Byla e2-6827-924/2016
Dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos perskaičiavimą

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, dalyvaujant ieškovų R. K. ir T. K. įgalioto atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovui Pauliui Markevičiui, atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovei advokatei Astai Astrauskienei, tretiesiems asmenims A. V., L. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir T. K. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretieji asmenys K. B., E. P.-Danilinė, G. Z. K., A. P., D. P., A. R., I. J., A. V., L. V., išvadą duodanti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos perskaičiavimą.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai prašo įpareigoti atsakovę AB ,,Kauno energija“ ieškovų atžvilgiu atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą name, esančiame ( - ), ir ieškovams išrašytų sąskaitų už šildymą, karštą vandenį ir jo cirkuliaciją ištaisymą nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., pagal metodo Nr. 5 reikalavimus, netaikant nulinio koeficiento, kartu perskaičiuojant ieškovų atžvilgiu šilumos energijos paskirstymą karšto vandens cirkuliacijai, kartu perskaičiuojant ieškovams priskirtą šilumos energijos kiekį už ieškovų butų šildymą ir karšto vandens cirkuliaciją.

5Ieškovai nurodė, kad gyventojų susirinkime, kuriame nedalyvavo ieškovai, balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, pagal kurį už bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją mokėtų tik centralizuotai besišildantys savo butus bendrasavininkiai. Iš esmės tai reiškia, kad tokią prievolę už atjungtų nuo centralizuoto šildymo butų savininkus vykdytų neatsijungusių butų ir patalpų savininkai. Tačiau kitas asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką geranoriškai arba šalių susitarimo pagrindu. Toks visų bendrasavininkų susitarimas pasiektas nebuvo, ieškovai nesutiko prisiimti prievolę mokėti visas namo bendrų patalpų šildymo ir karšto vandens cirkuliacijos išlaidas, t.y. nesutinka vykdyti už kitus butų savininkus jų prievolę išlaikyti bendrą turtą. Todėl ginčo namo gyventojų susirinkime priimtas sprendimas dėl nulinio koeficiento negali būti vertinamas kaip bendrasavininkių susitarimas dėl nulinės šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo ir nesukelia šilumos tiekėjui pareigos skirstyti mokėjimus už šilumos kiekį, skirtą namo bendrosioms reikmėms ieškovų nurodytu būdu, taikant nulinį koeficientą. Taigi atsakovė privalėjo tinkamai skirstyti šilumos energiją, dalį jos priskirdamas kaip šilumos energiją bendroms visiems butų savininkams, kurie nevartoja centralizuotos šilumos energijos savo butuose, tačiau kuriems, kaip viso namo bendraturčiams, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų išlaikymo, bendrojo naudojimo patalpų šildymo. Be to, viso namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema nėra įtraukta į bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašą, taip pat nėra priimtas joks sprendimas dėl šios šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos, kaip bendrojo naudojimo objekto, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo (CK 4.85 straipsnio 3 dalis), be to, nėra nustatyta, kad ši sistema yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl atsakovė privalėjo tinkamai skirstyti šilumos energiją, dalį jos priskirdamas kaip karšto vandens cirkuliacijos mokestį visiems butų savininkams, kurie nevartoja karšto vandens, tačiau kuriems, kaip viso namo bendraturčiams, tenka pareiga prisidėti prie namo bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju, inžinerinių tinklų) išlaikymo. Pažymėjo, kad AB „Kauno energija“ pateikiamos sąskaitos dėl nulinio koeficiento taikymo ieškovams padidėjo beveik dvigubai.

6Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, pirma, Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3607-340/2015, kuria kaip precedentu remiasi ieškovai, ieškinio faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas nebuvo nagrinėti, kadangi ieškinį buvo atsisakyta priimti. Antra, ieškovai minėto butų savininkų priimto sprendimo ir jo priėmimo tvarkos CK 4.85 straipsnio 9 dalyje arba Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje numatyta tvarka neskundė, todėl yra netekę teisės reikšti ieškinio dėl butų savininkų sprendimo ir iš jo kylančių išvestinių reikalavimų. Trečia, butų savininkų sprendimas priimtas pagal CK 4.85 straipsnį, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos, 3.3 punktą, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Ketvirta, ieškovų butams niekada nebuvo ir nėra skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis, kadangi name išvis nėra cirkuliacijos sistemos (name veikia vienvamzdė necirkuliacinė karšto vandens sistema). Mokestis už cirkuliacijos palaikymą negali būti prilyginamas nuostoliams, atsirandantiems dėl vamzdynų išlaikymo. Penkta, ieškovų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009 nagrinėtas klausimas dėl mokesčio už šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), kai daugiabučio bendraturtis yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo, skaičiavimo, o ieškovų butams niekada nebuvo ir nėra skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis, kadangi name iš vis nėra cirkuliacijos sistemos. Be to, cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje susiklosčiusi faktinė situacija, jog ginčo objektui šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 šilumos tiekėjo parinkti vienašališkai, t.y., šilumos vartotojai nepasirenka šilumos paskirstymo metodo (kasacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai; 2 punktas), kai, tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškovai ginčija namo butų savininkų 2011-05-17 susirinkime priimtą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, skirstant name suvartotą šilumą, taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, o bendrojo naudojimo patalpų šildymui taikyti nulinį koeficientą k=0.

7Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Tretieji asmenys A. V. ir L. V., dalyvavę 2016-11-23 teismo posėdyje, savo pozicijos dėl ieškovų reikalavimo neišreiškė bei nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra.

8Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad pastate adresu ( - ), suvartotos šilumos paskirstymui iki 2011 m. spalio 1 d. taikytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41. Šio pastato vartotojams priskirtas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatytas pagal metodą Nr. 5, kuris reglamentuotas šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientu XPŠ bn = 0,20 (kai name yra 1 laiptinė). 2011 m. gegužės 17 d. įvyko UAB „ŽAIDAS“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo adresu ( - ), patalpų savininkų susirinkimas, kuriame, iš 9 butų ir kitų patalpų savininkų, dalyvavo 6 butų – Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 9 - savininkai. Ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo. Šiame susirinkime dauguma (6 iš 9) butų ir kitų patalpų savininkų nutarė, kad, skirstant mokestį už suvartotą šilumos kiekį name (pastate) būtų taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat nutarė už bendro naudojimo patalpų šildymą taikyti Nr. 5 metodą, priskiriant nulinį šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficientą (k=0). Šis sprendimas įformintas 2011-05-17 susirinkimo protokolu Nr. ( - ). UAB „ŽAIDAS“ 2011 m. gegužės 19 d. raštu pateikė 2011 m. gegužės 17 d. protokolą Nr. ( - ) šilumos tiekėjai AB „Kauno energija“. Nuo 2011 m. spalio 1 d. adresu ( - ), yra taikoma 0 šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficiento XPŠ bn vertė, išskyrus 2 butus (iš kurių taip pat ir ieškovų butai), kurie yra šildomi centralizuotai. AB „Kauno energija“ pastatui adresu ( - ), tiekia karštą vandenį centralizuotai vamzdynais į pastate esančias patalpas.

10Ieškovų teigimu, 2011 m. gegužės 17 d. susirinkime faktiškai priimtas sprendimas negalioja. Sprendimas yra niekinis, kadangi sprendimą priėmė ne visi butų ir kitų patalpų savininkai, o tik 6 iš 9. Ieškovų vertinimu, turėtų būti atliktas tiektos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimas. Atsakovės atstovės manymu, sprendimas teisėtai priimtas, kadangi jį priėmė dauguma butų savininkų ir ieškovai turėtų ginčyti sprendimą CK 4.85 straipsnio 9 dalyje arba Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje numatyta tvarka.

11Išvadą duodanti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau taip pat Komisija), kaip ir buvo nurodžiusi 2016-01-06 sprendime, išnagrinėjusi R. K. ir T. K. 2015-11-20 skundą, 2016-10-13 išvadoje nurodė, kad pastate, esančiame ( - ), nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, t.y. butuose nėra nei cirkuliacinių stovų, nei vonios šildytuvų, todėl AB „Kauno energija“ pagrįstai nepriskiria šilumos kiekio dalies karšto vandens temperatūrai palaikyti Pastato gyventojams. Dėl nulinio šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento taikymo, Komisija nurodė, kad ji nėra teisės aktais įgaliota spręsti dėl pastato gyventojų priimto tokio sprendimo teisėtumo. Šalys susitarimu turėjo teisę nustatyti šilumos kiekio dalies pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento dydį, o šio susitarimo teisėtumo vertinimas nepatenka į Komisijos kompetencijos ribas. Tačiau Komisija taip pat papildomai pažymėjo, kad pastate taikant nulinį koeficientą, suvartotą šilumos kiekį bendrų patalpų šildymui apmoka tik tie vartotojai, kurie yra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, visi kiti pastato gyventojai už bendrų patalpų šildymą nemoka. Tokiu būdu Komisijos nuomone yra neįgyvendinama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

12Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“.

13Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu ( - ), butų ar kitų patalpų savininkai 2011 m. gegužės 17 d. nusprendė už bendro naudojimo patalpų šildymą taikyti Nr. 5 metodą, priskiriant nulinį šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficientą (taikomas koeficientas k=0). Iš 2011-05-17 Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), savininkų susirinkimo, dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo butų Nr. 1, 3, 4, 6, 7, 9 savininkai, iš kurių butų Nr. 3, 4, 6, 7 ir 9 savininkai atjungę vartojimo įrenginius nuo pastato karšto vandens sistemos ir nuo centralizuoto šildymo.

14Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė šiuos namo, esančio adresu ( - ), butų ar kitų patalpų savininkus: K. B. (buto-kūrybinės dirbtuvės ( - )); E. P. (buto, esančio adresu ( - )); G. Z. K. (buto ( - )); A. P. ir D. P. (buto ( - )); A. R. (buto ( - )); I. J. (buto ( - )); A. V. ir L. V. (buto ( - )), tačiau jie atsiliepimų į ieškinį nepateikė bei savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

15Dėl 2011 m. gegužės 17 d. susirinkimo nutarimo bei energijos bendrojo naudojimo patalpų šildymui paskirstymo.

16Ieškovų teigimu, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi 2011 m. gegužės 17 d. namo butų savininkų susirinkime priimtu sprendimu dėl nulinio koeficiento pasirinkimo. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad 2011 m. gegužės 17 d. namo butų savininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl nulinio šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento taikymo šilumos tiekėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių (yra niekinis).

17Iš 2011 m. gegužės 17 d. įvykusio daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad gyventojai, t.y. iš devynių balso teisę turinčių gyventojų šeši, nutarė šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskirti koeficientą lygų nuliui. Byloje nėra ginčo, kad sprendimas priimtas balsų dauguma, tačiau, teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad šis sprendimas negali būti vertinamas kaip bendrasavininkių susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendrosios reikmėms nustatymo. Šilumos paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai inter alia Metodas Nr. 5 nenumato imperatyvaus draudimo butų ir kitų patalpų savininkams susitarti, kad už bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją nemokėtų teisėtai atsijungusių nuo centrinio šildymo būtų savininkai. Metode Nr. 5 yra pateikiami trys galimi šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo būdai – pagal metode pateiktą rekomendaciją (3.1 punktas), pagal pastato energetinio audito duomenis (3.2 punktas) ir šalių susitarimu (3.3 punktas). Dėl tokio namo butų (patalpų) savininkų susitarimo, šilumos tiekėjas (atsakovė), visą name suvartotą šilumos kiekį būtų paskirstė tik centralizuotai šildomų butų (patalpų) savininkams, tame tarpe ieškovams.

18Nors Metodo Nr. 5 3.3 punktas 2011 m. gegužės 17 d. bendrasavininkių balsų dauguma ir buvo priimtas, tačiau teismas nesutiktina su atsakove, kad ji tokiu sprendimu, kol jis nėra nuginčytas, privalo vadovautis. Tai, kad susitarimas tarp visų bendrasavininkių nėra pasiektas, patvirtina faktas, kad ieškovai netgi nedalyvavo priimant tokį sprendimą bei šiam sprendimui nepritarė ir vėliau, nuolat reiškė pretenzijas atsakovei (tai patvirtina atsakovės atsakymai į ieškovų įvairius paklausimus, to neginčijo ir atsakovės atstovė). 2011 m. gegužės 17 d. susirinkime balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, pagal kurį už bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją nuo šio sprendimo priėmimo faktiškai moka tik centralizuotai besišildantys savo butus bendrasavininkiai, kas iš esmės reiškia, kad tokią prievolę už atjungtų nuo centralizuoto šildymo butų savininkus vykdo neatsijungusių butų ir patalpų savininkai, tame tarpe ieškovai.

19Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnis 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, nepaisant to ar šios patalpos pajungtos prie namo centrinio šildymo sistemos.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos tiekėjo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Ieškovams R. K. ir T. K., kurie yra namo bendrasavininkai, nesutikus prisiimti prievolės mokėti visas namo bendrų patalpų šildymo išlaidas, t. y. nesutikus už kitus bendraturčius vykdyti jų prievolę, pagrįstai ieškovai laiko, kad tarp visų namo bendrasavininkių toks susitarimas nepasiektas. Kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, todėl kitas asmuo (asmenys) gali įvykdyti prievolę už skolininką (skolininkus) – nagrinėjamu atveju už kitus bendraturčius, tik geranoriškai bendru šalių susitarimu. Priešingas aiškinimas galėtų iškreipti tokios prievolės proporcingumo principą ir suinteresuotų asmenų daugumos valia nulemti jiems neproporcingai mažas išlaidas (arba net jų nepatirti), kitiems – neproporcingai dideles prieš jų valią. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovais, kad dėl tokio 2011 m. gegužės 17 d. bendrasavininkių balsų dauguma priimto sprendimo, ieškovų sąskaitos už šildymą padidėjo beveik dvigubai. Išvadą teikianti institucija taip pat pripažįsta, kad pastate taikant nulinį koeficientą, suvartotą šilumos kiekį bendrų patalpų šildymui apmoka tik tie vartotojai, kurie yra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, visi kiti pastato gyventojai už bendrų patalpų šildymą nemoka. Tokiu būdu, yra neįgyvendinama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

21Teismas sprendžia, kad 2011 m. gegužės 17 d. susirinkime priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip patalpų savininkų (šilumos vartotojų) susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo, ir pripažįsta nepagrįstu atsakovės aiškinimą, kad atsakovė nuo 2011 m. gegužės 17 d. privalėjo skirstyti mokėjimus už šilumos kiekį skirtą namo bendrosioms reikmėms šiame susirinkime nurodytu būdu, t. y. kad visas name suvartotas šilumos kiekis būtų paskirstomas tik centralizuotai šildomų butų (patalpų) savininkams (nulinio koeficiento taikymas). Taip teisę taiko bei aiškina ir Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėtoje teismo 2016-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2A-512-178/2016.

22Pažymėtina, kad kitas asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką geranoriškai arba šalių susitarimo pagrindu (CK 6.38, 6.50 str.), tačiau toks susitarimas nagrinėjamu atveju pasiektas nebuvo, todėl nesukelia atsakovei pareigos skirstyti mokėjimus už šilumos kiekį skirtą namo bendrosioms reikmėms trečiųjų asmenų nurodytu būdu. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad sandoris (susitarimas) laikomas niekiniu, jei jis negalioja pagal įstatymą, nepaisant to, ar dėl jo pripažinimo niekiniu yra priimtas teismo sprendimas, ar ne. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu yra pagrindas atsakovę AB ,,Kauno energija“ įpareigoti ieškovų R. K. ir T. K. atžvilgiu atlikti šilumos energijos, tiektos namo, esančio ( - ), patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio perskaičiavimą, pagal metodo Nr. 5 reikalavimus, netaikant nulinio šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

23Dėl šilumos kiekio paskirstymo karšto vandens temperatūrai palaikyti.

24Ieškovai taip pat prašo perskaičiuojant ieškovų atžvilgiu šilumos energijos paskirstymą karšto vandens cirkuliacijai, t.y. karšto vandens temperatūrai palaikyti. Tačiau ieškovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ieškovams yra priskiriama šilumos kiekio dalis karšto vandens temperatūrai palaikyti. Atsakovė patvirtino, kad name, esančiame ( - ), nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, t.y. butuose nėra nei cirkuliacinių stovų, nei vonios šildytuvų, bei atitinkamai ieškovų butams niekada nebuvo ir nėra skaičiuojamas karšto vandens cirkuliacijos mokestis. Cirkuliacijos mokesčio nebuvimą įrodo ir prie atsiliepimo pridedamos ieškovams priklausančių butų Nr. 5 ir 5A sąskaitos. Kad pastate, esančiame ( - ), nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos, todėl AB „Kauno energija“ pagrįstai nepriskiria šilumos kiekio dalies karšto vandens temperatūrai palaikyti Pastato gyventojams, nurodė ir išvadą teikianti instituciją, kuri šiuo klausimu netgi yra priėmusi 2016-01-06 sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas, kad atsakovė ieškovų atžvilgiu perskaičiuotų šilumos energijos paskirstymą karšto vandens cirkuliacijai atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25Akcentuotina ir tai, jog teisminio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos ieškovų suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku. Ieškovai, nagrinėjamu atveju, neskundė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-01-06 sprendimo, tą teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovų atstovas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovai praleido terminą ieškiniui pateikti bei atitinkamai spręsti dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Komisija ginčo nagrinėjimą dalyje dėl keliamų reikalavimų, susijusių su nuliniu šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento taikymu, nutraukė, t.y. šiuo klausimu ginčo nesprendė, nurodydama tik tai, kad ji nėra teisės aktais įgaliota spręsti dėl pastato gyventojų priimto sprendimo teisėtumo.

26Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

27Atsakovė prašė taikyti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Ieškinį iš dalies tenkinus, bei įvertinus bylos eigą bei bylos dalyvių procesinį elgesį, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovams taikyti CPK 95 straipsnis ir skirti jiems baudą.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

30Ieškovai reiškė du savarankiškus reikalavimus, t.y. 1) dėl energijos bendrojo naudojimo patalpų šildymui paskirstymo perskaičiavimo, ir 2) dėl šilumos kiekio paskirstymo karšto vandens temperatūrai palaikyti perskaičiavimo. Ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (50%) bylos šalims turėtų būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis, 98 straipsnis).

31Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 460 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, taip pat 30 Eur už ieškovų atstovo kelionės išlaidas (už degalus automobiliui, vykstant į 2016-11-23 teismo posėdį).

32CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia nepriteisti ieškovams jų patirtų išlaidų už teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos ieškovams CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ieškovų prašymas dėl jų patirtų išlaidų priteisimo atmetamas.

33Atsakovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (50%), atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 12,86 Eur (51,43x50 proc./2), priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34Valstybė šioje byloje patyrė 14,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (50%) turėtų būti priteistos iš abiejų bylos šalių, t.y. iš kiekvienos po 7,25 Eur (CPK 96 straipsnis 1 dalis, 93 straipsnis 2 dalis). Kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš ieškovų valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies (vienas neturtinis reikalavimas), iš atsakovės taip pat priteistinas už šį reikalavimą valstybei mokėtinas žyminis mokėjimas, nuo kurio mokėjimo ieškovai yra atleisti pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t.y. 31,00 Eur žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 38,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios valstybės išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

36patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

37Įpareigoti atsakovę AB ,,Kauno energija“ ieškovų R. K. ir T. K. atžvilgiu atlikti šilumos energijos, tiektos namo, esančio ( - ), patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio perskaičiavimą, pagal metodo Nr. 5 reikalavimus, netaikant nulinio šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms šildyti priskyrimo koeficiento.

38Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

39Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš ieškovės R. K. 12,86 Eur (dvylika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš ieškovo T. K. 12,86 Eur (dvylika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ valstybės naudai 38,25 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovai prašo įpareigoti atsakovę AB ,,Kauno energija“ ieškovų... 5. Ieškovai nurodė, kad gyventojų susirinkime, kuriame nedalyvavo ieškovai,... 6. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip... 7. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 8. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje nustatyta, kad pastate adresu ( - ), suvartotos šilumos paskirstymui... 10. Ieškovų teigimu, 2011 m. gegužės 17 d. susirinkime faktiškai priimtas... 11. Išvadą duodanti institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 12. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta,... 13. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu ( - ), butų... 14. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva į bylą trečiaisiais asmenimis,... 15. Dėl 2011 m. gegužės 17 d. susirinkimo nutarimo bei energijos bendrojo... 16. Ieškovų teigimu, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi 2011 m. gegužės 17 d.... 17. Iš 2011 m. gegužės 17 d. įvykusio daugiabučio namo savininkų susirinkimo... 18. Nors Metodo Nr. 5 3.3 punktas 2011 m. gegužės 17 d. bendrasavininkių balsų... 19. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti... 21. Teismas sprendžia, kad 2011 m. gegužės 17 d. susirinkime priimtas sprendimas... 22. Pažymėtina, kad kitas asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką... 23. Dėl šilumos kiekio paskirstymo karšto vandens temperatūrai palaikyti.... 24. Ieškovai taip pat prašo perskaičiuojant ieškovų atžvilgiu šilumos... 25. Akcentuotina ir tai, jog teisminio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos ieškovų... 26. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.... 27. Atsakovė prašė taikyti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 29. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų... 30. Ieškovai reiškė du savarankiškus reikalavimus, t.y. 1) dėl energijos... 31. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 460 Eur patirtas bylinėjimosi... 32. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo... 33. Atsakovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 51,43 Eur išlaidų... 34. Valstybė šioje byloje patyrė 14,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 36. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Įpareigoti atsakovę AB ,,Kauno energija“ ieškovų R. K. ir T. K.... 38. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 39. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš ieškovės R. K.... 40. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš ieškovo T. K.... 41. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ valstybės... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...