Byla 3K-3-85/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kauno teritorinei muitinei dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą kainą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu Kauno teritorinės muitinės ieškinys dėl J. K. iškeldinimo iš tarnybinio buto atmestas; pripažinta, kad galioja šalių 1996 m. gruodžio 30 d. sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punktas, kuriame nustatytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos ir pasekmės yra tokios: Kauno teritorinė muitinė turi teisę iškeldinti J. K. tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o įstatymas suteikia jai teisinę apsaugą (1964 m. CK 363 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 patvirtintų Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklių 11.3 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė įpareigoti atsakovą Kauno teritorinę muitinę (toliau – atsakovas) sudaryti tarnybinės gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį pagal atsakovo 2007 m. balandžio 11 d. pasiūlyme nustatytą kainą – 95 724 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. gavo iš atsakovo pasiūlymą privatizuoti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas arba jas toliau nuomoti; ieškovei užklausus, už kokią kainą ji gali įsigyti butą, atsakovas 2007 m. balandžio 11 d. rašte nurodė, jog buto mokestinė vertė yra 95 724 Lt. Ieškovė sutiko privatizuoti butą už pirmiau nurodytą kainą lengvatinėmis sąlygoms, t. y. išsimokėtinai per dešimt metų, tačiau per trisdešimt dienų negavo iš atsakovo atsakymo; šis 2007 m. rugsėjo 7 d. rašte ieškovei nurodė, kad patikslinta buto mokestinė vertė ir kad, VĮ Registrų centro duomenimis, buto rinkos vertė yra 205 000 Lt; atsakovas nepateikė vertinimo ataskaitos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. VIII–1202, Žin., 1999, Nr. 52–1672). Iš jos būtų galima spręsti, kiek pakilo ginčo buto rinkos vertė per laikotarpį nuo atsakovo pateikto pirmojo pasiūlymo privatizuoti butą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino; teismas nurodė, kad šalių derybos dėl buto privatizavimo prasidėjo 2007 m. vasario 27 d.; teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jis 2007 m. balandžio 11 d. rašte ieškovei nurodė ne buto pardavimo kainą, bet jo mokestinę vertę, ir kad ieškovė esą teiravosi dėl buto privatizavimo kainos, bet ne mokestinės vertės; teismas taip pat vertino, kad atsakovo nevienareikšmiškas elgesys dėl ieškovės, jai siūlant įsigyti nuomojamas patalpas iš pradžių už vieną kainą (95 724 Lt), vėliau ją padvigubinant iki 205 000 Lt, pripažintinas kaip pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas suklaidino ieškovę dėl buto įsigijimo kainos, todėl jam atitenka rizika dėl pasekmių. Teismo vertinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad ieškovė negali būti iškeldinama iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, privalomumas. Tokia teisinė situacija teismui suponavo išvadą, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos privatizuotinos ne ieškovės tik tuo atveju, jeigu jai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa. Kadangi atsakovas tokių galimybių neturi, tai teismas konstatavo, kad, ginčo butą pardavus ieškovei už pradinę atsakovo pasiūlytą kainą – 95 724 Lt, nebus padaryta žalos valstybei, kurios turtą – tarnybines gyvenamąsias patalpas – patikėjimo teise valdo atsakovas; teismo vertinimu, šiuo atveju valstybei naudingesnis buto pirkimo–pardavimo, bet ne nuomos sandoris.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos parduodamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovės teisė įsigyti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl parduodamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų kainos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Kauno teritorinės muitinės 2007 m. vasario 27 d. ir 2007 m. rugsėjo 7 d. raštų ieškovei turinį, padarė išvadą, kad jie yra analogiški, išskyrus aplinkybę, jog antrajame rašte nurodyta parduodamo turto kaina 205 000 Lt, tačiau kolegija pažymėjo tą aspektą, kad atsakovas apie buto mokestinę vertę (95 724 Lt) pranešė ieškovei 2007 m. balandžio 11 d. rašte, reaguodamas į šios paklausimą apie privatizuotino buto kainą, dėl kurios atsakovas nepasisakė 2007 m. vasario 27 d. rašte. Dėl to kolegija vertino, kad iš atsakovo 2007 m. vasario 27 d. ir 2007 m. balandžio 11 d. raštų turinio išplaukia, jog ieškovei buvo siūloma pirkti tarnybines gyvenamąsias patalpas už 95 724 Lt, ir kad toks aiškinimas atitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat teismų praktikos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ prieš UAB „Vaidluvė“, AB „Linas“, UAB „Didysis Arkanas“, bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pristis“ prieš UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje M. R. prieš UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008). Be to, pirmiau nurodyti atsakovo raštai ieškovei, kolegijos vertinimu, laikytini oferta (CK 6.167 straipsnis); pasiūlymo konstrukcija aiški ir nėra pagrindo lingvistiniu aspektu įžvelgti galbūt keleriopą turinio suvokimą.

8Kolegija pripažino nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo Kauno teritorinės muitinės nurodyta buto mokestinė 95 724 Lt vertė nėra buto privatizavimo kaina; bylos duomenimis (VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 17 d. rašte dėl mokestinės vertės) patvirtinama, kad mokestinė vertė nustatyta masiniu vertinimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 117–4234), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintais vertės nustatymo metodais. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertino, kad buto mokestinė vertė, t. y. kaina, nustatyta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2008 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr.1732 redakcija, Žin., 2008, Nr. 120–4544) 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2008 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. X–1479 redakcija, Žin. 2008, Nr. 45–1681) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo turto mokestinės vertės sąvoka, kad mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, todėl sprendė, jog, sudarius su ieškove buto pirkimo–pardavimo sutartį už 95 724 Lt, turtas būtų parduotas už nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę ir tokiu atveju valstybei nebūtų padaryta žalos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus; dviprasmiškas atsakovo Kauno teritorinės muitinės elgesys dėl kainos, kolegijos vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2008 m. rugsėjo 29 d. redakcija Nr. X-1732, Žin., 2008, Nr. 120–4544, įsigaliojo 2008 m. spalio 18 d.) 12 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Įsigaliojus įstatymo pirmiau nurodytai 12 straipsnio redakcijai, jame nenustatyta turto valdytojo teisės parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis ar kitomis sąlygomis; iki 2008 m. spalio 18 d. galiojusioje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo įtvirtintos nuostatos dėl turto valdytojo teisės, bet ne prievolės, parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Kadangi ginčo patalpos neprarado teisinio statuso ir yra tarnybinės gyvenamosios patalpos, tai apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti tarnybinių gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį pagal pradinę pasiūlytą kainą, padaryta, pažeidžiant pirmiau nurodyto įstatymo normą. Teismo išvada dėl įpareigojimo sudaryti sandorį taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1001 „Dėl Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1013 patvirtintų Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 119-4509) 1.1, 1.2 punktų, kuriais panaikinta iki tol reglamentuota tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka. Vadinasi, nustatytas teisinis reglamentavimas toks, kad po 2008 m. spalio 18 d. sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis vertintina kaip sandoris, prieštaraujantis pirmiau nurodyto įstatymo normoms, kuriose, minėta, neįtvirtintos turto valdytojo teisė parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas ir teisė priimti sprendimus dėl šių patalpų teisinio statuso pakeitimo, šiuo atveju būtino pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Nesant teisinio mechanizmo ginčo buto teisiniam statusui panaikinti ir patalpoms perduoti, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

122. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. VIII–1202, Žin., 1999, Nr. 52–1672) 21 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 punktų ir 24 straipsnio pažeidimų.

13Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX–1188 redakcija, Žin., 2002, Nr. 116–5188, galiojusi iki 2008 m. spalio 18 d.) 12 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintame Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše, kurio 13, 13.4 punktuose įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas parduodamos ir įkainojamos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (1999 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1389 redakcija, Žin., 1999, Nr. 106-3081) nustatyta tvarka; Metodikos 5 straipsnio nuostata, kad turtas vertinamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje nustatytais atvejais, 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstatymo nustatytais atvejais turto vertinimas yra privalomas ir atliekamas įstatymo 7 straipsnyje nustatytais metodais, reiškė, kad VĮ Registrų centro 2007 m. kovo 29 d. nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išraše nurodytu masinio vertinimo būdu nustatyta ginčo buto mokestinė vertė 95 724 Lt, netaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų turto vertinimo metodų ir jų derinių, padaryta pažeidžiant pirmiau nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų normų reikalavimus. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog oficialiajame dokumente nurodyta pagal Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintas Nekilnojamojo turto vertinimo taisykles ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytus vertės nustatymo metodus nustatyta buto mokestinė vertė pripažintina teisiškai reikšminga, yra nepagrįsta dėl to, kad turto vertei nustatyti nebuvo paisoma įstatymo įtvirtinto būtinumo taikyti turto vertinimo metodų įvairovę. Iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 punktų, 24 straipsnio turinio išplaukia, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai pagal galiojusią Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakciją galėjo būti parduodami už kainą, atitinkančią buto rinkos vertę, nurodytą juridinę galią turinčioje VĮ Registrų ataskaitoje, bet ne už buto mokestinę vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išraše. Vadinasi, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į VĮ Registrų centro Kauno filialo Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 07-114 A duomenis, kad ginčo buto rinkos vertė yra 205 000 Lt ir kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodyto įstatymo normą, pripažinęs pagrįstu ieškinio reikalavimą įpareigoti kasatorių sudaryti buto pirkimo–pardavimo sandorį, butą parduodant už jo mokestinę vertę. Kasatorius 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešė ieškovei, kokia buto rinkos vertė ir tai, kad pirkimo–pardavimo sandorio kaina 205 000 Lt.

143. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. rugpjūčio 21 nutarimu Nr. 1013 patvirtintų Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo (2008 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1001 redakcija, Žin., 2008, Nr. 119-4509) 13, 13.4 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234) nuostatų pažeidimo.

15Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad, su ieškove sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį už mokestinę buto vertę, turtas būtų parduotas už nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Tokia teismo pozicija pirmiausia neatitinka teisės aktų reglamentuojamos parduodamų gyvenamųjų patalpų įkainojimo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13, 13.4 punktuose nustatyti reikalavimai, kad gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas parduodamos ir įkainojamos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (1999 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1389 redakcija, Žin., 1999, Nr. 106-3081) nustatyta tvarka. Turto vertinimo metodikoje nustatyta, kad įstatymo nustatytais atvejais turto vertinimas yra privalomas ir atliekamas įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintais metodais: lyginamosios (pardavimo kainos analogų), atkuriamosios (kaštų), naudojimo pajamų, ypatingosios verčių ir kitais Vyriausybės aprobuotais ir tarptautinėje praktikoje pripažintais metodais. Ginčo buto 205 000 Lt rinkos vertė nustatyta, remiantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, t. y. vadovaujantis Vyriausybės nutarimo patvirtinta Metodika, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą lyginamosios vertės (kainų analogų) metodą; rinkos vertė nurodyta VĮ Registrų centro 2007 m rugpjūčio 3 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 07-114 A; tuo tarpu nors 2007 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išraše nurodyta ginčo buto mokestinė 95 724 Lt vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, tačiau tai atlikta, netaikant nė vieno iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų turto vertinimo metodų ar jų derinių; masinio vertinimo ir mokestinės vertės nustatymo data – 2006 m. sausio 1 d. Kita vertus, turto mokestinės vertės paskirtis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2008 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. X–1479 redakcija, Žin., 2008, Nr. 45–1681) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatas, yra kita – turto mokesčiui apskaičiuoti; pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatoma masinio vertinimo būdu panaudojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus turto vertinimo metodus (2 straipsnio 9 dalis); mokestis apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis (12 straipsnio 10 dalis). Vadinasi, turto mokestinė vertė nėra kriterijus, taikytinas tais atvejais, kai įkainojamos tarnybinės gyvenamosios patalpos jų privatizavimo tikslu.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog kasatoriaus elgesys, iš pradžių siūlant butą įsigyti už vieną kainą, vėliau ją gerokai padidinant, vertintinas kaip pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kasatorius nepaneigė teismų argumentų, kad butas ieškovei parduotinas už pradinę pasiūlytą kainą. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius neturi teisės parduoti ginčo patalpų ieškovei, tačiau, jos vertinimu, civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, savaime neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu; vadinasi, ieškovės teisės turi būti pripažintos ir ginamos.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, nagrinėja, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar jų nepažeidė, nustatydamas turinčias reikšmės byloje aplinkybes. Dėl civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu

20Iki 2008 m. spalio 18 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo įtvirtintos nuostatos dėl turto valdytojo teisės parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 27 d. raštu Nr. 1B-6.27-2950 Kauno teritorinė muitinė pasiūlė ieškovei privatizuoti arba toliau nuomoti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas. Kasatorius nurodo, kad, pakeitus 12 straipsnio redakciją, po 2008 m. spalio 18 d. neįtvirtinta turto valdytojo teisės parduoti lengvatinėmis sąlygomis tarnybines gyvenamąsias patalpas.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs dėl civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principo taikymo – civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgaline tvarka, t. y. tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo. Civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, savaime neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje P. G. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, bylos Nr. 3K-3-384/2001; 2002 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje T. J. V. prieš Kauno miesto valdybą, bylos Nr. 3K-3-18/2002; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. B. prieš Kauno miesto savivaldybę, bylos Nr. 3K-3-380/2004; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Radviliškio miškų urėdija prieš R. K., bylos Nr. 3K-3-102/2006). Dėl to ieškovės teisė privatizuoti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas ir teisinių garantijų apimtis turi būti nustatoma, vadovaujantis tais teisės aktais, kurie galiojo siūlymo privatizuoti gyvenamąsias patalpas metu, t. y. 2007 m. vasario 27 d. Dėl parduodamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų vertės nustatymo

22Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 12 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokia Tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintame Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše, kurio 13, 13.4 punktuose įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas parduodamos ir įkainojamos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (1999 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1389 redakcija) nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto vertei nustatyti turėjo būti paisoma nuostatos, jog gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos už kainą, atitinkančią buto rinkos vertę, bet ne už buto mokestinę vertę, kaip nepagrįstai sprendė bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Rinkos vertės nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti nustatyta ginčo gyvenamųjų patalpų rinkos kaina.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 8. Kolegija pripažino nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti Kauno... 11. 1. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar... 12. 2. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar... 13. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams... 14. 3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. rugpjūčio 21 nutarimu Nr.... 15. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad, su ieškove... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti galioti... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 20. Iki 2008 m. spalio 18 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos gyventojų... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs dėl... 22. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...