Byla e2A-1058-221/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilskanda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei P. V. ir kompanija, uždarajai akcinei bendrovei „Šopa“ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 1 297,08 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. transporto užsakymo Nr. BE-004622, kuris kartu yra krovinio vežimo sutartis, pagrindu ieškovė įsipareigojo organizuoti (vykdyti) krovinio (lauko durų ir plokštės) pristatymą Norvegijoje, o VASO AS už krovinio pervežimą įsipareigojo sumokėti 460 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. E-004944 (BE-004622), kuria atsakovė įsipareigojo 2016 m. gruodžio 16 d. paimti ieškovės pateiktą krovinį iš Lietuvos ir pristatyti krovinio gavėjui Norvegijoje iki 2016 m. gruodžio 19 d. Šalys susitarė, kad pervežimas vykdomas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) sąlygomis, be to, paaiškėjus krovinio apgadinimo faktui, krovinio praradimui ar jo daliai, atsakovė ne ginčo tvarka atlygina visus su tuo susijusius nuostolius ar patirtą žalą. Krovinys be trūkumų buvo perduotas atsakovei, ji priėmė krovinį, pristatė jį į paskirties vietą sutartyje numatytu laiku. Paskirties vietoje krovinio gavėjas, išpakavęs krovinio pakuotę, pastebėjo išorinius akivaizdžius krovinio apgadinimus ir apie tai informavo ieškovę. Ieškovė žodžiu informavo atsakovę apie pastebėtus krovinio apgadinimus. Ši nurodė, kad nuostolius atlygins gera valia, tačiau to nepadarė. 2017 m. kovo 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria pareikalavo atsakovę kompensuoti jos padarytus 1 297,08 Eur nuostolius, kurių patyrimą ir dydį patvirtina VASO AS pretenzija, buhalterinė pažyma-užskaitos aktas (460 Eur sumai), mokėjimo nurodymas (837,08 Eur sumai). Atsakovė neatlygino ieškovei jos patirtų nuostolių. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 297,08 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 378 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, kad, priimdamas krovinį, gavėjas neįrašė pastabų važtaraštyje dėl netinkamos krovinio būklės, pasirašė, patvirtindamas krovinio priėmimą. Pretenziją dėl nuostolių atlyginimo krovinio gavėjas pareiškė tik 2017 m. kovo 7 d., tačiau pretenzija nėra reklamacija. Kadangi krovinio perdavimo metu vežėjui nebuvo pareikštos reklamacijos, preziumuojama, jog krovinys pristatytas važtaraštyje nurodytos būklės, t. y. be trūkumų ir apgadinimų. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų negalima spręsti, koks objektas yra nufotografuotas, kokie jo skiriamieji ženklai, kur ir kada darytos nuotraukos. Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E-004944 (BE 004622) nėra pasirašyta atsakovės. Be to, sutarties nuostatos nenumato, kad atsakovė būtų įsipareigojusi savo jėgomis atlikti krovinio pakrovimą ar iškrovimą, būtų juos faktiškai atlikusi. Krovinio gavėjo pretenzija, užskaitos aktas, mokėjimo pavedimas nėra dokumentai, įrodantys prekių vertę. Tokių dokumentų ieškovė teismui iš viso nepateikė. Tai, kad ieškovė atlygino krovinio gavėjo pareikalautą sumą, neįsitikinusi jos pagrįstumu, ieškovei nesuteikia atitinkamos reikalavimo (regreso) teisės atsakovės atžvilgiu. CMR konvencijos 27 straipsnis numato, kad reikalavimo teisę turintis asmuo gali reikalauti 5, o ne 6 procentų dydžio palūkanų nuo kompensacijos sumos. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad krovinys buvo gabenamas pakuotėje, akivaizdžių nuostolių (matomų be išpakavimo) ar pakuotės pažeidimų krovinio pristatymo metu nebuvo matyti. Tik krovinio gavėjui išpakavus krovinio pakuotę, krovinio gavėjas pastebėjo krovinio (durų) išoriškai matomus apgadinimus, užfiksavo juos fotonuotraukomis, per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą informavo apie nuostolius, pateikdamas reklamaciją (pranešimą) dėl krovinio būklės. Atsižvelgiant į tai, kad reklamacijos buvo pateiktos pagal CMR konvencijoje numatytą tvarką, taikytina vežėjo atsakomybės prezumpcija. Šalys, susitarusios dėl krovinio pervežimo sąlygų, 2016 m. gruodžio 16 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E-004944. Kadangi dėl įvairių techninių priežasčių šalių bendradarbiavimo metu buvo įprasta apsikeisti pasirašytais dokumentais elektroniniu paštu ar dokumentų originalais vėliau, po krovinio pristatymo, šalys sutarties 9 punktu, be kita ko, susitarė, kad tinkamu patvirtinimu dėl šalių susitartų sąlygų bus laikomas ne tik apsikeitimas pasirašyta sutartimi (el. ryšių priemonėmis ir/ar originalais), bet ir krovinio priėmimas–perdavimas vežti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir įrodo, kad dėl atsakovės atlikto pervežimo padaryta 1 297,08 Eur nuostolių suma buvo atlygintina pagrįstai. Procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja, todėl, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų, taikytina nacionalinė teisė. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Šopa“ prašė patenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo teigė, kad jis nėra susijęs su šiuo ginču, tačiau palaiko ieškovės poziciją, jog už netinkamą krovinio gabenimą yra atsakinga atsakovė. Trečiasis asmuo paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. pardavė pirkėjui VASO AS ąžuolinę panelę ir dvi MPD paneles, kurių vertė 379 Eur. Prekių transportavimą organizavo pirkėjas VASO AS. Jo užsakyta transporto priemonė „VOLVO“, valstybinis Nr. ( - ), priekabos valstybinis Nr. ( - ), 2016 m. gruodžio 16 d. atvyko paimti prekių. Į UAB „Šopa“ buveinės vietą buvo atgabentas ir UAB ,,P. V. ir Ko“ krovinys, kuris taip pat buvo pakrautas į tą pačią transporto priemonę. Prekes ir krovinį į transporto priemonę pakrovė vairuotojas ir jos buvo išgabentos į paskirties vietą. Trečiojo asmens prekės buvo nugabentos tinkamai, trečiasis asmuo negavo pretenzijų iš prekių gavėjo. Sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad vežėjas privalo kontroliuoti krovinio pakrovimą/iškrovimą ir vežėjas yra atsakingas už sugadintą krovinį bei neteisingą krovinio išdėstymą. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad krovinys jo gabenimo metu buvo sugadintas dėl neteisingo išdėstymo. Atsakovė yra atsakinga už krovinio sugadinimą ir turi pareigą atlyginti ieškovei dėl sugadinto krovinio jos patirtus nuostolius.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą ir atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 786,5 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinį gavėjui transportavo atsakovė, krovinys gavėjui Norvegijoje buvo pristatytas laiku, gavėjas, išorinio krovinio pakuotės pažeidimų nepastebėjęs, krovinio gavimo faktą patvirtino krovinio važtaraščio 24 grafoje, krovinio pažeidimai pastebėti išpakavus krovinį. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė sutiko su 2016 m. gruodžio 16 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E-004944 (BE-004622) sąlygomis, nes sutartis nėra atsakovės pasirašyta, be to, sutartis atsakovei elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo atsiųsta tuo metu, kai krovinys jau buvo pakrautas atsakovės transporto priemonėje ir išvykęs iš pakrovimo vietos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog sutartį atsakovei elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė jau krovinį pakrovus, tačiau teigė, jog tai buvo įprasta šalių bendradarbiavimo praktika. Teismas vertino, kad ieškovės teiginiai nepatvirtina aplinkybės, jog vežėjas (atsakovė) sutartimi prisiėmė pareigas pagal sutartį, todėl sprendė, jog šiuo atveju atsakovės atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad krovinys būtų pažymėtas, vežėjas (t. y. vairuotojas) būtų žinojęs ar turėjęs žinoti apie tai, jog toks ginčo krovinio pakrovimas, išdėstymas ar tvirtinimas yra nesaugus ir gresia krovinio sugadinimu. Teismas nustatė, kad krovinio pristatymą vežėjui organizavo ieškovė, ginčo krovinys į vežėjo transporto priemonę pakrautas supakuotas, pakuotė nebuvo pažeista, krovinio gavėjas, priimdamas krovinį ir patvirtindamas krovinio gavimą savo parašu, nenurodė pastabų dėl krovinio pakuotės pažeidimų. Teismas vertino, kad byloje pateiktos sugadintų durų fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti pažeidimai, negalėjo atsirasti nepažeidus krovinio pakuotės. Atsakovės atstovė teigė, jog atsakovės vairuotojas nekrovė krovinio, priešingų įrodymų byloje nėra. Trečiasis asmuo UAB „Šopa“ atsiliepime nurodė, kad krovinį į transporto priemonę pakrovė vairuotojas, tačiau nenurodė, kokios įmonės vairuotojas, tokių įrodymų nepateikta. Teismas sprendė esant tikėtina, kad į vežėjo automobilį krovinys dėl savo svorio galėjo būti kraunamas ir naudojantis specialia technika, vienas vežėjas (vairuotojas) negalėjo krovinio pakrauti į transporto priemonę. Be to, nustatyto pobūdžio pažeidimai negalėjo atsirasti nepažeidus krovinio pakuotės, tuo tarpu neginčijamai nustatyta, kad pristačius krovinį siuntėjui, krovinio pakuotė nebuvo pažeista, t. y. išorinių defektų nebuvo pastebėta. Teismas padarė išvadą, kad ginčo durys galėjo būti supakuotos jau sugadintos, arba sugadintos jau po perdavimo gavėjui. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės, nustačius tikėtiną priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu, pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, ieškovės argumentus, kad atsakovė šiuo atveju yra atsakinga už ginčo krovininio sugadinimą ir ieškovės patirtus nuostolius, nes krovinys buvo sugadintas transportavimo metu, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti vežėją (atsakovę) nuo atsakomybės, nustačius priežastinį ryšį tarp aplinkybės, jog krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu, pobūdžio. Sprendime nėra pateikta objektyviais duomenimis ar rašytiniais įrodymais pagrįstų motyvų dėl priežastinio ryšio nustatymo ir/ar žalos pobūdžio. Tai, be kita ko, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir daro sprendimą naikintinu CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai apie tai, kokiu būdu atsakovė priėmė vežti krovinius, kaip vyko krovinio pakrovimas (kas pakrovė krovinį). Nepagrįstai konstatuota, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas, dėl to atsakovė atleistina nuo atsakomybės. Nepagrįstai neatsižvelgta į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su krovinio pervežimo sutarties sąlygų suderinimu, į UAB „Šopa“ atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad krovinį į transporto priemonę pakrovė atsakovės vairuotojas. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė sutiko su 2016 m. gruodžio 16 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E-004622 sąlygomis. Vadovaujantis išimtinai atsakovės atstovės žodiniu paaiškinimu, konstatuota, kad sutartis atsakovei elektroninių ryšių priemonėms buvo išsiųsta jau pakrovus krovinį, o vežėjas (atsakovė) neprisiėmė jokių sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Ieškovė teismui buvo pateikusi rašytinius įrodymus –sutartį, 2016 m. gruodžio 16 d. elektroninio laiško atsakovei kopiją, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo sąlygų (krovinio pervežimo kainos dydžio (frachto), apmokėjimo būdo, kokia transporto priemone bus gabenamas krovinys, kas atliks krovinio pakrovimą ir kt.). Ieškovė 2016 m. gruodžio 16 d. persiuntė pasirašytą sutartį atsakovei. Šalys iš anksto susitarė, kad šalims susitarus dėl krovinio pervežimo sąlygų, atsakovės konkliudentiniai veiksmai – krovinio perdavimas–priėmimas į atsakovės, kaip vežėjos, priemonę bus akceptas dėl ofertos (krovinio pervežimo šalių suderintomis ir ieškovės pasirašytomis sutarties sąlygomis, išsiųstomis atsakovei elektroninėmis ryšių priemonėmis). Ieškovės atsakovei persiųstoje sutartyje buvo nurodyta ir sutarta transporto priemonė kroviniui pervežti, terminai, pristatymo sąlygos, kainos ir kt. Remiantis kasacinio teismo praktika (2015 m lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015) CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindu vežėjas gali remtis tik nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo. Nepaisant to, kad reklamacijos buvo pateiktos pagal CMR konvencijoje numatytą tvarką ir taikytina vežėjo atsakomybės prezumpcija, nepagrįstai įrodinėjimo našta perkelta ieškovei (užsakovei) (netaikyta prezumpcija), be to, galutinis sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai deklaratyviais atsakovės atstovės žodiniais klaidinančiais teiginiais (pvz., kad sutartis dėl krovinio pervežimo buvo pateikta (išsiųsta) atsakovei, kai krovinys buvo kelte į Švediją, vairuotojas vienas negalėjo pakrauti krovinio ir kt.), byloje nesant tokių duomenų (įrodymų) (atsakovė nepateikė), nepaisant objektyvių ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Galutiniame sprendime neatsižvelgta į ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes, neįvertintas jų turinys ir reikšmė. Neaišku, kokiais duomenimis remiantis, konstatuota, kad byloje pateiktose fotonuotraukose matomi pažeidimai negalėjo atsirasti nepažeidus pakuotės. Neatsižvelgta į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl sutarties sąlygų suderinimo. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokių sąlygų, atsakovė nesutiko su kokia nors sutarties sąlygų dalimi, taip pat ir atsakovės pareiga rūpintis krovinio pakrovimu ir tinkamu išdėstymu. Ieškovė ne kartą pažymėjo, jog atsakovė nuo reklamacijos pateikimo iki prieštaravimų teikimo neginčijo padarytos žalos fakto ar dydžio, sutarties sąlygų ar sutarties sudarymo fakto, todėl atsakovė nesąžiningai siekia išvengti atsakomybės už sukeltą žalą. Nepagrįstai, pažeidžiant CPK 98 straipsnio nuostatas, iš ieškovės atsakovei priteistos 786,5 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, nenurodė, kokios sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų buvo patirtos ir apmokėtos. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir neįrodyti, remiamasi formaliais, deklaratyviais argumentais, nesusiejant jų su byloje esančiais įrodymais, kai kurie ieškovės teiginiai neatitinka skundžiamo sprendimo turinio, dalis apeliacinio skundo teksto nėra susieta nei su ginčo dalyku, nei su skundžiamu sprendimu, kadangi nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Klausimas dėl sutarties projekto išsiuntimo momento ieškovės nėra ginčijamas, ginčijama tik tai, ar išsiuntimas įvyko jau pakrovus krovinį, ir ar atsakovė akceptavo pavėluotai išsiųstos sutarties tekstą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, kad krovinio pakrovimas buvo įvykdytas dienos metu, transporto priemonei jau vykstant į keltą Klaipėdoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad krovinio pakrovimas būtų įvykęs po 2016 m. gruodžio 16 d. 19.28 val. Tuo metu, kai ieškovė išsiuntė atsakovei sutarties projektą (19.28 val.), pakrauta transporto priemonė jau buvo kelte į Švediją, t. y. krovinio pakrovimo procesas jau buvo įvykęs ir vežimo sutartis jau buvo pradėta vykdyti, kadangi iki pakrovimo šalys buvo žodžiu (telefonu) susitarusios dėl krovinio vežimo. Ieškovės vėliau atsiųstos rašytinės sutarties projekto atsakovė niekuomet nepatvirtino ir nuosekliai neigė sutikusi su rašytiniu sutarties projektu. Kadangi krovinio perdavimo–priėmimo metu ieškovė dar nebuvo išsiuntusi sutarties projekto atsakovei, ji negalėjo sutikti su sutartimi konkliudentiniu veiksmu. Jei oferta pasiekė atsakovę jau po krovinio pakrovimo, t. y. sudarius vežimo sutartį žodžiu ir ją patvirtinus važtaraščiu (CMR konvencijos 4 straipsnis), iš viso ginčytina, ar ieškovės siųstas projektas yra oferta sudaryti sutartį, nes sutartis jau buvo sudaryta ir vykdoma. Ieškovė nepateikė tariamos šalių bendradarbiavimo praktikos įrodymų. Sutarties sudarymo aplinkybes patvirtina ne tik ieškovės deklaratyviais įvardinti atsakovės teiginiai, bet įrodymai (elektroninis laiškas, prie jo prisegtas atsakovės nepasirašytas sutarties projektas), priešingų įrodymų nebuvimas, bylos medžiagos visuma. Ieškovė nesukonkretina, kokių byloje esančių įrodymų teismas nevertino, kokių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo netenkino ir pan. 2017 m. lapkričio 16 d. posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės ir teismui nusprendus atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, šalims buvo pasiūlyta teikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė jų neteikė. Nagrinėjamu atveju krovinį turėjo pakrauti siuntėjas (kiti susitarimai nebuvo sudaryti). Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ne tik nebuvo susitarimo, kad krovinį pakraus vežėjas, bet atsakovės vairuotojas neturėjo priemonių ir fizinių galimybių pats pakrauti krovinį – 2 krovinio vietos svėrė 348 kg, mažesniųjų (apgadintų) durų matmenys – 210 x 90 cm, svoris – virš 100 kg. Net jei rašytinės sutarties projektą atsakovė būtų gavusi iki pakrovimo, ji nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo pakrauti krovinį, nes fiziškai nebūtų galėjusi jo įvykdyti. Pakrovimo fakto pabaigimą ir krovinio perdavimą vežėjui patvirtina vežėjo parašas važtaraštyje, o transporto priemonės valstybinių numerių nurodymas neturi nieko bendro su pareiga pakrauti krovinį. Sudarant vežimo sutartį, vežėjas nurodo valstybinius numerius (šiuo atveju – telefonu, iki pakrovimo), kad siuntėjas žinotų, į kokią atvykusią transporto priemonę pakrauti krovinį, o siuntėjas šiuos duomenis nurodo važtaraštyje. Tai nesąlygoja pareigos pakrauti krovinį perkėlimo vežėjui ir nereiškia, kad sutarties projektas, kuriame nurodyti valstybiniai numeriai, buvo pateiktas atsakovei iki pakrovimo. UAB „Šopa“ atsiliepime nenurodyta, kokios įmonės vairuotojas pakrovė krovinį. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. VASO AS elektroniniu paštu pateikus duomenis apie krovinio apgadinimą, įsigaliojo krovinio sugadinimo vežimo metu prezumpcija. Teismui nustačius, kad apgadinimai turėjo atsirasti iki pakrovimo, tai laikytina krovinio paruošimo defektu ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktis pritaikytas pagrįstai. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes svarstant tikėtinus atleidimo nuo atsakomybės pagrindus pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalį, pareiga įrodyti, kad nuostoliai atsirado ne dėl ypatingos rizikos faktorių, o dėl neteisėtų vežėjo veiksmų, tenka ieškovei. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamą sprendimą panaikinus, priimant naują sprendimą turėtų būti analizuojamas ir nuostolių dydžio bei pagrįstumo klausimas, kadangi nuostolių įrodinėjimas, šiuo atveju tenkantis ieškovei, yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Šiuo klausimu (nuostolių sumos, jų pagrįstumo) skundžiamame sprendime teismas nėra pasisakęs. Tai, kad ieškovė sumokėjo pareikalautą sumą VASO AS, nesuteikia ieškovei reikalavimo teisės vežėjo atžvilgiu, kadangi vežėjui ieškovė turi įrodyti gavėjo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje pateikti prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir išlaidų dokumentai parodo, kokias teisinės pagalbos išlaidas atsakovė turėjo šioje byloje. Nagrinėjant bylą nebuvo piktnaudžiaujama ir nebuvo teikiamos pernelyg didelės sąskaitos už teisines paslaugas, sąskaitų datos atitiko procesinių veiksmų datas, buvo pateikti rašytiniai prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti 713,9 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, patirtas po preliminaraus sprendimo priėmimo. Šias išlaidas ieškovė yra aprašiusi 2017 m. lapkričio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepagrįstai įtraukė 72,6 Eur, turėtus dėl lydraščio parengimo civilinėje byloje Nr. e2-19210-615/2017, kurioje atsakovė nedalyvauja. Be to, savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė įrodinėja 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MŠ2017-206, išrašyta 1 072 Eur sumai su mokėjimo paskirtimi – „Honoraras už teisines paslaugas“. Sąskaitoje neįvardinus bylos, kurioje buvo suteiktos paslaugos, byloje esant informacijai, kad tas pats atstovas atstovauja ieškovę ir kitoje byloje, ieškovės pateikti išlaidų dokumentai vertintini kritiškai. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl apeliacinio skundo ribų

1311.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15Dėl faktinių bylos aplinkybių

1612.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. Transporto užsakymo sutartimi, sudaryta tarp VASO AS ir ieškovės, ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinio – lauko durų ir plokštės, pristatymą 2016 m. gruodžio 16 d. paimant krovinį iš pakrovimo vietos Lietuvoje ir 2016 m. gruodžio 19 d. pristatant į iškrovimo vietą Norvegijoje. Kroviniui vežti buvo pasitelkta UAB „Vilskanda“. Krovinys gavėjui pristatytas laiku, tačiau VASO AS 2017 m. kovo 7 d. pretenzijoje UAB „Best Trans“ nurodė, kad transportavimo metu vienvėrės medinės lauko durys buvo sugadintos, klientas apie tai sužinojo iškrovimo metu prieš durų montavimą, patirta 1 297,08 Eur žala. UAB „Best Trans“ atlygino VASO AS patirtus nuostolius. 2017 m. kovo 21 d. pretenzija UAB „Best Trans“ pareikalavo, kad UAB „Vilskanda“ iki 2017 m. balandžio 4 d. atlygintų 1 297,08 Eur nuostolius. UAB „Vilskanda“ nesutiko su pretenzija ir nuostolių neatlygino, todėl UAB „Best Trans“ kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

1813.

19Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl krovinio vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinį.

20Dėl vežėjo atsakomybės

2114.

22Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius (vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės) taikytinos CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

2315.

24CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

2516.

26Nagrinėjamu atveju ieškovė rėmėsi 2016 m. gruodžio 16 d. vienkartinio krovinio pervežimo sutartimi. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodymų ar duomenų, vadovaudamasis išimtinai atsakovės atstovės žodiniu paaiškinimu, konstatavo, kad sutartis atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta jau pakrovus krovinį, o vežėjas neprisiėmė jokių sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Iš bylos duomenų spręstina, kad byloje nėra ginčo dėl sutarties projekto išsiuntimo momento. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutarties projektas atsakovei išsiųstas 2016 m. gruodžio 16 d. 19.28 val. Ginčijama tik tai, ar išsiuntimas įvyko jau pakrovus krovinį ir ar atsakovė akceptavo pavėluotai išsiųstos sutarties tekstą.

2717.

28Pritartina atsakovei, kad kroviniai kraunami darbo metu. Atsakovės atstovė nurodė aiškias sutarties sudarymo ir vykimo į keltą aplinkybes. Įrodymų apie tai, kad krovinio pakrovimas būtų įvykęs po nutarties 16 punkte minėto laiko, ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė atsakovei sutarties projektą išsiuntė po to, kai vežimo sutartis jau buvo pradėta vykdyti. Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu (dar iki krovinio pakrovimo) buvo susitarusios dėl krovinio vežimo, t. y. žodžiu susitarė dėl esminių vežimo sutarties sąlygų (maršruto, ieškovės pareigos sumokėti vežimo užmokestį, atsakovės pareigos nugabenti krovinį). Byloje nėra įrodymų apie atsakovės atsiųstos rašytinės sutarties projekto patvirtinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nuo pat prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo neigė sutikusi su rašytiniu sutarties projektu.

2918.

30Apeliantės tvirtinimu, ieškovė ir atsakovė susitarė rašytinės vežimo sutarties pagrindu, kadangi sutarties 9 punkte numatė, kad tinkamu patvirtinimu laikomas ne tik apsikeitimas pasirašyta sutartimi, bet ir krovinio perdavimas–priėmimas vežti, t. y. konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įvertinus aptartas aplinkybes, kad krovinio perdavimo–priėmimo metu ieškovė atsakovei dar nebuvo išsiuntusi sutarties projekto, atsakovė sutikti su ja konkliudentiniu veiksmu negalėjo (CK 6.166 straipsnis).

3119.

32Apeliantės teiginys, kad šalys iš anksto susitarė dėl akcepto ofertai, kuri bus išsiųsta ateityje pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, niekuo nepagrįstas. Atsakovė neigė tokios praktikos buvimą.

3320.

34Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai krovinio pakrovimo procesą vertino taikydamas CMR konvencijos nuostatas.

3521.

36Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų Konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.).

3722.

38Kasacinio teismo išaiškinta, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Tokiu būdu vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000).

3923.

40Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš įrodymų visumos pagrįstai nustatė tikėtiną priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu.

4124.

42CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi, pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Tačiau, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl dėl to gali susitarti sutarties šalys. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

4325.

44Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas, konstatuodamas, jog krovinį vežti pakrovė krovinio siuntėjas, netinkamai vertino įrodymus.

4526.

46Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, atsižvelgiant į krovinio matmenis, atsakovės vairuotojas neturėjo nei priemonių, nei fizinių galimybių pats pakrauti krovinį (krovinys svėrė 348 kg, krovinio išmatavimai – mažesniųjų (apgadintų) durų matmenys 210 cm x 90 cm, svoris virš 100 kg).

4727.

48Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Šopa“ atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog krovinį į transporto priemonę pakrovė atsakovės vairuotojas. Tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Šopa“ atsiliepimo, tokia konkreti aplinkybė jame nenurodyta. Atsiliepime nurodyta, kad krovinį į transporto priemonę pakrovė vairuotojas, tačiau nenurodyta, kokios įmonės vairuotojas tai darė. Pastebėtina, kad krovinys į pakrovimo vietą buvo pristatytas siuntėjos UAB „P. V. ir Ko“.

4928.

50Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog aplinkybę, kad krovinys buvo pakrautas atsakovės, įrodo vežimo sutartyje ir važtaraštyje nurodomi atsakovės transporto priemonės, gabenusios krovinį, valstybiniai numeriai, ir kad būtent ta transporto priemonė atvyko paimti krovinio. Pritartina atsakovei, kad transporto priemonės valstybinių numerių nurodymas neturi nieko bendro su pareiga pakrauti krovinį. Nutarties 16 punkte minėta, kad šalys dėl vežimo susitarė žodžiu, t. y. telefonu iki pakrovimo, todėl tai leidžia pagrįstai manyti, jog transporto priemonės duomenys buvo nurodyti tam, kad žinoti, į kokią transporto priemonę pakrauti krovinį, siuntėjas šiuos duomenis nurodė važtaraštyje, o apeliantė – sutarties projekte.

5129.

52Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad reklamacija buvo pateikta pagal CMR konvencijoje nustatytą tvarką, sprendė, jog taikytina vežėjo atsakomybės prezumpcija. Nutarties 22 punkte minėta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodytiems atleidimo nuo atsakomybės pagrindams taikyti vežėjui pakanka įrodyti tikėtiną priežastinį ryšį tarp ypatingos rizikos faktorių bei atsiradusių sugadinimų ir tuo pagrindu jis atleidžiamas nuo atsakomybės, nebent būtų įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 15 d. teisėjų senato nutarimu Nr. 31 patvirtinta teismų praktikos apžvalga). Taigi, vežėjui įrodžius tikėtiną priežastinį ryšį, ieškovui pereina įrodinėjimo našta paneigti CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatytų ypatingos rizikos aplinkybių buvimą.

5330.

54Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinio pakuotė nebuvo pažeista. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nustatyti tokio pobūdžio pažeidimai (įlaužtos durys) negalėjo atsirasti nepažeidus krovinio pakuotės, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo durys galėjo būti supakuotos jau sugadintos, arba sugadintos po perdavimo gavėjui, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės.

55Dėl įrodymų vertinimo

5631.

57Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atmesdamas apeliantės argumentus dėl atsakovės atstovės paaiškinimų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies paaiškinimai yra viena iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytų leistinų įrodinėjimo priemonių.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

5932.

60Nesutiktina su apeliante, kad nepagrįstai, pažeidžiant CPK 98 straipsnio nuostatas, iš ieškovės atsakovei priteistos 786,5 Eur bylinėjimosi išlaidos, kadangi, kaip nurodo apeliantė, atsakovė nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, nenurodė, kokios sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų buvo patirtos ir apmokėtos.

6133.

62Byloje pateikti prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuose nurodyta, kokias teisinės pagalbos išlaidas ir už ką atsakovė turėjo šioje byloje, o būtent už prieštaravimų preliminariam sprendimui parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, pateiktos sąskaitos ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Nors nenurodyta išlaidų suma už kiekvieną atskirą veiksmą, tačiau bendra išlaidų suma už suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.5, 8.19 punktuose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

63 Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties

6434.

65Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

6635.

67Apeliacinio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

6936.

70Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė advokatei sumokėjo 423,5 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

71Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“, j. a. k. 135471080, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilskanda“, j. a. k. 168444799, 423,5 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

74Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 1... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu panaikino... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 10. Teismas... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Dėl apeliacinio skundo ribų... 13. 11.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 16. 12.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. Transporto užsakymo... 18. 13.... 19. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl krovinio vežėjo atsakomybės... 20. Dėl vežėjo atsakomybės... 21. 14.... 22. Bylose iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui visais atvejais,... 23. 15.... 24. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat... 25. 16.... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė rėmėsi 2016 m. gruodžio 16 d. vienkartinio... 27. 17.... 28. Pritartina atsakovei, kad kroviniai kraunami darbo metu. Atsakovės atstovė... 29. 18.... 30. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė ir atsakovė susitarė rašytinės vežimo... 31. 19.... 32. Apeliantės teiginys, kad šalys iš anksto susitarė dėl akcepto ofertai,... 33. 20.... 34. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas... 35. 21.... 36. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies... 37. 22.... 38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės... 39. 23.... 40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 41. 24.... 42. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas... 43. 25.... 44. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas, konstatuodamas, jog krovinį... 45. 26.... 46. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, atsižvelgiant į krovinio... 47. 27.... 48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB... 49. 28.... 50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog aplinkybę, kad... 51. 29.... 52. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CMR... 53. 30.... 54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinio pakuotė nebuvo pažeista.... 55. Dėl įrodymų vertinimo... 56. 31.... 57. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Kasacinio... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. 32.... 60. Nesutiktina su apeliante, kad nepagrįstai, pažeidžiant CPK 98 straipsnio... 61. 33.... 62. Byloje pateikti prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,... 63. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties... 64. 34.... 65. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų... 66. 35.... 67. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. 36.... 70. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas... 71. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą... 73. Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“, j.... 74. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....