Byla 2A-324-194/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. C. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-66-767/2012 pagal N. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. D., D. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėja N. C. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu (1 – 4, 52 – 55 b. l.) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. ir jo sutuoktinė V. G. naminiu testamentu visą savo turtą paliko savo dukterėčiai J. G., todėl pastaroji yra jų teisių perėmėja sudaryto naminio testamento pagrindu. Nurodė, kad ji yra J. D. (G.) ir J. D. dukra bei S. G. anūkė. Pareiškėjos senolė S. G. mirė ( - ), pareiškėjos mama J. D. mirė( - ). Pareiškėjos senolė S. G. turėjo brolį B. G., kuris mirė ( - ), o jo sutuoktinė V. G. mirė( - ). Iki nacionalizacijos pareiškėjos senolės brolis B. G. nuosavybės teise valdė 23,87 ha žemės sklypą ( - ).Mirus J. D. jos turtą paveldėjo pagal testamentą pareiškėja N. C., tuo pačiu perėmė ir visas teises. Ji iš sesers, suinteresuoto asmens D. (D.) A. sužinojo, kad yra testamentas, kad jos mamai buvo paliktas naminis testamentas. Tuo pačiu sužinojo, kad buvo B. G. valdytas žemės sklypas 23,87 ha. J. D. dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi nepraleidusi termino. Prašo nuosavybės teisės atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G. ir V. naminiu testamentu paliko turtą J. G., todėl pastaroji yra teisių perėmėja sudaryto naminio testamento pagrindu, taip pat prašo atnaujinti terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos N. C. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, netenkino; pareiškėjos N. C. prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, netenkino. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog B. ir V. G. naminiu testamentu savo turtą paliko J. G. – D.. Teismui nėra pateiktas pats dokumentas- naminis testamentas, nėra žinomas jo turinys, nėra asmenų, kurie patvirtintų svarias aplinkybes, kurios įrodo tokio dokumento egzistavimą, todėl pareiškimas netenkinamas, nes pareiškėja negali įrodyti šio fakto buvimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų naminio testamento kaip dokumento buvimą ir pareiškėja tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176-179 str.).

6Prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus yra perteklinis, todėl netenkintinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Pareiškėja N. C. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti.

9Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi naminio testamento sudarymo metu galiojusio RSFSR Civilinio kodekso 425 straipsnio nuostata, nurodančia tai, kad testamentas turi būti testatoriaus pasirašytas ir pateiktas notarinei įstaigai, ir esant jį įtrauktą į notarinę aktų knygą. Pažymėtina, kad šios įstatymo nuostatos nebuvo taikomos naminiam paprastosios rašytinės formos testamentui, kuris nagrinėjamu atveju ir buvo surašytas. 1957 metais Lietuvoje galiojusio 1923 metų RSFSR Civilinio proceso kodekso 128 straipsnis, kuris leido liudytojų parodymais remtis visais atvejais, išskyrus tuos, kuomet įstatymas konkretiems veiksmams ir teisiniams santykiams įrodyti numatė privalomą rašytinę formą. Pažymėtina, kad naminis testamento pati sąvoka suponuoja, kad šis dokumentas yra sudarytas nesilaikant įstatyme numatytos formos ir tvarkos, tokiu būdu negali būti laikoma, kad jis turėjo būti sudarytas privalomai notarine tvarka.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą, netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos faktų analize, ir nėra teismo argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai).
  3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad abu testatoriai tiek B. G., tiek jo sutuoktinė V. G. buvo senyvo amžiaus ir naminis testamentas buvo surašytas liudytojų, t.y. kaimynų akivaizdoje, kurie jau yra mirę, Lietuvoje buvo sunkus pokario laikotarpis, žemė priklausė valstybei, nes buvo nacionalizuota, G. savų vaikų neturėjo, o pareiškėjos mama abejiems G. buvo likusi vienintelė artima giminaitė, kuriems iš tiesų jie norėjo ir galėjo palikti savo turtą, todėl neturi galimybės kitokiu būdu įrodyti naminio testamento buvimo fakto, kaip tik tų liudytojų parodymais, kurie iš tiesiogiai testamento surašyme dalyvavusių žmonių kalbų žinojo šio testamento surašymo aplinkybes ir faktą, bei jo turinį. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad mano mirusioji mama J. G. – D. yra laiku pateikusi prašymą nuosavybės teisėms atkurti i B. G. žemę, vadinasi darytina pagrįsta išvada, kad laikė save esant tinkama pretendente nuosavybes teisėms atkurti, kadangi buvo G. turto testamentinė įpėdinė.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos( 104 – 106 b. l.) prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teises normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

11Testamento, kuris nėra išlikęs, turinio negalima nustatyti teismo tvarka. Bet koks juridinę reikšmę turintis faktas, kurio egzistavimas siejamas su neišlikusio testamento turiniu, negali būti nustatytas. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu byloje yra apklausiami liudytojai, pastarųjų parodymai dėl testamento sudarymo fakto ir jo turinio negali sudaryti pagrindo tenkinti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. D. – A.( 110 – 112 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos N. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti. Nurodė, kad pritaria apeliantės apeliacinio skundo argumentams bei apeliantės nuomonei, kad teismas pažeidė procesines teisės normas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, o esant reikalui, prie apeliacinio skundo turėjo galimybę pridėti rašytinius dokumentus.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

18Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

20CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Antai, kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

21Apeliantė prašomo nustatyti juridinio fakto buvimą naminio testamento, kuris neišlikęs, egzistavimą, grindė bei įrodinėjo iš esmės liudytojų parodymais bei savo pačios paaiškinimais. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. birželio 30 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, ( - ) apskrities 1944-1948 m. byloje, ( - )valsčiaus viršijančių nustatytą normą ūkių žinių santraukoje (be datos) įrašytas žemės valdytojas G. B., ( - )kaime valdęs 23,78 ha žemės. Į valstybinį fondą paimta 3,78 ha žemės, kumeliukas, stambus raguotis, 3 kiaulės (8 – 9 b. l.). Toje pačioje Lietuvos centrinio Valstybinio archyvo pažymos pastabose nurodoma, kad daugiau žinių apie B. G. ( - ) kaime (k. vnk.) turėtą žemę ir mišką, dokumentų apie nekilnojamo turto paveldėjimą bei J. G. testamento archyve saugomuose fonduose nerasta. Rašytinių duomenų, kad apeliantės mama nuosavybės teise būtų įgijusi į dėdės B. G. jos nurodomus 23,78 ha žemės, nėra išlikę. Iš J. D. 1991 m. gruodžio 20 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. G. turėtos 23,87 ha žemės plotą (10 b. l.) matyti, kad ji savo valią buvo išreiškusi atkurti nuosavybės teisę į dėdės žemę, tačiau nuosavybės teisė į B. G. žemę neatkurta. Liudytojų A. S., V. B., S. R. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio pirmos instancijos teisme metu, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nėra aišku, ir nėra žinomas naminio testamento turinys, pats testamentas teismui nepateiktas, bei nėra liudytojų konkrečiai patvirtinančių bei nurodančių, kad toks dokumentas buvo.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad po dėdės B. G. mirties apeliantės mamai atiteko naminio testamentu pagrindu nuosavybės teisė į 23,87 ha žemės sklypą. Jokie rašytiniai įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina ginčo žemės sklypo savininko teisių perleidimo, o liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pažymėtina ir tai, kad 1991 m. gruodžio 20 d. prašyme grąžinti žemę apeliantės mama J. D. prašė atkurti nuosavybės teises į jos dėdei priklausią 23,87 ha ploto žemę (10 b. l.). Tai yra galimo pretendento valia. Tačiau LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises į dėdės išlikusį turtą. Neišlikus pačiam dokumentui, kurio pareiškėja nematė ir negalėjo pateikti teismui, liudytojų parodymų, kurie patys betarpiškai nedalyvavo surašant naminį testamentą ir jo kaip dokumento nematė, tokie liudytojų paaiškinimai yra išvestiniai parodymai ir jų aiškiai nepakanka dokumento egzistavimo faktui patvirtinti bei jo turiniui nustatyti. Taigi, negalima sutikti su apeliantės argumentais apeliaciniame skunde, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Vadovaujantis LR CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. I instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog netiesioginiai liudytojų parodymai yra nepakankami prašomam nustatyti faktui patvirtinti, todėl pagrįstai pareiškimo netenkino. Įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. ( LR CPK 185 str.).

23Liudytojų parodymais įrodinėti dokumento turinį, kuris nėra išlikęs, ir kurio sudaryme tie liudytojai nedalyvavo, nenumato įstatymas. Taigi, testamento, kuris nėra išlikęs, turinio negalima nustatyti teismo tvarka.

24Nėra reikalo kalbėti apie įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja testamento notarinę formą, nes nėra išlikusio paties naminio rašytinio dokumento.

25Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio teismo praktikos, kuri yra suformuota ginčo klausimu. Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pareiškėja N. C. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu (1 – 4, 52 – 55... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu... 6. Prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises bei giminystės... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8. Pareiškėja N. C. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės... 9. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 11. Testamento, kuris nėra išlikęs, turinio negalima nustatyti teismo tvarka.... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. D. – A.( 110 –... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 20. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 21. Apeliantė prašomo nustatyti juridinio fakto buvimą naminio testamento, kuris... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai... 23. Liudytojų parodymais įrodinėti dokumento turinį, kuris nėra išlikęs, ir... 24. Nėra reikalo kalbėti apie įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja... 25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 27. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti...