Byla 2A-244-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V., G. V. ir N. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės V. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. V., G. V. ir N. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės V. V., patikslintą ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), viešajai įstaigai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje (buvusi BTA Insurance Company SE), A. T..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 22 d. apie 15 val. S. V., ieškovės V. V. sutuoktinis, ieškovų G. V. ir N. V. tėvas, Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono, esančio Pabradėje, kareivinių patalpose patyrė galvos traumą ir greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę, kurios gydytojas V. V. 19:40 val. kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (toliau – Santariškių klinikos) dėl skubios neurochirurgo konsultacijos, konsultavosi su VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Universitetinė ligoninė) gydytoju neurochirurgu A. T., kuris nurodė pacientą pervežti į Universitetinę ligoninę. VšĮ Švenčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. dėl reanimobilio iškvietimo 20:14 val. kreipėsi į VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį (toliau – GMP stotis). Paciento pervežimui reanimobilis į Švenčionių rajono ligoninę atvyko tik po pakartotinio kvietimo 2009 m. sausio 23 d. 1:23 val., į Universitetinę ligoninę pacientas buvo pristatytas 4:20 val., atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, 5 val. paciento būklę vertino budintis ir vyr. budintis gydytojas, reanimatologai 8:10 val. ir 10:20 val., neurochirurgas 10:30 val., 11:30 val. pacientas buvo operuotas, o 23:30 val. operuotas pakartotinai. 2009 m. sausio 29 d. 8:45 val. konstatuota paciento mirtis.

5Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM (toliau – ir Komisija), kuri 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58 įpareigojo Santariškių klinikas atlyginti kiekvienam ieškovui po 10 000 Lt neturtinės žalos.

6Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovių kiekvienam ieškovui po 166 666 Lt neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovai nurodė, kad dėl netikėtos sutuoktinio ir tėvo mirties patyrė neturtinę žalą – dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, kurią turi atlyginti atsakovės, nes jų personalas netinkamai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų neteisėti veiksmai lėmė paciento mirtį.

8Santariškių klinikų ir Universitetinės ligoninės civilinė atsakomybė ieškovų grindžiama tuo, kad šios atsakovės netinkamai teikė skubios konsultacinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Konkrečiai, Santariškių klinikose nebuvo skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo tvarkos, todėl jų personalas nesugebėjo tinkamai reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Universitetinei ligoninei civilinė atsakomybė taikytina dėl to, kad jos gydytojas A. T. atsisakė vykti į Švenčionių rajono ligoninę ir suteikti skubią konsultacinę pagalbą S. V., o gydytojo nurodymai telefonu negali būti prilyginami skubiai specializuotai neurochirurgo konsultacijai. Atsakovės GMP stoties neteisėti veiksmai ir civilinė atsakomybė konstatuotini dėl to, kad jos darbuotojai netinkamai organizavo paciento pervežimą reanimobiliu iš Švenčionių rajono ligoninės į Universitetinę ligoninę, t. y. pacientą pervežė praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui nuo reanimobilio iškvietimo, o šiuo laikotarpiu paciento būklė vis blogėjo. Gydymo įstaigų atsakomybė konstatuota Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58 ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-269-608/2011, kuriuo Santariškių klinikų ieškinys dėl šio komisijos sprendimo buvo atmestas. Šiuo teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ieškovai laiko prejudiciniu faktu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad dėl faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Visi duomenys apie paciento S. V. būklę, taikytą gydymą, tyrimų rezultatus, atliktų operacijų eigą yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir buvo tirti bei vertinti teismo medicinos ekspertų komisijos, kuriai buvo pavesta atlikti teismo paskirtą deontologinę ekspertizę.

12Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus. Švenčionių rajono ligoninėje ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo būtinos medicininės įrangos galvos smegenų kompiuterinei tomografijai atlikti. Kad Švenčionių rajono ligoninėje nebuvo galimybės ištirti ir gydyti ligonio (atlikti reikiamą neurochirurginę intervenciją) ir todėl neurochirurgo vykimas konsultuoti jį į Švenčionis būtų buvęs beprasmis ir profesiniu požiūriu neteisingas, patvirtino ir gydytojų G. V., doc. dr. A. G. ir V. Ž. komisija, atsakydama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pavedimą. Iš esmės tokią pat išvadą pateikė Kauno medicinos universiteto klinikų Generalinio direktoriaus sudaryta gydytojų doc. R. V. ir R. D. komisija. Atitinkamai Universitetinės ligoninės veiksmus dėl budinčio neurochirurgo nevykimo konsultuoti į Švenčionių rajono ligoninę įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimu. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į Universitetinę ligoninę ir neduodamas jokių papildomų nurodymų, tinkamai atliko savo pareigas konsultuoti ligonį, patvirtina ir teismo paskirtos ekspertizės išvados. Be to, ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų suteikta tinkama priežiūra, yra vienas iš skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos būdų. S. V. iš karto po jo pristatymo į Universitetinę ligoninę buvo apžiūrėtas, jam nedelsiant buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, skirtas gydymas, atliekamas nuolatinis stebėjimas ir pirmoji operacija pradėta 2009 m. sausio 23 d. 11.15 val., esant 10.00 val. įrašui, kad ligonio būklei dinamikoje blogėjant indikuotina operacija skubos tvarka. Aplinkybių, kad pacientui būtų buvęs taikytas netinkamas gydymas, tame tarpe kad būtų pavėluotai nustatytos indikacijos operaciniam gydymui, nepatvirtino ir teismo nutarties pagrindu atliktos deontologinės ekspertizės išvados. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti Universitetinės ligoninės darbuotojų veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtais.

13Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalyviai nesutampa – pastarojoje byloje dar trečiaisiais asmenimis dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. T.. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Santariškių klinikų poziciją, kad gydytojas A. T. nedavė jokių nurodymų dėl paciento pervežimo organizavimo. Gydytojai buvo susitarę, jog reanimobilį išsikvies V. V. ir tokį susitarimą vykdė, todėl neurochirurgas A. T. jokių nurodymų Santariškių klinikų dispečerinei neperdavė ir ji neatliko jokių papildomų veiksmų pervežimo organizavimui. Santariškių klinikų neveikimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes atsakovė GMP stotis pripažįsta gavusi užsakymą pervežti pacientą, kaip ir aplinkybę, kad dėl nesusipratimo (žmogiško faktoriaus sąlygotos klaidos) šie veiksmai nebuvo atlikti reanimobiliui atvykus į Švenčionių rajono ligoninę pirmą kartą. Todėl nurodomas Santariškių klinikų neveikimas iš esmės jokiu būdu neįtakojo GMP stoties veiksmų, nes užsakymas ligonio pervežimui buvo pateiktas ir priimtas savalaikiai ir Santariškių klinikų tarpininkavimas objektyviai nebuvo reikalingas.

14Atsakovė GMP stotis pripažįsta faktines aplinkybes, kad kvietimas buvo užregistruotas 20:19 val., 20:30 val. perduotas gydytojo brigadai su reanimobiliu ir neįvykdytas dėl klaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad reanimobilis į Švenčionių rajono ligoninę buvo atvykęs apie 22.30 val., kuomet jau buvo duotas konsultuojančio gydytojo leidimas ir gydančio gydytojo nurodymas pervežti pacientą į Universitetinę ligoninę, yra pagrindas pripažinti, kad GMP stotis pažeidė pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šio pažeidimo ir pasekmių (paciento mirties) yra priežastinis ryšys. Ligonio būklė nuo 2009 m. sausio 22 d. 19:30 val., kada buvo užsakytas reanimobilis, iki 2009 m. sausio 23 d. 2:30 val., kada jis į Švenčionių rajono ligoninę atvyko antrą kartą, išliko be pokyčių. Gydytojų komisija bei teismo paskirti ekspertai nurodė, kad uždelstas pervežimas nebūtų lėmęs atsiradusių pasekmių, nes gydymo Švenčionių rajono ligoninėje metu paciento būklė žymiau nepakito, o pristačius į Universitetinę ligoninę buvo tęstas jo konservatyvus gydymas dar 7 val., taigi ligonio mirtį sąlygojo jo patirtos traumos pobūdis.

15Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovių deliktinei atsakomybei taikyti ir ieškinį atmetė.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Atmesdamas ieškovų ieškinį teismas sudarė situaciją, jog dėl S. V. mirties nustatant Santariškių klinikų darbuotojų kaltę yra 2 priešingi savo esme sprendimai – vykdytinas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 56-58, kuriuo šios atsakovės kaltė nustatyta ir priteistas žalos atlyginimas ieškovų naudai, bei skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškovų reikalavimas nustatyti realų žalos dydį atmestas tuo pagrindu, kad nenustatyta šios atsakovės kaltė.

192. Ginčo byla buvo sustabdyta, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išnagrinės Santariškių klinikų skundą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 56-58, t. y. teismas pats pripažino, jog bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme turi tiesioginę įtaką ginčo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad tinkamo reglamentavimo kaip darbuotojai turi elgtis atitinkamoje situacijoje nebuvimas, t. y. Santariškių klinikose nebuvo skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo tvarkos, patvirtina šios atsakovės neteisėtus veiksmus. Todėl šie faktai negali būti nustatinėjami iš naujo.

203. Nurodymas telefonu pervežti pacientą į ligoninę, kurioje yra techninės galimybės teikti pagalbą, negali būti laikomas skubios neurochirurgo specializuotos pagalbos suteikimu. Todėl akivaizdu, jog motyvuodamas savo nevykimą į Švenčionių rajono ligoninę tuo, kad ten nėra tinkamų sąlygų, gydytojas neurochirurgas, būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo rūpintis, kad pacientui S. V. būtinoji konsultacinė pagalba būtų suteikta kuo skubiau, o ne pasyviai laukti, kol kas nors pristatys pacientą konsultacijai. Universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas A. T. neturėjo teisės savo pareigos teikti skubią konsultacinę pagalbą perkelti kitiems asmenims.

214. Atsakovė GMP stotis privalo sudaryti tokias sąlygas, kad ryšys tarp dispečerinės ir reanimobilio būtų tinkamas, o jei jis nėra tinkamas, privalo užtikrinti, kad personalas turėtų galimybę gauti nurodymus be klaidų ne telefoniniu ryšiu. Negali būti sudaromos aplinkybės klysti tokiais atvejais, kai sprendžiamas žmogaus gyvybės ir mirties klausimas. Todėl šios atsakovės veiksmai tiesiogiai įtakojo situaciją, kad nuo sprendimo pervežti pacientą į Universitetinę ligoninę iki faktinio pervežimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas. Ir šiuo atveju nebuvo padaryta viskas, ką buvo galima padaryti gelbstint S. V..

225. Ekspertai konstatavo, kad ligoniui S. V. reikėjo skubiai atlikti operaciją ir ją galima buvo atlikti anksčiau, ligonis galėjo būti atvežtas anksčiau į Universitetinę ligoninę, GMP stoties personalas galėjo ir privalėjo pervežti jį į Universitetinę ligoninę. Šios išvados patvirtina, jog GMP stoties personalas turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė tinkamai. Ekspertai nurodė, kad mirštamumas po tokio pobūdžio traumų yra 46 procentai ir ar atlikus operacijas anksčiau ir maksimaliai greitai, tai būtų išgelbėję S. V. gyvybę, atsakyti negalima. Be to, traumos sunkumas neatleidžia gydytojų nuo pareigos veikti maksimaliai rūpestingai, net ir egzistuojant visiškai menkai tikimybei išgelbėti žmogų, gydytojai privalo dėti maksimalias pastangas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

23Atsakovė Santariškių klinikos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

241. Kitoje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galią tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl Santariškių klinikų veiksmų organizuojant skubios konsultacinės pagalbos teikimą S. V. prejudicinės galios neturi. Tai pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. Apeliantai, neskundę Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl Komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio padidinimo.

252. Apeliantai nenurodo, kokią materialiosios teisės normą neteisingai pritaikė teismas, o nagrinėja faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatant priežastinį ryšį bylose, susijusiose su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Todėl apeliacinis skundas dėl materialiųjų teisės normų netinkamo taikymo yra nepagrįstas.

263. Santariškių klinikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui neteikė, o tik organizavo skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimą S. V..

27Atsakovė Universitetinė ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

281. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi nagrinėtos bylos ir šios civilinės bylos dalyviai nesutampa, šioje byloje trečiaisiais asmenis dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. T..

292. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į Universitetinę ligoninę ir neduodamas jokių papildomų nurodymų, tinkamai atliko savo pareigas, patvirtino ir teismo paskirtos ekspertizės išvados. Ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra vienas iš skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos būdų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pacientui nebuvo laiku suteikta tinkama skubi konsultacinė pagalba.

303. Aplinkybių, kad pacientui būtų buvęs taikytas netinkamas gydymas, pavėluotai nustatytos indikacijos operaciniam gydymui, nepatvirtino ir atliktos deontologinės ekspertizės išvados.

31Atsakovė GMP stotis prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

321. Kadangi bylos, dėl kurios priimtas skundžiamas sprendimas, ir bylos, dėl kurios buvo priimtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, dalyviai nesutampa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismo sprendimas neturi prejudicinės galios.

332. Teismas nagrinėjo kiekvienos atsakovės elgesį, jo įtaką atsiradusiai žalai ir pagrįstai konstatavo faktinio ir teisinio ryšio tarp atsakovių personalo elgesio (neveikimo) ir atsiradusios žalos nebuvimą.

34Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

351. Byloje buvo atlikta deontologinė ekspertizė, kurios išvadomis visiškai teisingai ir teisėtai, laikydamasis teismų praktikos, rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų gydytojų – ekspertų išvadas.

362. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, o ne įrodymais. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovų abejones dėl gydytojų neteisėtų veiksmų/neveikimo. Ligonį pristačius į Universitetinę ligoninę buvo tęsiamas konservatyvus gydymas dar 7 valandas, todėl uždelsimas pervežti pacientą negalėjo būti tiesiogine jo mirties priežastimi.

37Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

381. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas tretiesiems asmenims gali sukelti teisines pasekmes, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas šioje byloje negali būti pripažįstamas kaip prejudicinę galią turintis sprendimas.

392. Ekspertai, išanalizavę visas faktines aplinkybes, pateikė teismo paskirtos ekspertizės išvadas, kuriose nurodė, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp visų atsakovių veiksmų ir paciento mirties nebuvo. Uždelstas paciento pervežimas negalėjo būti tiesioginė mirties priežastis.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

42Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

43Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai bylai

44Ieškovai apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo išvadą dėl įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumo.

45Ieškovų įsitikinimu, atsakovės Santariškių klinikų darbuotojų kaltė ir ieškovų teisė į žalos atlyginimą yra nustatyta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-269-608/2011, todėl šie faktai laikytini prejudiciniais ir negali būti nustatinėjami iš naujo. Apylinkės teisme nagrinėtoje byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvavo nagrinėjamos bylos ieškovai V. V., G. V., N. V., atsakovės Universitetinė ligoninė, GMP stotis ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

46Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo nagrinėjamu atveju galimybės, atmetė ieškovų argumentus, kad apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalyviai nesutampa – pastarojoje byloje trečiaisiais asmenimis dar dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. T.. Su tokiais teismo argumentais nesutikti kolegija neturi pagrindo, juos patvirtina nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-269-608/2011 duomenys apie byloje dalyvaujančius asmenis.

47Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo prejudicinę galią apeliantai įrodinėja ir tuo, kad ginčo byla buvo sustabdyta iki įsiteisės nurodytas apylinkės teismo sprendimas, todėl pats teismas pripažino prejudicinę apylinkės teismo sprendimo galią. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, teismas vadovavosi CPK 164 straipsniu, kuriame reglamentuota teismo teisė, o ne pareiga sustabdyti bylą, ginčo bylą nutarė stabdyti iki įsiteisės apylinkės teismo sprendimas, motyvuodamas tuo, kad priimtas teismo sprendimas neabejotinai turės įrodomąją reikšmę, galimai palengvins įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nestabdė bylos CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, kuriame numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Nagrinėjamu gi atveju, teismas bylą sustabdė ne privalomuoju, o fakultatyviuoju pagrindu, nurodydamas, kad kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę, tačiau jokiu aspektu nepripažino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Dėl nurodytų priežasčių atmetami, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas ginčo bylą, pripažino apylinkės teismo sprendimo prejudicinę galią. Apylinkės teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nebuvo vienareikšmiškai nustatytos kaip privalomas nagrinėjamai bylai prejudicinis faktas, todėl pirmesnio teismo sprendimo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais.

48Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 56-58 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, šį sprendimą laikė faktiniais duomenimis, kuriuos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir iš byloje esančių įrodymų visumos konstatavo, kad aplinkybių, pagrindžiančių atsakovių civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nėra.

49CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pasisakydamas dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodomosios reikšmės kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

50Su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtu sprendimu nesutiko ir ieškovai (inicijavo nagrinėjamą civilinę bylą), ir žalą pagal sprendimą turinti atlyginti institucija – Santariškių klinikos (inicijavo apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą), todėl Komisijos sprendimas negali būti laikomas prejudiciniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime tyrė ir nustatinėjo visų Santariškių klinikų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, vertino byloje surinktų įrodymų visetą, inter alia ir Komisijos sprendimą, tačiau nenustatęs priežastinio ryšio tarp paciento mirties ir atsakovės veiksmų, ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės teismo nesaisto. Pirmosios instancijos teismas vertina ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes visais visapusiškam, teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui svarbiais aspektais, ir priima sprendimą dėl ieškinio tenkinimo arba jo atmetimo. Pažymėtina, kad sveikatos įstaigos kaltės nenustatymas arba priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvimas, mažesnės neturtinės žalos dydžio sumos priteisimas ir panašūs atvejai nepaneigia principo, kad negali būti priimamas sprendimas, bloginantis apelianto padėtį (lot. non reformatio in pejus). CPK neriboja pirmosios instancijos teismo teisės nustatinėti aplinkybes, sudarančias reikalavimų pagrindą bei teisiškai reikšmingas konkrečiam ginčui spręsti, priešingai, įpareigoja nustatyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjant tokio pobūdžio reikalavimus.

51Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nepagrįstas nesirėmimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 56-58 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, atmetami, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

52Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų

53Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas (ieškovai), o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus.

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Be to, vertinant, ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas ar pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą.

55Byloje nustatyta, kad S. V. 2009 m. sausio 22 d. 17:30 val. į Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas iš Pabradėje esančio Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono po trijų vienas po kito pasikartojusių epilepsijos priepuolių, tačiau akivaizdūs traumos požymiai nenustatyti. Šios ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojui V. V. 19:42 val. pasikonsultavus su Universitetinės ligoninės neurochirurgu A. T. buvo nutarta pacientą skubiai pervežti į Universitetinę ligoninę būtiniems tyrimams atlikti ir epileptinės būklės priežastims nustatyti, kadangi tokių tyrimų atlikimas nesant reikiamo inventoriaus Švenčionių rajono ligoninėje objektyviai nebuvo galimas. VšĮ Švenčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. dėl reanimobilio iškvietimo 20:14 val. kreipėsi į GMP stotį. Reanimobilis į Švenčionių rajono ligoninę atvyko 22:30 val., tačiau dėl žmogiškosios klaidos (dėl ryšio trukdžių gydytojas netinkamai suprato užduotį) išvyko nepaėmęs S. V.. Gydytojui V. V. į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį paskambinus pakartotinai medikų brigada nedelsiant buvo išsiųsta ir S. V. 2009 m. sausio 23 d. 4:20 val. buvo atvežtas į Universitetinę ligoninę, kur buvo iš karto apžiūrėtas neurochirurgo, atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, 5 val. papildomai paciento būklę vertino ir gydymo taktiką derino budintis neurochirurgas ir vyr. budintis neurochirurgas, paciento būklę stebėjo reanimatologai 8:10 val. ir 10:20 val., 10:30 val. konsultavo neurochirurgas, 11:30 val. pacientas buvo operuotas, o 23:30 val. operuotas pakartotinai. 2009 m. sausio 29 d. 8:45 val. konstatuota paciento mirtis. Pacientui diagnozuotas galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš dešinės momentinės – pakaušinės skilties ir užpakalinėje dauboje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžis, galvos smegenų paburkimas, galvos smegenų koma. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

56Pirmosios instancijos teismas nenustatė Santariškių klinikų ir Universitetinės ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų, lėmusių netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų ligoniui suteikimą, o GMP stotį pripažino pažeidusia pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą, tačiau konstatavo, kad uždelstas paciento pervežimas neįtakojo paciento mirties, todėl sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

57Ieškovai kvestionuoja teismo išvadas dėl visų atsakovių veiksmų, teikiant S. V. sveikatos priežiūros paslaugas, ir jų priežastinio ryšio su paciento mirtimi vertinimo. Ieškovai, prašydami panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius faktinius ir teisinius argumentus, kurie buvo pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.

58Dėl atsakovių veiksmų vertinimo

59Apeliantų teigimu, Santariškių klinikų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši sveikatos priežiūros įstaiga tinkamai neorganizavo ir neužtikrino gydytojo neurochirurgo nuvykimo į kvietusią įstaigą. Vadovaujantis 2008 m. sausio 16 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 39 patvirtinto Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktu, sveikatos priežiūros įstaigos specializuotos skubios konsultacinės pagalbos teikimą aptarnaujamos teritorijos gyventojams turi užtikrinti savarankiškai arba per sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Santariškių klinikos neteikia gydytojo neurochirurgo stacionarių paslaugų, todėl jos teikiamos 2008 m. vasario 26 d. skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimo sutarties su Universitetine ligonine pagrindu (prijungtos c. b. l. 24-25). Pagal Aprašo 4 punktą ir 4.5 punktą, Santariškių klinikos tik organizuoja skubią konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą. Pagal minėtą sutartį skubią neurochirurgo konsultacinę pagalbą teikia vykdytojas, t. y. Universitetinė ligoninė. Taigi, vykdant skubios neurochirurginės konsultacinės pagalbos funkcijas, tinkamai ir laiku organizuoti paciento transportavimą buvo ne Universitetinės ligoninės darbuotojo gydytojo A. T., o Santariškių klinikų Dispečerinės tarnybos pareiga. Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2009 m. spalio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. VA-204 (K-106) nustatyta, kad Santariškių klinikos neužtikrino S. V. specializuotos skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu klinikose nebuvo reglamentuotas Ligonių išrašymo ir konsultacijų skyriaus darbo organizavimas, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimas, medicininių dokumentų pildymas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 patvirtintų Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 18, 18.5, 18.5.1, 18.5.2 punktų reikalavimus (t. 1., b. l. 17-19). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Švenčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. ir Universitetinės ligoninės budintis neurochirurgas A. T. sutarė, jog reanimobilį iškvies Švenčionių rajono ligoninės gydytojas V. V., kuris tą ir padarė. Toks susitarimas bei jo įvykdymas paaiškina, kodėl neurochirurgas A. T. neperdavė nurodymų Santariškių klinikų dispečerinei ir kodėl klinikos neatliko papildomų ligonio pervežimo organizavimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Santariškių klinikų neorganizuotas paciento transportavimas bei minėtoje Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitoje nustatytas tam tikro reglamentavimo nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes dėl paciento transportavimo buvo susitarta kitų gydymo įstaigų medikų ir jis buvo suorganizuotas, GMP stotis pripažino gavusi užsakymą pervežti pacientą, kaip ir aplinkybę, kad dėl nesusipratimo šie veiksmai nebuvo atlikti per įmanomai trumpiausią laiką.

60Universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai apeliantų įrodinėjami ir tuo, kad budintis neurochirurgas A. T. nenuvyko į Švenčionių rajono ligoninę ir tokiu būdu nesuteikė pacientui skubios konsultacinės pagalbos, o pristačius ligonį į gydymo įstaigą, pastarosios darbuotojai nesiėmė skubios pagalbos veiksmų ir tik praėjus 6 valandoms nuo paciento pristatymo į ligoninę jis buvo operuotas. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų G. V., doc. dr. A. G. ir V. Ž. komisijos išvadoje (prijungtos c. b. l. 17-19) nurodyta, kad Švenčionių rajono ligoninėje nebuvo galimybės ištirti ir gydyti ligonio, todėl neurochirurgo A. T. vykimas konsultuoti į Švenčionių rajono ligoninę būtų buvęs beprasmis ir profesiniu požiūriu neteisingas. Analogišką išvadą pateikė ir Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus sudaryta gydytojų doc. R. V. ir R. D. komisija (prijungtos c. b. l. 20-23). Aplinkybę, kad gydytojas A. T. tinkamai atliko pareigas, patvirtina ir teismo paskirtos deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvados (t. 2, b. l. 205-218). Tai reiškia, jog gydytojo specialisto nuvykimas į Švenčionių rajono ligoninę, joje nesant galimybių atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti gydymą pacientui, būtų tik formalus ir beprasmis. Vadovaujantis Aprašo 2 punktu, paciento transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, yra vienas iš reglamentuotų skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos būdų. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad gydytojo A. T. sprendimas nevykti į kviečiančią sveikatos priežiūros įstaigą, o nurodymas iš karto pervežti pacientą į Universitetinę ligoninę, buvo teisingas, adekvatus susiklosčiusiai situacijai, atitinkantis protingumo kriterijus ir teismo įvertintas tinkamai.

61Apeliantai teisūs, kad ekspertai konstatavo būtinybę pacientui skubiai atlikti operaciją, ir kad ją buvo galima atlikti anksčiau. Tačiau vertinant ekspertų išvadas, negalima vadovautis atskiromis ekspertizės išvadų dalimis ir jų pagrindu priiminėti sprendimus. Byloje esantys įrodymai paneigia apeliantų teiginius, kad Universitetinės ligoninės gydytojai nesuteikė S. V. skubios pagalbos ir jokių veiksmų iš karto nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai konstatavo, kad pacientas iškart po jo pristatymo į Universitetinę ligoninę buvo apžiūrėtas, jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, skirtas konservatyvus gydymas, atliekamas nuolatinis stebėjimas ir pirmoji operacija pradėta 2009 m. sausio 23 d. 11:15 val., 10:00 val. padarius įrašą, kad ligonio būklei blogėjant indikuota operacija skubos tvarka (t. 2., b. l. 210). Kad nebuvo indikacijų atlikti operaciją anksčiau patvirtina ir jau minėta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisija. Deontologinės ekspertizės išvados taip pat nepatvirtina, kad S. V. buvo taikytas netinkamas gydymas, ar kad indikacijos operaciniam gydymui būtų nustatytos pavėluotai. Ekspertai padarė išvadą, kad ligonio mirtį sąlygojo patirtos traumos pobūdis. Įrodymų, kad letalią ligos išeitį galėjo pakeisti ankščiau suteikta neurochirurginė pagalba ar ankščiau atlikta operacija, byloje nėra. Priešingai, jau minėtos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisijos tyrime nurodyta, kad abi atliktos operacijos paciento neišgelbėjo, nes letalinę baigtį sąlygojo masyvios abiejų smegenų pusrutulių kontūzijos ir jas lydinti korekcijai nepasidavusi smegenų edema, ką nurodo jau priešoperacinės kompiuterinės tomografijos aprašyme pateikti duomenys ir tolesnė eiga.

62Vertinant, ar paslauga buvo suteikta tinkamai, nenukrypstant nuo sąžiningo, protingo ir apdairaus profesionalo veiksmų standarto, vien formalių reikalavimų laikymasis ar nesilaikymas ne visada gali lemti išvadą dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, nes kiekvieno paciento atvejis yra individualus, taigi visais atvejais pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl gydytojų veiksmų konkrečioje situacijoje teisėtumo bei tokių veiksmų ir atsiradusių padarinių priežastinio ryšio nustatymo turi būti medicinos mokslas, o įrodymų šaltinis – specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis paremtos įrodinėjimo priemonės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Universitetinės ligoninės darbuotojų veiksmus vertino, atsižvelgdamas į visus svarbius kriterijus, todėl šios atsakovės atžvilgiu priėmė objektyvų, teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą.

63Dėl atsakovių veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis

64Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų –priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

65Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, inter alia Komisijos sprendimą, deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadas bei gydytojų paaiškinimus, pagrįstai sprendė apie teisinio pagrindo išvadai, kad skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo tvarkos reglamentavimo Santariškių klinikose nebuvimą ir uždelstai atliktą GMP stoties darbuotojų paciento S. V. transportavimą iš Švenčionių rajono ligoninės į Universitetinę ligoninę, t. y. atsakovių netinkamą veikimą, ir atsiradusius padarinius (paciento mirtį) sieja pakankamas priežastinis ryšys atsakovių deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti, nebuvimą.

66Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Deontologinės teismo medicinos ekspertizės akte nurodytas išvadas pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

67Ekspertizės akte atsakydami į klausimą „Ar VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties personalo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su S. V. mirtimi?“ ekspertai pateikė išvadą, jog GMP soties veiksmai tiesioginės įtakos ligonio mirčiai neturėjo; į klausimą „Ar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų veiksmai organizuojant skubios konsultacinės pagalbos teikimą S., V. buvo tinkami, negavus neurologo nurodymo siųsti reanimobilį?“ ekspertai pateikė išvadą, jog nurodymas ligonį skubiai transportuoti buvo tinkamas, tačiau dėl nesusipratimų tai buvo atlikta nepakankamai greitai. Tai reiškia, kad pavėluotas GMP stoties atliktas paciento pervežimas nelėmė S. V. mirties, nes net ir pacientą transportavus į Universitetinę ligoninę 2009 m. sausio 23 d. naktį, chirurginė operacija buvo pradėta tik 11:30 val., laikotarpiu nuo gydytojų sprendimo transportuoti pacientą iki pervežimo į Universitetinę ligoninę ligonio neurologinė būklė buvo be pokyčių, o paciento mirtis konstatuota 2009 m. sausio 29 d., t. y. praėjus dar septynioms dienoms nuo patirtos traumos. Byloje neginčijama, kad dėl žmogiškosios klaidos nurodymas skubiai transportuoti ligonį nebuvo atliktas taip greitai, kaip galėjo būti atliktas, tačiau tai nereiškia, jog reanimobilio vėlavimas turėjo įtakos paciento neurologinei būklei, gydymo paskyrimui ir tolimesnei ligos eigai bei baigčiai (paciento mirčiai). Tai pagrindžia priežastinio ryšio tarp GMP stoties netinkamo veikimo ir atsiradusios žalos nebuvimą. Minėta, jog tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai. Ekspertai konstatavo, kad ligonio mirtį sąlygojo jo patirtos traumos pobūdis, o ne atsakovės veiksmai kaip įmanoma greičiausiu būdu netransportavus ligonio. Be to, analogiška išvada pateikta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. priimtame sprendime Nr. 56-55, kuriame konstatuota, kad teikiant neatidėliotiną medicinos pagalbą ir nugabenant pacientą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, GMP stoties darbuotojai jo sveikatai žalos nepadarė (t. 2, b. l. 11-12). Kad uždelstas ligonio pervežimas neturėjo įtakos reikiamos neurochirurginės pagalbos suteikimui, ir kad letalę baigtį nulėmė patirtos galvos smegenų traumos sunkumas patvirtino ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisija. Nurodytų motyvų pagrindu, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės GMP stoties atžvilgiu, kadangi teismas pagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp šios atsakovės pareigos elgtis maksimaliai rūpestingai nevykdymo ir paciento mirties, dėl kurios ieškovai reikalauja žalos atlyginimo, nebuvimą.

68Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

71Atsakovė Santariškių klinikos prašo priteisti iš ieškovų 435 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Atsakovė Universitetinė ligonė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 619,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovių prašomų priteisti teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis neviršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios atsakovių patirtos išlaidos atlygintinos, priteisiant jas iš apeliantės V. V., kuri tuo pačiu yra ir nepilnamečių apeliantų G. V. ir N. V. įstatyminė atstovė (CPK 93 str. 1 d.).

73Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nepakeistą.

75Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, j. a. k. 124364561, iš ieškovės V. V., a. k. ( - ) 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

76Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, j. a. k. 124243848, iš ieškovės V. V., a. k. ( - ) 619,80 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų 80 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 22 d. apie 15 val. S. V., ieškovės V.... 5. Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš... 7. Ieškovai nurodė, kad dėl netikėtos sutuoktinio ir tėvo mirties patyrė... 8. Santariškių klinikų ir Universitetinės ligoninės civilinė atsakomybė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad dėl faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Visi... 12. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Universitetinės... 13. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 14. Atsakovė GMP stotis pripažįsta faktines aplinkybes, kad kvietimas buvo... 15. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d.... 18. 1. Atmesdamas ieškovų ieškinį teismas sudarė situaciją, jog dėl S. V.... 19. 2. Ginčo byla buvo sustabdyta, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas... 20. 3. Nurodymas telefonu pervežti pacientą į ligoninę, kurioje yra techninės... 21. 4. Atsakovė GMP stotis privalo sudaryti tokias sąlygas, kad ryšys tarp... 22. 5. Ekspertai konstatavo, kad ligoniui S. V. reikėjo skubiai atlikti operaciją... 23. Atsakovė Santariškių klinikos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 24. 1. Kitoje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galią tik... 25. 2. Apeliantai nenurodo, kokią materialiosios teisės normą neteisingai... 26. 3. Santariškių klinikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui... 27. Atsakovė Universitetinė ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti,... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto 3... 29. 2. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į... 30. 3. Aplinkybių, kad pacientui būtų buvęs taikytas netinkamas gydymas,... 31. Atsakovė GMP stotis prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi... 32. 1. Kadangi bylos, dėl kurios priimtas skundžiamas sprendimas, ir bylos, dėl... 33. 2. Teismas nagrinėjo kiekvienos atsakovės elgesį, jo įtaką atsiradusiai... 34. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per... 35. 1. Byloje buvo atlikta deontologinė ekspertizė, kurios išvadomis visiškai... 36. 2. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, o ne... 37. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą... 38. 1. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas tretiesiems asmenims gali sukelti... 39. 2. Ekspertai, išanalizavę visas faktines aplinkybes, pateikė teismo... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir... 43. Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai... 44. Ieškovai apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo išvadą dėl... 45. Ieškovų įsitikinimu, atsakovės Santariškių klinikų darbuotojų kaltė ir... 46. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių,... 47. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo... 48. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Pacientų sveikatai padarytos žalos... 49. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai,... 50. Su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtu sprendimu... 51. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kuriais... 52. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose... 53. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė... 55. Byloje nustatyta, kad S. V. 2009 m. sausio 22 d. 17:30 val. į Švenčionių... 56. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Santariškių klinikų ir... 57. Ieškovai kvestionuoja teismo išvadas dėl visų atsakovių veiksmų, teikiant... 58. Dėl atsakovių veiksmų vertinimo ... 59. Apeliantų teigimu, Santariškių klinikų neteisėti veiksmai pasireiškė... 60. Universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai apeliantų įrodinėjami ir... 61. Apeliantai teisūs, kad ekspertai konstatavo būtinybę pacientui skubiai... 62. Vertinant, ar paslauga buvo suteikta tinkamai, nenukrypstant nuo sąžiningo,... 63. Dėl atsakovių veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis... 64. Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų... 65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, inter... 66. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir... 67. Ekspertizės akte atsakydami į klausimą „Ar VšĮ Greitosios medicinos... 68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 70. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos... 71. Atsakovė Santariškių klinikos prašo priteisti iš ieškovų 435 Eur... 72. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 73. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą nepakeistą.... 75. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės... 76. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei...