenzijas UAB „Reljanus“ ir pareikalavo atlyginti 6 470,45 Eur nuostolius, kuriuos Alivett Trading Limited privalo kompensuoti PPUĮ Barsa. 2014-08-04 atsakovas pateikė pretenziją ieškovui, pareikalavo atlyginti 20 procentų krovinio vertės nuostolius, t. y. 5 460,60 Eur. 2014-08-25 ieškovas pateikė pranešimą į atsakovo 2014-08-04 pretenziją, kurioje atmetė pretenziją, nes pagal termografo duomenis vežant buvo išlaikyta reikiama temperatūra, o temperatūriniai davikliai fiksavo ne puspriekabės, o gaminių temperatūrą. 2014-11-10 raštu Alivett Trading Limited pareikalavo iš UAB „Reljanus“ 6 470,45 Eur kompensacijos, nes Alivett Trading Limited padarė 20 procentų nuolaidą PPUĮ Barsa dėl gaminių kokybinių pokyčių, atsiradusių dėl temperatūrinių vežimo pažeidimų. 2015-01-21 raštu PPUĮ Barsa nurodė atsakovui, kokios prekės buvo sugadintos. Iš atsakovo UAB „Reljanus“ ir Alivett Trading Limited tarpusavio skolų išrašo ir susitarimo dėl įskaitymo matyti, jog minėti subjektai įskaitė priešpriešinius reikalavimus 6 470,45 Eur sumai
  4. Kontrolinių temperatūrinių registratorių, kurie buvo pridėti prie užšaldytos produkcijos gamintojų krovinių Nr. 2712430172 ir Nr. 2705302984, duomenys rodo, kad vidutinė kinetinė temperatūra buvo: krovinio Nr. 2712430172 – - 15,4 laipsniai, krovinio Nr. 2705302984 – -15,7 laipsniai.

13Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį – negalima situacija, kai vežėjas, pažeidęs vežimo sutartį ir sugadinęs krovinį, gauna pilną apmokėjimą už vežimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad vežimo paslaugos buvo suteiktos, krovinys buvo pristatytas. Ginčo dėl ieškovo reikalaujamos sumos už suteiktas vežimo paslaugas dydžio nėra. Atsakovas turėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir šia teise pasinaudojo, pareikšdamas byloje priešieškinį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui jo reikalaujamą sumą už vežimo paslaugas pagrįstai.
  2. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atžvilgiu atsakingu laikomas tik vežėjas – ekspeditorius, nes vieno krovinio vežime dalyvaujant keliems vežėjams, abu laikomi tiesiogiai atsakingais krovinio siuntėjui ir gavėjui. Ieškovas šiuo klausimu laikosi analogiškos pozicijos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, jog CMR 36 straipsnyje nustatyta, jog ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Kadangi šiuo atveju dėl krovinio sugadinimo pareikštas priešieškinis, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti reiškiamas vežėjų daugetui, jis, kaip priešinis reikalavimas, gali būti reiškiamas tik ieškovui pagal ieškinį (kuris, atitinkamai, po to tampa atsakovu pagal priešieškinį). Pažymėtina, kad susitariantysis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje krovinys buvo prarastas.
  3. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo priešieškinį atmetė nepagrįstai. Apeliacinės su šiuo atsakovo argumentu sutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CMR konvenciją, kas lėmė, jog šioje dalyje buvo neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004, nepaisydamas, jog nagrinėjamos ir minėtos bylos ratio decidendi nesutampa. Nors kasacinis teismas 2004-06-09 nutartyje išaiškino, jog CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės ir atsakomybės prezumpciją, tuo pat metu numato tam tikras garantijas vežėjui, kurios pasireiškia jam tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu – vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais, negautų pajamų ir kitų su vežimu susijusių nuostolių (šalutinių nuostolių) vežėjas neatlygina, tačiau toje pačioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas šioje byloje, konstatavus ir paties krovinio siuntėjo kaltę dėl krovinio sugadinimo, vežėjo atžvilgiu nėra galimas. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004 buvo konstatuota krovinio siuntėjo kaltė, kas sąlygojo, jog tapo negalimas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje duomenų apie siuntėjo kaltę dėl krovinio sugadinimo nėra, priešingai – konstatuota, kad vežėjas, t. y. ieškovas, atlikdamas vežimą, palaikė vidutinę iki - 16,8 laipsnių temperatūrą, kas reiškia, kad pažeidė šalių sutartą - 20-22 laipsnių temperatūrinį režimą ir todėl gali būti atsakingas už dėl to atsiradusią žalą.
  4. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kaip minėta, CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014). Teisėjų kolegija nurodo, jog vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, yra pagrindas ieškovo padarytą temperatūrinio režimo pažeidimą (vidutinės iki - 16,8 laipsnių temperatūros vietoje šalių sutartos - 20-22 laipsnių temperatūros palaikymą) traktuoti ieškovo kalte, prilyginama tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme. Tai sąlygoja, jog ieškovo atžvilgiu negali būti taikomos jokios garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis, įskaitant vežėjo atsakomybės tiesioginiais nuostoliais ribojimą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo neteisėti veiksmai (temperatūrinio režimo pažeidimas) byloje nustatyti, žalos faktas – taip pat, apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovo kaltę ir ją prilygino tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir ieškovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju egzistuoja – yra pagrindas labiau tikėti, kad būtent temperatūrinio režimo pažeidimas lėmė dalinį ginčo prekių apgadinimą. Pritaikius CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, kas lėmė, jog nėra galimas joks vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina atsakovo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį 6 470,45 Eur sumai. Konstatavus, jog ieškovo atžvilgiu yra tenkintinas pagrindinis priešieškinio reikalavimas, tenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl materialiųjų (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis) ir procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
  6. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog ieškovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išaiškinimų dėl temperatūros režimą fiksuojančių priemonių vertinimo žalos teismų praktikos formavimui nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 1 910,55 Eur, iš ieškovo valstybės naudai – 32,55 Eur, iš atsakovo valstybės naudai – 27,72 Eur, likusioje dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą palikti nepakeistą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkina iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 146,00 Eur, ieškovo – atmeta, nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Atsakovo UAB „Reljanus“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovo UAB „Siltra“, į. k. 302485587, atsakovo UAB „Reljanus“, į. k. 110703980, naudai 6 470,45 Eur nuostolių, 5 procentų materialiąsias palūkanas nuo pretenzijos pateikimo dienos, 2014-08-04, iki visiško nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo (2015-01-30), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti iš dalies ir iš ieškovo UAB „Siltra“ atsakovo UAB „Reljanus“ naudai priteisti 1 910,55 Eur, iš ieškovo UAB „Siltra“ valstybės naudai – 32,55 Eur, iš atsakovo UAB „Reljanus“ valstybės naudai – 27,72 Eur, kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą palikti nepakeistą

19Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovo UAB „Siltra“ atsakovo UAB „Reljanus“ naudai 146,00 bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai