Byla 2A-1515-259/2012
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-753/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Savex“, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 49 000 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l.123-126). Nurodė, kad 2009-06-30 įsigaliojo tarp ieškovės ir UAB „Artmarkė“ sudaryta smulkaus verslo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta UAB „Artmarkė“ civilinė atsakomybė (t.1, b.l.11). 2009 m. Lietuvos dailės muziejus iš UAB „Artmarkė“ pagal 2009-06-02 sutartį PER03/09 (t.1, b.l.41-44) įsigijo rėmus meninių ir istorinių vertybių ekspozicijoms, kurie buvo pagaminti iš atsakovės tiektos medienos (t.1, b.l.12-40). Tačiau dalis rėmų buvo užkrėsti medžių kenkėjais - kinivarpomis Lyctus africanus Lesne, dėl ko Lietuvos dailės muziejus patyrė nuostolių, susijusių su eksponatų ir juos supančių erdvių dezinfekcija, profilaktika įvairiuose Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose. Dėl nekokybiškų atsakovės tiektų medienos rėmų profilių ieškovė Lietuvos dailės muziejui išmokėjo 41 682,09 Lt dydžio draudimo išmoką už patirtus nuostolius, taip pat 7 317,91 Lt draudimo išmoką UAB „Artmarkė“, kuri pakeisdama Lietuvos dailės muziejui 18 vienetų užkrėstų rėmų naujais, sumažino/atlygino dalį Lietuvos dailės muziejaus patirtos žalos. Bendra ieškovės išmokėtos draudimo išmokos suma dėl Lietuvos dailės muziejaus patirtos žalos sudaro 49 000 Lt (41 682,09 Lt + 7 317,91 Lt). Ieškovei išmokėjus draudimo išmoką (atlyginus žalą), ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės (CK 6.1015 str. 1 d.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 31,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t.3, b.l.112-125). Teismas nustatė, jog ieškovė ir UAB „Artmarkė“ sudarė smulkaus verslo draudimo liudijimą PZULT Nr.1094257, pagal kurį buvo apdrausta UAB „Artmarkė“ veikla bendrosios atsakomybės draudimu (t.1, b.l.11). 2009 m. vasario – birželio mėnesiais UAB „Artmarkė“ pirko iš atsakovės medinius bagetus, plastikinius bagetus ir kitas prekes. Ant UAB „Artmarkė“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų UAB „Artmarkė“ direktorius pasirašė, kad pretenzijų dėl prekių kiekių ir kokybės neturi (b.l.12-40). 2009-06-02 UAB „Artmarkė“ ir Lietuvos dailės muziejus sudarė sutartį (t.1, b.l.41-42), pagal kurią UAB „Artmarkė“ įsipareigojo iki 2009-06-15 parinkti rėmus, surėminti sutarties priede Nr. 1 (t.1, b.l.43-44) nurodytus darbus ir pristatyti į Nacionalinę dailės galeriją. Savo sutartinius įsipareigojimus Lietuvos dailės muziejui UAB „Artmarkė“ įvykdė (t.1, b.l.45). Teismas nustatė, jog 2009-08-19 UAB „Artmarkė“ pateikė atsakovei pretenziją (t.1, b.l.51-54), nurodydama, jog iš atsakovės įgytų bagetų pagamintuose rėmuose buvo aptikti kinivarpų (medgraužių) židiniai, dėl ko yra kalti arba gamintojas – Salvadori Cornici s.r.l. (Italija), arba didmeninis tiekėjas – atsakovė. 2009-08-20 atsakyme į pretenziją (t.1, b.l.55) atsakovė nurodė, kad visus su pretenzija susijusius klausimus įsipareigoja spręsti geranoriškai, trišalėse derybose - būtinai dalyvaujant atsakovės atstovui, o reikalui esant, ir gamintojo atstovui. Lietuvos dailės muziejus 2009-09-15 raštu Nr. V5-463 (t.1, b.l.56) ir 2009-09-17 raštu Nr.V.5-473 (t.1, b.l.46) kreipėsi į UAB „Artmarkė“, nurodydamas, jog iš UAB „Artmarkė“ įsigytuose rėmuose liepos-rugpjūčio mėn. buvo aptikti kinivarpų (medgraužių) židiniai, vykdomi eksponatų dezinfekavimo ir profilaktikos darbai kinivarpų rūšies nustatymui, jų paplitimo tyrimas bei eksponatų apsauga (t.1, b.l.56). 2009-10-22 Lietuvos dailės muziejus pateikė UAB „Artmarkė“ pretenziją dėl patirtų nuostolių Nr. V-5-570 (t.1, b.l.59). 2009-11-04 Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, gavęs iš P.Gudyno restauravimo centro prie Lietuvos dailės muziejaus ir UAB „Artmarkė“ pažeistos medienos mėginius, atliko ekspertizę (t.1, b.l.47-50) ir nustatė, jog pristatyta mediena pažeista vabalų rūšies Lyctus africanus Lesne, ši rūšis vabalų pirmą kartą konstatuota Lietuvoje, šios rūšies vabalai paplitę Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ši ekspertizė buvo atlikta, siekiant ištirti vabalų rūšį, kuria buvo užkrėsta mediena, o ne patį objektą, t. y. medienos bagetą, jį tikslai identifikuojant. Nors Salvadori Cornici s.r.l. 2010-01-22 rašte dėl bagetų apsaugos nuo kenkėjų nurodyta, kad dirbant su atogrąžų klimato juostos mediena, neįmanoma užtikrinti, kad mediena nebus pažeista (nebent ji būtų apdorota specialiomis druskomis) ir jog buvęs labai nedidelis produktų procentas per metus dėl medienos užkrėtimo Lyctus africanus Lesne kenkėjais (t.2, b.l.63-64), tačiau teismas sprendė, jog tai negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovės parduota UAB „Artmarkė“ produkcija buvo užkrėsta kinivarpomis. Iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos rašto Nr. R1-198 (t.1, b.l.148) teismas nustatė, jog atsakovės sandėlyje 2009-11-03 apžiūrėjus medinių bagetų atvirus medienos paviršius, lygiašonių balnavabalių (Lyctus linearis Goeze) ir kinivarpų (Scolytinae) veiklos požymiai nenustatyti. Teismo vertinimu, tai įrodo, jog atsakovės tiekiama produkcija nebuvo užkrėsta. Iš 2009-10-23 UAB „Artmarkė“ surašyto užkrėstų kinivarpomis rėmų grąžinimo–priėmimo akto (t.2, b.l.53-54) teismas nustatė, jog Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centras grąžino UAB „Armarkė“ 18 vnt. kinivarpomis Lyctus africanus Lesne užkrėstų medinių rėmų. Akte nurodytas rėmo formatas bei UAB „Savex“ bagetų kodai Nr. 1202053 – 3 vnt., 1200215 - 2 vnt., 1202834 - 1 vnt., 1200108 - 3 vnt., 1202784 - 2 vnt.,1200055 - 2 vnt., 1200269 - 2 vnt., 1200337 - 2 vnt., 1200267 - 1 vnt. Tačiau iš 2009-11-02 paveikslų rėmų priėmimo-perdavimo akto teismas nustatė, jog paveikslo rėmas (t.2, b.l.55), pagamintas iš UAB „Savex“ bageto Nr.1202053, kuris egzistavo ir tarp užkrėstų paveikslų rėmų grąžinimo-priėmimo aktu (t.2, b.l.53-54), buvo perduotas Lietuvos dailės muziejui, tačiau tai buvo surašyta tik UAB „Artmarkė“ direktoriaus G. T., perdavimo muziejui akte neatsispindi minėtų bagetų kodai bei apie tai nebuvo informuota atsakovė. Teismas nustatė, jog byloje yra pateiktas 2009-11-27 UAB „Artmarkė“ direktoriaus G. T. surašytas ir pasirašytas užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų utilizavimo aktas (t.1, b.l.65), kuriame nurodyta, kad klientui reikalaujant, pakeista į naujus identiškus ar panašius rėmus 18 vnt. paveikslų rėmų, ir bendra nuostolių suma UAB „Artmarkei“ sudarė 11 867 Lt. Akte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro vadovės dr. J. S., Vilniaus Universiteto ekologijos instituto direktoriaus M. Ž., Entomologijos laboratorijos vadovo dr. P. I. rekomendacijomis, atliekant Lyctus africanus Lesne sunaikinimą, visi grąžinti užkrėsti 18 medinių rėmų buvo sudeginti kietojo kuro krosnyje Noriūnuose, Kupiškio r. (t.1, b.l.65). Teismas nustatė, jog 2010-09-30 Lietuvos dailės muziejus pateikė UAB „Artmarkė“ pretenziją dėl patirtų nuostolių Nr. V.5-550, kurioje nurodė, jog užkrėstų kūrinių porėmiams ir paveikslams atlikta daugkartinė dezinfekcija, utilizuoti užkrėsti rėmai, dezinfekuoti visi paveikslų rėmai, pagaminti UAB „Artmarkė“, dezinfekuotos patalpos ir jose buvę kiti eksponatai, tačiau nepaisant visų pastangų, 2010 m. rugsėjo mėn. Nacionalinės dailės galerijoje atsirado naujai balnavabalių graužiamas rėmas (t.1 b.l.57-58), todėl buvo atlikta visų kūrinių, surėmintų UAB „Artmarkė“ dezinfekcija, ekspozicijų ir saugyklų patalpų bei gretimai eksponuojamų ir saugomų kūrinių pakartotinė dezinfekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus užkrėtimo likvidavimo muziejaus ekspozicijų salėse, saugyklose ir P.Gudyno restauravimo sąmatos, sudarytos 2009-11-12, teismas nustatė, kad muziejaus išlaidos iš viso sudarė 67 096,74 Lt (t.1, b.l.63-64). Ieškovė muziejaus išlaidas, patirtas dėl dezinfekcijos, grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis, pagal kurias prekės buvo įsigytos po 2009-11-12 (t.2, b.l.88-89, 102-103, 107, 110, 120, 125-126), t. y. jau po dezinfekcijos darbų atlikimo. Todėl teismas sprendė, jog šios PVM sąskaitos-faktūros negali būti vertinamos. Ieškovas byloje taip pat pateikė PVM sąskaitų-faktūrų dėl Lietuvos dailės muziejaus įgytų prekių 2008 m. (t.2, b.l.90-91, 94, 96-101, 104-106, 113, 118), tačiau nepateikė įrodymų, jog šios priemonės muziejaus nebuvo 2008 m. sunaudotos (nepateikė atsargų inventorizavimo aprašo), be to, rėmėsi muziejaus neišlikusiomis sąskaitomis prekių ir priemonių, pirktų iki 2000 m. (t.2, 80-87). Teismas nustatė, jog tik 2010-07-14 raštu (t.1, b.l.61) UAB „Artmarkė“ direktorius kreipėsi į ieškovę dėl galimybės pasinaudoti civilinės veiklos atsakomybės draudimu (t.1, b.l.61). Ieškovės atstovas 2010-09-17 apžiūrėjo Nacionalinę dailės galeriją ir sudarė Nekilnojamojo turto apžiūros aktą (t.1. b.l.62). Ieškovės ekspertui 2010-11-29 išvadoje nustačius, jog įvykio priežastis - UAB „Artmarkė“ pateikta medžio kenkėjais užkrėsti paveikslų rėmai, ieškovė 2010 m. gruodžio mėn. Lietuvos dailės muziejui išmokėjo 41 682,09 Lt žalą, o UAB „Artmarkė“ – 7 317,91 Lt žalą, iš dalies kompensuodama UAB „Artmarkė“ patirtas išlaidas, susijusias su pažeistų rėmų pakeitimu (t.1, b.l.69-70). 2011-03-31 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama atlyginti išmokėtas sumas CK 6.1015 str. pagrindu (subrogacija) (t.1, b.l.71-72). Teismas nustatė, jog atsakovės veikla laikotarpiu 2009-06-12 - 2010-06-12 buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“ (t.1, b.l.86). Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apdraudęs savo turtinį interesą, draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs - į jo draudiką (LAT 2005-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2005). Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis CK 6.1015 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tačiau teismas nustatė, jog ieškovė žalos atlyginimo iš atsakovę apdraudusio draudiko – trečiojo asmens ADB „ERGO Lietuva“ nereikalavo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis apeliaciniu skundu (t.4, b.l.1-5) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė pažeidė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi ieškinį pareiškė ne atsakovės draudikui - trečiajam asmeniui ADB „ERGO Lietuva“, o atsakovei. Šį teismo argumentą paneigia ir LAT praktika (2004-11-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-499/2005; 2009-02-10 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-46/2009, 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-165/2009). LAT 2005-10-24 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2005, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, jog atsakingas už žalą asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas yra solidarieji skolininkai. Šioje nutartyje nenurodyta, jog reikalavimas turėtų būti nukreiptas tik į žalą padariusio asmens draudiką. Žalą patyręs asmuo, taigi, ir subrogacijos teisę įgijęs draudikas, turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų bet kuris iš dviejų solidariųjų skolininkų (CK 6.6 str. 4 d.).

102. Teismas neatsižvelgė, kad pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra numatyta 4 000 Lt besąlyginė išskaita, t. y. suma, kurią draudiminio įvykio atveju turi apmokėti pats draudėjas - šiuo atveju atsakovė.

113. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nebuvo apdraudęs atsakovės civilinės atsakomybės dėl jos su kitais asmenimis sudarytų sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (įskaitant dėl produkcijos kokybės ir savybių garantavimo ir/ar funkcijų, kurias tokia produkcija privalo vykdyti, nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei su tuo susijusių nuostolių (Draudimo sutarties 3.1 p., t.1, b.l.87), o draudiminiais įvykiais nelaikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (sutartinė atsakomybė) (Taisyklių 4.1.2. punktas, t.1, b.l.145). Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog vertinant ieškovo reikalavimą atlyginti UAB „Artmarkė“ išmokėtą 7 317,91 Lt draudimo išmoką dėl 18 vienetų užkrėstų rėmų pakeitimo naujais draudimo sutarties individualiųjų sąlygų ir Taisyklių kontekste, net jei įvykis ir būtų pripažintas draudžiamuoju, 7 317,91 Lt išlaidos dėl 18 vienetų paveikslų rėmų pakeitimo naujais negalėtų būti atlyginamos.

124. Parengiamajame posėdyje atsakovės atstovė atsakovės kaltės dėl atsiradusios žalos neginčijo, nurodydama kad atsakovė sutiktų apmokėti žalą, jei būtų trečiojo asmens (draudiko) sutikimas (t.1, b.l.150-151). Vadinasi, atsakovė pripažino, kad būtent jai kyla prievolė atlyginti ieškovės patirtą žalą. Vėlesnis kardinalus atsakovės pozicijos pakeitimas tik patvirtina atsakovės mėginimą išvengti prievolės atlyginti padarytą žalą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

135. Teismo išvada, jog UAB „Artmarkė“ iš atsakovės įgijo kokybiškus ir kenkėjais neužkrėstus medinius bagetus, kadangi UAB „Artmarkė“ direktorius, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, nurodė, jog dėl prekių kiekių ir kokybės pretenzijų neturi (t.1, b.l.12-40), yra nepagrįsta. Į bylą pateikti įrodymai - Vilniaus universiteto Ekologijos instituto specialistų 2009-11-04 išvada Nr. SR-490 (t.1, b.l.47-48) ir Salvadori Cornici s.r.l. 2010-01-22 raštas (t.2, b.l.63-64) patvirtina, kad atsakovės parduoti UAB „Artmarkė“ medienos bagetai buvo užkrėsti kenkėjais. Lietuvos dailės muziejaus 2009-09-17 rašte Nr. V.5-473 ir išvadoje Nr. SR-490 nurodyta, jog lygiašonių balandvabalių Lyctus Africanus Lesne vabalų rūšis Europoje yra paplitusi tik Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Olandijoje. Vadinasi, italų rėmų profilio gamintojo Salvadori Cornici srl. (kurio produkciją importavo atsakovė ir pateikė UAB „Artmarkė“) vieta bei aptikta profilio medieną pažeidžianti kenkėjų rūšies paplitimo vieta, sutampa (Italija). Teismas sprendime dėl atsakovei tiekiamos užkrėstos produkcijos nieko nepasisakė.

146. Trečiasis asmuo prašė teismo įtraukti trečiaisiais asmenimis du medienos profilių gamintojus iš Italijos (vieną iš jų Salvadori Cornici s.r.l.), iš kurių atsakovė įgijo produkciją, kurią vėliau pardavė UAB „Artmarkė“. Tai patvirtina, jog atsakovė buvo įgijusi užkrėstos produkcijos, labiausiai tikėtina, jog iš gamintojo Salvadori Cornici s.r.l.

157. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos pažymoje Nr. R1-198 (t.1, b.l.148) nurodyta, kad atsakovės patalpos buvo apžiūrėtos tik 2009-11-03. Rėmus UAB „Artmarkė“ Lietuvos dailės muziejui pateikė žymiai anksčiau. Todėl užkrato židinys 2009-11-03 dienai jau galėjo būti likviduotas pačios atsakovės iniciatyva. Be to, patikrinimo metu nebuvo tikrinama, ar nėra lygiašonių balandvabalių Lyctus Africanus Lesne, buvo tik nustatyta, jog nėra lygiašonių balandvabalių Lyctus linearis Goeze rūšies kenkėjų, t. y. visai kitos rūšies kenkėjų. Todėl ši pažyma nepatvirtina, jog atsakovas nėra susijęs su žalos padarymu.

168. UAB „Artmarkė“ nėra atsakinga dėl medienos rėmų užkrėtimo kenkėjais. Užkrėsti produkcijos UAB „Artmarkė“ negalėjo, o ją gavo iš atsakovės jau užkrėstą. Tai, kad kenkėjai atkeliavo su importuota produkcija iš Italijos, patvirtina liudytojo P. I. parodymai, jog tokių kenkėjų kilmės šalis gali būti Afrika, Kinija. Atsakovės medienos profilių gamintojas Salvadori Cornici s.r.l., kaip tik prekiauja afrikietiška mediena (t.2, b.l.64).

179. Lietuvos dailės muziejus iš UAB „Artmarkė“ įsigijo rėmus meninių ir istorinių vertybių ekspozicijoms, kurie buvo pagaminti iš atsakovės tiektos medienos produkcijos. Medienos produkcijos įsigijimą iš atsakovės patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (t.1, b.l.12-40). UAB „Artmarkė“ 2012-03-15 paaiškinimas (t.3, b.1.93-94) taip pat patvirtina, jog kenkėjais užkrėsti medienos bagetai buvo įsigyti būtent iš atsakovės. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl 2012-03-15 rašytiniu paaiškinimu negalima remtis. Aplinkybės dėl konkrečių medienos gaminių, kurie buvo įsigyti iš atsakovės bei užkrėsti kenkėjais, yra nurodytos ir UAB „Artmarkė“ pretenzijoje, kuri dar 2009-08-19 buvo pateikta atsakovei.

1810. Remiantis Lietuvos dailės muziejaus 2012-01-27 raštu V.5-42 (t.3, b.l.25), muziejaus patalpų entomologinė, mikrobiologinė ir klimatinė būklė yra nuolatos griežtai tikrinama, muziejuje yra nustatytas sanitarinių dienų grafikas. Todėl mediniai paveikslų rėmai kenkėjais negalėjo būti užkrėsti muziejaus pastate.

1911. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2009-11-04 specialistų išvada Nr. SR-490, nurodydamas, jog ši ekspertizė buvo atlikta siekiant ištirti vabalų rūšį, kuria buvo užkrėsta mediena, o ne patį objektą, t. y. medienos bagetą, jį tiksliai identifikuojant. Liudytojų Lietuvos dailės muziejaus atstovės J. S. (t.2, b.l.72-77) ir G. T. parodymai, Lietuvos dailės muziejaus 2009-11-12 raštas Nr. V.5-609 (t.1, b.l.60), PVM sąskaitos-faktūros (t.1, b.l.12-40) bei UAB „Artmarkė“ 2012-03-15 paaiškinimas (t.3, b.1.93-94) patvirtina, kad išvada Nr. SR-490 buvo parengta tiriant paveikslų rėmus, kurie buvo pagaminti iš atsakovės medienos bagetų. Tai įrodo priežastini ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

2012. Teismas nepaneigė 2009-11-27 užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų utilizavimo akte nurodytų aplinkybių, kad utilizuoti rėmai buvo pirkti būtent iš atsakovės (pagal atsakovės bagetų kodus), o šiame akte nurodytos kainos yra nepagrįstos.

2113. Reikalaujamos priteisti žalos dydį ieškovė pagrindė ir įrodė į bylą pateiktais įrodymais: UAB „Artmarkė“ 2009-08-19 pretenzija, Lietuvos dailės muziejaus 2009-09-15 pretenzija, Lietuvos dailės muziejaus 2010-09-30 ir 2009-10-22 pretenzijomis dėl patirtų nuostolių, 2009-11-12 raštu Nr. V.5-609 dėl išlaidų kompensavimo, 2010-07-14 pranešimu dėl draudiminio įvykio, nekilnojamojo turto apžiūros aktu, 2009-11-12 užkrėtimo likvidavimo Lietuvos dailės muziejaus ekspozicijų salėse, saugyklose ir P. Gudyno restauravimo centre sąmata, 2009-11-27 užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų utilizavimo aktu, 2010-11-29 eksperto išvada, 2010-12-06 raštu Nr. 04-11B-75604 „Dėl draudimo išmokos“. 2010-11-29 eksperto išvadą (kurioje pateikti žalos paskaičiavimai) atliko ekspertas S.Mačiuitis, turintis reikiamas žinias ir kvalifikaciją tokio pobūdžio išvadai atlikti (t.3, b.l.7,8). Todėl žala buvo paskaičiuota pagrįstai ir tinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2011-08-31 nutartis civ. byloje Nr. 2A-649-345/2011). Teismas nepaneigė, kad 2009-11-12 sąmatoje (t.2, b.l.129-130) nurodyti darbai nebuvo būtini atlikti, o nurodytų medžiagų kiekio nereikėjo bei tokių medžiagų kainos buvo kitokios, nei nurodyta sąmatoje.

2214. Ieškovei, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui draudiminio įvykio metu padarytą žalą. Tačiau draudikui nekyla pareiga įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, ar draudimo išmoka buvo panaudota tikslingai, ar visi reikalingi darbai susiję su žalos likvidavimo padariniais buvo atlikti ir pan.

23Atsakovė UAB „Savex“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.18-25) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

241. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltės. Atsakovės kaltė grindžiama tik žodiniu vienašališku UAB „Artmarkė“ direktoriaus teigimu.

252. Ieškovės teiginys, jog 2010-01-22 Salvadori Cornici s.r.l. rašte minima apie užkrėstos kinivarpomis produkcijos pardavimą UAB „Artmarkė“, yra nepagrįstas. 2010-01-22 Salvadori Cornici s.r.l. rašte (t.2, b.l.63-64) pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie medienos kenkėjus, nurodoma tik hipotetinė prielaida apie galimai užkrėstą nedidelį produktų procentą, apie tai, kad atsakovei parduoti bagetai buvo užkrėsti, rašte nepažymima. Be to, iš kito Italijos Respublikos tiekėjo, iš kurio tuo pačiu metu atsakovė pirko medinius rėmų profilius, rašto (t.2, b.l.65-66) matyti, jog su tokiomis problemomis šis tiekėjas nėra susidūręs.

263. Teismas pagrįstai nelaikė 2010-01-22 Salvadori Cornici s.r.l. rašto ir 2010-01-18 Epyca s.r.l. (buvęs pavadinimas Tonelli s.r.l.) rašto atsakovės kaltumo įrodymais, parduodant kinivarpomis užkrėstą produkciją. Liudytojo G. T. parodymai (t.3, b.l.67) patvirtina, jog UAB „Artmarkė“ yra įsigijusi medinių rėmų profilio-bageto ne tik iš atsakovės, bet ir iš UAB „Artibalda“ kuri taip pat importuoja medinius rėmų profilius iš Italijos Respublikos ir net iš tų pačių įmonių - Salvadori Cornici s.r.l. bei Tonelli s.r.l.

274. 2009-08-20 atsakyme į UAB „Artmarkė“ 2009-08-19 pretenziją, atsakovė išdėstė savo norą dalyvauti su kenkėjų atsiradimu ir jų likvidavimu susijusiuose veiksmuose, tačiau UAB „Artmarkė“ visus veiksmus atliko vienašališkai, sąmoningai pažeisdama šalių bendradarbiavimo principą, nesudarydama galimybės atsakovės atstovui dalyvauti fiksuojant kinivarpų aptikimą, paimant mėginius ir pateikiant juo laboratorinei ekspertizei, taip pat utilizuojant pažeistus bagetus. Atsakovės atstovui dalyvavus pažeistų kinivarpomis medinių rėmų profilio apžiūroje, būtų nustatyta, jog pažeisti mediniai rėmų profiliai yra ne atsakovės prekiaujama produkcija.

285. Atsakovė pardavė 2009-11-27 utilizavimo akte nurodytus bagetus ir kitiems klientams (liudytojo V. O. parodymai, t.3, b.l.71-72; byloje pateikti prekės-važtaraščiai), tačiau iš jų pretenzijų dėl kinivarpų nebuvo ir iki šiol nėra. Todėl skundo argumentas, jog atsakovė pardavė kinivarpų pažeistus medinius rėmų profilius, yra nepagrįstas.

296. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės sandėliuose nėra sąlygų veistis/gyventi kinivarpoms bei kad kinivarpų užkratą galėjo sąlygoti esami medinių rėmų profilių likučiai ir netinkama UAB „Artmarkė“ patalpų priežiūra. Atsakovė į Miško sanitarinės apsaugos tarnybą dėl jai priklausančio sandėlio kreipėsi, atsiradus UAB „Artmarkė“ pretenzijoms. Atlikus apžiūrą, jokių kinivarpų židinių atsakovės sandėlyje nebuvo rasta (t.1, b.l.148). UAB „Artmarkė“ pažymos apie tai, kad jai priklausančiose patalpose esantys mediniai bagetai nėra užkrėsti, nepateikė.

307. Liudytojo V. O. parodymai (t.3, b.l.70) patvirtina, jog atsakovės tiekiami mediniai rėmų profiliai yra pateikiami plastikinėje pakuotėje, kuri yra neišpakuojama ir neišardoma. UAB „Artmarkė“ buvo parduota sveika, vabalų nesugraužta produkcija. Priėmusi iš atsakovo produkciją, UAB „Artmarkė“ ant PVM sąskaitų-faktūrų pasirašė, jog jokių pretenzijų dėl produkcijos kokybės nepareiškė. Jei mediniai rėmų profiliai būtų pažeisti kinivarpomis, juos išpakavusi, UAB „Artmarkė“ turėjo akivaizdžiai pamatyti vabalų pažeistus paviršius, ką patvirtino liudytojai J. S. (t.2, b.l.76) ir G. T., ėjęs UAB „Artmarkė“ direktoriaus pareigas (t.3, b.l.68).

318. Byloje esanti medžiaga (t.3, b.l.93-94 ir kt.) neidentifikuoja užkrėstų ir sunaikintų bagetų, kurie pagal prekės kodą buvo susieti su utilizavimo akte nurodytais medinių bagetų prekės kodais. Byloje taip pat nėra Lietuvos dailės muziejui perduotų UAB „Artmarkė“ pagamintų paveikslo rėmų perdavimo-priėmimo akto priedo, kuriame atsispindėtų pagamintų paveikslo rėmų medinių bagetų numeriai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kad tai atsakovės produkcija. Todėl ieškovės atstovo 2012-03-15 pateiktas dokumentas neįrodo atsakovės produkcijos identifikavimo, o tik patvirtina byloje ir taip neneigtą faktą apie UAB „Artmarkė“ ir atsakovės bendradarbiavimą.

329. Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto 2009-11-04 išvadose apibūdinamas tirtas ir aprašytas tyrimo dalykas - vabalai, tačiau tyrimo objektas neištirtas ir neaprašytas. Pagrindiniuose dokumentuose, kuriuose pažymimas kinivarpų aptikimo faktas ir kuriais remtasi kaltinant atsakovę pardavus užkrėstus kinivarpomis bagetus, atsakovės produkcija nėra identifikuota: nėra aprašyti kinivarpų apgraužti mediniai rėmų profiliai ir jų reljefinis raštas, nėra padaryti skersiniai pjūviai, neatlikti jų išmatavimai bei nenufotografuoti pažeisti mediniai rėmų profiliai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų identifikuoti atsakovės produkcijos negalima, kadangi jose užfiksuotas pažeistas kinivarpų rėmas gali būti bet kokio tiekėjo produkcija arba neaiškios kilmės medienos liekanos.

3310. Ieškovės pateiktoje žalos dydį pagrindžiančioje 2010-11-29 eksperto išvadoje nurodoma, jog ją atliko ekspertas S. Mačiuitis (t.1, b.l.66). 2009-11-12 sąmatoje (t.1, b.l.63-64) nurodoma, jog ją sudarė Lietuvos dailės muziejaus bei P. Gudyno restauravimo centro darbuotojos, o ne ekspertas S. Mačiuitis. Byloje nėra įrodymų, kad 2010-11-29 eksperto S. Mačiuičio pateiktoje išvadoje nurodyta nuostolių suma iš tikrųjų būtų patirta. Lietuvos dailės muziejus 2010-04-13 rašte Nr. V.5-202 „Dėl išlaidas pateisinančių dokumentų pateikimo“ (t.1, b.l.149) pateikė tik medžiagų pirkimą 2009 m. patvirtinančius dokumentus bei prašė atsižvelgti į tai, jog kitos trūkstamos medžiagos buvo panaudotos iš LDM P. Gudyno restauravimo centro atsargų. Tai, kad muziejus negalėjo pagrįsti visos sąmatoje nurodomos dezinfekavimo išlaidų sumos, buvo žinoma ir UAB „Artmarkė“, ir pačiai ieškovei (prieš mokant draudimo išmoką), tačiau ieškovė į tai neatsižvelgė ir vis tiek išmokėjo nepagrįsto dydžio draudimo išmoką. 2010-09-17 ieškovės atliktame nekilnojamojo turto apžiūros akte nurodytas tik vienas kinivarpų sugadintas bei apžiūrėtas paveikslas, vabalų pažeistas medinis rėmo profilis neaprašytas bei nenufotografuotas, kitų apžiūros aktų, kuriuose būtų užfiksuoti 2009-11-27 utilizavimo akte nurodyti medinių rėmų profiliai bei nuodugniai aprašyta pažeista ar kitaip identifikuota atsakovės produkcija, ieškovė taip pat nepateikė. Todėl darytina išvada, jog ieškovė neatliko tinkamos žalos administravimo procedūros ir draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, nesivadovaudama Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 punktu, kuriame aiškiai preziuomuojama, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

3411. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto specialistų 2009-11-04 išvada Nr. SR-490 yra ne teisinė ekspertizė, o tik biologinio pobūdžio išvada. Tai patvirtino ir liudytojas P. I. (t.3, b.1.74-75). Ši išvada yra reikšminga biologine prasme. Tačiau joje nėra identifikuota atsakovės produkcija, todėl ja remtis, kaip atsakovės kaltę įrodančiu dokumentu, negalima.

3512. 2009-11-04 išvadoje Nr. SR-490 nurodoma, jog pažeistos medienos gaminiai iš P.Gaudyno restauravimo ir konservavimo centro prie Lietuvos dailės muziejaus ir UAB „Artmarkė“ buvo gauti 2009 metų kovo, balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Tai matyti ir iš UAB „Artmarkė“ 2010-07-14 pranešimo ieškovei (t.1, b.l.61). Sutartis tarp Lietuvos dailės muziejaus ir UAB „Artmarkė“ buvo sudaryta tik 2009 m. birželio mėn. Tai leidžia daryti išvadą, jog kinivarpų užkrato Lietuvos dailės muziejuje buvo ir ankščiau, nei UAB „Artmarkė“ sudarė su juo sutartį. Vilniaus universiteto Ekologijos institutui dar 2009 metų kovo, balandžio mėnesiais ekspertizei atlikti atiduoti medienos mėginiai yra neaiškios, nenustatytos kilmės. Tai nebuvo atsakovės produkcija. Datų neatitikimas verčia abejoti atsakovės kaltumu.

3613. Ieškovės pateiktas faktiškas žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas. Lietuvos dailės muziejaus 2009-11-12 sudaryta sąmata yra abstraktaus pobūdžio. Ieškovas žalos dydį grindė PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis ne tik iki dezinfekavimo darbų atlikimo (2003 m., 2007 m., 2008m., 2009 m. sausio mėn.), bet ir po dezinfekavimo darbų atlikimo (2009 m. lapkričio mėn. antra pusė, 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m.). Nors liudytoja J. S. parodė, kad dezinfekavimo medžiagos buvo naudojamos iš rezervo (t.2, b.l.74.), tačiau byloje nepateikti inventorizuotų medžiagų, kurios buvo panaudotos dezinfekcijai atlikti, realūs kiekiai. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, nepateikė inventorizavimo aprašų-sutikrinimo žiniaraščių, kurie įrodytų, kad muziejus tikrai turėjo visų priemonių, naudotų dezinfekcijai atlikti, realų rezervą/atsargas. Kai kurių PVM sąskaitų-faktūrų, išvardintų sąmatoje, ieškovė iš viso pagrįsti negalėjo, nes jos išrašytos iki 2000 m. ir nėra išlikusios. Be to, abejotina, ar Lietuvos dailės muziejuje, kuriame yra vykdoma nuolatinė paveikslų ir kitų eksponatų priežiūra bei pastoviai naudojamos dezinfekavimo priemonės, dar galėjo būti likusių medžiagų iš rezervo atsargų nuo 2000-2003 metų (įvertinant jų galiojimo laiką).

37Trečiasis asmuo ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.29-38) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tais pačiai motyvais, kurie nurodyti atsakovės UAB „Savex“ atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiaisis asmuo papildomai nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

381. 2009-11-04 specialistų išvada (t.1, b.l.47-50) neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, t.y. neįrodo, kad atsakovė pardavė UAB „Artmarkė“ kinivarpomis užkrėstus bagetus. Teismas pagrįstai nurodė, jog 2009-11-04 specialistų tyrimas buvo atliekamas, siekiant ištirti vabalų rūšį, kuria buvo užkrėsta mediena, o ne konkretų medienos bagetą, identifikuojant jo tikslius duomenis, gamintoją ir pan. Paimant mėginius ir juos perduodant tyrimui, atsakovės atstovas kviestas nebuvo, o kitų objektyvių pirminių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima įsitikinti, kokių konkrečių objektų mediena buvo tirta, byloje nėra. Vien tai, kad Vilniaus universiteto Ekologijos institutas tyrė medienos mėginius, negali patvirtinti, kad tie mėginiai buvo paimti būtent iš atsakovės parduotos žaliavos. Be to, medienos mėginiai instituto laboratorijai buvo atiduoti anksčiau (kovo, balandžio, birželio mėnesiais), nei UAB „Artmarkė“ apskritai pagal sutartį rėmus pardavė Lietuvos dailės muziejui, o muziejus pirmą kartą aptiko užkrėtimo židinį UAB „Artmarkė“ perduotuose rėmuose. Todėl nėra aišku, kokie mėginiai buvo perduoti institutui anksčiau nei 2009 m. rugpjūčio mėnesį. UAB „Artmarkė“ apie kinivarpų atvejį pirmą kartą atsakovę informavo tik 2009-08-19 (t.1, b.l.51-54). Iki tol jokių pretenzijų (nei kovo, nei balandžio, nei birželio mėnesiais) atsakovė negavo.

392. Skundo teiginiai, jog 2009-11-12 Lietuvos dailės muziejaus raštas Nr. V.5-609, PVM sąskaitos-faktūros (t. l, b.l.12-40), 2012-03-15 UAB „Artmarkė“ paaiškinimas patvirtina priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, t. y. kad būtent atsakovės parduoti rėmai buvo užkrėsti kinivarpomis, yra nepagrįsti. PVM sąskaitos-faktūros tik įrodo faktą, kad atsakovė apskritai pardavė bagetus UAB „Artmarkė“. Tačiau be atsakovės, UAB „Artmarkė“ turėjo ir kitą tiekėją -UAB „Artibalta“, kuri taip pat importuoja medinius bagetus iš Italijos.

403. 2009-11-27 UAB „Artmarkė“ užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų utilizavimo aktas (t.1, b.l.65) negali būti laikomas įrodymu, kadangi jis buvo sudarytas ir pasirašytas vienašališkai.

414. Ieškovė yra surašiusi tik vieno paveikslo apžiūros aktą (2010-09-17 nekilnojamojo turto apžiūros aktas, t.1, b.l.62). Nei šiame, nei kituose draudiko dokumentuose nėra aprašytas arba kaip nors kitaip identifikuotas paveikslo rėmo profilis, pagal ką būtų galima nustatyti, kad paveikslo rėmas buvo pagamintas būtent iš atsakovės įsigytos medienos bageto. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės tirtą paveikslą „Rašytojai 16-oje lietuviškoje divizijoje“ apskritai įrėmino UAB „Artmarkė“, kadangi paveikslo minėtu pavadinimu 2009-06-02 sutarties priedo Nr. 1 (t.1, b.l.43-44) sąraše nebuvo. Ieškovė, kaip draudikas, atlikęs žalos administravimo procedūrą, byloje nepateikė jos sudaryto apžiūros akto arba kito dokumento, kuriame būtų užfiksuoti 2009-11-27 UAB „Artmarkė“ užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų utilizavimo akte nurodyti rėmų pažeidimo faktai.

425. Nors atsakovė, 2009-08-20 atsakydama į 2009-08-19 UAB „Artmarkė“ pretenziją, nurodė, jog nori dalyvauti sprendžiant su šiuo incidentu susijusius klausimus, tačiau visi daiktiniai įrodymai buvo sunaikinti be atsakovės žinios.

436. 2009-11-03 Miško sanitarinės apsaugos tarnybos raštas Nr. R1-198 „Dėl sandėlio patikrinimo“ yra išduotas valstybinės institucijos, todėl, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Todėl teismas pagrįstai šiuo raštu vadovavosi ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės sandėliuose nėra sąlygų veistis/gyventi medžiagraužiams (kinivarpoms), o atsakovės tiekiama produkcija nebuvo užkrėsta.

447. UAB „Artmarkė“ dirbtuvėse ne vienerius metus saugomi medienos bagetų pavyzdžiai, taip pat įvairių šalių gamintojų bei tiekėjų bagetų likučiai (atsargos), todėl nesant jokių įrodymų, jog pati UAB „Artmarkė“ tinkamai sandėliuoja tokių medienos gaminių produkciją bei vykdo tinkamą pačių patalpų priežiūrą, darytina išvada, jog kinivarpų užkratą galėjo sąlygoti mediniai bagetai, UAB „Artmarkė“ įsigyti iš bet kurio kito jos tiekėjo, prekiaujančio su užsienio gamintojais, taip pat ir netinkama jos patalpų priežiūra.

458. Lietuvos dailės muziejus medienos rėmus įsigyja taip pat iš ne vieno tiekėjo, gauna didelį kiekį istorinių laikotarpių paveikslų iš įvairių Lietuvos vietų, todėl kinivarpų atsiradimą galėjo lemti ir netinkama Lietuvos dailės muziejaus vykdoma rėmų ir pačių patalpų priežiūra. Nors Lietuvos dailės muziejaus 2012-01-27 rašte Nr. V.5-42 teigiama, jog Lietuvos dailės muziejus tinkamai vykdo visų savo ekspozicijų priežiūrą, tačiau tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs, t. y. nepagrįsti tinkamą sanitarinę priežiūrą pagrindžiančiais dokumentais, nors teismo posėdžiu metu atsakovas ir trečiasis asmuo tokius dokumentus prašė pateikti.

469. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. 2009-11-12 Lietuvos dailės muziejaus sąmata (t.1, b.l.63-64) yra tik išvestinis dokumentas ir negali įrodyti faktiškai patirtų išlaidų. Nors Lietuvos dailės muziejus kinivarpų radimo faktą užfiksavo 2009-08-04, Lietuvos dailės muziejaus dezinfekcijos darbų sąmata sudaryta 2009-11-12, tačiau žalos dydį ieškovė nepagrįstai grindžia sąskaitomis-faktūromis, kurios išrašytos dar 2003 - 2008 metais, o dėl kai kurių net nurodoma, jog priemonės buvo įsigytos iki 2000 metų, todėl sąskaitos-faktūros nėra išlikusios (t.2, b.l.80-87). Neaišku, pagal kokius įsigijimo dokumentus ieškovė nustatė kiekvienos prekės vieneto kainą (sąmatoje), nes sulyginus kiekvienos iš sąmatoje esančios prekės kainą su atitinkamos prekės PVM sąskaita-faktūra pagal ieškovės pateiktą lentelę „Pateisinantys dokumentai“ (t.2, b.l.80-87), matyti, jog nei vienos iš išvardintų prekių sąmatoje kaina neatitinka tos pačios prekės kainos atitinkamoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Pavyzdžiui, sąmatoje nurodoma, jog 1 pirštinės poros kaina yra 5,40 Lt, tačiau 2009-11-04 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AGROA010100735 kaina nurodyta 0,7355 Lt, 2009-04-16 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VILK0020508 - 3,185 Lt, 2009-09-11 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VILK0022613 - 3,132 Lt, 2009-08-13 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. SVB13185 - 1,084 Lt, 2008-11-07 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ERTO177229 - 0,84 Lt ir t.t. Pagal sąmatą 1 kg mikalentinio popieriaus kainuoja 151,25 Lt, o pagal 2009-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PIN 02248 jo kaina 130 Lt. Tokie neatitikimai yra vertinant kiekvieną sąmatos ir lentelės „Pateisinantys dokumentai“ poziciją. Pats ieškovo atstovas posėdžio metu taip pat nurodė, jog tikslaus sąmatoje nurodomo žalos dydžio PVM sąskaitomis-faktūromis pagristi negalima, kadangi dezinfekcijos priemonių kaina gali būti ir mažesnė (t.2, b.l.140).

4710. Viena iš Dailės muziejaus funkcijų yra nuolatinė eksponatų priežiūra (kas apima ir dezinfekciją), todėl natūralu, kad priemones muziejus pirko ir naudojo iki įvykio. 2009-11-12 sąmatoje nurodomos priemonės gali būti nuolat naudojamos ir kitiems Lietuvos dailės muziejaus įvairių padalinių paveikslų priežiūros ir restauravimo darbams. Be to, jos yra nevienkartinio naudojimo, ką patvirtino ir liudytoja J. S. posėdžio metu (t.2, b.l.76). Lietuvos dailės muziejus yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomi griežti inventorizacijos reikalavimai (2008-04-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“). Tačiau ieškovė, įrodinėdama žalos dydį dar iki įvykio, t. y. 2003 - 2008 m. įsigytomis sąskaitomis-faktūromis, nepateikė inventorizavimo aprašų-sutikrinimo žiniaraščių, kurie leistų nustatyti ir įsitikinti, jog muziejus tikrai turėjo visų nurodomų priemonių rezervą/atsargas.

4811. Ieškovė neatliko tinkamos žalos administravimo procedūros, o ieškovės išmokėta draudimo išmoka Lietuvos dailės muziejui yra nepagrįsta, kadangi ieškovė nepateikė tinkamų dokumentų, jog būtent tokio konkretaus dydžio išlaidos buvo būtinos, apskritai buvo faktiškai patirtos ir priežastiniu ryšiu yra susiję būtent su kinivarpų naikinimu šiuo atveju. Todėl ieškovė turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes dėl nepagrįsto draudimo išmokos dydžio išmokėjimo.

4912. Priteisus ieškovei ieškinyje nurodomą sumą, būtų pažeidžiamas vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų - jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

5013. Neįrodžius civilinės atsakomybės atsakovei kilimo, ADB „ERGO Lietuva“, kaip atsakovės civilinės atsakomybės draudikas, taip pat negalėtų tenkinti subrogacinio reikalavimo, kadangi vadovaujantis bendrosios civilinės atsakomybės sutartimi Nr. 710-660-106389 ir „Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO LIETUVA, CADT-2006) Nr. 008“ 3.1. punktu, draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytą trečiojo asmens sveikatai, gyvybei ir/ar trečiojo asmens turtui, kai draudėjas pagal civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus atsako už padarytą žalą. Todėl civilinės atsakomybės konstatavimui ir įvykio pripažinimui draudžiamuoju yra būtina įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų (atsakingo asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė) visetą.

51IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės kaip turtinės prievolės buvimo ir jos dydžio, atsiradusios dėl patiekto netinkamos kokybės produkto (LR CK 6.245 str. , 6.292 str.-6.299 str.).

53Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas byloje įrodinėjo, jog 2009 m. Lietuvos dailės muziejus iš UAB „Artmarkė“ pagal 2009-06-02 sutartį PER03/09 (t.1, b.l.41-44) įsigijo rėmus meninių ir istorinių vertybių ekspozicijoms, kurie buvo pagaminti iš atsakovės tiektos medienos ruošinių (t.1, b.l.12-40). Ieškovė teigė, kad dalis atsakovo patiektų medinių rėmų buvo užkrėsti medžių kenkėjais - kinivarpomis Lyctus africanus Lesne, dėl ko Lietuvos dailės muziejus patyrė nuostolių, susijusių su eksponatų ir juos supančių erdvių dezinfekcija, profilaktiniais darbais nuo kenkėjų apsisaugoti įvairiuose Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose. Dėl nekokybiškų atsakovės tiektų medienos rėmų profilių ieškovė Lietuvos dailės muziejui išmokėjo 41 682,09 Lt dydžio draudimo išmoką už patirtus nuostolius, taip pat 7 317,91 Lt draudimo išmoką UAB „Artmarkė“. Ieškovė grindė ieškinį LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

54Atsakovas nagrinėjamu atveju įrodinėjo, jog iš byloje pateiktų dokumentų negalima daryti tos išvados, kad jo parduota produkcija UAB „Artmarkei“ būtų buvusi apkrėsta kinivarpomis. Atsakovas nurodė, kad medienos bagetai buvo pirkti iš Italijos gamintojų –Salvadori ir Tonelio, kurie, atvežus į Lietuvą, buvo laikomi pas atsakovą sandėliuose laikomos tinkamose sąlygose, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas manė, kad kinvarpomis UAB „Artmarkės“ gaminiai galėjo būti užkrėsti pastarosios sandėliuose ar pačiame muziejuje.

55Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės nustatymo ir įvertinimo procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

56Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pasisakė dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, nustatęs, jog atsakovas buvo apsidraudęs savo veiklą draudimo bendrovėje Ergo Lietuva. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendė, jog ieškovas be faktinio pagrindo nukreipė išieškojimą į atsakovą, teismo manymu, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo atsakomybę, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę ne į žalą padariusį asmenį, o į jo draudiką. Apeliaciniame skunde ši teismo išvada ginčijama ir teigiama, kad ši teismo išvada prieštarauja įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija šioje ginčo dalyje sutinka su apelianto pozicija, pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju galimai atsakingas už žalą asmuo (atsakovas) ir jo civilinės atsakomybės draudikas (draudimo bendrovė Ergo Lietuva) yra solidarieji skolininkai, nors jų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog žalą patyręs asmuo, taigi ir subrogacijos teisę įgijęs draudikas, turi teisę pasirinktinai reikalauti, kad žalą atlygintų bet kuris iš dviejų solidariųjų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant tam nustatytam faktui, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė atsakovei UAB „Savex“, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad toks ieškinys todėl yra nepagrįstas, kaip pareikštas ne tam asmeniui. Todėl teisėjų kolegija pašalina iš skundžiamo apeliacine tvarka Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo motyvų teiginį, kad ieškovė nepagrįstai atsakovu nepatraukė šioje byloje draudimo bendrovės Ergo Lietuva ir tuo pagrindu atmetė ieškinį.

57Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.)

58Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog atsakovė, pateikdama UAB „Artmarkė“ medinius pusgaminius, būtų veikusi netinkamai, aplaidžiai, pažeisdama nustatytą komercinio bendradarbiavimo tvarką. Byloje nėra įvardinta, kokius neteisėtus veiksmus galimai atliko atsakovė, nupirkdama iš Italijoje esančio gamintojo medienos ruošinius ir perleisdama juos UAB „Artmarkei“. Ta vėliau paaiškėjusi aplinkybė, kad Muziejaus patalpose, kituose medžio gaminiuose, esančiuose Muziejaus patalpose, Muziejaus palangėse aptikta medžio kenkėjų, niekaip neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltės, kas yra būtinos civilinės teisinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir ieškovės neįvardintų atsakovės neteisėtų veiksmų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir atsiradusių nuostolių, taip pat atsakovės kaltės (LR CK 6.246 str.-6.248 str.), todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti jos įvardijamus nuostolius (LR CK 6.249 str., 6.292 str. 1 d.).

59Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą (LR CK 6.292 str. 1 d.). Pareiga įrodyti faktą, kad paslaugų teikėjas pateikė netinkamos kokybės daiktą tenka ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pareigos ieškovė neįvykdė (LR CPK 178 str.). Byloje nėra neginčijamų, leistinų rašytinių įrodymų, kad atsakovė pateikė kenkėjais užkrėstus medienos ruošinius iš kurių ieškovė pagamino muziejui netinkamos kokybės rėmus paveikslų ekspozicijoms. Iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos rašto Nr. R1-198 ( T1 b.l.148) matyti, kad UAB „Savex“ sandėlyje, esančiame ( - ) Žiežmarių sen., Kaišiadorių raj., 2009-11-03 apžiūrėjus medinių bagetų atvirus medienos paviršius, nenustatyti lygiašonių balnavabalių ( Lyctus linearis Goeze) ir kinivarpų ( Scolytinae) veiklos požymių , kas paneigia ieškovės teiginį kad UAB „Savex“ tiekiama produkcija buvo užkrėsta kenkėjais. Teisėjų kolegija vertina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstą rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovės UAB „Savex“ pateikti mediniai gaminiai buvo nekokybiški. Apeliacinio skundo motyvai, jog į bylą pateikti įrodymai - Vilniaus universiteto Ekologijos instituto specialistų 2009-11-04 išvada Nr. SR-490 (t.1, b.l.47-48) ir Salvadori Cornici s.r.l. 2010-01-22 raštas (t.2, b.l.63-64) patvirtina, kad atsakovės parduoti UAB „Artmarkė“ medienos bagetai buvo užkrėsti kenkėjais, nepasitvirtino. Byloje yra duomenų, kad muziejaus patalpose buvo rasti kenkėjų pažeisti mediniai paveikslų rėmai, nustatyta kas juos pažeidė, tačiau kad kenkėjai mediniuose paveikslų rėmuose jau buvo atsakovei parduodant UAB „Artmarkė“ gaminius, nėra nustatyta. Byloje nėra paneigta atsakovės pozicija, jog Lietuvos dailės muziejus medienos rėmus įsigyja taip pat iš ne vieno tiekėjo, gauna didelį kiekį istorinių laikotarpių paveikslų iš įvairių Lietuvos vietų, todėl pagrįstu atsakovės manymu kinivarpų atsiradimą galėjo lemti ir netinkama Lietuvos dailės muziejaus vykdoma rėmų ir vidaus patalpų priežiūra. Nebuvo nagrinėjant bylą paneigtas ir atsakovės teiginys, jog UAB „Artmarkė“ dirbtuvėse saugomi medienos bagetų pavyzdžiai galėjo būti užkrėsti kenkėjais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė nagrinėjamoje byloje, jog atsakovės pateikti gaminiai buvo nekokybiški, dėl to atsakovei UAB „Savex“ civilinė teisinė atsakomybė negali būti taikoma LR CK 6.292 straipsnio pagrindu.

60Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

61Atsakovė ir tretysis asmuo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių dokumentų nepateikė.

62Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 49 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis... 9. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė pažeidė CK 6.1015 straipsnio 2... 10. 2. Teismas neatsižvelgė, kad pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens... 11. 3. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nebuvo apdraudęs... 12. 4. Parengiamajame posėdyje atsakovės atstovė atsakovės kaltės dėl... 13. 5. Teismo išvada, jog UAB „Artmarkė“ iš atsakovės įgijo kokybiškus ir... 14. 6. Trečiasis asmuo prašė teismo įtraukti trečiaisiais asmenimis du... 15. 7. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos pažymoje Nr. R1-198 (t.1, b.l.148)... 16. 8. UAB „Artmarkė“ nėra atsakinga dėl medienos rėmų užkrėtimo... 17. 9. Lietuvos dailės muziejus iš UAB „Artmarkė“ įsigijo rėmus meninių... 18. 10. Remiantis Lietuvos dailės muziejaus 2012-01-27 raštu V.5-42 (t.3,... 19. 11. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2009-11-04 specialistų išvada Nr. SR-490,... 20. 12. Teismas nepaneigė 2009-11-27 užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų... 21. 13. Reikalaujamos priteisti žalos dydį ieškovė pagrindė ir įrodė į... 22. 14. Ieškovei, kaip draudikui, kyla pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui... 23. Atsakovė UAB „Savex“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.18-25)... 24. 1. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio... 25. 2. Ieškovės teiginys, jog 2010-01-22 Salvadori Cornici s.r.l. rašte minima... 26. 3. Teismas pagrįstai nelaikė 2010-01-22 Salvadori Cornici s.r.l. rašto ir... 27. 4. 2009-08-20 atsakyme į UAB „Artmarkė“ 2009-08-19 pretenziją, atsakovė... 28. 5. Atsakovė pardavė 2009-11-27 utilizavimo akte nurodytus bagetus ir kitiems... 29. 6. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės sandėliuose nėra sąlygų... 30. 7. Liudytojo V. O. parodymai (t.3, b.l.70) patvirtina, jog atsakovės tiekiami... 31. 8. Byloje esanti medžiaga (t.3, b.l.93-94 ir kt.) neidentifikuoja užkrėstų... 32. 9. Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto 2009-11-04 išvadose... 33. 10. Ieškovės pateiktoje žalos dydį pagrindžiančioje 2010-11-29 eksperto... 34. 11. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto specialistų 2009-11-04 išvada... 35. 12. 2009-11-04 išvadoje Nr. SR-490 nurodoma, jog pažeistos medienos gaminiai... 36. 13. Ieškovės pateiktas faktiškas žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas.... 37. Trečiasis asmuo ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 38. 1. 2009-11-04 specialistų išvada (t.1, b.l.47-50) neįrodo būtinųjų... 39. 2. Skundo teiginiai, jog 2009-11-12 Lietuvos dailės muziejaus raštas Nr.... 40. 3. 2009-11-27 UAB „Artmarkė“ užkrėstų kinivarpomis paveikslų rėmų... 41. 4. Ieškovė yra surašiusi tik vieno paveikslo apžiūros aktą (2010-09-17... 42. 5. Nors atsakovė, 2009-08-20 atsakydama į 2009-08-19 UAB „Artmarkė“... 43. 6. 2009-11-03 Miško sanitarinės apsaugos tarnybos raštas Nr. R1-198 „Dėl... 44. 7. UAB „Artmarkė“ dirbtuvėse ne vienerius metus saugomi medienos bagetų... 45. 8. Lietuvos dailės muziejus medienos rėmus įsigyja taip pat iš ne vieno... 46. 9. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. 2009-11-12 Lietuvos... 47. 10. Viena iš Dailės muziejaus funkcijų yra nuolatinė eksponatų priežiūra... 48. 11. Ieškovė neatliko tinkamos žalos administravimo procedūros, o ieškovės... 49. 12. Priteisus ieškovei ieškinyje nurodomą sumą, būtų pažeidžiamas... 50. 13. Neįrodžius civilinės atsakomybės atsakovei kilimo, ADB „ERGO... 51. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 52. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl civilinės... 53. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas byloje įrodinėjo, jog 2009 m.... 54. Atsakovas nagrinėjamu atveju įrodinėjo, jog iš byloje pateiktų dokumentų... 55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog... 56. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo... 57. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 58. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinė atsakomybė atsiranda... 59. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog gamintojas ar paslaugų... 60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 61. Atsakovė ir tretysis asmuo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 62. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą...