Byla 3K-3-271/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Anjola“, ENERGA SISTEMI d. o. o

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltprim“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AIRCS“ ieškinį atsakovams UAB „Baltprim“ ir A. O. (A. O.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Anjola“, ENERGA SISTEMI d. o. o.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „AIRCS“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ir A. O. 647 693,49 Lt nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. su atsakovu UAB „Baltprim“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. K004665 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį (oro kondicionierius), kurio kaina 647 693,49 Lt, iš sandėlio Austrijoje į Vingės terminalą Vilniaus r. Pastarasis

5Ieškovas nurodė, kad Sutartimi buvo susitarta ne dėl pervežimo organizavimo, o dėl jo vykdymo. Apie tai, kad atsakovas realiai vykdė tik ekspeditoriaus funkcijas, sužinota ne sutarties sudarymo metu, o atsakovui jos neįvykdžius. Ieškovo nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas tiesiogiai vykdė pervežimo sutartį, ar jai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis – jis veikė, vykdydamas ieškovo įsipareigojimą, todėl negali remtis aplinkybe, jog jis pats nebuvo faktinis vežėjas. Ieškovo nuomone, A. O., pasirašęs krovinio pervežimo sutartį bei nurodęs transporto priemonės, kuri atliks krovinio pervežimą, valstybinį numerį, kaip atsakovo UAB „Baltprim“ darbuotojas, veikė savo rizika, todėl už savo veiksmais sukeltą žalą privalo atsakyti solidariai su atsakovu UAB „Baltprim“.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Baltprim“ ieškovui UAB „AIRCS“ 647 693,49 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2500 Lt žyminio mokesčio, 3860 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Baltprim“ 89 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

8Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog atsakovas UAB „Baltprim“ tik ekspedijuoja krovinį, priešingai, teismo vertinimu, sutarties nuostatos suponuoja, kad atsakovas UAB „Baltprim“ įsipareigojo pats pervežti krovinį. Nustačius, kad atsakovas UAB „Baltprim“ prisiėmė vežėjo pareigas, yra pagrindas spręsti dėl jo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas.

9Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Baltprim“ neužtikrino, jog ieškovas ar trečiasis asmuo ENERGA SISTEMI d.o.o. būtų buvę laiku informuoti, kad į pakrovimą atvykusi transporto priemonė nėra atsiųsta atsakovo. Aplinkybė, kad ji dar iki krovinio pakrovimo galbūt buvo neteisėtai užvaldyta trečiųjų asmenų, neturi įtakos atsakovo UAB „Baltprim“ veiksmų vertinimui, nes jis neveikė taip, kaip turėtų analogiškoje situacijoje veikti atsakingas asmuo, t. y. laiku neinformavo užsakovo, kad krovinio į Sutartyje nurodytą transporto priemonę krauti negalima.

10Teismas ieškovo tiesioginiais nuostoliais pripažino už krovinį sumokėtą 187 585 eurų (647 693,49 Lt) sumą. Teismo nuomone, nors atsakovas A. O., veikdamas kaip atsakovo UAB „Baltprim“ atstovas ginčo krovinio pervežimo procese, galbūt elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti jį atsakingu už ieškovo patirtą žalą, nes CMR konvencijoje nustatyta, kad už krovinio praradimą atsakingas vežėjas, todėl ieškinį dėl šio asmens atmetė.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Baltprim“ apeliacinį skundą, jį 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.

12Teismas nurodė, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties nuostatų buvo akivaizdu, kad atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį pats, o tai, kad jis tik ekspedijuos krovinį, Sutartyje nenurodyta. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovas UAB „Baltprim“ prisiėmė vežėjo pareigas ir yra pagrindas spręsti dėl jo atsakomybės praradus krovinį. Aplinkybė, kad, teikdamas krovinio pervežimo paslaugas, atsakovas UAB „Baltprim“ pasitelkė trečiojo asmens TAMION s. r. o. paslaugas, nesudaro pagrindo atleisti UAB „Baltprim“ nuo civilinės atsakomybės ieškovui dėl krovinio praradimo.

13Apeliantas teigė, kad važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių, o nagrinėjamu atveju važtaraštyje esantis vežėjo parašas nėra nei jo, nei TAMION s. r. o. atstovo. Teismas, atsižvelgdamas į CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatytą atvejį, kad vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, kai krovinio praradimas, sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens netinkamų veiksmų arba aplaidumo, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad siuntėjas ar ieškovas elgėsi aplaidžiai, nes krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, kurios valstybiniai numeriai buvo nurodyti Sutartyje.

14Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Baltprim“, įsipareigojęs pagal sutartį atlikti ieškovo krovinio pervežimą, privalo atsakyti ieškovui už tai, kad jo pasisamdyta įmonė TAMION s. r. o. laiku neinformavo siuntėjo atstovų, jog sunkvežimis buvo pavogtas, nes pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatą vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

15Spręsdamas dėl atsakovo tyčios apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „Baltprim“, pasitelkdamas krovinio pervežimui trečiąjį asmenį, privalėjo ypač rūpintis, jog ieškovo krovinys būtų paimtas ir nugabentas į sutartą vietą gavėjui, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, jo neveikimą pripažino dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baltprim“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

18Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19Dėl krovinio perdavimo momento ir atsakomybes perėjimo atsakovui. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą prasideda nuo momento, kai krovinį vežėjas priima (krovinys pereina vežėjo dispozicijon). Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad CMR važtaraščio sudarymas yrą patvirtinimas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Kadangi atsakovas Sutarties įgyvendinimui pasitelkė trečiąjį asmenį (faktinį vežėją), Konvencijos prasme laikytina, kad krovinys perėjo atsakovo dispozicijon ir tuo atveju, kai krovinys perduodamas vežėjui ir jis pasirašo CMR važtaraštį, patvirtinantį krovinio perdavimą. Nagrinėjamu atveju krovinys nebuvo perduotas atsakovo dispozicijon, o teismui pateiktas CMR važtaraštis yra niekinis, nes jame esantis parašas nėra atsakovo ar faktinio vežėjo. Pagal kasacinio teismo praktiką važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių: krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pripažindamas, jog byloje esantis CMR važtaraštis buvo sudarytas (pasirašytas ieškovo ir atsakovo) ir turi įrodomąją galią byloje.

20Atsakovas pažymi, kad nei jis pats, nei faktinis vežėjas į krovinio pakrovimo vietą atvykę nebuvo, krovinio nepriėmė. Atsakovui nežinoma, kieno parašas yra važtaraštyje. Siuntėjo atstovas, perduodamas didelės vertės krovinį, nepaprašė krovinį priimančio asmens dokumentų, leidžiančių jį identifikuoti, todėl toks jo elgesys nedera su rūpestingo ir apdairaus asmens standartu.

21Kadangi CMR važtaraštis nėra pasirašytas nei atsakovo, nei faktinio vežėjo, tai darytina išvada, kad krovinys vežėjo dispozicijon neperėjo.

22Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas krovinio perdavimą ir CMR važtaraščio galiojimą, nepaisė kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CMR konvencijos 5, 6, 9, 17 straipsnius bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

23Dėl netinkamo siuntėjo pareigų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad siuntėjas tinkamai įgyvendino savo pareigas, susijusias su krovinio perdavimu, nes krovinį pakrovė į automobilį, kurio numeris sutapo su nurodytu Sutartyje ir neturėjo pareigos patikrinti automobilio registracijos dokumentų, vairuotojo dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių, jog krovinį priimantis asmuo turi įgaliojimus krovinį priimti. Ši išvada yra nepagrįsta, nes niekas kitas be siuntėjo faktiškai neturėjo galimybės patikrinti, ar atvyko asmuo, turintis įgaliojimus priimti krovinį, ir ar krovinio paimti atvyko būtent tas automobilis, kurio registracijos numeriai buvo nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nustatydamas, jog krovinys buvo pakrautas į Sutartyje nurodytą automobilį, nes vadovavosi tik siuntėjo atstovo K. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Šis asmuo buvo suinteresuotas teigti, kad krovinys buvo pakrautas į automobilį, kurio numeriai sutapo su nurodytu Sutartyje, nes priešingu atveju jo aplaidumas ar nesąžiningumas perduodant krovinį būtų akivaizdus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. V. ikiteisminio tyrimo parodymuose nurodė automobilio numerį, kuris buvo panašus, tačiau nebuvo tapatus numeriui, nurodytam Sutartyje ar CMR važtaraštyje.

24Byloje nenustatyta, kad automobilis buvo pavogtas, taigi, arba į CMR važtaraštį buvo įrašyti klaidingi duomenys dėl automobilio numerio, arba krovinio paimti atvykęs automobilis buvo su suklastotais valstybiniais numeriais. Šį faktą siuntėjas, jei būtu patikrinęs registracijos dokumentus, būtų nustatęs ir krovinio neperdavęs. Be to, siuntėjas žinojo ne tik transporto priemonės numerį, bet ir vežėją, todėl galėjo ir turėjo patikrinti, ar atvykęs asmuo yra įgaliotas vežėjo. Siuntėjo pareiga perduoti krovinį tinkamam vežėjui iš esmės yra analogiška vežėjo pareigai perduoti tinkamam gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Nagrinėjamu atveju netinkamas siuntėjo pareigų vykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirtais nuostoliais. Siuntėjui nepareikalavus jokių vairuotojo asmens dokumentų, vairuotojo tapatybė nebuvo nustatyta ir tai lėmė, kad ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams iki šiol nepavyko surasti krovinio bei nustatyti už jo vagystę atsakingų asmenų.

25Dėl atsakovo tyčios ir ieškovo naudai priteistinos sumos. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai, susiję su krovinio praradimu, laikytini padarytais dėl didelio neatsargumo ir CMR konvencijos prasme laikytini tyčiniais, todėl jo atsakomybė negali būti ribojama, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovo nuostoliai atsirado dėl siuntėjo kaltės. Vežėjui priklausantis krovininis automobilis, į kurį turėjo būti pakrautas krovinys, nebuvo pagrobtas, jis net nebuvo atvykęs į krovinio pakrovimo vietą. Atsakovas susisiekė su vežėjo atstovais patikrinti, kaip vyksta krovinio perdavimas vežėjui, ir buvo informuotas, kad krovinys nėra perduotas. Sužinojęs, kad krovinys jau pakrautas, atsakovas davė nurodymus siuntėjui sulaikyti krovinį.

26Didelis neatsargumas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas. Šioje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl atsakovo didelio neatsargumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad didelis neatsargumas pasireiškė tuo, jog atsakovas neužtikrino, kad siuntėjas ar ieškovas būtų laiku informuoti apie pagrobimą (nors automobilis, kurio numeriai nurodyti Sutartyje ir byloje esančiame CMR važtaraštyje, nebuvo pagrobtas), pažeidė įrodinėjimo taisykles.

27Kadangi atsakovo veiksmai CMR konvencijos prasme negali būti pripažinti kaip atlikti tyčia, CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto nuostata dėl neribotos atsakomybės yra neaktuali. Šiuo atveju taikytina CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, nes šalys nebuvo susitarusios dėl papildomos krovinio vertės.

28Atsakovas A. O. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

29Ieškovas UAB „AIRCS“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išsprendė ieškinio pagrįstumo klausimą. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam nuostolius dėl prarasto krovinio iš vežėjo CMR konvencijos prasme. Reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti: 1) žalos padarymo faktą ir žalos dydį (nuostolius); 2) priežastinį ryšį tarp atsakovų ar asmenų, už kuriuos jie atsako, veiksmų (neveikimo); 3) neteisėtus veiksmus. Ieškinys pagrįstas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, nepriklausomai nuo to, kad krovinį vežė ne jis pats, o jo pasitelktas asmuo. Atsakovas įsipareigojo pristatyti krovinį, tačiau to nepadarė, ieškovas prarado krovinį, kurio vertė įrodyta.

32Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, kas konkrečiu atveju laikytinas vežėju, neturėtų vadovautis vien formaliai CMR važtaraščiu. Nagrinėjamoje byloje teismai vadovavosi ne tik važtaraščiu, bet ir Sutartimi ir UAB „Baltprim“ pripažino vežėju. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą tik tais išskirtiniais atvejais, kai įrodo, kad ėmėsi visų veiksmų, kad krovinio pagrobimo būtų išvengta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtent atsakovas privalo įrodyti, kad krovinio praradimo aplinkybėms negalėjo pasipriešinti ir kad elgėsi kaip protingas ir atsargus civilinių santykių subjektas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

33Kasaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovui priklausantis krovinys faktiniam vežėjui perduotas nebuvo, tačiau toks aiškinimas neatskleidžia visos situacijos. Vilniaus apygardos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad iš Sutarties nematyti, kad UAB „Baltprim“ tik ekspedijuoja krovinį, priešingai, sutarties nuostatos suponuoja tai, kad atsakovas UAB „Baltprim“ įsipareigojo pats pervežti krovinį. Dėl šios priežasties negalima sutikti su teiginiu, kad atsakovas neatsako už krovinio praradimą, nes krovinio nepriėmė. Atsakovas pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai pasitelkdamas trečiąjį asmenį, su kuriuo net nesudarė sutarties.

34CMR konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, todėl nagrinėjamu atveju kasatoriaus teiginys, kad jeigu CMR važtaraštis nebuvo užpildytas krovinio paėmimo vietoje ir tai yra svarbi netinkamo sutarties vykdymo aplinkybė, yra nepagrįstas. Be to, teisės aktų nereglamentuota, kur turi būti pildomas CMR važtaraštis.

35Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad krovinys buvo pakrautas į automobilį, kurio numeriai kitokie, nei nurodyti Sutartyje, nes teismų sprendimuose šis klausimas aptartas.

36Teismas visiškai teisingai įvertino žalos dydį, o kasatorius sąmoningai neteisingai traktuoja CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas. Kasatorius savo nesutikimą su priteistu žalos dydžiu kildina iš šio straipsnio 3 dalies, nors 1 dalyje aiški nuostata dėl kompensacijos už prarastą krovinį. Ieškovo sumokėta už krovinį pinigų suma nebuvo ginčyta. CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyti vežėjo atsakomybės pagrindai ir krovinio įvertinimo būdai, nustatant kompensavimo ribas. Atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas). Pagal 2011 m. gegužės 25 d. sutartį ieškovui turėjo būti pargabentas 340 komplektų kondicionierių krovinys. Ieškovas už krovinį pavedimu sumokėjo 647 693,49 Lt (187 585 eurus), todėl negavęs nustatytu laiku nustatytoje vietoje krovinio, patyrė tokio dydžio tiesioginius nuostolius dėl atsakovo kaltės.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38Dėl krovinio perdavimo momento ir vežėjo atsakomybės

39CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.

40Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata aktuali, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; kt.).

41Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos

423 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Šios CMR konvencijos nuostatos bei jas aiškinanti kasacinio teismo praktika aktuali nagrinėjamoje byloje.

43Šioje byloje nustatyta, kad transportavimo paslaugas ieškovas UAB „AIRCS“ užsakė iš atsakovo UAB „Baltprim“: ieškovas ir kasatorius UAB „Baltprim“ 2011 m. gegužės 5 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. K004665. Teismai vertino ieškovo UAB „AIRCS“ ir atsakovo UAB „Baltprim“ 2011 m. gegužės 5 d. sudarytos krovinio pervežimo sutarties Nr. K004665 sąlygas ir nustatė, kad atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį pats, o tai, kad jis tik ekspedijuos krovinį, šioje sutartyje nebuvo nurodyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog būtent kasatorius prisiėmė vežėjo pareigas, todėl padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas spręsti būtent dėl jo atsakomybės už krovinio praradimą pagal CMR konvencijos nuostatas.

44Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. CMR konvencijos 4 straipsnyje įtvirtinta, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Tai reiškia, kad ir nesant tinkamai surašyto CMR važtaraščio, bet perdavus krovinį laikoma, jog vežimo sutartis sudaryta.

45Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir yra įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje materialiosios teisės normoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, bei taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą atsiradimo momentas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

46Bylą nagrinėję teismai iš pateikto CMR važtaraščio nustatė, kad krovinys 2011 m. gegužės 30 d. buvo pakrautas į transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis transporto priemonės numeris atitinka 2011 m. gegužės 5 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. K004665 nurodytą transporto priemonės numerį. Byloje taip pat nustatyta, kad atvykusios transporto priemonės valstybiniai numeriai sutapo su CMR važtaraštyje nurodytais numeriais; ieškovas buvo informavęs siuntėją apie tai, kokiu valstybiniu numeriu pažymėta transporto priemone vežėjas atvyks perimti krovinio. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismai konstatavo, kad nustatytas faktas, jog krovinys buvo pakrautas būtent į atsakovo UAB „Baltprim“, kaip vežėjo, nurodytą transporto priemonę.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą šalių santykius kvalifikuoti kaip vežimo sutartį CMR konvencijos prasme, vežėjui pasitelkus savo įsipareigojimams įvykdyti trečiuosius asmenis, krovinio pakrovimo į vežėjo nurodytą transporto priemonę faktas duoda pagrindą išvadai, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, taip pat, kad kasatorius, įsipareigojęs pagal sutartį atlikti ieškovo krovinio pervežimą ir šiai savo pareigai atlikti pasitelkęs trečiąjį asmenį, bet neinformavęs apie tai ieškovo, privalėjo elgtis ypač rūpestingai tam, kad būtų tinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai ieškovui, ir imtis visų protingų priemonių, užtikrinančių, kad krovinį vežti perimtų būtent jo pasitelktas trečiasis asmuo.

48Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius ir pagrįstai sprendė kasatoriaus atsakomybės už prarastą krovinį klausimą.

49Dėl vežėjo atsakomybės ribų

50Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai remiantis Konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Taigi CMR konvencija krovinio vertę sieja su ta jo verte, kuri buvo nustatyta priimant krovinį vežti, t. y. su krovinio verte jo pervežimo priėmimo vietoje ir priėmimo momentu. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Pagal CMR konvencijos 24 straipsnį siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nustatytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Tai reiškia, kad jei šalys susitarė dėl papildomos krovinio vertės, numatė dėl to užmokesčio už vežimą priedą ir padarė apie tai žymą važtaraštyje, kompensacija už prarastą krovinį ar jo dalį gali viršyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytą maksimalią išieškotinos kompensacijos ribą. Taigi, kai sprendžiamas klausimas dėl prarasto krovinio ar jo dalies įvertinimo, turi būti vadovaujamasi ta suma, kuri įrašyta važtaraštyje arba sąskaitose faktūrose, lydėjusiose krovinį.

51CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009).

52Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl papildomos krovinio vertės byloje nekeliamas, todėl šios bylos faktinių aplinkybių kontekste CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto taikymas neaktualus. Teismas taip pat pažymėjo, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius, pasitelkdamas krovinio pervežimui trečiąjį asmenį, privalėjo ypač rūpintis, kad ieškovo krovinys būtų paimtas ir nugabentas į sutartą vietą gavėjui, todėl šios pareigos tinkamas neįvykdymas, pasireiškęs neveikimu, pripažintinas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiniams veiksmams, yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jurtransos ekspedicija“, bylos Nr.3K-3-265/2013).

53Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismų procesiniams sprendimams panaikinti, todėl kasacinis skundas netenkintinas.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Kasaciniame teisme patirta 38,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti iš UAB „Baltprim“ (duomenys neskelbtini) 38,49 Lt (trisdešimt aštuonis litus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

60

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „AIRCS“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai... 5. Ieškovas nurodė, kad Sutartimi buvo susitarta ne dėl pervežimo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytoje krovinio pervežimo... 9. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Baltprim“ neužtikrino, jog ieškovas... 10. Teismas ieškovo tiesioginiais nuostoliais pripažino už krovinį sumokėtą... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teismas nurodė, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į... 13. Apeliantas teigė, kad važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių, o... 14. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Baltprim“, įsipareigojęs pagal sutartį... 15. Spręsdamas dėl atsakovo tyčios apeliacinės instancijos teismas vadovavosi... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baltprim“ prašo panaikinti Lietuvos... 18. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. Dėl krovinio perdavimo momento ir atsakomybes perėjimo atsakovui. CMR... 20. Atsakovas pažymi, kad nei jis pats, nei faktinis vežėjas į krovinio... 21. Kadangi CMR važtaraštis nėra pasirašytas nei atsakovo, nei faktinio... 22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus akivaizdu, kad apeliacinės... 23. Dėl netinkamo siuntėjo pareigų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas... 24. Byloje nenustatyta, kad automobilis buvo pavogtas, taigi, arba į CMR... 25. Dėl atsakovo tyčios ir ieškovo naudai priteistinos sumos. Apeliacinės... 26. Didelis neatsargumas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas. Šioje... 27. Kadangi atsakovo veiksmai CMR konvencijos prasme negali būti pripažinti kaip... 28. Atsakovas A. O. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo... 29. Ieškovas UAB „AIRCS“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 30. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 31. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas... 32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, kas konkrečiu... 33. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovui priklausantis krovinys faktiniam... 34. CMR konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas... 35. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad krovinys buvo pakrautas į... 36. Teismas visiškai teisingai įvertino žalos dydį, o kasatorius sąmoningai... 37. Teisėjų kolegija... 38. Dėl krovinio perdavimo momento ir vežėjo atsakomybės... 39. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį,... 40. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais)... 41. Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai šalis... 42. 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne... 43. Šioje byloje nustatyta, kad transportavimo paslaugas ieškovas UAB „AIRCS“... 44. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas... 45. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1... 46. Bylą nagrinėję teismai iš pateikto CMR važtaraščio nustatė, kad... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai byloje yra nustatytos... 48. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius ir... 49. Dėl vežėjo atsakomybės ribų... 50. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai remiantis Konvencijos... 51. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama... 52. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju klausimas... 53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Kasaciniame teisme patirta 38,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 58. Priteisti iš UAB „Baltprim“ (duomenys neskelbtini) 38,49 Lt (trisdešimt... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir... 60. ...