Byla eAS-191-556/2017
Dėl išvados panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ CPO LT) 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 procedūras.

7Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki įsiteisės sprendimas byloje) sustabdyti Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti jos kopiją iš Tarnybos interneto svetainės. Nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma žala Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigoms ir jos pacientams, pirkime dalyvavusiems tiekėjams ir pareiškėjui, taip pat valstybei ir viešajam interesui. Be to, valstybės mastu nebus išnaudota viešųjų pirkimų centralizavimo teikiama ekonominė nauda.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino iš dalies – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, sustabdė Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą, įpareigojant Tarnybą prie Tarnybos interneto svetainėje esančios 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 kopijos patalpinti informaciją, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi laikinai yra sustabdytas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str.).

10Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Atsakovas buvo įpareigotas iki 2016 m. gruodžio 29 d. pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes, netgi priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui neužkertamas kelias atnaujinti viešųjų pirkimų procedūras. Tokiu būdu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Pareiškėjas savo prašymą taip pat grindžia Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtais sprendimais kitoje civilinėje byloje, tačiau pastarosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos.

11Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suformulavo prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti jos kopiją iš Tarnybos interneto svetainės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Iš prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo būtinybę sieja su tuo, jog Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2-4317-340/2016) ir Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. e2A-1033-236/2016) išnagrinėjo ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo kaip nepagrįstą, o Lietuvos apeliacinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

12Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, minėtose civilinėse bylose jau buvo įvertinta pareiškėjo pirkimo svarba valstybės mastu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 ir 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4678-340/2016 atsisakė taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti pirkimo procedūras, nes tokiu būdu būtų padaryta didelė žala valstybei. Taigi Vilniaus apygardos teismas įvertino, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų sukeltos neigiamos pasekmės viršytų galimą naudą, tuo pačiu pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, taip pat šalių pusiausvyrą ir viešąjį interesą. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Taigi teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje, priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas, sutikdamas su pareiškėjo argumentu, jog, nagrinėjamoje situacijoje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius ginčijamos viešųjų pirkimų vertinimo išvados, pareiškėjo, kaip centrinės perkančiosios organizacijos, turinčios tikslą sudaryti preliminariąsias sutartis, kurios leidžia sveikatos priežiūros įstaigoms įsigyti reikiamų vaistinių preparatų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, interesai gali būti neproporcingai pažeisti, o tuo pačiu gali būti neproporcingai pažeisti ir valstybės interesai. Pareiškėjo prašymas laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje, sustabdyti Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą tenkintinas. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamos informacijos apie viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus sklaidą, išvados kopijos pašalinimas iš Tarnybos interneto svetainės būtų neproporcinga priemonė, tačiau tinkamos informacijos sklaida bus užtikrinta, įpareigojant Tarnybą prie Tarnybos interneto svetainėje esančios 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 kopijos patalpinti informaciją, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi laikinai yra sustabdytas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nereiškia, jog bus priimtas pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas. Todėl pareiškėjas, tęsdamas savo veiklą, turi įvertinti tai, kad, priėmus jam nepalankų teismo procesinį sprendimą, jam ir galbūt kitiems su jos veikla susijusiems asmenims gali kilti tam tikros neigiamos pasekmes.

13III.

14Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį, o pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismo nutartis priimta netinkamai išnagrinėjus aplinkybes. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė deklaratyviais teiginiais, kurių nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, duomenimis ar faktais. Tiek pareiškėjas, tiek teismas remiasi Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-4317-340/2016) ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1033-236/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme, vėliau – Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo nagrinėjama civilinė byla, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje administracinėje byloje esančių aplinkybių. Minėtoje civilinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo priimtų konkrečių sprendimų konkretaus tiekėjo atžvilgiu, o ne dėl pačių pirkimo sąlygų teisėtumo, pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pagrįstumo ir/ar vertinimo išvados bei joje nustatyto įpareigojimo teisėtumo bei pagrįstumo. Minėtose bylose bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėjo pirkimo dokumentų bei visų procedūrų teisėtumo iš esmės. Teismas sprendė būtent tik dėl tos dalies, kurioje ieškinius pateikusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, nes tiekėjai siūlė tiekti neregistruotus registruotinus vaistus.

162. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir nepagrindė, o teismas nevertino, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių yra reali grėsmė, jog bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o išimtinai rėmėsi teismo sprendimais bylose, kuriose ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Valstybės ir visuomenės suinteresuotumas tuo, kad pirkimai būtų vykdomi teisėtai, skaidriai, racionaliai naudojant į perkančiąją organizaciją investuotą valstybės kapitalą. Pažeidus viešuosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, nukenčia viešasis interesas. Tarnybos nuomone, leidus tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti sutartis, valstybei būtų padaryta nepalyginamai didesnė žala, nei nutraukus neteisėtai įvykdytas procedūras. Atsakovo įsitikinimu, byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

17Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino iš dalies – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, sustabdė Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą, įpareigojant Tarnybą prie Tarnybos interneto svetainėje esančios 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 kopijos patalpinti informaciją, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi laikinai yra sustabdytas.

21ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016) (LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

23Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs taisyklę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008, 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-470/2008).

24Tikrinamoje byloje pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT inicijavo ginčą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti jis prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki įsiteisės sprendimas byloje) sustabdyti Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 galiojimą ir įpareigoti Tarnybą pašalinti jos kopiją iš Tarnybos interneto svetainės.

25Skundžiamą nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės grindė bendrosios kompetencijos teismų priimtais procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Teismas nurodė, kad civilinėse bylose jau buvo įvertinta pareiškėjo pirkimo svarba valstybės mastu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 ir 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4678-340/2016 atsisakė taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti pirkimo procedūras, nes tokiu būdu būtų padaryta didelė žala valstybei.

26Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atskiruoju skundu iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paminėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje administracinėje byloje esančių aplinkybių. Civilinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo priimtų konkrečių sprendimų konkretaus tiekėjo atžvilgiu, o ne dėl pačių pirkimo sąlygų teisėtumo, pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pagrįstumo ir/ar vertinimo išvados bei joje nustatyto įpareigojimo teisėtumo bei pagrįstumo.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, sutinka su atsakovo pozicija. Teismas turėjo vadovautis ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, bei išsamiai ir tinkamai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateiktas rekomendacijas, motyvuoti savo procesinį sprendimą dėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško vertinimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo būtent nagrinėjamos bylos kontekste.

28Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę iš esmės pagrindė argumentais, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 ir 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4678-340/2016 atsisakė taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Tikrinamos bylos ir civilinės bylos procesinių dokumentų esminiai elementai – šalys, ginčo dalykas ir pagrindas – nesutampa. Aptartose bylose tiek faktinės aplinkybės, tiek pareiškėjo procesinė padėtis skiriasi. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1351-180/2016 laikinųjų apsaugos priemonių netaikė visai kitais pagrindais nei Vilniaus apygardos teismas, t. y. vertino aplinkybes dėl ieškinio preliminarumo. Aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtas susijęs ginčas, nebuvo pagrindo ginčijamoje nutartyje nepateikti jokių teismo procesinio sprendimo motyvų, sąlygojusių reikalavimo užtikrinimo priemonės, susijusios su ginčo nagrinėjamoje byloje dalyku, taikymą.

29Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis naikinama ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (146 str. 2 d. 5 p., 151 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešųjų... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ CPO... 7. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas 2016 m. gruodžio 22 d.... 11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suformulavo prašymą taikyti ABTĮ 70... 12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią... 13. III.... 14. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti... 15. 1. Teismo nutartis priimta netinkamai išnagrinėjus aplinkybes. Prašymą... 16. 2. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir nepagrindė, o teismas... 17. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m.... 21. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis... 24. Tikrinamoje byloje pareiškėjas viešoji įstaiga CPO LT inicijavo ginčą... 25. Skundžiamą nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę Vilniaus... 26. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atskiruoju skundu iš esmės nurodo, kad... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes,... 28. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonės... 29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....